aa5172e7-7b3b-4fa9-954d-904bcef65cb0 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-852-810/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 116.1;

 (S)

 Â

 ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 29 d.

 Šiauliai

           Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,

           sekretoriaujant Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovui S. G. ir jo atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovei Laurai Steponkienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Ž. G., viešame teismo

posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių miesto savivaldybei,

trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Ž. G. dėl teisės privatizuoti butÄ pripažinimo ir

           n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas S. G. praÅ¡o pripažinti jam teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ jo nuomojamÄ sias gyvenamÄ sias patalpas – 54,28 kv.m. bendro ploto 2 kambarių butÄ su 4,80 kv.m. rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jo reikalavimÄ tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad 1991 m. jis pradėjo dirbti Å iaulių Å¡ilumos tinkluose. 1995 m. gruodžio 15 d. jis su Å iaulių Å¡ilumos tinklais sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Tuo metu jo Å¡eimÄ sudarė žmona ir dukra. Vėliau įmonė pasiÅ«lė butÄ privatizuoti. Buvo sudaryta komisija, kuri ir rÅ«pinosi privatizavimo reikalais. Todėl praÅ¡ymÄ (b.l. 13) dėl buvo privatizavimo, adresuotÄ butų privatizavimo valstybinei komisijai, jis pateikė per Å iaulių Å¡ilumos tinkluose sudarytÄ komisijÄ bei galvojo, kad visi dokumentai joje bus sutvarkyti. IeÅ¡kovo teigimu, be Å¡io praÅ¡ymo daugiau jokių papildomų dokumentų komisijai pateikti niekas nereikalavo. IeÅ¡kovas S. G. paaiÅ¡kino, kad susitarimo su Ž. G., kieno vardu bus privatizuotas butas, notarine tvarka nesudarė, nes buvo gautas atsakymas, kad buto privatizuoti negalima. IeÅ¡kovo teigimu, nei jis, nei jo sutuoktinė nėra privatizavę jokio buto per visÄ savo gyvenimÄ .Â

IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės atstovas prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡spręsti teismo nuožiÅ«ra ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡nagrinėjus gautus dokumentus ir susidariusiÄ situacijÄ matyti, kad dėl institucijų kaitos, dėl buto perėmimo, pasikeitė ginčo buto teisinis statusas. Atsakovo atstovo teigimu, ieÅ¡kovas pasinaudojo visomis galimybėmis privatizuoti butÄ , atsakovui nekyla abejonių dėl buto privatizavimo, tačiau sprendimÄ turi priimti teismas.

Tretysis asmuo,

nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. G. neprieštaravo, kad ieškovui S. G. būtų pripažinta

teisė privatizuoti butÄ . Ž. G. paaiÅ¡kino,  kad į namÄ (duomenys neskelbtini), įsikėlė su Å¡eima 1995 m. Tuo metu namas priklausė Å iaulių Å¡ilumos tinklams, kur dirbo S. G.. 1995-12-11 ieÅ¡kovas su Å ilumos tinklais sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Iki Å¡iol GriÅ¡ių Å¡eima gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovas rašė praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti butÄ ir pateikė jį Å iaulių Å¡ilumos tinklams, tačiau gavo atsakymÄ , kad buto privatizuoti negalima.

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Civiliniams teisiniams santykiams taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo tų teisinių santykių atsiradimo metu, tai yra teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu yra netekę galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ . Tai lėmė teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumas ir specifika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendintos ir turi

būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis Nr. 3K-3-394/2002,

2006-03-15 nutartis Nr. 3K-3-189/2006, 2008-04-29 nutartis Nr. 3K-3-254/2008).

Teisiniam ginčui išspręsti būtina nustatyti, kada kilo teisinis santykis dėl buto privatizavimo – galiojant Butų privatizavimo įstatymui ar šio įstatymo galiojimui pasibaigus.

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d., nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai turėjo galimybę įsigyti bent vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymu pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ( CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis Nr. 3K-3-192/2008, 2008-04-29 nutartis Nr. 3K-3-254/2008).

LR Butų privatizavimo įstatyme (1991-05-28 Nr. I-1374 su vėlesniais pakeistimais), galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo tvarka ir terminai, taip pat nuomojamų patalpų įsigijimo nuosavybėn sÄ lygos. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo objektas buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose (Butų privatizavimo įstatymo 1993 m. liepos 15 d. redakcija, priimta įstatymu Nr. I–224), o pirkimo–pardavimo subjektai, turėję teisę pirkti butus ir kambarius bendrabutyje, pagal nurodyto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo asmenys, nuo 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyvenę Lietuvoje ir įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvę perkamo namo, buto nuomininkai arba jų Å¡eimos nariai (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ byloje

esančių duomenų matyti, kad 1995 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovo S. G. ir Šiaulių šilumos tinklų buvo sudaryta gyvenamosios

patalpos nuomos sutartis Nr. 7, pagal kuriÄ S. G. buvo iÅ¡nuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-11). IeÅ¡kovas S. G. 1996 m. gegužės 20 d. Å¡iuo adresu deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (b.l. 16). Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 6.1

punktas nustatė, kad nuomojamame bute gali būti apgyvendinti ne tik pats S. G., bet ir jo šeimos nariai: sutuoktinė Ž. G., dukra A. G.. Ieškovo,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Ž.

G. paaiÅ¡kinimai, pažyma apie Å¡eimos sutartį (b.l. 15), pažyma apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (b.l. 16) patvirtina, kad minimame bute iki Å¡iol gyvena S. G. ir jo Å¡eima: žmona Ž. G., vaikai A. G. ir A. G.. Å iaulių tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pažymėjimas Nr. 335783 (b.l. 14), ieÅ¡kovo S. G., trečiojo asmens Ž. G. paaiÅ¡kinimai, VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo pažymėjimai (b.l. 64-86, 87) patvirtina, kad

S. G. ir Ž. G. vardu namų valda nuosavybės teise įregistruota nebuvo. Todėl teismas laiko, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal butų privatizavimo įstatymÄ buvo privatizavimo objektu, o ieÅ¡kovas – tinkamu privatizavimo subjektu.

Kaip jau buvo minėta, Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡is įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas ne tik nustatė tam tikras sÄ lygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, tačiau nustatė ir teisės realizavimo terminÄ . Taigi, pagal bendrÄ taisyklę ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn Å¡io įstatymo 2 straipsnyje numatytas gyvenamÄ sias patalpas nuomininkai turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ne vėliau kaip iki 1992 m. gruodžio 1 d. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo Å¡eimai butas buvo suteiktas tik 1995 m. gruodžio 15 d. Tokiu bÅ«du, nuo pat buto suteikimo dienos, nepriklausomai nuo aplinkybės, ar tinkamai buvo nustatytas buto teisinis režimas, ieÅ¡kovas bendra tvarka kreiptis dėl buto privatizavimo pagal Butų privatizavimo įstatymÄ negalėjo, nes terminas tokiems praÅ¡ymams pateikti pasibaigė iki buto paskyrimo dienos. 1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. I-116 Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrÄ ja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiÅ¡kimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė praÅ¡ymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su iÅ¡lyga, kad tokie praÅ¡ymai pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, kuri turėjo teisę leisti tokius praÅ¡ymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., laikantis Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių bei Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 290p nustatytos tvarkos.

Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 290p nustatytos tvarkos 1 ir 2 punktai nustatė, kad ministerijos, kitos valstybinės tarnybos, miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos bei organizacijos privalo priimti iÅ¡ gyventojų praÅ¡ymus privatizuoti jų gyvenamÄ sias patalpas, kurios nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl gyventojų kaltės, praÅ¡ymai iÅ¡nagrinėjami per mėnesį nuo nurodytojo praÅ¡ymo gavimo dienos ir pasiÅ«lymai bei asmenų, norinčių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, sÄ raÅ¡as

nustatyta tvarka pateikiamas Butų privatizavimo valstybinei komisijai. Šiam darbui atlikti paskiriamos atitinkamos tarnybos arba pareigūnai

(tvarkos 2 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ valdyba 1996 m. rugpjūčio

28 d. nutarimu Nr. 15 pavedė administracijai organizuoti bendrovei priklausančių gyvenamųjų patalpų pardavimÄ jų nuomininkams ir nustatė, kad reikalingų pristatyti Valstybinei komisijai dokumentų ir pagalbinės medžiagos tvarkymas pavedamas atitinkamų filialų administracijoms, o kylančių neaiÅ¡kumų sprendimui sudaroma generalinio direktoriaus pavaduotojo V.

V. vadovaujama komisija (b.l. 22). Su šiuo nutarimu buvo pasirašytinai supažindinti Šiaulių šilumos tinklų namo Skalvių g. 5 gyventojai, tame tarpe ir

S. G., be to, gyventojai buvo perspėti apie prašymo iki 1996-10-15 d. pristatymo (b.l. 24). Ieškovo S. G., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Ž.

G. paaiÅ¡kinimai, liudytojų V. K., Eugenijaus Kavaliausko parodymai patvirtina, kad S. G. Å iaulių Å¡ilumos tinklams 1996-10-14 d. pateikė praÅ¡ymÄ , adresuotÄ butų privatizavimo valstybinei komisijai, kuriuo prašė leisti jam privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį Å iaulių Å¡ilumos tinklams (b.l. 13).

S. G. prašymo forma atitiko Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 290p nustatytos tvarkos 1 priede nurodyto prašymo formos reikalavimus.

Å iaulių Å¡ilumos tinklų direktoriaus 1996-10-21 įsakymu Nr. 205 buvo sudaryta įmonės žinybinio gyvenamojo namo, esančio Skalvių g. Nr. 5, butų privatizavimo klausimams spręsti komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas V. K., nariu – R. S. (b.l. 25). V. K., apklaustas liudytoju, parodė, kad surinkus iÅ¡ gyventojų praÅ¡ymus dėl namo Skalvių g. 5, Å iaulių m., butų privatizavimo, iÅ¡ AB „Lietuvos energija“ buvo gautas raÅ¡tas, kad butų, kurie pastatyti po 1992 m. gruodžio 31 d., už investicinius čekius privatizuoti negalima. Apie tai buvo informuoti minimo namo gyventojai, o jų pateikti praÅ¡ymai butų privatizavimo valstybinei komisijai iÅ¡siųsti nebuvo. Liudytojo V. K. teigimu, tokia situacija, kuomet nebevyko Skalvių g. 5 namo butų privatizacija, susidarė dėl to, kad AB „Lietuvos energija“ suklydo dėl pareiÅ¡kimų privatizuoti butus padavimo terminų. Å ias liudytojų parodymų metu nurodytas aplinkybes patvirtina 1996-10-25 Å iaulių Å¡ilumos tinklų raÅ¡tas Nr. 115/4498 (b.l. 26), 1996-11-06 Å iaulių Å¡ilumos tinklų raÅ¡tas Nr. 003/4543 (b.l. 27), 1996-11-08 AB „Lietuvos energija“ raÅ¡tas Nr. 114-3734 (b.l. 28). Â

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas laiko, kad praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ ieÅ¡kovas padavė nepraleidęs Butų privatizavimo įstatyme numatyto termino, tačiau privatizavimo procedÅ«ra laiku nebuvo užbaigta dėl Å iaulių Å¡ilumos tinklų direktoriaus 1996-10-21 įsakymu Nr. 205 sudarytos komisijos laiku neatliktų reikiamų veiksmų. Kadangi ieÅ¡kovas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tinkamai įgyvendino savo teises dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, todėl jo teisės gali bÅ«ti ginamos, nes Butų privatizavimo įstatymas taikomas tiems asmenims, kurie atitiko Å¡io įstatymo reikalavimus, t. y. pasinaudoti teise privatizuoti butÄ galėjo tik tie asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvoje ir įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo namo, buto nuomininkai arba jų Å¡eimos nariai, taip pat tie asmenys, kurie laiku pateikė praÅ¡ymus privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas. Nors ieÅ¡kovas su sutuoktine Ž. G. notaro patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas butas, sudarę nebuvo, tačiau jų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Å iaulių Å¡ilumos tinklų sudarytai komisijai pareikalavus, tokį notaro patvirtintÄ susitarimÄ jie bÅ«tų sudarę.

Nebaigtos butų privatizavimo procedÅ«ros užbaigiamos LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pagrindu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b.l. 17-18), 1999-11-04 Å iaulių miesto tarybos sprendimas Nr. 340 (b.l. 37) patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), 1998 m. sausio 29 d. gyvenamojo namo Skalvių g. 5 namo praÅ¡ymu (b.l. 35) Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 340 buvo perduotas iÅ¡ SPAB „Šiaulių energija“ balanso į Å iaulių miesto savivaldybės balansÄ . 2000 m. birželio 9 d. Å iaulių m. savivaldybė su ieÅ¡kovu S. G. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kuriÄ S. G. ir jo Å¡eimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), už sutartÄ nuomos mokestį (b.l. 12).

LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (1992-04-07 Nr. I-2455) 7 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo

12 straipsnyje. To paties įstatymo 12 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Å is 12 str.

1 d. 2 punktas nėra savarankiÅ¡kas gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagrindas. Pagal Å¡iame punkte įtvirtintÄ nuostatÄ negalima iÅ¡ naujo pradėti butų privatizavimo procedÅ«ros, pagal jÄ galima tik tęsti butų privatizavimÄ netekus galios Butų privatizavimo įstatymui, t. y. ja siekiama sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras užbaigti, Å¡iam įstatymui netekus galios, todėl pagal LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , netekus galios Butų privatizavimo įstatymui, Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos, galima apginti teismine tvarka. Â

Kadangi ieškovas savo teises dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo tinkamai įgyvendino galiojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl, jam netekus galios, ieškovo teisės gali būti ginamos LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pagrindu.

Remdamasis esančiais faktiniais duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų pakanka, kurie patvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Esant tokioms aplinkybėms ir sutinkamai su aukščiau nurodytais teisės aktais darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turi teisę privatizuoti jo nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , nes tai nebuvo padaryta Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laiku ne dėl jo kaltės, todėl reikalinga užbaigti buto privatizavimo procedÅ«rÄ .

 Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovui pripažintina teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., teismas

           n u s p r e n d ž i a : Â

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Pripažinti ieÅ¡kovui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ gyvenamÄ sias patalpas – dviejų kambarių 57,76 kv.m. bendro ploto butÄ su 4,8 kv.m. rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per

30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                  Â

Edita Dambrauskienė