2018-12-12 Nr. AB-22826-3-61-3-03845-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1146-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03845-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 1SS-2729-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT priimti naują aktą (b. l. 1–8).

2. Pareiškėja nurodė, kad NŽT ginčijamu Sprendimu nepagrįstai sustabdė pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymo nagrinėjimą, kol Kauno apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-16800-454/2016, nes tokio paties klausimo, kuris pareikštas prašyme Nacionalinei žemės tarybai, apylinkės teismas nenagrinės.

3. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos pateikto prašymo reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-05-2932 ir jo pagrindu priimto NŽT sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre yra tapatus ieškinio reikalavimams Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16800-454/2016.

4. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su NŽT nemotyvuotu Sprendimo teiginiu, kad prašyme keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su teisme nagrinėjamu ieškiniu ir jo esme. Pasak pareiškėjos, kilęs ginčas tarp jos ir atsakovo neturi prejudicinio ryšio su minėta civiline byla. Administracinės procedūros sustabdymas, pasak pareiškėjos, reiškia NŽT siekį vilkinti atsakymo pareiškėjai pateikimą.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–20).

6. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. skunde ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašyme keliami klausimai dėl atliktų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų yra tiesiogiai susiję su civilinėje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais dėl netinkamai atliktų minėto sklypo kadastrinių matavimų, todėl, NŽT nuomone, ji pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalį, turėjo teisę sustabdyti administracinę procedūrą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 91–93).

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo galimą neteisėtumą grindė tuo, kad UAB „Inventora“ atlikti matavimai ir 2010 m. vasario 26 d. parengtas sklypo planas yra neteisėti.

9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, vienas iš pareiškėjos ieškinio civilinėje byloje reikalavimų yra pripažinti UAB „Inventora“ sudarytą 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą neteisėtu ir jį panaikinti.

10. Teismas darė išvadą, kad civilinėje byloje pareiškėja siekia nuginčyti 2010 m. vasario 26 d. suderintą geodezinių matavimų planą, kuriuo remiantis buvo priimtas Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymas. Teismas nurodė, kad, nagrinėdama pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl šio įsakymo teisėtumo, NŽT turėtų vertinti ir 2010 m. vasario 26 d. suderintą geodezinių matavimų planą, kurio teisėtumas yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad NŽT teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu sustabdė pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundo nagrinėjimą iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta pagal pareiškėjos ieškinį pradėta civilinė byla Nr. 2-16800-454/2016 (Nr. 2-290-454/2017).

III. 11. Pareiškėja G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą (b. l. 98–105).

12. Pareiškėja teigia, kad nebuvo nurodžiusi, jog kadangi UAB „Inventora“ atlikti matavimai yra neteisėti, Kauno apskrities viršininkas negalėjo priimti 2010 m. kovo 20 d. įsakymo. Pareiškėja paaiškina, kad minėtas įsakymas turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes jis leidžia užimti žemę, priklausančią laisvos valstybinės žemės fondui, nes šiuo įsakymu yra patvirtinta už vandentiekio vamzdžio žemė, kuri niekada nebuvo sodininkų bendrijos naudojama (jai skirta žemė). Be to, minėtas įsakymas, pasak pareiškėjos, prieštarauja nepanaikintam ir galiojančiam 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymui Nr. 05-4001. Pareiškėjos nuomone, NŽT neturėjo sustabdyti administracinės procedūros, nes civilinėje byloje nebus atsakoma į klausimą, ar Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymas yra teisėtas. Pasak pareiškėjos, NŽT turėtų vykdyti savo tiesiogines pareigas ir atsakyti piliečiams į jų klausimus, o ne perduoti šią pareigą teismui.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad pareiškėjos skundas NŽT ir patikslintas ieškinys civilinėje byloje nėra tapatūs (skunde ir ieškinyje skiriasi šalys, skiriasi reikalavimai, skiriasi skundo ir ieškinio dalykas bei pagrindas).

14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 118–122).

15. NŽT pakartoja savo argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdama, kad pareiškėja tiek NŽT pateiktu prašymu, tiek ir ieškiniu civilinėje byloje, kurioje NŽT yra atsakovė, siekia tų pačių teisinių pasekmių – įpareigoti NŽT patikslinti aptariamo žemės sklypo kadastro duomenis. NŽT mano, kad administracinė procedūra buvo sustabdyta pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 1SS-2729-(10.5), kuriuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėja manė, kad NŽT sustabdė jos prašymo nagrinėjimo procedūrą nepagrįstai, nes Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nėra suformuluoto tokio reikalavimo, kokį ji pateikė prašyme atsakovui, todėl kreipėsi į administracinį teismą.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs, kad vienas iš pareiškėjos reikalavimų civilinėje byloje yra neatsiejamai susijęs su pareiškėjos prašymo Nacionalinei žemės tarnybai nagrinėjimu, civilinėje byloje prašomas panaikinti žemės sklypo planas ir juo nustatyti duomenys buvo pagrindu priimti pareiškėjos prašyme NŽT prašomą patikrinti Kauno apskrities viršininko įsakymą.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bei įvertino bylos faktines aplinkybes. Be to, apeliantė iš esmės pakartoja pradiniame skunde išdėstytus argumentus dėl jos ieškinio civilinėje byloje ir prašymo NŽT reikalavimų netapatumo ir teigia, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis šiuo atveju negalėjo būti taikoma.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (žr. LVAT 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1158/2014; 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-968/2014; 2015 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-132-143/2015; 2015 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-365-261/2015, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-215-602/2016).

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į NŽT, prašydama atsakyti, ar Kauno apskrities viršininkas teisėtai išleido 2010 m. kovo 20 d. įsakymą Nr.02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“. Iš minėto prašymo teksto matyti, kad pareiškėja abejones dėl minėto Kauno apskrities viršininko įsakymo teisėtumo kildina iš 2009 m. gegužės 27 d. UAB „Inventora“ atliktų J. Č. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų ir jų pagrindu 2010 m. vasario 26 d. parengto bei suderinto to paties žemės sklypo plano. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja yra pradėjusi civilinę bylą Kauno apylinkės teisme Nr. 2-16800-454/2016 dėl nuosavybės teisės gynimo, kurioje, be kita ko, prašo pripažinti UAB „Inventora“ 2010 m. vasario 26 d. sudarytą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinių matavimų planą neteisėtu ir jį panaikinti. Abiem atvejais pareiškėja šiek tiek skirtingais būdais gina, jos manymu, pažeistas jos nuosavybės teises į tam tikro dydžio ir tam tikrų ribų žemės sklypą, su kuriuo ribojasi J. Č. priklausantis žemės sklypas. Tai, kad pareiškėja lingvistiškai skirtingai formuluoja savo reikalavimus ieškinyje Kauno apylinkės teismui ir prašyme NŽT, nekeičia reikalavimų esmės. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tiek prašymo NŽT, tiek ir civilinės bylos nagrinėjimo dalykas šiuo aspektu sutampa.

23. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 ir 6 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas (pvz. LVAT 2012-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2094/2012).

24. Atsižvelgdama į tai, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame prašyme iškeltą klausimą ( dėl žemės sklypo Nr. 163 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), SB „Lepšiškiai“, priklausančio J. Č. kadastrinių matavimų teisingumo) bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime, o šis atsakymas turės tiesioginės įtakos viešojo administravimo subjekto sprendimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūra pagrįstai sustabdyta, kol Kauno apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei bylos aplinkybių nustatymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teikė vieniems įrodymams pirmenybę prieš kitus ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius