aa47236a-b014-4d69-8ffb-e86c16d54ef6 · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Raimundas Krušinys                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-579/2015Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00354-2013-3                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.;  (S)                                                                  2.4.6.3.2.

                                                    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistajam T.

K., gynėjui advokatui Renui BradÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-11-01 iki 2013-11-11.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : T. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – statutiniu valstybės tarnautoju, t. y., dirbdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtoju, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2011 m. sausio 24 d.

įsakymu Nr. 4/07 – 16 patvirtinto „Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo pareigybės apraÅ¡ymo“ 15.2. straipsnio reikalavimus „laikytis etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali bÅ«ti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbÄ bei pasitikėjimÄ tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigÅ«nu“, pažeisdamas 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 51 punkto nuostatÄ , draudžiančiÄ bet kokio pobÅ«džio ryÅ¡ius su nuteistaisiais, nesusijusius su tarnybinių pareigų vykdymu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Nustatyta, jog piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, T. K., įpareigodamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį nuteistÄ jį J. L. (J. L.) parduoti narkotines medžiagas ir už parduotas narkotines medžiagas siekdamas gauti 700 litų, 2013-10-24 apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Å«kio kieme esančiame praėjime, 1-ojo bÅ«rio nuteistajam J. L. iÅ¡platino – perdavė pardavimui 27 vnt. folijos paketėlių su narkotine medžiaga heroinu, kurios bendroji masė yra 0,420 gr., kurioje yra 0,063 gr. grynojo heroino masė.

Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo T. K. veiksmų – valstybė patyrė didelės žalos, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei poįstatyminius aktus, sumenkino valstybės prestiÅ¾Ä bei valstybės institucijų - (duomenys neskelbtini) pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos autoritetÄ visuomenėje bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ .

Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ bei jų vertinimÄ , neteisingai taikė įstatymÄ bei kitas teisės normas, tokiu bÅ«du grubiai suvaržydamas įstatymų ginamas apelianto teises į tinkamÄ teisminę gynybÄ , į tinkamÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Dėl teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl iÅ¡samaus, neÅ¡aliÅ¡ko visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo, rėmėsi vien kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į akivaizdžias teisinančias aplinkybes.Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo jo teisme duotais parodymais, kurie buvo patvirtinti atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus bei jų metu užfiksuotais garso įraÅ¡ais.

Teisme jis davė teisingus bei objektyvius parodymus, kad maždaug mėnuo iki įvykio kilo konfliktas su pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos (toliau VTT ) pareigÅ«nais, nes jį buvo sulaikę ir apieÅ¡koję dėl tariamai draudžiamų daiktų laikymo. J. L. praÅ¡ymu jis buvo du kartus atnešęs Å¡iam nuteistajam mobiliojo ryÅ¡io telefonus. J. L. žinojo apie jo konfliktÄ su VTT pareigÅ«nais, todėl grasindamas papasakoti pareigÅ«nams apie anksčiau atneÅ¡tus telefonus, reikalavo atneÅ¡ti dar 5 vnt. telefonų.

IÅ¡sigandęs Å¡antažo jis nupirko penkis mobiliojo ryÅ¡io telefonus ir perdavė juos J. L.. Vėliau su nuteistuoju kalbėjosi apie telefonų realizavimÄ , kas ir yra užfiksuota garso įraÅ¡uose. Ä®raÅ¡uose yra minimos telefonų markės bei modeliai, t. y. „Nokia“ markės modeliai C1 bei C2. BÅ«tent Å¡ių markių ir Å¡ių modelių telefonus jis buvo J. L. perdavęs ir apie Å¡iuos telefonų aparatus vyko jų pokalbis. Kadangi vieno iÅ¡ telefonų priekinė dalis – stiklelis buvo trÅ«kęs, J.

L. prašė atneÅ¡ti bei pakeisti Å¡iÄ detalę. Jokių narkotinių medžiagų nuteistajam jis neperdavė ir neliepė iÅ¡platinti. Pas jį rasti 300 Lt buvo J. L. perduoti pinigai už parduotus telefonus. Nuteistasis J. L. mobilius telefonus vadino „kauÅ¡ais“, kad kiti nuteistieji nesuprastų, apie kÄ kalbama. Apeliantas mano, kad liudytojų, ypač J. L., parodymai visiÅ¡kai neįrodo jo kaltės, kadangi liudytojo, pas kurį buvo rasta narkotinių medžiagų (ar jis pats, kaip teigia, perdavęs jas VTT pareigÅ«nams), parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, nei įtariamojo parodymai, kai jų nepagrindžia kiti, objektyvÅ«s duomenys.

Nuteistajam kelia abejones aplinkybės, kurioms esant narkotinės medžiagos pateko pas VTT pareigūnus. Pasak liudytojo J. L., T. K. jam tariamai perdavė 30 paketėlių su narkotinėmis medžiagomis, visas narkotines medžiagas jis perdavė pareigūnams, nebandydamas jų realizuoti. Tačiau kaip matosi iš bylos medžiagos, VTT pareigūnai disponuoja 27 paketėliais su narkotinėmis medžiagomis. Tai reiškia, kad ne visos narkotinės medžiagos, kurios buvo perduotos J. L., buvo perduotos ir VTT pareigūnams.

Dėl Å¡ių aplinkybių kyla abejonės ir paties J. L. parodymais toje dalyje, kur jis teigia, jog narkotinėmis medžiagomis neprekiavo ir, iÅ¡sigandęs galimos atsakomybės, kreipėsi į pareigÅ«nus bei jiems perdavė gautas medžiagas. Kadangi pareigÅ«nams buvo perduota ne 30 vnt., o 27 vnt. paketėlių, reiÅ¡kia, jog J. L. galėjo užsiimti narkotinių medžiagų realizavimu, dalį jų ir realizuoti, o vėliau dėl to ir buvo sulaikytas VTT pareigÅ«nų. BÅ«damas sulaikytas realizuojant narkotines medžiagas ir siekdamas pats iÅ¡vengti atsakomybės, kuri už šį nusikaltimÄ yra griežta, pasinaudojo susiklosčiusiomis aplinkybėmis, galimai ir paveiktas VTT pareigÅ«nų davė parodymus, jog tai T.

K. jam perdavė narkotines medžiagas, kurias realizavus siekė gauti sau turtinės naudos. Tokiu bÅ«du savo tikslus pasiekė abi Å¡alys, t. y. tiek VTT pareigÅ«nai, siekę susidoroti su apeliantu, tiek ir J. L., iÅ¡vengęs griežtos sankcijos už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantui abejones kelia ir liudytojo J. L. parodymai dėl kreipimosi į VTT pareigÅ«nus tikslo. Kadangi laisvės atėmimo vietoje asmenys, bendradarbiaujantys su pareigÅ«nais, yra laikomi vadinamÄ ja žemiausia kasta, su jais yra elgiamasi paniekinamai, žeminančiai, todėl tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms įvyksta tokie dalykai.

Nuteistieji paprastai stengiasi vengti bet kokio procesinio ar kitokio bendravimo su VTT pareigÅ«nais, bylose stengiasi vengti duoti parodymus, kurių pagrindu gali bÅ«ti nuteisti bei pripažinti kaltais kiti asmenys. Todėl neįtikėtina, kad nuteistasis, kuriam laisvės atėmimo vietoje reikės bÅ«ti dar ilgÄ laikÄ , pats savo noru ateitų pas VTT pareigÅ«nus ir pareikÅ¡tų, kad jis yra įtrauktas į nusikalstamÄ veikÄ , t. y. jam kitas pataisos namų pareigÅ«nas yra liepęs realizuoti narkotines medžiagas, kai jis pats to iÅ¡vengti turi visas galimybes tiek grÄ Å¾indamas jam perduotas narkotines medžiagas, tiek jas iÅ¡mesdamas, tiek atsisakydamas priimti bei realizuoti draudžiamus dalykus.Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apelianto įsitikinimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu teismas nesurinko objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas, todėl teismas privalėjo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti abejonėmis. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsdamas ne įrodymų visuma, o tik prielaidomis, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Å ie padaryti teismo pažeidimai esminiai, nes sÄ lygojo visiÅ¡kai nepagrįstų iÅ¡vadų padarymÄ , sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, tačiau taikyti naujÄ BK 75 str. redakcijÄ ir bausmės vykdymÄ apeliantui atidėti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo T.

K. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai T. K. pripažino kaltu, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus.  Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas, kad teismas Å¡aliÅ¡kas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai įvertino surinktų duomenų visumÄ , motyvavo ir nuosekliai argumentavo iÅ¡vadas tiek dėl pačių veikų, tiek ir dėl nuteistojo kaltės, todėl pagrįstai nustatė T.

K. veikoje BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų požymius, pripažino jį kaltu padarius Å¡ias nusikalstamas veikas. Teismas įrodymų patikimumÄ , jų įrodomÄ jÄ vertę nustatė tik juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Teismas nuosekliais, iÅ¡samiais argumentais paneigė nuteistojo versijÄ dėl draudžiamų daiktų perdavimo ir keliamas abejones dėl liudytojo J.

L. parodymų, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo liudytojo J. L. parodymus ir lygindamas bei gretindamas juos tiek su kitų liudytojų parodymais, tiek ir su rašytiniais bylos duomenimis, vertindamas juos visų byloje surinktų duomenų ir nustatytų faktų visumoje, nustatė, kad jie yra nuoseklūs, ko negalima pasakyti apie paties nuteistojo parodymus. Liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kuriuos patvirtina liudytojo E. A. parodymai, rašytiniai bylos duomenys.

Remiantis J. L. parodymais nustatyta, kad T. K. nurodė Å¡iam pataisos namuose parduoti narkotines medžiagas, siekdamas už jas gauti 700 litų, nurodė bausmę atliekančiam liudytojui vietÄ , kurioje buvo padėtas paketas su heroino dozėmis, stebėjo, kaip jis paėmė minėtÄ paketÄ . Vėlesnių susitikimų metu T. K. perdavė liudytojui J. L. sÄ skaitos numerį, į kurį turėjo bÅ«ti pervesti už narkotinių medžiagų realizavimÄ gauti pinigai, o Å¡is perdavė apeliantui iÅ¡ pareigÅ«nų gautus 300 litų.

Tai, kad vidaus tyrimo tarnybos pareigÅ«nams J. L. atidavė 27 vnt. paketėlių su narkotinėmis medžiagomis, o liudytojas minėjo, kad apeliantas jam perdavė realizavimui 30 vnt. dozių, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad jo parodymai yra melagingi, kad liudytojas apkalba T. K. pats siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už narkotinių medžiagų realizavimÄ . Pastebėtina, kad liudytojas tiksliai neįvardijo jam perduotų pakuočių skaičiaus, o nurodė, kad T. K. minėjo, jog turi apie 30 vnt. paketėlių.

Jis neskaičiavo gautų paketėlių, juos paslėpė, o neužilgo perdavė pareigÅ«nams. 2013-10-25 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. L. savo iniciatyva pateikė polietileninį paketÄ su viduje esančiais 27 folijos lankstinukais su kaip įtariama viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b. l . 15). Kad folijos lankstinukuose yra narkotinė medžiaga – heroinas, patvirtina 2014-02-12 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(54360-ISI-809 (t. 1, b. l. 65-66). Liudytojas E. A. patvirtino, kad į jį kreipėsi J.

L. ir pranešė, jog T. K. jam perdavė realizavimui pataisos namuose narkotines medžiagas ir pateikė Å¡ias psichoaktyvias medžiagas. T. K. buvo sulaikytas su J. L. jam perduotais pinigais. Pažymėtina, kad bendravimo su J. L., pinigų paėmimo iÅ¡ liudytojo faktų neneigia ir pats nuteistasis, tačiau jis teigia, kad pokalbiai tarp jo ir liudytojo vyko apie mobiliojo ryÅ¡io telefonų perdavimÄ , pinigus iÅ¡ liudytojo gavo Å¡io realizuotus telefonus, liudytojas, teigdamas, kad jis liepė parduoti narkotines medžiagas, jį apkalba.

Tačiau Å¡iÄ nuteistojo versijÄ paneigia nuoseklÅ«s J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. PagrindÄ tikėti Å¡iais parodymais suteikia ir objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Slapto sekimo protokole ir jo prieduose užfiksuoti tarp nuteistojo J. L. ir T. K. vykę pokalbiai apie narkotinių medžiagų realizavimÄ , atsiskaitymÄ už jas (t. 1, b. l. 57-59). Nors T. K. teigia, kad kalbamasi apie mobiliojo ryÅ¡io telefonus, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad kalbant apie mobiliuosius telefonus jie taip ir vadinami, nurodant konkrečius telefonų modelius, o pokalbiuose apie narkotines medžiagas naudojami Å¡ifruoti heroino ir narkotinių medžiagų dozių pavadinimai („kauÅ¡ai“ ir kt.).

Be to, J. L. patvirtino, kad slapto sekimo metu darytuose garso įraÅ¡uose užfiksuoti tarp jo ir T. K. vykę pokalbiai ir apie narkotinių medžiagų realizavimÄ , atsiskaitymÄ už jas. Po tarp J. L. ir nuteistojo 2013-10-28 vykusio pokalbio apeliantas pateikė liudytojui lapelį, kuriame buvo nurodyta sÄ skaitos, į kuriÄ reikia pervesti už narkotinių medžiagų pardavimÄ gautus pinigus, numeris. 2013-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog J. L. savo iniciatyva pateikė jam T.

K. perduotÄ popieriaus lapukÄ su jame nurodytu sÄ skaitos numeriu ir Å¡ios sÄ skaitos savininko vardu ir pavarde (t. 1, b. l. 18). T. K. asmens kratos metu pas jį rasti 300 litų įvairiomis kupiÅ«romis (t. 1, b. l. 19). BÅ«tent Å¡iuos pinigus apeliantui perdavė J. L. veikdamas 2013-10-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties leisti J. L. atlikti nusikalstam veikÄ imituojančius veiksmus pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo J. L. parodymai yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja liudytojo E. A. parodymams bei pagrindžiami raÅ¡ytinais įrodymais, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl narkotinių medžiagų realizavimo, todėl teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas tiek dėl T.

K. padarytų veikų faktinių aplinkybių, tiek ir dėl jo kaltės. Nėra pagrindo manyti, kad liudytojas J. L. ar pataisos namų pareigÅ«nai siekia apkaltinti T. K. nebÅ«to nusikaltimo padarymu. Objektyvių duomenų, kad tarp nuteistojo ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų Vidaus tyrimo tarnybos pareigÅ«nų anksčiau bÅ«tų įvykęs konfliktas, dėl kurio Å¡ie pareigÅ«nai siektų pakenkti tuo metu prižiÅ«rėtoju pataisos namuose dirbusiam T. K., nėra. Teismas tokius apelianto teiginius vertina tik kaip pasirinktÄ jo gynybinę versijÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl T. K. pripažinimo kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė atsižvelgti į BK 75 straipsnio redakcijÄ , įsigaliojusiÄ nuo 2015-03-24, numatančiÄ galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimÄ , bei netenkinus apelianto skundo dėl iÅ¡teisinimo, T.

K. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ . Kadangi T. K. įvykdytų nusikalstamų veikų metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymÄ sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, pirmosios instancijos teismas Å¡io klausimo pagrįstai nesvarstė. Tačiau 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015-03-24, buvo pakeistas BK 75 straipsnio redakcija ir Å¡io straipsnio 1 dalyje dabar yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

BK 3621 straipsnis numato, kad įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad toks praÅ¡ymas pareikÅ¡tas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi proceso ekonomiÅ¡kumo principu, šį klausimÄ sprendžia apeliacinės instancijos teisme.

Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu galiojusių bausmių skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai, tačiau, kaip minėta, po žemesnės instancijos teismo sprendimo priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kuriÄ teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

T. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų sunkių BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ . Jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Tad yra formalus pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. BÅ«tina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sÄ lyga – teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymÄ bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Nors T. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vertinant veikų padarymo aplinkybes, reikia pažymėti, kad narkotinės medžiagos pataisos namuose nebuvo išplatintos, kadangi jos buvo perduotos pareigūnams, tad reali žala aplinkiniams padaryta nebuvo. Liudytojui J. L. perduotas narkotinės medžiagos - heroino kiekis nebuvo didelis – 0,063 gr. T. K. nusikalstamais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tačiau nuteistasis šiuo metu jau nebėra statutinis valstybės tarnautojas.

T. K. anksčiau neteistas. Po nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, ir naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų jis nepadarė (tokių duomenų teismui nėra pateikta). Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Å iuo metu jis dirba taksi paslaugų įmonėje, darbdavys jį apibÅ«dina kaip atsakingÄ , rÅ«pestingÄ darbuotojÄ . Apeliantas vedęs, turi finansinių įpareigojimų bankui. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, kolegijos manymu, skundžiamu nuosprendžiu T.

K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas, Å¡eima yra socialiai naudingi reiÅ¡kiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius, Å¡eiminius ryÅ¡ius, nagrinėjamu atveju ir Å¡eimos finansinę padėtį (kaip jau minėta apeliantas turi finansinių įsipareigojimų bankui) bei pagal galimybes skirti nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios paminėti socialiniai reiÅ¡kiniai nukentėtų kuo mažiau.

Todėl, siekiant, kad T. K. paskirtoji bausmė kuo mažiau pakenktų jo turimiems darbo santykiams, siekiant iÅ¡laikyti teigiamus jo socialinius ryÅ¡ius ir vertybes, tačiau taip pat siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumÄ , T. K. yra tikslinga bausmės vykdymÄ atidėti maksimaliam įstatyme numatytam terminui, paskiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl to Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendis keistinas.Kaip jau anksčiau Å¡ioje nutartyje minėta, apeliaciniame skunde reikalavimas taikyti BK 75 straipsnio naujÄ redakcijÄ nebuvo pareikÅ¡tas, Å¡io baudžiamojo kodekso straipsnio nauja redakcija įsigaliojo jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, todėl teisėjų kolegija Å¡iÄ Ä¯statymo redakcijÄ taiko nekeisdama nuosprendžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : T. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti:T. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį T.

K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis BK 70 straipsniu paskirti nuteistajam T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius atlikti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas             Evaldas Gražys Teisėjai             Jurgis Kiškis              Dmitrijus Korsakovas