2020-01-02 Nr. AB-42-3-61-3-00098-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1834-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00098-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. I-1275 „Dėl tarybos 2015-04-29 sprendimo Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ pakeitimo 2 dalies, kuria išdėstytas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ 1.3 punkto nuostatą „Kultūros, švietimo ir sporto komitetą: J. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir palikti galioti 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-751 „Dėl tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ pakeitimo 1 dalį, kuria J. K. paskirta į Aplinkos ir energetikos komitetą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra Tarybos narė, nuo 2016 m. gruodžio 21 d. paskirta į Aplinkos ir energetikos komiteto narės pareigas. Atsakovas 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo perkėlė pareiškėją iš Aplinkos ir energetikos komiteto į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą. Pareiškėjos teigimu, skundžiama 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovo sprendimo Nr. I-1275 pakeitimo dalis, kuri susijusi su pareiškėjos perkėlimu į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą, yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant 2011 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-2070, kuriuo patvirtintas Tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas), normas. Pagal Reglamento nuostatas, komitetų sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus. Tuo tarpu pareiškėja į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą buvo perkelta prieš savo valią, t. y. neatsižvelgus į jos pageidavimą. Aplinkos ir energetikos komitete dirba nuo 2016 m. gruodžio 21 d., todėl per metus įgyta patirtis ir įdirbis yra svarbūs toliau atstovaujant rinkėjų valią komitete, kurio darbą pareiškėja jau yra perpratusi. Skundžiamu Sprendimu Taryba, perkeldama pareiškėją į kitą komitetą prieš jos valią, neatsižvelgė į pareiškėjos prieštaravimus, pažeidė pareiškėjos, kaip politikės, teisę tinkamai atstovauti savo rinkėjus sprendžiant klausimus atitinkamame komitete, taip pat pareiškėjos teisę dirbti norimą darbą. Pareiškėja savo prieštaravimą būti perkeltai į kitą komitetą išreiškė 2017 m. gruodžio 20 d. vykusio Tarybos posėdžio metu prieš balsavimą, tačiau į jos pageidavimą nebuvo atsižvelgta. Pareiškėja teigė, kad Taryba, įvertinusi tai, jog pareiškėja nepageidauja būti perkelta į kitą komitetą, turėjo pareigą formuoti komitetą ne iš jo iškeliant, o į jį įkeliant naujus komiteto narius, kad būtų užtikrintas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad komitetai yra sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Sudarant komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja neturi teisės kvestionuoti priimto Tarybos sprendimo (ar jo dalies) tuo aspektu, kad šiuo Tarybos sprendimu nėra užtikrinamas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas.

Priimant skundžiamą Sprendimą, be kita ko, tvirtinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir komiteto sudėtį, šio principo buvo laikomasi ir šis principas buvo užtikrintas. Pareiškėjos, kaip savivaldybės tarybos narės, subjektinės teisės pažeidimų sudarant savivaldybės tarybos komitetų sudėtį pagal pateiktus į bylą įrodymus nustatyti nėra pagrindo. Sudarant komitetus buvo siekiama laikytis teisės aktų nuostatų bei iš anksto atsižvelgti į Tarybos narių, įskaitant ir pareiškėjos, valią. Atkreipė dėmesį, kad Tarybos sekretorius elektroniniu paštu pareiškėjos paprašė informuoti, kuris Racionalios veiklos skatinimo narys planuoja persikelti į kurį komitetą.

Tuo pačiu informavo, kad, atsakymo negavus, bus priversti pasiūlyti sprendimą patys. Kadangi atsakymo nebuvo sulaukta, o frakcijos seniūnas žodžiu informavo, kad siūlymo pateikti neplanuoja, pasiūlymas buvo užregistruotas ir įtrauktas į darbotvarkės projektą reglamento nustatyta tvarka. Minėtame laiške frakcija buvo kviečiama pateikti savo siūlymą pateiktam Tarybos sprendimo projektui, kuris atspindėtų ir frakcijos valią ir įgyvendintų minėtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) ir Reglamento nuostatas, tačiau tokio pasiūlymo Reglamente nustatytu terminu nebuvo gauta.

Pareiškėjos frakcijos nepagrįstas delsimas išreikšti poziciją dėl jos narių skyrimo į komitetus negali būti pateisinamas ir pareiškėja (frakcijos narė) turi prisiimti dėl tokio delsimo kilusias pasekmes. Atsakovo teigimu, apskritai neaišku, kodėl Tarybos narė prieštarauja dėl paskyrimo eiti Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narės pareigas. Ji daugiau nei vienerius metus, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. ėjo Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narės pareigas, todėl pareiškėjos paskyrimas į šį komitetą, net frakcijai neišreiškus valios raštu, yra proporcingas, logiškas ir pagrįstas, atitinkantis pareiškėjos kompetenciją bei kvalifikaciją, užtikrinantis tiek Tarybos sklandų darbą, tiek pareiškėjos tinkamą atstovavimą bendruomenės interesams.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjos J. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Taryba 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-751 pakeitė Tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir jų sudėties tvirtinimo“ ir pareiškėją J. K. priskyrė į Aplinkos ir energetikos komitetą. Taryba ginčijamu 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-1275 dar kartą pakeitė Tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir jų sudėties tvirtinimo“ ir pareiškėją J. K. priskyrė į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą. Nustatyta, kad ginčijamu Sprendimu patvirtinta Kultūros, švietimo ir sporto komiteto sudėtis iš 8 narių.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš viso Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sudaro 51 narys. Atsižvelgiant į 2017 m. spalio 30 d. susitarimą dėl bendrų darbų Vilniaus miesto gyventojams, matyti, kad daugumą savivaldybės taryboje sudaro 32 nariai, o mažumą 19 narių. Tokiu būdu, atsižvelgiant į proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetai, išskyrus Kontrolės komitetą, turėjo būti formuojami laikantis santykio 32:19 (1,68). Tai, jog savivaldybės meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu, savaime nei savivaldybės tarybos daugumos, nei tarybos mažumos sudėties nekeičia (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2674/2012). Pagal ginčijamu Sprendimu patvirtinto Kultūros, švietimo ir sporto komiteto sudėtį matyti, kad 5 jo nariai priklauso savivaldybės tarybos daugumai, o 3 savivaldybės tarybos mažumai, taigi santykis yra 5:3 (1,67). Teismo vertinimu, tokia Kultūros, švietimo ir sporto komiteto sudėtis sudaryta laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, todėl atmetė pareiškėjos argumentus dėl ginčijamo Sprendimo neteisėtumo šiais aspektais.

8. Tarybos sekretorius 2017 m. gruodžio 18 d. išsiuntė pareiškėjai komitetų sudėties pakeitimo sprendimo projekto lyginamąjį variantą ir aiškinamąjį raštą. Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 18 d. elektroniniu laišku informavus, kad ji ir jos frakcija nesutinka su tokiu pareiškėjos perkėlimu į kitą komitetą, Tarybos sekretorius 2017 m. gruodžio 19 d. el. laišku informavo, kad jau prieš tris savaites kreipėsi į frakciją, informuodamas, kad turi įgyvendinti komiteto formavimo proporcingumo principą, ir prašydamas pateikti informaciją, kuris Racionalios veiklos skatinimo narys planuoja persikelti į kurį komitetą. Kadangi Tarybos sekretorius atsakymo nesulaukė, o frakcijos seniūnas informavo, kad pasiūlymų pateikti neketina, todėl pasiūlymas dėl komitetų sudėties buvo užregistruotas ir įtrauktas į darbotvarkės projektą reglamento nustatyta tvarka, o jo atsiimti ar jo koreguoti nėra numatoma. Tuo pačiu laišku (2017 m. gruodžio 19 d.) Tarybos sekretorius pakartotinai pakvietė Racionalios veiklos skatinimo frakciją pateikti savo siūlymą pateiktam projektui, kuris atspindėtų frakcijos valią ir tai padaryti iki 2017 m. gruodžio 19 d. 13 val. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nebuvo laiku informuota apie Sprendimo projekto lyginamąjį variantą.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog Racionalios veiklos skatinimo frakcija, kuriai pareiškėja priklauso, būtų pateikusi prieštaravimą Tarybos posėdžio sekretoriui dėl komitetų sudėties pakeitimo sprendimo projekto. Todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo iš Tarybos darbotvarkės išbraukti šio klausimo. Byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėja priklauso Racionalios veiklos skatinimo frakcijai, todėl pareiškėjos prieštaravimas dėl komitetų sudėties pakeitimo sprendimo projekto turėjo būti suderintas su frakcija, ir, pagal Tarybos sekretoriaus nurodytus terminus, pateiktas prieštaravimas dėl tokio sprendimo priėmimo svarstymo. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės meras ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 53 metu, svarstant klausimą Nr. 36 „Dėl Tarybos 2015-04-29 sprendimo Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ pakeitimo“ taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos frakcija pasiūlymo pateiktam Tarybos sprendimo projektui nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neturint frakcijos prieštaravimo dėl sprendimo dėl komitetų sudėties pakeitimo, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Sprendimas neteisėtas šiuo aspektu. Pareiškėjos nurodomi argumentai dėl darbo pobūdžio pasikeitimo perkėlus ją dirbti į Kultūros, švietimo ir mokslo komitetą laikytini teisiškai nereikšmingais, nes papildomi nepatogumai, susiję su darbo pobūdžio pasikeitimu, nedaro ginčijamo Sprendimo neteisėtu.

III. 10. Pareiškėja J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą.

11. Pareiškėja pažymi, jog komitetų sudarymo tvarką nustato Reglamentas, kurio 31 straipsnio 1 dalis numato, kad komitetų skaičių ir pavadinimus (išskyrus Kontrolės komiteto), jų narių skaičių ir sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Komitetų sudėtį bei komitetų (išskyrus Kontrolės komiteto) įgaliojimus tvirtina Taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą. Akivaizdu, jog priimti sprendimą dėl tarybos nario priskyrimo vienam ar kitam komitetui, neatsižvelgus į jo pageidavimą, yra neteisėta. Teismas, vertindamas minėtą Reglamento nuostatą, ir atsakovo teisę paskirti tarybos narį į atitinkamą komitetą akcentavo ir vertino tik frakcijos pasiūlymo pateikimą, tačiau visiškai nepasisakė ir nevertino tarybos nario pageidavimo ir jo svarbos. Šiuo atveju pareiškėja aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti paskirtai į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą. Šią aplinkybę nustatė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tačiau spręsdamas dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo, šios aplinkybės nevertino ir dėl to nepasisakė. Teismas nepagrįstai, nenurodydamas, kokia teisės norma remdamasis, padarė išvadą, jog pareiškėjos prieštaravimas dėl komitetų sudėties pakeitimo sprendimo projekto turėjo būti suderintas su frakcija. Teismas savo sprendimą grindė tik frakcijos pasiūlymo nebuvimo aspektu, tačiau visiškai neanalizavo pareiškėjos pageidavimo svarbos.

12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Pareiškėja netinkamai interpretuoja Reglamento 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, esminę reikšmę suteikdama išimtinai tarybos nario pageidavimui ir neatsižvelgdama į visą nuostatos formuluotę, kurią teismas vertino visą ir tinkamai. Reglamento 32 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje aiškiai reglamentuojama, kad komitetų skaičių ir pavadinimus (išskyrus Kontrolės komiteto), jų narių skaičių ir sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Taigi šiuo atveju svarbus kriterijus yra ne tik Tarybos nario pageidavimas, bet ir turima kompetencija bei frakcijos pasiūlymas. Dėl kompetencijos trūkumo pareiškėja šiuo atveju klausimo nekėlė, be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nėra kliūčių eiti Kultūros, šveitimo ir sporto komiteto narės pareigas, taigi pareiškėja turi ir patirties, ir kompetencijos eiti minėto komiteto pareigas. Frakcijų pasiūlymų pateikimas šiuo atveju taip pat svarbus, nes taip išreiškiama frakcijos politinė valia, o bylos duomenys patvirtina, jog buvo kreipiamasi į frakciją, siekiant gauti jos poziciją. Taip pat svarbu tai, kad pagal Reglamento nuostatas į Tarybos nario pageidavimą atsižvelgiama, bet esminis tikslas, vertinat teisės aktų reikalavimus, yra užtikrinti proporcinio daugumo ir mažumos atstovavimo principo įgyvendinimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnis. Pareiškėjos atveju visos būtinos teisės aktų reikalaujamos procedūros ir reikalavimai prieš priimant ginčijamą Sprendimo dalį buvo išlaikyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. I-1275 „Dėl tarybos 2015-04-29 sprendimo Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ pakeitimo 2 dalies, kuria išdėstytas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ 1.3 punkto, kuriuo pareiškėja J. K. paskirta į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos J. K. skundą atmetė konstatavęs, kad Kultūros, švietimo ir sporto komiteto sudėtis buvo sudaryta laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, Racionalios veiklos skatinimo frakcija, kuriai priklausė pareiškėją, nepateikė prieštaravimo komitetų sudėties pakeitimo sprendimo projekto, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

16. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, jog nebuvo atsižvelgta į jos nesutikimą būti paskirtai į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

19. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. I-1275 „Dėl tarybos 2015-04-29 sprendimo Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ pakeitimo 2 dalies, kuria išdėstytas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-5 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetų ir jų sudėties tvirtinimo“ pareiškėja J. K. buvo paskirta į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente (Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 2 d.).

21. Pagal Reglamento 32 straipsnio 1 dalį komitetai sudaromi per du mėnesius nuo pirmojo Tarybos posėdžio arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos iš Tarybos narių Tarybos sprendimu. Komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 Tarybos narių. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Tarybos narių frakcijų ir Tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kiti komitetai sudaromi laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų skaičių ir pavadinimus (išskyrus Kontrolės komiteto), jų narių skaičių ir sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Komitetų sudėtį bei komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) įgaliojimus tvirtina Taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą.

22. Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 str. 2 d.).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad, jos nuomone, atsakovas, priimdamas Sprendimą perkelti J. K. į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą, neatsižvelgė į jos pageidavimą, t. y. nebuvo laikytasi Reglamento nuostatų. Iš bylos duomenų matyti, jog 2017 m. gruodžio 19 d. Tarybos sekretorius el. laiške nurodė, jog jis prieš tris savaites kreipėsi į frakciją, kuriai priklauso pareiškėja, dėl frakcijos narių perskirstymo į komitetus, bet negavus atsakymo, o frakcijos seniūnui informavus apie tai, kad jis neketina teikti pasiūlymo, siekiant įgyvendinti Savivaldos įstatymo 14 straipsnio bei Reglamento 37 straipsnio nuostatas, buvo pasiūlyta sprendimo projektą įtraukti į darbotvarkę. Taigi pareiškėjos frakcija delsė pateikti poziciją dėl jos narių paskirstymo į komitetus, todėl pagrindo teigti, kad nebuvo atsižvelgtą į pareiškėjos pageidavimus, kurie nebuvo išreikšti laiku (pareiškėja savo pageidavimą išreiškė tik Tarybos posėdžio metu 2017 m. gruodžio 20 d.), nėra. Be to, duomenų, kad būtų pažeisti kiti Reglamente numatyti procedūriniai reikalavimai skiriant pareiškėją į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą, nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

24. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėtina, jog 2019 m. kovą įvyko nauji savivaldybių tarybų rinkimai ir pareiškėja J. K. nebuvo išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, todėl net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, tai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels.

25. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė