aa43f1f6-53ea-40dc-a139-219b8fc28ffa · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-118-253/2017             Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01134-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.5.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R. M. ir D. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I. K. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos globos ir rÅ«pybos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjos R. M. ir D. K. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ ir prašė pripažinti neveiksniu jų tėvÄ I.

K., nustatyti jam globÄ bei paskirti R. M. jo globėja. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad jų tėvas I. K. yra blogos sveikatos bÅ«klės, blogo regėjimo, persirgo infarktu, dėl sveikatos bÅ«klės jam nustatytas specialus nuolatinis slaugos poreikis, jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Palangos miesto apylinkės teismas 2016-09-05 sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė, taip pat priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjų R. M. ir D. K. po 125 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suinteresuotam asmeniui I.

K..Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis ar ekspertų išvada, pateikiant atsakymus į teismo ekspertams užduotus klausimus, ekspertizės akto objektyvumu ir teisingumu, todėl netenkino pareiškėjų prašymo skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę I. K.. Teismui nekilo jokių abejonių dėl I. K. veiksnumo, jo gebėjimo ir galėjimo suprasti savo veiksmus, juos valdyti, įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas.

Daryta iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog pagal amžių, persirgtas ligas ir kitus eksperto iÅ¡vadoje apraÅ¡ytus somatinius susirgimus, vartojamus vaistus ir kitas sveikatos bÅ«klės aplinkybes I. K. reikalingas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nesudaro pagrindo abejoti I. K. veiksnumu. Kadangi I. K. yra prižiÅ«rimas, slaugomas ir globojamas artimo asmens – dukros L. S., teismas nenustatė pagrindo spręsti klausimÄ dėl pagalbos suteikimo I. K. pagal pagalbos teikimo sutartį. Teismas nenustatė jokios srities asmens teisių ir pareigų įgyvendinime, dėl kurių kiltų abejonės dėl I.

K. galėjimo ir gebėjimo įgyvendinti savo teisės, vykdyti pareigas, nustačius, kad jo interesai yra užtikrinami jo paties ir jį globojančių asmenų pagalba, todėl teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kimas dėl I. K. yra neįrodytas ir nepagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja D. K. praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliantė nurodo šiuos nesutikimo su teismo sprendimu motyvus:teigia, kad byla buvo išnagrinėta nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 465-467 straipsnių reikalavimų. Teismas nesiaiškino CPK 467 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, ekspertizės akto nevertino ir tik formaliai rėmėsi trumpa eksperto išvada;apeliantė nesutinka su teismo psichiatrinės ekspertizės aktu ir išvada, kad tėvas neturi jokių psichikos sutrikimų ir jog nenustatyta, kad tėvas dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teigia, kad tėvas ekspertizės metu dėl psichinių sutrikimų nebuvo stebimas. Nesutinka su ekspertizės akto teiginiu, kad medicininėje dokumentacijoje nėra objektyviai užfiksuota psichikos sutrikimų, ir nurodo, jog byloje pateiktas VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ tėvo gydymo stacionare istorijos, kuriame nurodyta, jog po psichoterapeuto konsultacijos tėvui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, akte ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad psichinių sutrikimų nenustatyta.

Mano, kad ekspertai tiksliai neatsakė į teismo užduotus klausimus, pateikti neiÅ¡samÅ«s atsakymai. Be to, ekspertizės atlikimo metu kartu su ekspertais dalyvavo ir paÅ¡alinis asmuo, kuris darė įtakÄ ekspertams. Mano, kad teismas iÅ¡samiai ir objektyviai nevertino byloje pateiktos eksperto iÅ¡vados ir nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės;nurodo, kad dėl tėvo pripažinimo neveiksniu kreipėsi su tikslu apginti tėvo interesus ir padėti jam iÅ¡saugoti turtÄ .

Mano, kad tėvui negalima patikėti sudaryti sudėtingus sandorius su turto valdymu, disponavimu ir t. t. Siekiant apginti tėvo interesus, jis turi bÅ«ti pripažintas neveiksniu ir jam paskirtas globėjas turtinių santykių srityje, bÅ«tent: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai).PareiÅ¡kėja R. M. pateikė pareiÅ¡kimÄ , jog sutinka su pareiÅ¡kėjos D. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir prisideda prie apeliacinio skundo bei jį palaiko.SuinteresuotÄ asmenį I.

K. atstovaujanti advokatė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti visas I. K. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pareiÅ¡kimo reikalavimas dėl socialinio darbuotojo iÅ¡vados iÅ¡reikalavimo yra nepriskirtas teismo kompetencijai, nes pareiga pateikti iÅ¡vadÄ teismui tenka pareiÅ¡kėjui. Mano, kad pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo abejoti ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis ar ekspertų iÅ¡vada, pateikiant atsakymus į teismo ekspertams užduotus klausimus.

Taip pat teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. CPK 465-467 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti. Mano, kad siekiama apginti ne I. K. interesus, bet pačių pareiÅ¡kėjų turtinius interesus, kadangi po I. K. mirties jos, kaip įpėdinės, paveldėtų dalį jam priklausančio turto. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymÄ motyvavo argumentais, jog byloje nebuvo pateikta socialinio darbuotojo iÅ¡vada apie asmenį, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse ir tuo, kad apeliantė nesutinka su ekspertizės aktu ir ekspertų iÅ¡vada, ekspertai neatsakė į visus klausimus ir jie nebuvo apklausti bylos nagrinėjimo metu.

Nustatyta, kad savo pozicijÄ ir argumentus dėl nurodytų motyvų apeliantė iÅ¡dėstė savo apeliaciniame skunde. Aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti nustatytos tik bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka nenurodyta. Taip pat įvertintina aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme byloje asmenys dalyvaujantys (tiek pareiÅ¡kėjos D. K. bei R. M., tiek ir suinteresuotas asmuo I. K. bei jį atstovaujanti advokatė) ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rÅ«pybos skyriaus atstovė teismo posėdyje dalyvavo, iÅ¡dėstė savo pozicijÄ bei teikė paaiÅ¡kinimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartimi priimtas pareiÅ¡kėjų R. M. ir D. K. 2015‑12‑31 pareiÅ¡kimas dėl I.

K. pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiÅ¡kimo netenkinti. PareiÅ¡kėja R. M. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliantės apeliacinio skundo.PareiÅ¡kėja D. K. apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad byla iÅ¡nagrinėta pirmosios instancijos teisme nesilaikant CPK 465-467 straipsnių reikalavimų. Apeliantė akcentuoja CPK 465 straipsnio nuostatÄ dėl socialinio darbuotojo iÅ¡vados pateikimo byloje bÅ«tinumo ir pažymi, kad asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015‑12-10 įsakymu Nr. A1-742.

CPK 465 straipsnyje numatyti teiktini duomenys, kreipiantis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir inicijuojant tokio pobÅ«džio civilinę bylÄ . Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjos su pareiÅ¡kimu dėl I. K. pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo kreipėsi į teismÄ 2015-12-31. Iki 2016-01-01 galiojusi CPK 465 straipsnio redakcija numatė, kad pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimÄ , dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, taip pat turi bÅ«ti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę bÅ«senÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjų kreipimosi į teismÄ metu socialinio darbuotojo iÅ¡vados pateikimas nebuvo tiesiogiai numatytas, o kartu su pareiÅ¡kimu teiktinų dokumentų sÄ raÅ¡as nebuvo baigtinis bei apėmė galimybę pareiÅ¡kėjams teikti ir kitus turimus įrodymus.Nuo 2016-01-01 įsigaliojusioje CPK 465 straipsnio redakcijoje taip pat apibrėžiamas pareiÅ¡kimo dėl fizinio pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turinys ir nurodoma, jog be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimÄ , dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, taip pat turi bÅ«ti pateikta sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę bÅ«klę, socialinio darbuotojo iÅ¡vada apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse; asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkÄ nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;

Å¡iame straipsnyje numatytame pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodytos sritys, kuriose pareiÅ¡kėjas siÅ«lo pripažinti asmenį neveiksniu. Apeliantės akcentuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 taip pat įsigaliojo nuo 2016-01-01. Be to, nors apeliantė, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, remiasi nauju įstatymo reglamentavimu dėl socialinio darbuotojo iÅ¡vados teikimo, tačiau nenurodo argumentų, dėl ko, ir įsigaliojus naujam reglamentavimui, minėtame įsakyme nustatyta tvarka nesikreipė dėl tokios iÅ¡vados gavimo, nors tokia teisė CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims (tad ir apeliantei) numatyta (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 4 punktas).Kita vertus, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 466 straipsnis reglamentuoja tolesnį pasirengimÄ tokio pobÅ«džio bylai ir numato, jog pagal esamus duomenis teismas, parengiant bylÄ nagrinėti, asmens psichikos bÅ«klei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir iÅ¡reikalauja bÅ«tinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus.

Å ia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumÄ tam tikroje srityje apriboti. Be to, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime taip pat buvo iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas teismui skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartimi pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu buvo priimtas ir nutarta paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijai.

Byloje atlikta I. K., kaip asmens, kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, ambulatorinė pirminė ekspertizė ir pateiktas 2016-05-12 – 07-04 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-134/2016. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimÄ reglamentuojančios proceso teisės nuostatos.Iki 2016-01-01 CK 2.10 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu; neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa.

Nuo 2016-01-01 galiojančioje CK 2.10 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui Å¡ioje srityje yra nustatoma globa. Taigi svarbu tai, jog neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra psichikos sutrikimas. Taip pat dar bÅ«tinas kitas elementas – kad dėl to asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų (tam tikroje srityje) reikÅ¡mės ar jų valdyti.Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimÄ net pagal iki 2016-01-01 buvusį teisinį reglamentavimÄ teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienodai svarbÅ«s yra du veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumÄ psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui bÅ«tina globa.

Tai reiÅ¡kia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų bÅ«ti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, bÅ«tina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiÅ¡kinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų iÅ¡klausymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-224/2013).Apeliantė nesutinka su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir iÅ¡vadomis ir, remdamasi teiginiais iÅ¡ ekspertizės iÅ¡vadų, pabrėžia, kad tėvo galimybės suprasti sudėtingus teisinius klausimus apsunkintos.

Tačiau, įvertinus ekspertizės akto turtinį, nustatyta, kad jame pateiktos teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados, jog lyginant tiriamojo testavimo rezultatus su referentinės grupės, tai yra, paties produktyviausio jauno suaugusiojo amžiaus tarpsnio normomis, tiriamojo darbinės atminties įvertis žemas, tai nurodo, kad dėl natÅ«ralių amžiaus pakitimų, o ne dėl sÄ lygotų psichikos sutrikimo, sprendžiant sudėtingesnius teisinius, turto disponavimo klausimus jo galimybės suprasti Å¡ių klausimų esmę ir adekvačiai organizuoti savo veiklÄ yra apsunkintos.

Taigi pažymima, jog minėti požymiai lemti ne psichikos sutrikimo. Ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados, kad nestebima asmenybės regreso požymių; tiriamasis dėl senyvo amžiaus bei silpnos fizinės sveikatos iÅ¡ dalies praradęs savarankiÅ¡kumÄ , buvusį socialinį aktyvumÄ , tačiau yra iÅ¡laikęs higienos, savireguliacijos įgÅ«džius, emocinį atsakÄ , gebėjimÄ rÅ«pintis savo reikalais ir artimųjų gerove bei savikritikÄ dėl savo bÅ«senos ir pagalbos poreikio. IÅ¡ ekspertizės akto duomenų matyti, kad apeliantės nurodomi duomenys iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ I.

K. gydymo 2015-04-04 – 2015-04-15 laikotarpiu stacionare istorijos Nr. 004735, tarp jų ir duomenys apie psichoterapeuto konsultacijÄ , iÅ¡tirti ekspertizės akte. IÅ¡ ekspertizės akto turinio duomenų matyti, kad po minėto gydymo 2015-05-11 I. K. iÅ¡duota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 047923, kuria nurodoma, jog nuo 2015‑04-22 neterminuotai I. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos ir transporto iÅ¡laidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡o 1.3 punktu, t. y. dėl lėtinio III-IV laipsnio inkstų nepakankamumo su kitų vidaus organų sistemų veiklos sutrikimu, kai Bartelio indeksas iki 30 balų, o ne dėl psichinės ligos.Ekspertizės akto iÅ¡vadose pažymima, kad I.

K. medicininėje dokumentacijoje diagnozuoti tik somatiniai susirgimai, šiuo metu I. K. psichikos sutrikimas nenustatytas. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad I. K. psichikos sutrikimu neserga. Apeliantė teigia, kad ekspertizės metu dėl psichinių sutrikimų tėvas nebuvo stebimas, tačiau iš ekspertizės akto duomenų matyti, kad stebėta ir aprašyta tiriamojo psichikos būsena ekspertizės metu bei šiuo aspektu pažymėta, jog psichikos sutrikimų nepastebėta, taip pat ekspertizės metu atliktas psichologinis tyrimas.

Ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, jog I. K. pagal savo psichikos sveikatos bÅ«senÄ gali dalyvauti teismo posėdyje, gali teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimus ir pateikti informatyviÄ informacijÄ apie savo sveikatos bÅ«klę. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme I. K. davė sÄ moningus, detalius paaiÅ¡kinimus apie savo sveikatÄ , turtÄ ir kitas aplinkybes, atsakė į užduodamus klausimus. Apeliantė akcentuoja, kad teismo posėdžio metu tėvas nurodė, jog ekspertizės atlikimo metu dalyvavo L.

S.. Apeliantė teigia, kad paÅ¡alinis asmuo darė įtakÄ ekspertams, tačiau nenurodo, kaip pasireiÅ¡kė nurodoma galima įtaka ekspertams ar ekspertizės iÅ¡vadoms, jų objektyvumui ir teisingumui. Be to, I. K. byloje paaiÅ¡kino, kad ekspertizės atlikimo metu buvo dukra, taip pat buvo ekspertai vyras ir moteris. IÅ¡ I. K. byloje duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad jam užduodavo klausimus ir jis pats į juos atsakydavo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis, ekspertizės akto objektyvumu ir teisingumu, tad Å¡is įrodymas pagrįstai vertintas kartu su kitais įrodymais byloje.

Nenustačius pagrindo abejoti byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, nėra pagrindo konstatuoti, jog nepagrįstai atmestas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl pakartotinės ekspertizės. Apeliantė, teigdama, kad byla iÅ¡nagrinėta nesilaikant proceso teisės normų reikalavimų, taip pat akcentuoja CPK 467 straipsnio 5 dalies reglamentavimÄ . CPK 467 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato, kad nagrinėdamas bylÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu arba savo iniciatyva turi aiÅ¡kintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumÄ tam tikroje srityje, arba siÅ«lyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo.Apeliantė nurodo, kad į teismÄ dėl tėvo pripažinimo neveiksniu kreipėsi siekdama apginti interesus ir padėti jam iÅ¡saugoti turtÄ â€“ nuosavybės teise valdomÄ vieno kambario butÄ .

PareiÅ¡kėjos D. K. nuomone, tėvas turi bÅ«ti pripažintas neveiksniu ir jam paskirtas globėjas turtinių santykių srityje, bÅ«tent: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai.Nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartyje tarp ekspertizei suformuluotų klausimų pavesta atsakyti ir į klausimÄ , kokiose srityse I. K. supranta savo veiksmų reikÅ¡mę ir gali juos valdyti bei kokiose srityse savo veiksmų reikÅ¡mės nesupranta ir negali jų valdyti.

Taigi matyti, kad teismas aiÅ¡kinosi aplinkybes dėl sričių, kuriose galėtų bÅ«ti pagrindas apriboti asmens veiksnumÄ . IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad tiriamasis I. K. teikė paaiÅ¡kinimus ir apie turimÄ turtÄ . IÅ¡ ekspertizės akte pateiktų iÅ¡vadų matyti, jog nenustatyta, kad I. K. dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus byloje ir neveiksnumo tam tikroje srityje aspektu bei dėl to pasisakė, o bÅ«tent – nenustatė jokios srities asmens teisių ir pareigų įgyvendinime, dėl kurių kiltų abejonės dėl I.

K. galėjimo ir gebėjimo įgyvendinti savo teisės, vykdyti pareigas esamomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis byloje apie I. K. gaunamÄ priežiÅ«rÄ , taip pat darė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl pagalbos suteikimo I. K. pagal pagalbos teikimo sutartį. Å ias iÅ¡vadas patvirtina byloje esantys įrodymai – ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, paties I. K. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad jį prižiÅ«ri ir globoja dukra iÅ¡ pirmosios santuokos L.

S., dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos ir su jomis sutinka. Konstatuotina, kad CPK 467 straipsnio 5 dalies pažeidimo nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nenustatyta.IÅ¡tyrusi ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo abejoti I. K. veiksnumu ir, nesant tam bÅ«tinų sÄ lygų, nesudaro pagrindo taikyti CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės arba iÅ¡ esmės pažeidė ar netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ir grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas. Kadangi priimtas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suinteresuoto asmens I. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos D. K. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Byloje pateikti I. K. 600 Eur dydžio iÅ¡laidas advokatės pagalbai patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡ios iÅ¡laidos nėra per didelės, dėl to apeliacinį skundÄ atmetus priteistinos I. K. iÅ¡ apeliantės (CPK 98 straipsnis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos D.

K. suinteresuotam asmeniui I. K. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos             Raimonda Andrulienė              Albina Pupeikienė              Aušra Maškevičienė