2021-08-25 Nr. AB-16820-3-61-3-00234-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3423-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00234-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (15-01) 3I-00003/(15/15-3)41PR-3/4U-8 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas teigė, kad pateikė reikiamus dokumentus, tačiau Departamentas padarė išvadą, kad pateiktas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bankas) (duomenys neskelbtini) poskyrio 2020 m. balandžio 16 d. raštas Nr. 24904 (toliau – ir Banko pažyma) yra galimai suklastotas. Pareiškėjas teigė, kad jis neklastojo Banko pažymos, neužsakinėjo pažymų originalų ar šablonų iš jam nežinomos spaustuvės, jam taip pat nėra žinoma apie asmenį, kuris neva organizuoja suklastotų Banko pažymų išdavimą.

3. Nurodė, kad Sprendime minimi kiti susiję (duomenys neskelbtini) asmenys tikriausiai yra M. T. ir E. V. D., kuriuos jis pažįsta, nes kartu planavo bei plėtojo verslą. Teigė, kad tiek jo, tiek M. T. lėšų likutis Banko sąskaitose buvo vienodas, nes abu verslo partneriai įnešė vienodas sumas, kurių turėjo pakakti pragyventi Lietuvoje. Pažymėjo, jog apie M. M., kuris, kaip spėja, yra M. M., bei jo šeimos situaciją nieko nežino, jam taip pat nėra žinoma apie tai, kad minėtas asmuo pateikė to paties Banko pažymą su tokiu pačiu numeriu.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Departamentas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius. Nėra aišku, iš kur, kokiu būdu ir kada atsakovas gavo šablonus. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su gautais šablonais, todėl nebuvo suteikta teisė apsiginti. Laikėsi pozicijos, kad Departamentas nėra nei ekspertas, nei specialistas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog pareiškėjo pateiktos pažymos buvo suklastotos. Teigė, kad neturėjo ir neturi pagrindo abejoti pateiktų Banko pažymų turiniu. Pareiškėjas nesutiko su Departamento teiginiu, jog Banko pažymų klastojimą įrodo ir tai, jog jos neturi reljefinio banko įspaudo, kadangi, pareiškėjo teigimu, Bankas minėto įspaudo nenaudoja.

5. Pareiškėjui neaišku, kodėl Departamentas atsisakė priimti kitą originalią Banko pažymą, įrodančią, jog jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Pareiškėjas kritiškai vertino atsakovo teiginius, kad jis nebendradarbiavo, kadangi nuolat rašė elektroninius laiškus, teikė paaiškinimus, buvo fiziškai nuvykęs į Departamentą.

7. Pareiškėjas neneigia, kad yra pateikęs paaiškinimus atsakovui, jog Banko pažymos originalas buvo išsiųstas į Lietuvą, tačiau pusantro mėnesio įstrigo pašte (iš esmės tokį patį paaiškinimą, kaip ir verslo partnerio E. V. D.), nes panaudojo draugo ruoštą tekstą, neįsigilinęs į jo turinį ir todėl buvo pateiktas vienodas tekstas. Pažymėjo, kad jis iš tikrųjų nesiuntė Banko pažymos į Lietuvą, nes jos neturėjo išsaugojęs.

8. Manė, kad negalėjo tinkamai apsiginti nuo pareikštų įtarimų, nes Departamentas neatskleidė jam duomenų, kodėl įtarė, jog Banko pažyma yra galimai suklastota. Paaiškino, kad dėl ilgo tyrimo proceso, baigėsi jo turimos nacionalinės vizos galiojimo laikas, todėl jis neturėjo galimybės išvykti iš šalies. Papildomai nurodė, kad šiuo metu įgalioti asmenys tvarko dokumentus.

9. Manė, kad Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, grindžiamas vien spėlionėmis. Manė, kad sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumą, turi būti įvertinta, ar uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatų.

10. Pasisakė ir dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos ir 3 metų draudimo atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pagal kurią sprendžiant ar asmens išsiuntimas yra būtinas, turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo buvimo priimančioje valstybėje, iš kurios norima išsiųsti trukmę, taip pat ir laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiškėjo šeiminę situaciją, įskaitant santuokos trukmę bei kitas aplinkybes.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma (pareiškėjo ir kitų su juo susijusių asmenų pateiktų banko pažymų datų ir registracijos numerių, jose nurodytų duomenų trūkumai, pinigų likučių sutapimas, tai, jog Departamentui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja padirbtų banko dokumentų gavimą, tai, kad Departamentas disponuoja pareiškėjo pateiktos banko pažymos šablonine versija) pagrįstai leidžia vertinti, jog pareiškėjo pateikta Banko pažyma yra netikra. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo paprašytas pateikti Banko pažymos originalą, tačiau jo nepateikė, o tai, jog pareiškėjas galimai neklastojo Banko pažymos, neturi reikšmės.

13. Departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jis įrodymus turėjo gauti kreipdamasis į Banką dėl informacijos gavimo, nes tokios pareigos teisės aktai nenustato. Pažymėjo ir tai, kad neprivalo nekvestionuojamai įrodyti dokumento suklastojimo fakto, atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų ir įrodyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis dokumentą suklastojo.

14. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teikti rašytiniai paaiškinimai, dėl ko jis negalėjo įvykdyti atsakovo reikalavimo, nepagrįsti bei prieštaringi.

15. Departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo suteikta teisė apsiginti. Paaiškino, kad pareiškėjas neturėjo gintis, nes jokių kaltinimų dėl dokumentų klastojimo jam reikšta nebuvo. Pažymėjo, kad įrodinėjimo našta tenka ne Departamentui, o pareiškėjui.

16. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Banko pažymos nebūtinai turi turėti reljefinį antspaudą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.

17. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Departamentas turėjo iš pareiškėjo priimti kito banko pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi. Paaiškino, kad esminis momentas šioje situacijoje yra ne aplinkybės, ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų, vertinimas, bet tai, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka tikrovės ir yra suklastotas.

18. Atsakovas teigė, kad su pareiškėju bendradarbiavo, suteikė jam pakankamai laiko reikalaujamam banko pažymos originalui pateikti. Pažymėjo, kad Sprendimas yra aiškus, išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.

19. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis nesutinka su Sprendime nustatytu 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu ir skunde cituojama EŽTT praktika nagrinėjamu atveju yra neaktuali. Paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai painioja užsieniečio išsiuntimo bei draudimo atvykti sąvokas. Pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytinas proporcingu. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Siekdamas įrodyti, kad turi pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kartu su prašymu pateikė Banko pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas yra šio banko klientas ir turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2006 m. vasario 12 d., o šioje banko sąskaitoje pažymos išdavimo metu yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Departamentas 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15/4-11) 10K-23883 pareiškėjo paprašė pateikti Banko pažymos originalą, taip pat išsamų paaiškinimą, kokiu būdu jis gavo Banko pažymą. 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas pateikė Departamentui paaiškinimą, kad prašomos pažymos originalo iki pranešime nurodytos datos pateikti neturi jokių galimybių, kadangi jis turi tik elektroninę pažymos versiją. Taip pat nurodė, kad jo brolis originalaus dokumento neišsaugojo, o užsakyti pažymos dublikatą užtruktų ilgai. Departamentas 2020 m. rugsėjo 24 d. informavo pareiškėją, kad Banko pažymos originalas, kai tik jis jį gaus, turi būti pateiktas Departamentui. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 6 d. Departamentui pateikė dar vieną raštą, kuriame teigė, kad prašoma Banko pažyma yra užstrigusi pašte jau pusantro mėnesio, pareiškėjas taip pat kartu pridėjo ne prašomo Banko pažymą, o kito banko (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 18 d. išduotos pažymos originalą. Departamentas 2020 m. lapkričio 18 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (15/4-11)10K-29407, kuriame informavo, kad jeigu jis artimiausiu metu negaus ir nepateiks Departamentui Banko pažymos originalo, sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į šią aplinkybę. 2020 m. lapkričio 27 d. Departamentas gavo pareiškėjo ir kito susijusio asmens E. V. D. prašymą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad pareiškėjas originalo pateikti negali. Departamentas 2021 m. sausio 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

22. 2021 m. balandžio 22 d. teisme gauti 2021 m. kovo 8 d. pažymos ir (duomenys neskelbtini) banko, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 1 d. išrašo vertimai, kelionės bilietų kopijos, pareiškėjo susirašinėjimas su Departamentu, siuntos sekimo išrašai.

23. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies, 451 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktų nuostatomis.

24. Iš Sprendimo teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Banko pažymą, kuri galimai suklastota. Atsakovas nurodė, kad tokias Banko pažymas yra gavęs iš kitų asmenų, taip pat (duomenys neskelbtini) piliečių, susijusių su pareiškėju, kurie siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys pateikė taip pat galimai suklastotas banko pažymas, kurios išduodamos ne Banke, o spausdinamos vienoje privačioje spaustuvėje (duomenys neskelbtini). Departamentas nurodė ir tai, kad žino asmenį, kuris organizuoja padirbtų banko dokumentų gavimą ir disponuoja šių pažymų šablonais.

25. Teismas pažymėjo, kad buvo nustatyta eilė akivaizdžių neatitikimų, kurie įrodo, kad pareiškėjas ir su juo susiję (duomenys neskelbtini) piliečiai atsakovui įvertinti pateikė suklastotus dokumentus. Svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) M. M. Banko (duomenys neskelbtini) poskyryje 2020 m. vasario 10 d. išduotoje pažymoje Nr. 65224 yra klaidingai bei nelogiškai nurodyti duomenys: apyvartos eilutėje nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. vasario 9 d., du kartus nurodyti debeto apyvartos stulpeliai (t. y. debeto apyvarta (duomenys neskelbtini) viename stulpelyje ir kitame stulpelyje debeto apyvarta (duomenys neskelbtini)), nors vienas iš šių stulpelių iš tikrųjų turėtų būti pinigų suma, reiškianti kredito apyvartą. Taip pat M. M. pateiktoje Banko pažymoje Nr. 65225, sutampa su kito (duomenys neskelbtini) piliečio E. V. D. Departamentui pateiktos Banko (duomenys neskelbtini) poskyryje išduotos analogiško pobūdžio pažymos registracijos Nr. 65225, tačiau pažyma išduota jau po daugiau nei dviejų mėnesių. Be to, buvo rastas sutapimas, kad tiek pareiškėjo 2020 m. balandžio 16 d., tiek M. T. 2020 m. balandžio 21 d. savo banko sąskaitose turėjo identišką pinigų likutį – (duomenys neskelbtini), t. y. visų asmenų pateiktuose pažymose yra nurodytos vienodos piniginių lėšų sumos. Be kita ko, pareiškėjui ir su juo susijusiam E. V. D. 2020 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. 65225 buvo išduota tame pačiame Banko poskyryje bei pasirašyta tų pačių banko darbuotojų, tačiau parašų vizualiai, tiek rašysenos braižas, lyginant su 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduotomis pažymomis, iš esmės skiriasi. Svarbi aplinkybė buvo ir ta, kad pareiškėjas pažįsta E. V. D., kadangi jie kartu atvyko dirbti ir kartu planavo bei plėtojo verslą. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad yra pažįstamas su M. M.

26. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas buvo raginamas pateikti originalią Banko pažymos kopiją, tačiau jos pateikti nesugebėjo, nurodė įvairias priežastis, kurios buvo deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos. Taigi teismas atsižvelgdamas į aplinkybių visumą (pareiškėjo ir kitų su juo susijusių asmenų pateiktų banko pažymų datų ir registracijos numerių, jose nurodytų duomenų trūkumai, pinigų likučių sutapimas, tai, jog Departamentui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja padirbtų banko duomenų gavimą, tai, kad atsakovas disponuoja pareiškėjo pateiktos banko pažymos šablonine versija) pagrįstai leidžia vertinti tai, kad pareiškėjas atsakovui pateikė netikrą Banko pažymą, o originalo nepateikė.

27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teikdamas Banko pažymą, pats buvo atsakingas už informacijos patikimumą, teisingumą, tačiau tokios pareigos nevykdė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl analogiškos jo ir M. T. sąskaitoje esančios pinigų sumos taip pat nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinos.

28. Teismas pažymėjo, kad užsienietis turi pateikti ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 8.3 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ar gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, originalus.

29. Atsakovas prašė pareiškėjo pateikti Banko pažymos kopijos originalą ir jis 2020 m. rugsėjo 9 d. bei 2020 m. rugsėjo 24 d. raštais buvo įpareigotas pateikti Banko pažymos originalą, tačiau pareiškėjas šios pareigos nevykdė, nesikreipė į Banką gauti pažymą. Pareiškėjas apskritai nenurodė, kad kreipėsi į banką, jo teikti paaiškinimai buvo nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl vertinti kaip deklaratyvaus pobūdžio. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kiti užsieniečiai, kurių Banko pažymos iš esmės galimai rengtos pagal tą patį šabloną, Departamentui originalių Banko pažymų taip pat pateikti nesugebėjo.

30. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bei į tai, kad atsakovas surinko pakankamą kiekį objektyvių duomenų, kurių tikrumu teismas neabejoja, padarė išvadą, kad to pakanka pripažinti, jog Banko pažyma buvo suklastota. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo kreiptis į kitas institucijas, o šiuo atveju į Banką, esantį (duomenys neskelbtini) ir prašyti pateikti reikiamus dokumentus. Pareiga pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo arba pakeitimo reikalavimus pagal Įstatymą tenka užsieniečiui.

31. Pažymėta, kad pareiškėjo pareiga šiuo konkrečiu atveju buvo pateikti tinkamus įrodymus, o tiksliau pateikti originalią Banko pažymą, o atsakovo – tinkamai įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo arba priešingai – pareiškėjo Prašymo atmetimo. Departamentas tiek 2020 m. rugsėjo 9 d., tiek 2020 m. rugsėjo 24 d. raštais buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti originalią Banko pažymą, kas paneigia pareiškėjo skundo argumentą, jog jeigu jis būtų žinojęs tikrąją situaciją, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų. Pareiškėjas savo pareigos pateikti tinkamus dokumentus neįvykdė, todėl buvo priimtas jam nepalankus sprendimas. Taigi pareiškėjo skundo argumentas, kad jis negalėjo tinkamai apsiginti nuo pareikštų įtarimų, atmestas.

32. Atkreiptas dėmesys, kad Departamentas surinko pakankamus įrodymus, kurie kelia pagrįstas abejones dėl Banko pažymos tikrumo. Tam, kad abejonės būtų patvirtintos, Departamentas neprivalėjo kreiptis į Banką ir gauti originalius dokumentus. Departamentas neprivalo nekvestionuojamai įrodyti dokumento suklastojimo fakto, atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų ir įrodyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis dokumentą suklastojo. Teismas sutiko, kad byloje pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Banko pažyma buvo suklastota.

33. Nors pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog Banko pažymų klastojimą įrodo ir tai, kad visos jos neturi reljefinio banko įspaudo, kuris yra būdingas banko išduodamoms pažymoms, tačiau teismas sutiko su Departamentu, kad pareiškėjas nepateikė jokių originalių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti šiuos bei kitus pareiškėjo teiginius, kad banko pažyma yra tikra.

34. Teismas pažymėjo, kad esminis momentas šioje situacijoje yra ne aplinkybės, ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, vertinimas, tačiau tai, jog pareiškėjo pateiktas dokumentas, kurį pateikė norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra suklastotas, galimai neteisėtai įgytas. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas pasielgė teisėtai ir pagrįstai, nepriėmė kito banko pažymos, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjas nesiekia apgaulės būdu įgyti leidimą laikinai gyventi.

35. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė argumentus, tačiau jų nepagrindė ir nepateikė jokių duomenų, kad Lietuvos Respublikoje gyventų pareiškėjo šeimos nariai. Atkreiptas dėmesys, kad Departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis būtų pažeistos Konvencijos 8 straipsnio nuostatos.

36. Nėra paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo pateiktų Banko pažymų neatitikties tikrovei bei galimo suklastojimo, nepateikta įrodymų dėl pareiškėjo esamų šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas sutiko su Departamentu, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais elgėsi nesąžiningai, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, jo Lietuvos Respublikoje nesieja šeiminiai ryšiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas. Dėl įspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi įvedimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą pagrįstumo teismas vadovavosi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniais.

37. Atkreiptas dėmesys, kad nors pareiškėjas ir pateikė teismui 2021 m. kovo 8 d. Banko pažymos originalą, jame pastebimi akivaizdūs neatitikimai su Departamentui pateikta 2020 m. balandžio 16 d. Banko pažyma. Pateiktose banko pažymose neatitinka esminiai dalykai – banko sąskaitos numeriai, antspaudai bei banko filialų pavadinimai, kurie rašomi skirtingomis raidėmis. Teismo vertinimu, tokių neatitikimų yra ne vienas ir jie negali būti aiškinami remiantis deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ar prielaidomis, kad tai galėjo atsitikti dėl atsiradusios gramatinės klaidos ar apsirikimo. Teismo vertinimu, visi šie neatitikimai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas Departamentui teikė suklastotą dokumentą. Pažymėta, kad net jeigu ir tarp 2020 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. kovo 8 d. dokumentų neatitikimų nebūtų, pareiškėjo prašymas negalėtų būti tenkinamas, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė Departamentui originalių dokumentų, kaip tai nustato Aprašas.

38. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą ir galimai neteisėtą įgytą banko dokumentą, taip pat sprendimas įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra teisėta ir pagrįsta.

39. Teismas konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo pirminio reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, nebuvo pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 40. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

41. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingos išvados, kad pareiškėjas pateikė suklastotą Banko pažymą, kadangi jis neklastojo jokio dokumento.

42. Vien tas faktas, kad pareiškėjas pažįsta kitus asmenis, pas kuriuos buvo rasti duomenų neatitikimai, niekaip neįrodo, jog pareiškėjo Banko pažyma yra suklastota.

43. Kaip nepagrįsti turi būti atmetami pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, kad pareiškėjo Banko pažyma yra netikra, nes joje esanti pinigų suma sutampa su kito (duomenys neskelbtini) piliečio, kadangi teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog šie asmenys planavo Lietuvoje steigti ir vykdyti bendrą verslą, todėl visus teisinius veiksmus atliko kartu, o prieš atvykstant į Lietuvą abu verslo partneriai pasitarė, kokio dydžio sumas reikėtų įnešti į banko sąskaitą, kad jų tikrai pakaktų pragyventi Lietuvoje ir dėl šios priežasties įnešė vienodas sumas. Nors teismas nurodo, jog svarbia aplinkybe laiko tai, kad pareiškėjas pažįsta M. M., tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad jis su M. M. susipažino tik Lietuvoje, o ne savo gimtinėje.

44. Pareiškėjas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus apie tai, kad jo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 8 d. Banko pažymos originalas neįrodo, kad 2020 m. balandžio 16 d. Banko pažyma buvo autentiška ir tikra, kadangi jame pastebimi akivaizdūs neatitikimai, kadangi yra priešingai – banko sąskaitoje dėl vertimo apsirikimo klaidos buvo praleistas tik vienas skaičius (nulis), kuris pareiškėjo kalboje verčiamas kaip taškelis, o visi kiti skaičiai sutampa, o skirtingas filialų įvardijimas yra absoliučiai teisingas ir reiškia tą patį vietovardį. Be to, teismas neįvertino ir to fakto, kad abiejuose pažymose antspaudai nesutampa dėl to, kad naujai pateiktoje pažymoje antspaudas nėra to paties filialo, nes jį išdavė skyrius, o ne to skyriaus reikalų departamentas.

45. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįverto, ar sprendimo dalis dėl draudimo atvyti 3 metus ir duomenų pateikimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti ir vykdyti verslą Lietuvoje ar darbo ir verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje bei padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo, kodėl yra būtinos papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės.

46. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

47. Atsakovas akcentuoja, kad Departamentas atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes būtent pareiškėjas teikė Departamentui suklastotą banko pažymą. Tokia išvada buvo padaryta įvertinus visetą reikšmingų aplinkybių – Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Departamentui pateiktą informaciją, kad grupė (duomenys neskelbtini) piliečių (įskaitant pareiškėją) teikia migracijos institucijoms suklastotus banko dokumentus; tai, jog Departamentas gavo pareiškėjo banko pažymos šabloninę versiją, tai, jog pareiškėjo banko pažymoje nurodytas pinigų likutis sutapo su kito užsieniečio banko pažymoje nurodytu pinigų likučiu; tai, kad pareiškėjas nepateikė Departamentui originalios banko pažymos ir teikė prieštaringus bei nepagrįstus paaiškinimus, kodėl to negali padaryti, o taip pat, norėdamas atitikti Įstatymo reikalavimus, siekė pateikti vis kitas banko pažymas. Departamento išvadas, kad pareiškėjas pateikė suklastotą banko pažymą, tik sustiprino tai, jog kitų (duomenys neskelbtini)piliečių pateiktose banko pažymose taip pat buvo nustatyta esminių neatitikimų ir kad nei vienas iš nurodytų užsieniečių originalių banko pažymų Departamentui taip ir nepateikė. Pažymėta, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie paneigtų Departamento Sprendime daromas išvadas.

48. Priešingai, negu įrodinėja pareiškėjas, teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo byloje pateikta nauja 2021 m. kovo 8 d. banko pažyma neįrodo, kad 2020 m. balandžio 16 d. banko pažyma buvo tikra. 2021 m. vasario 8 d. banko pažyma nėra tapati Departamentui pateiktai 2020 m. balandžio 16 d. banko pažymai (nėra šios banko pažymos dublikatas). Be to, banko sąskaitos numeris ir banko antspaudo pavadinimas šiose pažymose skiriasi; 2021 m. vasario 8 d. banko pažyma turi reljefinį antspaudą, o 2020 m. balandžio 16 d. banko pažymoje tokio antspaudo nėra.

49. Atsakovo teigimu, 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir, įvertinus pareiškėjo įvykdytus neteisėtus veiksmus, laikytinas proporcinga priemone užkardyti neteisėtą pareiškėjo migraciją. Teismas pagrįstai pripažinto teisėta ir Sprendimo dalį dėl pareiškėjo duomenų įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kuri pagrįsta SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 50. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

51. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus.

52. Įstatymo 26 straipsnyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (1 punktas); turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 punktas); turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (3 punktas); Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (4 punktas); pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (5 punktas); pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (6 punktas).

53. Įstatymo 35 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

54. Taigi užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

55. Pareiškėjui ginčijamu atsakovo Sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtintais kriterijais, t. y. pareiškėjas pateikė neteisėtai įgytus arba suklastotus duomenis bei yra rimtas pagrindas, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

56. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui pateikė Banko pažymą, kurią atsakovas, atlikęs tyrimą, vertino kaip galimai suklastotą šiais faktiniais pagrindais: atsakovas tokias Banko pažymas yra gavęs iš kitų asmenų, taip pat (duomenys neskelbtini)piliečių, susijusių su pareiškėju, kurie siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje; šie asmenys buvo M. M., taip pat E. V. D. ir M. T., pateikė taip pat galimai suklastotas banko pažymas, kurios išduodamos ne Banke, o spausdinamos vienoje privačioje spaustuvėje (duomenys neskelbtini); Migracijos departamentas nurodė ir tai, kad žino asmenį, kuris organizuoja padirbtų banko dokumentų gavimą ir disponuoja šių pažymų šablonais; buvo nustatyta akivaizdžių neatitikimų, kurie įrodo, kad pareiškėjas ir su juo susiję (duomenys neskelbtini) piliečiai atsakovui įvertinti pateikė suklastotus dokumentus; rastas įtarimą sukeliantis sutapimas, kad tiek pareiškėjo 2020 m. balandžio 16 d., tiek M. T. 2020 m. balandžio 21 d. savo banko sąskaitose turėjo identišką pinigų likutį – (duomenys neskelbtini), t. y. skirtingų asmenų pateiktose pažymose yra nurodytos vienodos piniginių lėšų sumos; pareiškėjui ir su juo susijusiam E. V. D. 2020 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. 65225 buvo išduota tame pačiame Banko poskyryje bei pasirašyta tų pačių banko darbuotojų (A. ir R. R.), tačiau parašų vizualiai, tiek rašysenos braižas, lyginant su 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduotomis pažymomis, iš esmės skiriasi.

57. Pirmosios instancijos teismas sprendime, kurio pagrįstumas ir teisėtumas apeliacinio skundo ribose yra tikrinamas (ABTĮ 140 str. 1 d.), pagrįstai konstatavo, kad Departamento nustatyti faktiniai duomenys, nurodyti šios Nutarties 56 punkte, yra pagrindas padaryti išvadą, kad buvo teisinis pagrindas pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes atsakovui pateikti suklastoti dokumentai (Banko pažyma).

58. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo padaryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, nustatytų šioje byloje, vertinimo ir teisinio santykių kvalifikavimo, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo kreiptis į kitas institucijas, o šiuo atveju į Banką, esantį (duomenys neskelbtini) ir prašyti pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo prašymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Pareiga pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo arba pakeitimo reikalavimus pagal Įstatymą tenka užsieniečiui, todėl pareiškėjas, siekdamas, kad leidimas laikinai gyventi jam būtų pakeistas, pats privalėjo kreiptis į Banką ir pateikti originalią Banko pažymą, taip paneigdamas jos netikrumą ir faktą, kad pažyma suklastota.

59. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, prašo juos priimti ir vertinti.

60. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio pareiškėjo prašymo, pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

60.1. Šių procesinių teisės normų kontekste vertindama pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas neturėjo galimybių šiuos dokumentus pateikti atsakovui, vykdančiam viešojo administravimo procedūras, kurių metu atliekamas visų sprendžiamam klausimui aktualių faktinių aplinkybių turimas bei vertinimas. Byloje nustatyta, kad Departamentas bendradarbiavo su pareiškėju, sudarė sąlygas jam pateikti Banko pažymų originalus, tačiau pareiškėjas jų neteikė.

60.2. Byloje nenustatyta ir objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad šiuo atveju kalbėti apie procesinio netikėtumo, dėl kurio pareiškėjui būtinybė teikti naujus įrodymus kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą byloje, teisinių pagrindų nėra.

60.3. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad pareiškėjas viešojo administravimo procedūrų metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme. Būtent dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos.

60.4. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme atmetamas ir jie grąžinami pareiškėjui.

61. Pasisakydama dėl šios Nutarties 45 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) nustatyti pavyzdiniai kriterijai, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį <...> (1 p.). Tvarkos antrasis skirsnis nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas (11 p.). Sprendžiant klausimą dėl uždraudimo užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas privalo atsižvelgti į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ar jis buvo panaikintas (11.1 p.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 p.), tai, ar per pastaruosius vienus metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 p.); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 p.).

62. Taigi, sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko atsakovas turėjo priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, ar draudimas pareiškėjui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad draudimu atvykti užsieniečiams į Lietuvos Respubliką siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems bei nepatikimiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką; į atsakovo nustatytas aplinkybes, dėl kurių atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus, prieina prie išvados, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Tvarkoje nustatytus kriterijus, o pareiškėjui taikomas draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

64. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai pagrįsti ir teisėjų kolegijos atmetami.

65. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galbūt neteisėtą užsieniečio migraciją, kai tas asmuo nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015; 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3669-822/2016; kt.).

66. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į atsisakymo pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priežastis, į tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

67. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu sprendimą dėl perspėjimo įvedimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendime taikytas aptartas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021).

61. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. D. kartu su 2021 m. rugpjūčio 17 d. prašymu pateiktus dokumentus ir juos grąžinti pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius