aa4a482077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-546/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00253-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. J., V. J., V. J., G. E. J. ir G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J., V. J., V. J., G. E. J. ir G. J. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Domo projektas“ ir valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ dėl sklypo suderinimo ir sklypo suformavimo panaikinimo, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. J., V. J., V. J., G. E. J. ir G. J. 2012 m. sausio 31 d. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame pareiškė reikalavimą panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2011 m. gruodžio 20 d. protokolą Nr. VT-82 (toliau – ir Protokolas).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 5 dalį, nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 (toliau – ir Nuostatai), 7.3 punktas taip pat numato, jog viena iš Vertinimo tarybos funkcijų yra kultūros paveldo objektų teritorijų ir vietovių ribų apibrėžimas. Nuostatų 18 punkte nurodyta, kad Vertinimo tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio formą tvirtina kultūros ministras. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Vertinimo tarybos protokolai ir jais atitinkamai išreikštas pritarimas (arba nepritarimas) svarstytam klausimui yra tik būtina prielaida aktui, kuriuo įforminamas atitinkamas sprendimas, priimti; tik vertinimo tarybos sprendimas dėl atitinkamos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės duomenų pakeitimo yra pagrindas atlikti atitinkamus pakeitimus Kultūros vertybių registre (2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2636/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-237/2012). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog yra priimtas Vertinimo tarybos sprendimas, kuriuo apibrėžtos Palangos kurhauzo pastato, esančio (duomenys neskelbiami), Palangoje, ribos. Teismui pateiktame 2012 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl valstybės saugomų kultūros paveldo objektų teritorijos ribų keitimo“ pažymėta, jog remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punktu, Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. posėdyje svarstytos Palangos Kurhauzo pastato tikslintos teritorijos ribos nebus suvestos į Kultūros vertybių registro informacinę duomenų bazę, kol nebus patvirtintas minėtos vertybės specialusis planas ir juo pakeistos dabar galiojančios teritorijų ribos. Apibendrindamas šiuos argumentus, teismas padarė išvadą, kad Protokolas nėra dokumentas, galintis tam tikriems subjektams sukelti teisines pasekmes, todėl nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį.

Paaiškina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tiek 2012 m. vasario 1 d. nutartimi, tiek 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti jų 2012 m. sausio 31 d. patikslintą skundą, t. y. tą patį klausimą išsprendė du kartus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjai 2012 m. sausio 31 d. patikslino pirminį skundą, kuriame pareiškė reikalavimą panaikinti Vertinimo tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. protokolą Nr. VT-82. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjų V. J., V. J., V. J., G. J., Giletos E. J. patikslintą skundą atsisakė priimti kaip jam neteismingą, t. y. paduotą pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Šią nutartį pareiškėjai 2012 m. vasario 9 d. apskundė atskiruoju skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-234/2012 pareiškėjų V. J., V. J., V. J., G. J., G. E. J. atskirąjį skundą tenkino iš dalies – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų patikslinto skundo dėl Vertinimo tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. protokolo panaikinimo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui kilo pareiga dar kartą spręsti pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (pvz.: administracinės bylos Nr. AS146-327/2011, AS438-135/2009, AS146-201/2009).

Iš 2011 gruodžio 20 d. protokolo Nr. VT-82 turinio matyti, kad Vertinimo taryba, posėdyje apsvarsčiusi Palangos kurhauzo pastato, esančio (duomenys neskelbiami), Palangoje, teritorijos ribų tikslinimo klausimą, nutarė pritarti specialiojo plano ir Palangos miesto savivaldybės siūlomam Palangos kurhauzo pastato teritorijos ribų didinimui pagal pridedamą planą, t. y. suformulavo savo poziciją dėl rengiamo specialiojo teritorijų planavimo dokumento. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčo teisinius santykius, teisingai pripažino, jog aptariamu balsavimu nebuvo išreikštas viešojo administravimo subjekto patvarkymas, kuris pats savaime lemtų konkrečių teisinių padarinių atsiradimą, todėl 2012 m. birželio 18 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Tikrinamos bylos duomenys patvirtina pareiškėjų paaiškinimus, kad už 2012 m. vasario 9 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą ir už 2012 m. vasario 11 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėja V. J. į specialią sąskaitą pervedė du kartus po 50 Lt žyminio mokesčio (t. II, b. l. 68, 83), atitinkamai už nagrinėjamą 2012 m. birželio 29 d. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties pareiškėjas G. J. sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio (t. II, b. l. 115). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Remiantis šia nuostata ir vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodančiu, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, minėtiems pareiškėjams grąžinama susidariusi žyminio mokesčio permoka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų V. J., V. J., V. J., G. E. J. ir G. J. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai V. J. 100 (vieno šimto) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2012 m. vasario 9 d. pavedimais.

Grąžinti pareiškėjui G. J. 50 (penkiasdešimties) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2012 d. birželio 29 d. nurodymu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė