aa4fa911-812c-4944-aca0-1f965ebaf6e6 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr                                                                                                                Bylos Nr. 1S-2114-485/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M.

M. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 6 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos,            n u s t a t ė : M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2006-03-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

– 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2005-02-25 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, bausmes sudėjus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2006-09-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. – 11 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 3d., 9d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2006-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta – 12 metų laisvės atėmimo. 2007-01-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2006-09-07 nuosprendis pakeistas pagal BK 129 str. 1d. paskirta 10 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2p. ir 9 p. paskirta bausmė subendrinta apėmimo bÅ«du su bausme, paskirta 2006-03-23 nuosprendžiu, nustatyta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2005-08-19, bausmės pabaiga – 2015-08-19.Komisijos 2014-10-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti M. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam M.

M. lygtinį paleidimÄ tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, ir , kad toliau taisant nuteistÄ jį neizoliuotÄ nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.Nuteistasis M. M. skundu praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nutartis atisakyti tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo paremta vien tik bausmės tikslų įgyvendinimu bei padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu.

Nors nuteistojo elgesys ir nebuvo nepriekaiÅ¡tingas per visÄ bausmė atlikimo laikÄ , tačiau Å¡iuo metu jis yra pasikeitęs savo požiÅ«ri ir taisosi, už visus padarytus nusižengimus jam buvo paskirtos nuobaudos, kurios Å¡iuo metu nebegalioja, įsidarbino, buvo du kartus skatintas. Ä® visas Å¡ias aplinkybes Komisija atsižvelgė nusprendusi jam taikyti lygtinį paleidimÄ .Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai priimdamas nutartį vertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , teistumus, kadangi visos Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo priėmusio apkaltinamuosius nuosprendžius.

Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimÄ teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. PrieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti (Vilniaus apygardos teismo 2012-08-31 nutartis byloje Nr. 1S-673-209/2012). Kauno apygardos teismas taip pat yra pasisakęs, kad duomenys apie ankstesnius nuteistojo teistumus nekinta visÄ jo lygtinio paleidimo laikotarpį ir nėra susiję su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-454-327/2013).

SÄ lygos, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas netaikomas, reglamentuojamos BVK 158 straipsnyje, tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sÄ lygos, Å¡iame straipsnyje nenurodytos. Tai negali bÅ«ti laikoma pagrindu asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Nusikaltimo sunkumo laipsnis bei ankstesni teistumai negali bÅ«ti susiję su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas prieÅ¡tarauja ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 įtvirtintiems principams.

Pažymėtina, kad likusi neatlikta bausmė dalis yra tik 9 mėnesiai, Komisija nustatė griežtus apribojimus, kurių nuteistasis privalės laikytis, nes prieÅ¡ingu atveju vėl bus grÄ Å¾intas į pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paleidžiant jį lygtinai yra nustatomi griežti apribojimai, lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia besÄ lyginio atleidimo nuo bausmės. Atsiliepimų negauta.Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendimas paleisti lygtinai turi bÅ«ti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iÅ¡ visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos iÅ¡vados neįpareigoja teismo nuteistÄ jį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, M. M. yra atlikęs įstatyme nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ taikant lygtinį paleidimÄ ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių, reikÅ¡mingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas M. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos klausimÄ , atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, veikos pavojingumÄ , likusiÄ neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos iÅ¡vados, kuriai esant, nuteistÄ jį bÅ«tų galima lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes, t.y. už nužudymÄ . Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai – 31 kartÄ pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, nors nuobaudos Å¡iuo metu negaliojančios, tačiau toks nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ , rezultatas yra 70 balų – tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, jog nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailisi, tačiau nuteistasis skatintas tik du kartus, įsidarbino praėjus tik 7 metams laisvės atėmimo bausmės, tik atvykęs į pataisos namus atsisakė mokamo darbo, nors turi priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, kurio atlygino tik nedidelę dalį (iÅ¡ 1893 litų tik 480 litų). Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistasis ne visada atskiria problemines sritis, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, anksčiau keletÄ kartų naudojo smurtÄ ar grasino smurtu, ankščiau buvo prižiÅ«rimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų.

Psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai yra nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, bÅ«tų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, tiek jį pataisyti bei užtikrinti teisingumo principÄ .

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu atsižvelgti į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tada bus pasiekta bausmės paskirtis. Taigi, nors nuteistasis yra atlikęs bÅ«tinÄ jÄ bausmės dalį, įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, vykdyti teismo nurodytas pareigas, nepažeidinėti įstatymų, tačiau padarytos veikos pavojingumas ir sunkumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Å¡iuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog M.

M. jau atliko tokiÄ bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir tuo nebÅ«tų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006).

Vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Apeliaciniame skunde minimos Kauno apygardos teismo nutartys negali bÅ«ti laikoma precedentu ir besÄ lygiÅ¡kai taikomos M.

M. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikÅ¡mingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).        Atmestinas nuteistojo M.

M. argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę ir nutarė taikyti lygtinį paleidimÄ jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos iÅ¡vados neįpareigoja teismo nuteistÄ jį lygtinai paleisti.Sutinkama su skundo argumentu, jog atlikta bausmės dalis yra tikrai nemaža, tačiau lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo jÄ atlikti (įvykdyti) visÄ , todėl ir turėtų bÅ«ti taikomas tik esant iÅ¡imtinai teigiamam nuteistojo elgesiui.

Nors yra nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, kas rodo, jog jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme (2 kartus paskatintas, pradėjo dirbti), tačiau Å¡iuo atveju jos nustatytų esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių keliÄ taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ , neatsveria.Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumÄ ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ .

Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Teismo iÅ¡vados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,            n u t a r i a : nuteistojo M.

M. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                          Algirdas Remeika