aa46fb92-b2a2-4b97-9ae2-2fe034637a69 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1448-460/2012Teisėjas Vaclovas Paulikas                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-13551-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 37; 121.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-3076-794/2012 pagal ieÅ¡kovės Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Adgino vizija“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Advilis“) dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Tarptautinei rÄ sto kėlimo federacijai, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Adgino vizija“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Advilis“) dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine bei ieÅ¡kovės (apeliantės) Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Tarptautinė rÄ sto kėlimo federacija 2011-10-06 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 6 292 Lt skolÄ , 230,28 Lt delspinigių, procesines metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010-10-12 tarp UAB „Advilis“ ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 17-10-0028. Sutartimi UAB „Advilis“ įsipareigojo atsakovei parduoti prekes, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Atsakovė už UAB „Advilis“ pateiktas prekes laiku neatsiskaitė ir liko skolinga 6 292 Lt. UAB „Advilis“ su Tarptautine rÄ sto kėlimo federacija 2010-10-14 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovės 6 292 Lt skola UAB „Advilis“ buvo perleista Tarptautinei rÄ sto kėlimo federacijai.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-19 tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį priimdamas preliminarų sprendimÄ .

Atsakovei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, apylinkės teismo 2011-12-13 nutartimi preliminarus sprendimas panaikintas ir nuspręsta bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.Atsakovė, remdamasi CK 6.204, 6.228, 6.487 straipsniais, pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė 2010-10-14 reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti niekine, negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes. Nurodė, kad UAB „Advilis“ ir Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos 2010-10-14 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl Å¡i sutartis yra niekinė.

Nurodė, jog buvo siekta reikalavimo perleidimo sutartį sudaryti skubiai, kad atsiskaitymas nepatektų į bankrutuojančios UAB „Advilis“ sÄ skaitÄ , taip iÅ¡vengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Teigia, kad abiejų bendrovių (UAB „Advilis“ ir Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos) reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sutapo buveinių adresai ir vadovaujantis asmuo, o tai patvirtina aplinkybę, kad R. R. ir R. R. žinojo finansinę UAB „Advilis“ padėtį ir numatė bankroto galimybę.Tarptautinė rÄ sto kėlimo federacija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad bankroto administratorius neginčijo sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, todėl Å¡i sutartis nei UAB „Adgino vizija“, nei UAB „Advilis“ kreditorių teisių nepažeidė. Teigia, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kodėl atlygintinė reikalavimo perleidimo sutartis turėtų bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nenurodė, kokie teisės aktai galėjo bÅ«ti pažeisti Å¡ios sutarties sudarymu. Nurodė, kad atsakovė netinkamas subjektas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino; pripažino UAB „Advilis“ ir Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos 2010-10-14 reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos 189 Lt žyminio mokesčio atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei.

Nurodė, jog 2010-10-14 sandoriu buvo siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, Å¡alys elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes sudarant sandorį buvo akivaizdi prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija. Be to, atsakovė turėjo teisę pervesti pinigus pirminiam kreditoriui. Pažymėjo, kad atsakovės piniginių lėšų pervedimas UAB „Advilis“ laikytinas tinkamu atsiskaitymu pagal 2010-10-12 pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, todėl ieÅ¡kovės Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ ir delspinigius vertino kaip nepagrįstÄ ir netenkino.Apeliaciniame skunde apeliantė Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacija praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp ieškovės ir UAB „Advilis“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė UAB „Advilis“ kreditorių teises ir interesus bei prieštaravo viešai tvarkai ir gerai moralei;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartį pasirašę asmenys tam neturėjo jokių įgaliojimų;

3) ieÅ¡kovė ir UAB „Advilis“ turėjo teisę sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį ir jÄ sudarė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų bei geros moralės ir vieÅ¡osios tvarkos reikalavimų;

4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atliktÄ prievolės įvykdymÄ pripažino tinkamu.Atsakovė vieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo          2012-03-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pina savo sÅ«numi. Pažymėjo, kad nėra pateikti jokie leistini raÅ¡ytiniai įrodymai, kad už reikalavimo perleidimÄ buvo atsilyginta.

Teismas pagrįstai nustatė, kad atlygintinumo sÄ lyga buvo tik fiktyvi, akivaizdžiai nenaudinga UAB „Advilis“. Apeliantas kaip pagrindinį sandorio teisėtumo pagrindÄ nurodo tai, kad bankroto administratorė neginčijo Å¡io sandorio. Atsakovės žiniomis, UAB „Advilis“ nėra perdavęs sandorių bankroto administratorei. Dėl Å¡ių UAB „Advilis" veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bankroto administratorius, neturėdamas Å¡ių sandorių, objektyviai neturėjo galimybių patikrinti jų teisėtumo ir ginčyti.

Todėl pats apeliantas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir siekė, kad bankroto administratorė neturėtų galimybės patikrinti sandorių teisėtumo.Bankrutavusios UAB „Adgino vizija“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Advilis“) administratorė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Juo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog reikalavimo perleidimo sutarties neginčijo, kadangi iki atsiliepimo pateikimo administratorei nėra perduota minėta sutartis.Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-10-12 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Advilis“ pardavė, o atsakovė vieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė įgijo vėliavos stiebus (t. 1, b. l. 11–13). UAB „Advilis“ 2010-10-13 už parduotÄ prekę iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ADV Nr. 0001617 už 6 292 Lt (t. 1, b. l 14).

UAB „Advilis“ ir Tarptautinė rÄ sto kėlimo federacija 2010-10-14 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Advilis“ perleido naujajai kreditorei savo reikalavimo teisę į 6 292 Lt vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skolÄ , Å¡iÄ sutartį pasirašė UAB „Advilis“ vyr. buhalterė ir R. R., atstovaudamas Tarptautinei rÄ sto kėlimo federacijai (t. 1, b. l. 15–16). VieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė 2010-10-22 buvo informuota praneÅ¡imu apie reikalavimo teisės perleidimÄ (t. 1, b. l. 17–19).

Reikalavimo sutarties pasirašymo metu, t. y. 2010-10-14, tiek UAB „Advilis“, tiek Tarptautinės rasto kėlimo federacijos vadovu buvo R. R. (t. 1, b. l. 106–111). Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinės ligoninė 2010-11-18 pagal 2010-10-13 pirkimo–pardavimo sutartį 6 292 Lt sumokėjo UAB „Advilis“ (t. 1, b. l. 21, 40). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl UAB „Advilis“ bankroto bylos iškėlimo.

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3785-343/2010 iÅ¡kėlė UAB „Advilis“ bankroto bylÄ bei konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (t. 1, b. l. 102–105). Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v.

J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.). Tačiau tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v.

UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2003). Taigi tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), bÅ«tina, jog tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos (iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Apeliantė skunde vienu svarbiausių savo argumentu pažymi, jog bankrutavusios UAB „Adgino vizija“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Advilis“) administratorė reikalavimo perleidimo sutarties neginčijo, vadinasi, minėtas sandoris nei UAB „Adgino vizija“, nei UAB „Advilis“ kreditorių interesų nepažeidė.

Su tuo teisėjų kolegija sutikti negali, nes pati bankroto administratorė nurodo, jog minėta reikalavimo perleidimo sutartis jai pateikta nebuvo, todėl akivaizdu, kad administratorė patikrinti ir įvertinti minėtÄ sandorį bei anksčiau pateikti savo nuomonę neturėjo galimybės (CPK 178 straipsnis). Apeliantė skunde pažymi, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo atlygintinė. Teisėjų kolegija šį argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad už minėtÄ 2010-10-14 reikalavimo teisės perleidimÄ nebuvo atsilyginta.

TÄ pagrindžia bylos medžiaga, kadangi nėra pateikti jokie leistini raÅ¡ytiniai įrodymai, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo atlygintinė (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). IeÅ¡kovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė, kad bÅ«tų buvusi atlikta piniginė operacija dėl Å¡io sandorio, be to, ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimas, kad atlygintinumas pasireiÅ¡kė tuo, kad UAB „Advilis“ buvo skolingas apeliantei Tarptautinei rÄ sto kėlimo federacijai, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 12 straipsnis, CPK 197 straipsnis) (t. 1, b. l. 125).

Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apeliantės argumentÄ ir dėl to, kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia geros moralės ir vieÅ¡osios tvarkos kriterijus. Aktualu pažymėti, jog vadovaujantis CK 1.81 str. 1 d., vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės Å¡akų normos. PrieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo.

Lietuvos įstatymų nenustatyta „vieÅ¡osios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Å ių teisinių vertybių kategorijų turinys gali bÅ«ti kintantis. „VieÅ¡oji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi.

Pažymėtina, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas. Teisingumu turi bÅ«ti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise. Todėl vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis.

Geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei vadovaudamasi CK 1.81 straipsnio 1 dalimi sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu vertinimu ir mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis, t. y. susitarimas tarp juridinių asmenų, kurių direktorius buvo vienas ir tas pats asmuo – R. R. buvo UAB „Advilis“ ir Tarptautinės rÄ sto kėlimo federacijos vadovu – ir pagal pareigas aiÅ¡kiai žinojo ir suvokė įmonės turtinę padėtį, (nors sutartį pasirašė UAB „Advilis“ vyr. buhalterė ir R.

R.), be to kreditinis reikalavimas perleistas per trumpÄ terminÄ , o netrukus UAB „Advilis“ iÅ¡kelta bankroto byla, prieÅ¡tarauja moralės normoms, t. y. visų visuomenės narių interesų derinimo užtikrinimui, todėl pripažintina, kad toks elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas, pažeidžiantis kitų asmenų teises, prieÅ¡taraujantis gerai moralei ir tai yra piktnaudžiavimas teise, todėl toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo dienos (CPK 185 straipsnis, CK 1.137 straipsnis, CK 1. 81 straipsnis).

Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartį pasirašę asmenys tam neturėjo jokių įgaliojimų. Teisėjų kolegija mano, kad Å¡i aplinkybė bylos teisingam iÅ¡sprendimui jokios įtakos neturi, todėl dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovei, gavus praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ , kurį pasirašė ne įmonės vadovas, o vyr. buhalterė L.

M., galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl vyr. buhalterės įgaliojimų neturėjimo arba jų virÅ¡ijimo. Apeliantė nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl įgaliojimų perkelia atsakovei. Teisėjų kolegija nesutinka, kad atsakovė turėjo domėtis, ar tikrai vyr. buhalterė turi teisę sudaryti ginčijamÄ sutartį, prieÅ¡ingai, įmonė, pateikdama reikalavimo perleidimo sutartį skolininkui, privalo pateikti visus reikalavimo perleidimo sutarčiai privalomus reikalavimus (CK 6.103 straipsnis).

Be to, ir vėliau jokių įrodymų apie vyr. buhalterės įgaliojimus pateikta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad kreditorei nepateikus neabejotinų įrodymų, t. y. įrodymų apie tai, kad atsakovei buvo praneÅ¡ta apie reikalavimo teisės perleidimÄ tinkamai, atsakovė skolÄ sumokėjo – prievolę įvykdė tinkamai, nes atsakovė turėjo teisę pervesti pinigus pradinei kreditorei (CK 6.44 straipsnis, CK 6.106 straipsnio 1 dalis, CK 6.109 straipsnio 1 ir 5 dalys, CPK 185 straipsnis) (b. l. 11–13, 15–16).

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                         ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Bronius Valius