Legislator Case Law & Legislation
aa425c0a-bb4f-4404-8ae0-0a6eb9953a2f AI generated

aa425c0a-bb4f-4404-8ae0-0a6eb9953a2f · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number aa425c0a-bb4f-4404-8ae0-0a6eb9953a2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė R. V. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriais prašė santuokÄ , registruotÄ (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įraÅ¡o Nr. 64, tarp M. V. ir R. (S.) V. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sÅ«naus M. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina R. V. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti sekančiÄ skyrium gyvenančio tėvo M. V. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. tvarkÄ :

Legislator headnote

AI generated

aa425c0a-bb4f-4404-8ae0-0a6eb9953a2f · Å iaulių apylinkės teismas: Dėl Å¡eimos iÅ¡irimo nekaltina iÅ¡imtinai atsakovo, mano, kad yra jų abiejų kaltės. Pageidauja, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo praÅ¡o palikti santuokos metu turėtas pavardes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-668-674/2022 (Teisminis proceso Nr. 2-36-3-01136-2021-0) Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3; 2. 3.5.2.1; 3.2.6.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 11 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. V., jos atstovei advokatei R. Klimienei, atsakovui M. V., jo atstovui advokatui V. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei Rimai Bardauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

V. ieÅ¡kinį atsakovui M. V., dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija teikianti iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje ir atsakovo M. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija teikianti iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė R. V. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriais prašė santuokÄ , registruotÄ (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įraÅ¡o Nr. 64, tarp M. V. ir R. (S.) V. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sÅ«naus M. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina R. V. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti sekančiÄ skyrium gyvenančio tėvo M. V. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. tvarkÄ :

1. Nepilnamečio vaiko M. V. ir tėvo M. V. bendravimas pasinaudojant telekomunikacijos priemonėmis neribojamas, jeigu tai netrukdo vaiko dienos rėžimui ir nekenkia jo interesams, 2. Tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. kiekvienÄ savaitgalį, pasiimdamas sÅ«nų penktadienį 18 val. ir atgal parveždamas vaikÄ Ä¯ jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val., 3. Tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. nelyginiais metais Å v. Kūčių, Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ ir Å v.

Velykų pirmÄ dienÄ , pasiimdamas vaikas 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždamas jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val., 4. Nepilnametis sÅ«nus M. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dienÄ ) praleidžia su tėvu M. V.. Tėvas pasiima sÅ«nų 11 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir parveža jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val., 5. Vaiko gimimo dienÄ , kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V., pasiimdamas vaikÄ 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveža jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val., 6.

Visais kitais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. tėvas M. V. privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas informuoti mamÄ R. V. apie ketinimÄ susitikti su vaiku bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tikslu aptarti bendravimo vietÄ , laikÄ ir trukmę, 7. Nepilnamečio vaiko M. V. tėvai R. V. ir M. V. privalo informuoti vienas kitÄ apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , nurodydami naujÄ telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresÄ , ne vėliau kaip per 3 dienas nuo telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo; priteisti iÅ¡ M.

V. materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. V. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 200 eurų dydžio iÅ¡mokomis, indeksuojant iÅ¡mokas LRV nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; teikiamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko motinai R. V., su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta; buvusių sutuoktinių iÅ¡laikymo vienas kitam nepriteisti; nutraukus santuokÄ palikti pavardes: V. ir V.; prašė įpareigoti M. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti R.

V. automobilį Volvo, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Jungtinėje Karalystėje registruotas M. V. vardu, įforminant visus su automobilio grÄ Å¾inimu susijusius dokumentus; priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, suteikiant teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu, patikslintu ieÅ¡kiniu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus M. V.. Kurdama Å¡eimÄ tikėjosi, kad jų santuoka bus laiminga, sukurta Å¡eima tvirta. Kurį laikÄ taip ir buvo, tačiau ieÅ¡kovės liga buvo iÅ¡bandymas visiems. Pirmiausia ieÅ¡kovė iÅ¡gyveno labai sunkų ir komplikuotÄ nėštumÄ , sÅ«nus gimė per anksti – neiÅ¡neÅ¡iotukas.

Vaikas buvo inkubatoriuje, jis net buvo gaivinamas. Tada iÅ¡vežė į kitÄ ligoninę vaikÄ , kur nustatė, kad jam yra problemų su žarnynu, net darė operacijÄ . Vaikas dar turi problemų dėl akyčių. Taip pat paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių gimus vaikui nieko nebuvo, o po kokių pusės metų buvo užraÅ¡yta dokumentuose (duomenys neskelbtini), nes atvyko vaiko teisių specialistai, bet tai tikrai netiesa. Užsienio socialinės tarnybos jų Å¡eimoje lankėsi, nes ji pranešė apie vyro psichologinį spaudimÄ .

Be to vėliau dėl to, kad ji vaiko nepristatydavo į gydymo įstaigas, tačiau jie jokio laiÅ¡ko negaudavo. Jai paÅ¡lijo sveikata, emocinė savijauta pasiekė kritinę ribÄ . Gyvenimas užsienyje be artimųjų, pažįstamų, labai slėgė ir priėmė sprendimÄ grįžti į LietuvÄ , o atsakovas liko užsienyje. Sveikata blogėjo labai greitai, liga progresavo, atsirado komplikacijų, teko transplantuoti kepenis. IeÅ¡kovei nustatytas neįgalumas, dideli specialieji poreikiai. Matydama, kad Å¡eimos iÅ¡saugoti nepavyks, apsisprendė santuokÄ nutraukti.

Dėl šeimos iširimo nekaltina išimtinai atsakovo, mano, kad yra jų abiejų kaltės. Pageidauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokos metu turėtas pavardes.

3. IeÅ¡kovė pageidauja, kad nepilnamečio sÅ«naus M. V. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja. Dėl sveikatos bÅ«klės ji neturėjo galimybės pasirÅ«pinti sÅ«numi, nes jai pačiai yra nustatytas neįgalumas ir nuolatinės priežiÅ«ros lygis. Å iuo metu vaikas yra prižiÅ«rimas atsakovo tėvų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Nors neįgalumas pratęstas iki 2022 m. lapkričio 3 d., tačiau mano, kad kritinis laikotarpis praėjo ir galės vaikÄ auginti pati. Vaikui bus sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos gyventi, ilsėtis, žaisti.

Su ieÅ¡kove auga dukra iÅ¡ pirmos santuokos ir nori, kad nenutrÅ«ktų ryÅ¡ys tarp brolio ir sesers. PrižiÅ«rėti sÅ«nų padės ieÅ¡kovės artimieji. Ji dėl savo sveikatos bÅ«klės sÅ«nų prižiÅ«rėti galėtų. PraÅ¡o nustatyti sÅ«naus bendravimo tvarkÄ su tėvu, kurios ji prašė patikslintu ieÅ¡kiniu. PraÅ¡o priteisti vaikui ir materialinį iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėvo. IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovas turto ar tokios pinigų sumos, kurios pakaktų iki sÅ«naus pilnametystės, neturi, todėl materialinis iÅ¡laikymas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis bÅ«tų priimtiniausias.

Mano, kad sugebės užtikrinti sÅ«nui normalias gyvenimo sÄ lygas, jei iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteistas 200 Eur dydžio materialinis iÅ¡laikymas. Å i pinigų suma bÅ«tina vaiko gyvybiniams poreikiams patenkinti, t.y. maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, lavinimui, pramogoms ir pan. IÅ¡laikymÄ praÅ¡o priteisti nuo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo įsiteisėjimo dienos. Paskutiniu metu ieÅ¡kovės gaunamas pajamas sudarė: socialinė paÅ¡alpa 265,54 Eur ir slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija 228 Eur, dar iÅ¡ sodros už neįgalumÄ apie 152 Eur, už dukrÄ gauna apie 180 Eur, vaiko iÅ¡laikymas iÅ¡ E. tėvo.

Jos pajamas sudaro viso apie 700 Eur. Be to ieÅ¡kovei pragyventi padeda jos mama pas kuriÄ ieÅ¡kovė gyvena. Mano, kad vaiko iÅ¡laikymui reiktų apie 400 Eur. Žino, kad vaikui reikalinga reabilitacija, o vaikui tai yra nemokama. Ji vaiko iÅ¡laikymui galėtų skirti 200 Eur. Ji vaistus vartoja, bet medikamentai jai nemokami. IeÅ¡kovė nurodė, kad vaikui beveik trys metai, ji su vaiku Anglijoje gyveno apie pusę metų, o Lietuvoje su vaiku taip ir negyveno. Tik tiek, kad vaikas pas jÄ bÅ«na savaitgaliais ir vienÄ kartÄ prabuvo net penkias dienas.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad nekilnojamojo turto santuokoje neužgyveno. IeÅ¡kovė dar iki santuokos buvo gavusi kreditÄ už kurį pirko automobilį, tačiau ten savo vardu jo registruoti negalėjo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Tuo metu jau draugavo su M. V., todėl automobilį užregistravo jo vardu. Automobiliu iki Å¡iol naudojasi M. V., o ji turi atsiskaityti su kreditoriumi. PaÅ¡lijus sveikatai ji iÅ¡vyko į LietuvÄ ir tiksliai įvardinti kreditoriaus negali, nes neiÅ¡saugojo dokumentų, tačiau buvo perduota Nuolatinių mokėjimų institucijai, kuri Anglijoje veikia panaÅ¡iai kaip antstolių kontora Lietuvoje.

IÅ¡ Å¡ios institucijos raÅ¡to matosi, kad yra atliekamas iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kojimas 7 077,76 £ sumai pagal jos pirmos santuokos pavardę S.. Su Å¡ia institucija susitarė, kad kas mėnesį ji mokės po 50 £ iki 2033 m. rugsėjo 3 d. Å i skola lieka jai, nes paskolÄ Ä—mė dar iki santuokos su V. sudarymo. IÅ¡mokėti kreditÄ pinigų duoda mama. Pageidauja, kad automobilis jai bÅ«tų grÄ Å¾intas per mėnesį nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos. Santuokoje įgytų transporto priemonių nėra.

Kilnojamojo turto, kurį bÅ«tų galima dalinti kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, taip pat neužgyveno. Buvusių sutuoktinių iÅ¡laikymo vienas kitam priteisti nepraÅ¡o.

5. Atsakovas M. V. su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė santuokÄ Ä¯registruotÄ (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 64 tarp M. V. ir R. (S.) V., nutraukti nustatant R. V. kaltę; nepilnamečio sÅ«naus M. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su vaiko tėvu M. V. pagal tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; nepriteisti mažamečio vaiko M. V. iÅ¡laikymo iÅ¡ R. V.; nustatyti skyrium gyvenančios motinos R. V. bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku:

1. nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. gali bendrauti su vaiku pasinaudojant telekomunikacijos priemonėms, vaiko laisvalaikio metu, 2. nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. nepilnametį sÅ«nų M. V. augina ir prižiÅ«ri kas antrÄ mėnesio savaitę. SÅ«nų atsakovas pas ieÅ¡kovę atveža ieÅ¡kovei Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ir atgal pasiima sekančiÄ savaitę, Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. iÅ¡ ieÅ¡kovės namų, 3. nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. bendrauja su sÅ«numi nelyginiais metais Å v.

Kūčių ir pirmÄ jÄ Kalėdų dienÄ , t. y. nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, iki gruodžio 25 d. 19.00 val., parveždama sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ , t. y. gruodžio 26 d., sÅ«nus praleidžia su tėvu. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ su sÅ«numi bendrauja tėvas, o antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ bendrauja mama, pasiimdama vaikÄ 11.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždama vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.; lyginiais metais antrÄ Å v.

Kalėdų dienÄ , t. y. gruodžio 26 d. su vaiku bendrauja mama, pasiimdama vaikÄ 11.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždama 19.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , mama pasiimdama vaikÄ nuo 11.00 val. ir parveždama jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.00 val., 4. nustatyti kad, nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmÄ sekmadienį (Motinos dienÄ ), pasiima sÅ«nų iÅ¡ gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.00 val., 5. nustatyti kad, nepilnamečio vaiko M.

V. mama R. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (M. gimimo dienÄ ), pasiima sÅ«nų iÅ¡ gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.00 val., 6. visais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. privalo ne vėliau, kaip prieÅ¡ 3 dienas informuoti tėvÄ apie ketinimÄ susitikti su vaiku, informuojant bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, 7. nustatyti kad, M. V. tėvas M. V. įsipareigoja sudaryti vaiko mamai R. V. galimybę bendrauti su vaiku pagal aukščiau nurodytas sÄ lygas, 8. nepilnamečio vaiko M.

V. tėvai M. V. ir R. V. įsipareigoja informuoti vienas kitÄ apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , nurodydami naujÄ telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresÄ , ne vėliau, kaip iki telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo; buvusių sutuoktinių iÅ¡laikymo vienas kitam nepriteisti; nutraukus santuokÄ palikti pavardes – V. ir V.; kadangi abi Å¡alys gavo Valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , todėl iÅ¡ Å¡alių teismo iÅ¡laidų nepriteisti.

6. Atsakovas pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad R. V. nurodė tiesos neatitinkančiÄ ir niekuo neparemtÄ informacijÄ apie tai, kad buktai jų Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors visiÅ¡kai nepasisakė kuo pasireiÅ¡kė atsakovo kaltė. Jis nematydamas savo jokios kaltės tokiam reikalavimui kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja. Nurodė, kad jam su atsakove gyvenant užsienyje, kai gimė sÅ«nus M. V., ieÅ¡kovės sveikata buvo pablogėjusi taip, kad ji negalėjo auginti jų sÅ«naus, dėl ko atsakovas buvo priverstas auginti jų sÅ«nų vienas ir turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Be to, abu dirbo užsienio valstybėje ir su ieÅ¡kove grįžus į LietuvÄ , pastarosios sveikata vėl ženkliai pablogėjo. Siekiant palengvinti ieÅ¡kovės gydymosi sÄ lygas jų mažametį sÅ«nų prižiÅ«rėjo atsakovas, vėliau vaikÄ augino jo tėvai. Å iuo metu iÅ¡ užsienio atsisakęs darbo grįžo ir atsakovas su tikslu gyventi su Å¡eima toliau ir kartu auginti sÅ«nų M.. Mano, kad ieÅ¡kovės motyvai nutraukti santuokÄ vien dėl to, jog pablogėjo jos sveikata, tikrai nėra pagrįsti ir nėra pagrindas santuokÄ nutraukti nustatant ir atsakovo kaltę.

PraÅ¡o, kad santuoka bÅ«tų nustatyta iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovės R. V. kaltės, kadangi jis su ieÅ¡kove bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti santuokos nutraukimo priežastis, bet jokių priežasčių nurodyta nebuvo. Jei ieÅ¡kovė taip nori, jis sutinka nutraukti santuokÄ . Mano, kad link santuokos nutraukimo žmonÄ pastÅ«mėjo ir jos mama ,,kaiÅ¡iodama“ pagalius.

7. Esant tokiai situacijai, kadangi atsakovas grįžo į LietuvÄ ir liks čia gyventi bei dirbti, nesutinka, kad nepilnamečio sÅ«naus M. V. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina R. V., jos gyvenamojoje vietoje. Kaip ir nurodė ieÅ¡kovė, jos sveikatos bÅ«klė yra prasta dėl ko jų mažametį vaikÄ iki Å¡iol augino atsakovo tėvai, konkrečiai jo mama, o ieÅ¡kovės sveikata paskutiniu laikotarpiu dar pablogėjo. Vaikas yra įraÅ¡ytas gydymo įstaigoje Å ilalėje, ten įraÅ¡ytas į sÄ raÅ¡us dėl darželio lankymo.

Kai jis su žmona 2020 m. grįžo su vaiku į LietuvÄ , žmonÄ vežė gydymui, ji gulėjo ligoninėje, o vaikas su juo ir gyveno. Po to 2020 m. rudenį jis iÅ¡važiavo atgal į AnglijÄ , nes ten viskas buvo likę ir darbas, ir daiktai. Jam bebÅ«nant Anglijoje iÅ¡ socialinių darbuotojų ir sužinojo, kad žmona padavė skyrybom. Vaikas nuo pat grįžimo į LietuvÄ gyveno su juo ir jo tėvais. Ä® LietuvÄ grįžo jis 2021 m. gruodžio mėnesį. Kad vaikas gyventų pas žmonÄ pradėjo ji reikalauti tik visai nesenai.

Kol jis buvo Anglijoje žmona vaikÄ aplankė du kartus, o kai grįžo į LietuvÄ , tai vaikas pas motinÄ bÅ«na kas antrÄ savaitgalį. Dėl bendravimo tvarkos paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jų mažamečiam vaikui gyvenant kartu su atsakovu, ieÅ¡kovei yra sudarytos palankios bendravimo sÄ lygos, kurios nėra nustatytos, bet ieÅ¡kovė dėl galimybės bendrauti su sÅ«numi atsakovui jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, nes tam nėra jokio pagrindo. Å iuo metu vaikas jau lanko darželį. Sutiktų, kad mama su vaiku bendrautų kiekvienÄ savaitgalį, sutinka jį mamai atvežti ir po to pasiimti.

Jei R. negalėtų, tai jų susitarimu atvežtų kitu metu. Reikalavimo vaikui gyventi kas antrÄ savaitę su tėvu ir su motina atsisako. Kiek atsakovui žinoma, R. negali sunkiai kelti, o mažamečio vaiko priežiÅ«ros poreikiai to reikalauja: vaikÄ reikia ir pakelti, ir paneÅ¡ioti ant rankų. R. V. keletÄ metų gyvena atskirai nuo vaiko, visiÅ¡kai neteikia jokio iÅ¡laikymo, juo nesidomi, o retais atvejais bÅ«dama su sÅ«numi kartu jo neprižiÅ«ri, palieka nepilnametės dukros priežiÅ«rai. SusiraÅ¡inėjant SMS žinutėmis su ieÅ¡kovės dukra E. S., ji nurodė, jog jai neleidžia bendrauti su atsakovu, jos močiutė, t.y. ieÅ¡kovės mama, nors su E. atsakovo santykiai yra labai geri, kaip tėvo su dukra.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, mano, kad bÅ«tų tikslinga mažamečio vaiko M. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su vaiko tėvu, t.y. atsakovu M. V.. Dėl iÅ¡laikymo paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės reikalaujamos sumos nustatymas iÅ¡ vieno atsakovo neįrodant to, kad ieÅ¡kovė iÅ¡laikymÄ taip pat suteikia. Mano, kad iÅ¡laikymÄ turi teikti proporcingai abu tėvai. IeÅ¡kovė materialinio iÅ¡laikymo mažamečiam vaikui neteikė, tik vienÄ kartÄ nupirko drabužių, kitų daiktų. Mano, kad vaiko iÅ¡laikymui reikia apie 400 Eur per mėnesį.

Atsakovas dirba vykdydamas individualiÄ veikÄ statybose, uždirba apie 1 500 Eur. Jei reiktų, tai vaikui mokėtų tiek kiek praÅ¡ytų. Kitų iÅ¡laikytinių neturi. Atsakovas mano, kad nustačius mažamečio vaiko M. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko tėvu M. V., iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. jis nepraÅ¡ys priteisti mažamečio vaiko M. V. iÅ¡laikymÄ . Jis praÅ¡o, kad vaiko bendravimo tvarka bÅ«tų nustatyta tokia, kokios jis praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Dėl to, kad pas juos lankėsi Anglijoje socialinės tarnybos paaiÅ¡kino, kad po vaiko gimimo žmonai buvo depresija, ji pradėjo vartoti alkoholį.

VienÄ kartÄ ji buvo beveik praradusi sÄ monę ir jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . BÅ«tent po to ir pradėjo jų Å¡eimoje lankytis socialinės tarnybos, tikrinti Å¡eimos padėtį. Tik po to žmona pradėjo sakyti, kad jis naudodavo psichologinį smurtÄ . Dėl vaiko sveikatos tai vaiko silpnos kojytės ir truputi yra pilnapadystė. Jam iÅ¡raÅ¡yti specialÅ«s batukai. Dabar vaikui kas dienÄ yra procedÅ«ros, į procedÅ«ras veda jis ar kai negali, jo mama. Taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini), turi neÅ¡ioti akinukus.

Dabar reiktų važiuoti pažiūrėti ar taisosi tas (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas pritaria, kad jie gyvendami santuokoje jokio dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Dėl automobilio paaiÅ¡kino, kad automobilis registruotas jo vardu, žmona minimÄ automobilį įgijo iki jų santuokos gal prieÅ¡ 1,5 ar 2 metus. Jis tuo automobiliu nesinaudoja, tačiau neranda laiko kada nuvežti R.. Automobilį perduoti sutinka. Dar iki santuokos jie gyveno kartu, kartu užsienyje nuomojosi butÄ ir už jį mokėjo. KreditÄ automobiliui ėmė žmona dar iki santuokos. Automobilis registruotas jo vardu, nes Anglijoje reikia, kad turėtų asmuo teises ir rÅ«pintųsi automobilio priežiÅ«ra, mokėtų mokesčius: kelių, ekologijos ir kt. Jis pats yra prisidėjęs kažkiek prie Å¡io kredito grÄ Å¾inimo, tačiau dabar norėtų grÄ Å¾inti tÄ maÅ¡inÄ . Pats asmeninių kreditorių neturi. NeprieÅ¡taraus, jei po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei bÅ«tų palikta dabartinė jos pavardė – V..

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad gavę Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų įpareigojimÄ teikti iÅ¡vadÄ civilinėje byloje, lankėsi ieÅ¡kovės R. V. gyvenamojoje vietoje, patikrino Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas, bendravo su ieÅ¡kove. Tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau-Skyrius) Å ilalės rajone specialistai apsilankė ieÅ¡kovės nurodytu atsakovo M.

V. gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje (dirba užsienyje), telefonu bendravo su atsakovu. IeÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima Tarnybos Skyriui yra žinoma. 2020 m. liepos 27 d. gavus iÅ¡ Jungtinės Karalystės socialinės tarnybos praneÅ¡imÄ apie galimus vaiko teisių pažeidimus, buvo atliktas nepilnamečių vaikų E. S. ((duomenys neskelbtini)) ir M. V. situacijos vertinimas bei nustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikis. Nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. R. V. Å eimai Raseinių socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

Nuo 2020 m. liepos mėn. pabaigos iki 2021 gruodžio 30 d. Tarnybos Skyrius nebuvo gavęs praneÅ¡imų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Kadangi M. V., grįžęs iÅ¡ Jungtinės Karalystės, su sÅ«numi M. apsigyveno pas savo tėvus, gyvenančius Å ilalės rajone, nuo 2020 m. liepos 29 d. M. V. Å¡eimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas ir iki 2020 m. lapkričio 13 d. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos skyriui įvertinus ieÅ¡kovės ir atsakovo buities ir gyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad tiek tėvo, tiek motinos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos augti mažamečiui Å¡alių sÅ«nui.

Dėl bendravimo tvarkos pasisako, kad tarnybos Skyriaus vertinimu, Å¡iuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų bÅ«ti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iÅ¡ vaiko tėvų bendravimas su vaiku, su kuriuo jis negyvena. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų, Tarnybos Skyriaus vertinimu, iÅ¡ tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvena nuolat, turi bÅ«ti priteistas materialinis iÅ¡laikymas vaikui. Priteistino iÅ¡laikymo dydį pagal byloje surinktus įrodymus nustato teismas.

Visos abejones dėl išlaikymo priteisimo, dydžio, formos ir kt. nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

10. Liudytoja D. V. nurodė, kad R. V. jos marti, o M. V. - sÅ«nus. PaaiÅ¡kino, kad ji skridusi į LondonÄ , nes sÅ«nus paaiÅ¡kino, kad jam vienam neduoda pasiimti vaiko iÅ¡ ligoninė. Kai ji atvažiavo – vaikÄ iÅ¡ ligoninės pasiėmė. Vaikas buvo silpnos sveikatos, maitinti reikdavo sulenkus, paguldžius ant Å¡ono. Namuose buvo tada E., ji ir taip visi ten buvo. Ji labai gerai sutarė su E.. Vaikas blogai miegodavo, norėdavo ant rankų. Po to iÅ¡ ligoninės grįžo R., bet ji buvo silpnos sveikatos.

Galimai ryÅ¡io R. su vaiku ir nebuvo, bet ji buvo silpnos sveikatos. Ten iÅ¡buvo nuo sausio iki kovo 1 dienos. Dar prieÅ¡ jai iÅ¡važiuojant atvažiavo R. mama. Jie į LietuvÄ parvažiavo 2020 metų liepos pabaigoje. Kai grįžo kelias dienas R. pabuvo pas juos, o po to iÅ¡važiavo į Raseinius pas mamÄ ten gydytis. M. pasiliko su vaiku pas juos. Po to spalio mėnesį vežė vaikÄ pas neurologÄ , nes taip patarė gydytojas. Vaikas buvo visas sustingęs, įsitempęs. Vežė pas neurologÄ , gastroenterologÄ ir vidaus ligų gydytojÄ .

Viskas lyg ir buvo gerai. Tada dar pastebėjo, kad viena akytė krypsta, tačiau tada dar nieko negalėjo daryt, nes per mažas. Nuvažiavus po pusmečio vaikui iÅ¡rašė akinukus ir pasakė, kad jei nepasitaisys iki trejų metų, tai reiks daryti operacijÄ . Dar vežėsi pas ortopedÄ , nes kojytės krypsta į vidų. 2021 metais važiavo į KlaipėdÄ pas ortopedÄ , o dar tas pats ortopedas buvo atvažiavęs į Tauragę, tai vaikui iÅ¡rašė specialius batukus, kuriuos jau neÅ¡ioja, lankė procedÅ«ras.

Dabar jos jau baigėsi, o yra dar dabar dviems savaitėms reabilitacija. VaikÅ¡tant su tais batukais kojytės lyg ir taisosi. Jie darosi masažus du kartus į metus. Dėl bendravimo gali pasakyti, kad kol M. tais 2020 metais buvo Lietuvoje, tai ji nežino kaip ten bendravo, o kai jis iÅ¡vyko, tai R. tikrai neskambino, nesidomėjo. Domėtis vaiku pradėjo gal nuo 2021 m. vasario mėnesio. PirmÄ kartÄ atvažiavo gal rugpjūčio mėnesį. Pabuvo kelias valandas. Dar po kelių savaičių R. buvo atvažiavusi su E..

Tada ji pradėjo savaitgaliais nuvežti vaikÄ pas R.. PirmÄ kartÄ kai po savaitgalio vaikas grįžo į namus buvo labai nerimastingas, naktim nemiegojo Å¡aukė ,,bijau“. Nuvedė pas gydytojÄ , Å¡i iÅ¡rašė kažkokį sirupiukÄ ir nuo jo per savaitę viskas praėjo. VaikÄ pas mamÄ nuveždavo Å¡eÅ¡tadienį, o parsiveždavo sekmadienį. Dabar veža kas antrÄ savaitgalį, o jei R. nori tai ir dažniau. Susisiekia ir susitaria telefonu. Dabar vaikÄ vežioja pas mamÄ jos sÅ«nus, ji nebetarpininkauja.

Dėl požiÅ«rio į anÅ«kÄ paaiÅ¡kino, kad kai M. vežė operacijai į ligoninę, jai paskambino ir pasakė sÅ«nus, tada ji susisiekė su R. mama ir jai pranešė apie nelaimę, o ji pasakiusi R., kad Å¡i nepergyventų, nes turi E.. Jos manymu R. yra silpnos sveikatos ir pati auginti vaiko negalėtų. Mano, kad vaiko priežiÅ«ros didžiausias krÅ«vis yra R. dukrai E.. Ji supranta, kad vaikas turi augti su tėčiu ir mama, bet jei mama silpnos sveikatos, tai gali vaikas augti ir su tėčiu ir močiute.

Tėvo ir vaiko ryÅ¡ys yra didelis. Jis žino kada tėtis grįš iÅ¡ darbo lekia prie lango ir Å¡aukia ,,tėti, tėti“. Su mama ryÅ¡io nejaučia. Jei paskambina R., tai vaikas sako E.. Jis nori E.. Kai ji nuveždavo vaikÄ pas mamÄ , nurengdavo, tai vaikÄ pasiimdavo E. ir nusineÅ¡davo į kambarį kol iÅ¡važiuos, o kai atvažiuodavo puldavo jai į glėbį. Ji nedirba, yra iÅ¡ankstinėje pensijoje. Pas juos vaikui gyvenimo sÄ lygos sudarytos geros. Vaikas turi savo kambarį, aprÅ«pintas visais žaislais, turi atskirÄ plotÄ Å¾aidimui.

Tikrino sÄ lygas ir vaikų teisės. Pas mamÄ butas, mažesnė kvadratÅ«ra. IeÅ¡kinys ir patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

11. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. V. ir atsakovas M. V. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr.

64. Å eimoje yra nepilnametis sÅ«nus M. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (gimimo įraÅ¡as). Pagal neįgaliojo pažymėjimÄ ieÅ¡kovė neįgali, jai nustatyta 15 proc. darbingumas, darbingumo pažyma iÅ¡duota iki 2022 m. lapkričio 3 d.. Darbingumas sumažėjo 5 proc. nuo 2021 m. lapkričio 16 d. Dėl santuokos nutraukimo 12. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė su atsakovu faktiÅ¡kai negyvena kartu nuo 2020 m. liepos mėnesio, t.y. nuo tada, kai jie grįžo iÅ¡ Anglijos ir ieÅ¡kovė vyko gydytis, o atsakovas su sÅ«numi liko pas savo mamÄ Å ilalėje, o po to iÅ¡vyko kuriam laikui į AnglijÄ .

Ginčo tarp Å¡alių nėra, kad kartu gyveno tik Anglijoje: keletÄ metų iki santuokos ir nuo santuokos sudarymo apie metus. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį smurtÄ , tačiau konkrečiau apie jį nepasisakė. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateko į gydymo įstaigÄ po to, kai pagimdžius sÅ«nų susirgo depresija ir pradėjo vartoti alkoholį, kai buvo beprarandanti sÄ monę ir jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . IeÅ¡kovės manymu, jų santuokos iÅ¡bandymu tapo jos liga, ji buvo ilgÄ laikÄ gydoma Anglijos ligoninėje, po to grįžo į LietuvÄ ir vėl ilgÄ laikÄ gydėsi.

Atsakovas tuo metu turėjo prižiÅ«rėti jų sÅ«nų, grįžus į LietuvÄ vaikas liko gyventi su tėvu, nes ieÅ¡kovė gydėsi. IeÅ¡kovė mano, kad dėl santuokos nutraukimo kalti jie abu. Atsakovas savo kaltės nemato ir mano, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė neginčija, kad atsakovas neprižiÅ«rėtų sÅ«naus, tačiau nurodė, kad jis grįžo į AnglijÄ , o vaikÄ paliko savo motinai. IÅ¡ pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos J.

K. paaiškinimo matyti, kad vaikui buvo nustatyta laikinoji priežiūra – prižiūrėtojais buvo M. V. tėvai. Vėliau priežiūra nebenustatyta, nes R. V. (vaiko motina) su tuo nesutiko. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo, jei to prašo ieškovė, tik nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės.

13. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima pareigos. Sudarę santuokÄ , sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ .

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v.

J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimÄ teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

14. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas su ieÅ¡kove 2020 m. liepos mėnesį kartu su vaiku grįžo iÅ¡ Anglijos, tačiau atsakovas kartu su ieÅ¡kove nevyko į Raseinius, kai ieÅ¡kovė pradėjo gydymÄ , o su vaiku liko Å ilalėje. Byloje nėra duomenų ar jis rÅ«pinosi sutuoktine, ar dėjo pakankamas pastangas bÅ«ti lojalus, teikė pagalbÄ savo sutuoktinei. Santykiai tarp sutuoktinių turi bÅ«ti esminiai, siekiant iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir santuokÄ , kai tuo tarpu atsakovas paliko ieÅ¡kovę kaip sutuoktinę, po kurio laiko iÅ¡vyko atgal į AnglijÄ ir grįžo tik 2021 m. gruodžio mėnesį.

Byloje nėra duomenų ar jis siekė pasirÅ«pinti ir rÅ«pinosi ieÅ¡kove kaip sutuoktine, ar dėjo apkankamas pastangas. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų nėra aiÅ¡ku ar ieÅ¡kovė kaip sutuoktinė buvo lojali, siekė iÅ¡saugoti santuokinius ryÅ¡ius, ar moraliÅ¡kai rėmė sutuoktinį, rÅ«pinimasis vaiku buvo pasyvus ir nepakankamas kaip to reikalaujama siekiant iÅ¡laikyti Å¡eimyninius santykius. Be to teismo metu tik M. V. siekė susityaikymo, o ieÅ¡kovė prieÅ¡inosi jo pastanmgoms, pati nerodė jokio noro iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tam nedėjo pastangų.

Teismo vertinimu, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pažeidė pareigÄ visapusiÅ¡kai remti Å¡eimÄ ir vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliems, nė vienas jų nesiekė iÅ¡laikyti santuokinius ryÅ¡ius, nedėjo pastangų ir nerodė iniciatyvos, kad santuokinis gyvenimas bÅ«tų atkurtas – abi Å¡alys liko pasyvios savo kaip sutuoktinių pareigoms.

15. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad abiejų sutuoktinių pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iÅ¡irti ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Konstatuotina, kad Å¡iuo metu Å¡alių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

16. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ ir nesant atskovo prieÅ¡taravimų, ieÅ¡kovei paliktina santuokos metu turėta pavardė ,,V.“, atsakovui paliktina jo turima prigimtinė pavardė ,,V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 17. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų vadovaujantis vaiko interesais.

18. IeÅ¡kovė prašė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, tai motyvavo tuo, kad siekia iÅ¡laikyti ryšį su sÅ«numi, nori, kad nenutrÅ«ktų brolio ir sesers santykiai, nes ieÅ¡kovė turi dukrÄ iÅ¡ kitos santuokos. Atsakovas su Å¡iuo praÅ¡ymu nesutiko, praÅ¡o, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo. Tai motyvavo tuo, kad tarp jų su sÅ«numi yra artimas ryÅ¡ys, vaikas su tėvu gyvena nuo pat gimimo, jis vaiku rÅ«pinasi, suteikia visas tinkamas gyvenimo sÄ lygas, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė vaikÄ augino tik iki pusės metų kol jie gyveno Anglijoje, o po to vaiko neaugino ir susitikti dažniau pradėjo tik tuomet kai ji pateikė ieÅ¡kinį teismui.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje iÅ¡vadÄ , abu tėvai sudarę tinkamas sÄ lygas vaikui augti. Kaip nurodyta iÅ¡vadoje, R. V. su dukra gyvena bute su ieÅ¡kovės motina, kur yra trys kambariai ir virtuvė. Namuose Å¡varu ir tvarkinga, buities sÄ lygos geros. Å iuo metu ieÅ¡kovė su dukra gyvena viename kambaryje, svečiuojantis sÅ«nui jis miega su mama, tačiau jei gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, tai įsigytų atskirÄ lovelę vaikui, taip pat naudojasi visomis bendromis buto erdvėmis be apribojimų.

IÅ¡ iÅ¡vados matyti, kad ieÅ¡kovės sveikata silpna. Gimus sÅ«nui ji susirgo (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholį, atsidÅ«rė komoje, po komos nevaikščiojo. Tuo metu jos dukra rÅ«pinosi patėvis M. ir mergaitės tėvas. Kai grįžo į LietuvÄ ir po to atsakovas vėl iÅ¡vyko į AnglijÄ , jie tarpusavyje buvo sutarę, kad vaikÄ prižiÅ«rės atsakovo tėvai. Å iuo metu ieÅ¡kovė su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitgalį, vaikÄ atveža atsakovo tėvai ar pats atsakovas.

Vaiko labai artimas ir stiprus ryÅ¡ys su sese E.. IeÅ¡kovei labai daug padeda kartu gyvenanti jos mama. Atsakovas Å¡iuo metu gyvena su savo tėvais, planuoja ateityje nuomotis butÄ . IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados matyti, kad jų specialistas lankėsi atsakovo ir vaiko gyvenamojoje vietoje. IÅ¡vadoje nurodyta, kad tuo metu vaikÄ prižiÅ«rėjo močiutė, Å¡eima gyvena nuosavame name su visais patogumais, gyvenimo ir buities sÄ lygos augti ir vystytis mažamečiam vaikui yra tinkamos ir geros: vaikas turi savo kambarį, naudojasi ir kitomis bendromis erdvėmis, turi pakankamai žaislų, miega atskiroje lovytėje.

Mažametis M. judrus, smalsus, norintis bendrauti. Vaiko nuomonės iÅ¡klausyti nėra galimybės dėl mažo jo amžiaus. BÄ® Raseinių socialinių paslaugų centro raÅ¡te apie R. V. Å¡eimÄ nurodyta, kad ji su vaiku ilgÄ laikÄ bendravo tik nuotoliniu bÅ«du, pastaruoju metu su vaiku bendrauja savaitgaliais, kai vaikas pas jÄ atvežamas. R. V. nuo 2021 m. kovo 4 d. skirtos socialinės paslaugos, ji bendrauja su socialine darbuotoja, tačiau problemų neiÅ¡sako. Be to M. V. matymu R. V. netinkamai prižiÅ«ri vaikÄ , nes Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui jis teikė informacijÄ , kad jis pastebėjo, jog sÅ«nus M.

V. po svečiavimosi pas motinÄ jaučiasi blogai – bÅ«na neramus, nemiega, praÅ¡o papildomo maisto, naktimis Å¡aukia ,,bijau“. Kaip nurodė liudytoja D. V., po vaiko M. V. vieno iÅ¡ apsilankymų pas motinÄ jie net kreipėsi pas gydytojÄ , kuri dėl vaiko nerimastingumo buvo iÅ¡raÅ¡iusi kažkokį sirupiukÄ ir po jo vartojimo vaiko bÅ«klė per savaitę pasitaisė. Taip pat liudytoja atkreipė dėmesį, kad vaikui lankantis pas motinÄ vaiko priežiÅ«ra rÅ«pinasi ieÅ¡kovės dukra E.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. sausio 11 d. surašė vaiko situacijos vertinimo anketÄ Nr. 10VSV-I9 dėl M.

V., su vaiku nebendrauta dėl mažo jo amžiaus, vaiko apsaugos poreikio nenustatyta, laikina priežiÅ«ra nereikalinga. Vertinant tėvų paaiÅ¡kinimus nustatyta, kad tėvas M. V. turi daugiau duomenų apie vaiko sveikatos problemas, jo situacijÄ . Motinos žinios pavirÅ¡utiniÅ¡kos. Teismo įsitikinimu, tai negali bÅ«ti vertintina, kadangi vaikas gyvena su tėvu, todėl jis natÅ«raliai turi daugiau informacijos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad tiek tėvo, tiek motinos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos augti mažamečiui Å¡alių sÅ«nui.

20. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje svarbiausia yra vaiko poreikiai ir jo interesai. Mažametis vaikas ilgÄ laikÄ nuolat gyveno su tėvu, su juo turi artimÄ ryšį, jį geriau pažįsta. Be to pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ pateiktų į bylÄ dokumentų, vaiko motina su juo bendravo ilgÄ laikÄ per nuotolį. Mažametis vaikas nebuvo užmezgęs kontakto su motina. Siekiant, kad bendravimas su motina nepadarytų žalos vaiko psichosocialinei ir fizinei sveikatai, svarbu, kad jų bendravimas bÅ«tų nuoseklus, vis mezgant kuo didesnį ir pastovesnį ryšį.

Å iuo metu vaikas tokio amžiaus, kad reikalinga jam nuolatinė priežiÅ«ra. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad vaiko bÅ«sena pasikeičia po jo apsilankymo pas motinÄ . Tai rodo, kad mažamečiui vaikui aplinkos keitimas daro neigiamÄ Ä¯takÄ , todėl svarbu, kad viskas bÅ«tų atliekama palaipsniui. Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertintina ir tai, kad mamos sveikata prasta, jos darbingumas mažas, be kita ko pastebėta, kad mažamečio vaiko priežiÅ«ra jam bÅ«nant pas motinÄ perkeliama kitam vaikui, o Å¡alių sÅ«nus mažas, reikalaujantis aktyvios priežiÅ«ros ir didelio dėmesingumo, kantrybės ir iÅ¡tvermės. Kaip nurodė liudytoja teismo posėdžio metu, vaikas judrus, aktyvus ir žingeidus.

Siekiant atliepti jo poreikius reikalinga leisti vaikui veikti, tačiau bÅ«ti Å¡alia. IeÅ¡kovė su savo sveikata pilnai to neatliks, o patikėti vaiko priežiÅ«rÄ kitam nepilnamečiui vaikui neatitinka geruiausių tiek vieno, tiek kito vaiko interesų. Å iuo atveju svarbu, kad ieÅ¡kovė kaip mama stiprintų ryšį su vaiku, gerintų savo sveikatÄ ir bÅ«tų pasiruoÅ¡usi priimti vaikÄ paskirtino bendravimo metu.

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, į tai, kad ieÅ¡kovės sveikata kol kas vis dar silpna, o prižiÅ«rėti nuolat mažametį vaikÄ reikalinga gera fizinės ir psichinė sveikata, psichologinė iÅ¡tvermė, be to vaikas dar mažas ir su mama negyvenęs ilgÄ laikÄ , o atsakovas vaikÄ augina nuo pat jo gimimo, rÅ«pinasi vaiko priežiÅ«ra, tarp vaiko ir tėvo susiformavęs stipresnis psichosocialinis ryÅ¡ys, nei tarp vaiko ir motinos, teismo vertinimu vaiko prioriteriniai poreikiai ir interesai bÅ«tų labiau patenkinti, jei mažamečio M.

V. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, vaiko tėvu M. V.. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į vaiko teisių ir teisėtų interesų tenkinimÄ , mažamečio vaiko M. V. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu, atsakovu M. V. jo gyvenamojoje vietoje. Dėl bendravimo tvarkos 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.).

LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina).

Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vienÄ iÅ¡ tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi bÅ«ti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

23. Nagrinėjamoje byloje tiek ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu, tiek atsakovas pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį siÅ«lė savo bendravimo tvarkas. Pastebėtina, kad atsakovas norėjo, jog sÅ«nus vienÄ savaitę gyventų su juo, kitÄ su motina, tačiau proceso metu Å¡io reikalavimo atsisakė. Å alys supranta, kad vaikui svarbu palaikyti ryšį su abiem tėvais. Be to ieÅ¡kovei svarbu ir tai, kad nenutrÅ«ktų jos sÅ«naus M. ryÅ¡ys su sese E., t.y. ieÅ¡kovės vyresniÄ ja dukra iÅ¡ ankstesnės santuokos. Kaip matyti ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, M. ir E. ryÅ¡ys Å¡iai dienai yra pakankamai stiprus kaip sesers ir brolio. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti sekančiÄ bendravimo tvarkÄ :

1. Nepilnamečio vaiko M. V. ir tėvo M. V. bendravimas pasinaudojant telekomunikacijos priemonėmis neribojamas, jeigu tai netrukdo vaiko dienos rėžimui ir nekenkia jo interesams, 2. Tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. kiekvienÄ savaitgalį, pasiimdamas sÅ«nų penktadienį 18 val. ir atgal parveždamas vaikÄ Ä¯ jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val., 3. Tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. nelyginiais metais Å v. Kūčių, Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ ir Å v.

Velykų pirmÄ dienÄ , pasiimdamas vaikas 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždamas jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val., 4. Nustatyti, kad nepilnametis sÅ«nus M. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dienÄ ) praleidžia su tėvu M. V.. Tėvas pasiima sÅ«nų 11 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir parveža jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val., 5. Vaiko gimimo dienÄ , kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V., pasiimdamas vaikÄ 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveža jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val., 6.

Visais kitais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. tėvas M. V. privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas informuoti mamÄ R. V. apie ketinimÄ susitikti su vaiku bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tikslu aptarti bendravimo vietÄ , laikÄ ir trukmę, 7. Nepilnamečio vaiko M. V. tėvai R. V. ir M. V. privalo informuoti vienas kitÄ apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , nurodydami naujÄ telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresÄ , ne vėliau kaip per 3 dienas nuo telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo.

Tuo tarpu atsakovo prieškieškiniu prašoma bendravimo tvarka tokia:

1. nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. gali bendrauti su vaiku pasinaudojant telekomunikacijos priemonėms, vaiko laisvalaikio metu, 2. nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. nepilnametį sÅ«nų M. V. augina ir prižiÅ«ri kas antrÄ mėnesio savaitę. SÅ«nų atsakovas pas ieÅ¡kovę atveža ieÅ¡kovei Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ir atgal pasiima sekančiÄ savaitę, Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. iÅ¡ ieÅ¡kovės namų, 3. nustatyti kad, nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. bendrauja su sÅ«numi nelyginiais metais Å v.

Kūčių ir pirmÄ jÄ Kalėdų dienÄ , t. y. nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, iki gruodžio 25 d. 19.00 val., parveždama sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ , t. y. gruodžio 26 d., sÅ«nus praleidžia su tėvu. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ su sÅ«numi bendrauja tėvas, o antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ bendrauja mama, pasiimdama vaikÄ 11.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždama vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.; lyginiais metais antrÄ Å v.

Kalėdų dienÄ , t. y. gruodžio 26 d. su vaiku bendrauja mama, pasiimdama vaikÄ 11.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždama 19.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , mama pasiimdama vaikÄ nuo 11.00 val. ir parveždama jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.00 val., 4. nustatyti kad, nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmÄ sekmadienį (Motinos dienÄ ), pasiima sÅ«nų iÅ¡ gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.00 val., 5. nustatyti kad, nepilnamečio vaiko M.

V. mama R. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (M. gimimo dienÄ ), pasiima sÅ«nų iÅ¡ gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.00 val., 6. visais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. privalo ne vėliau, kaip prieÅ¡ 3 dienas informuoti tėvÄ apie ketinimÄ susitikti su vaiku, informuojant bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, 7. nustatyti kad, M. V. tėvas M. V. įsipareigoja sudaryti vaiko mamai R. V. galimybę bendrauti su vaiku pagal aukščiau nurodytas sÄ lygas, 8. nepilnamečio vaiko M.

V. tėvai M. V. ir R. V. įsipareigoja informuoti vienas kitÄ apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , nurodydami naujÄ telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresÄ , ne vėliau, kaip iki telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo.

24. IÅ¡ pateiktų bendravimo tvarkų matyti, kad iÅ¡ esmės jomis siekiama sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančių vienu iÅ¡ tėvų. Tiek vienu, tiek kitu atveju, teismo vertinimu bus sudarytos sÄ lygos nepilnamečiui vakiui bendrauti ir palaikyti ryšį su skyrium gyvenančių vienu iÅ¡ tėvų, kaip ir su R. V. dukra E.. Atsakovas nurodė, kad jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo, sutinka vežioti vaikÄ motinai, kad Å¡i su vaiku bendrautu pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

25. Atsižvelgiant į esamÄ situacijÄ , Å¡alių iÅ¡sakytas pozicijas ir argumentus, į tai, kad vaiko gyvenamojo vieta nustatytina su tėvu, teismas nustato sekančiÄ skyrium gyvensiančio vieno iÅ¡ tėvų, t.y. ieÅ¡kovės R. V., bendravimo su nepilnamečių vaiku M. V. taip:

1. Nepilnamečio vaiko M. V. ir mamos R. V. bendravimas pasinaudojant telekomunikacijos priemonėmis neribojamas, jeigu tai netrukdo vaiko dienos rėžimui ir nekenkia jo interesams, 2. Mama R. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. kiekvienÄ savaitgalį. Tėvas M. V. pristato vaikÄ mamai į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį 18 val. ir atgal pasiima iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį iki 19 val., 3. Mama R. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. nelyginiais metais Å v. Kūčių, Å v.

Kalėdų pirmÄ dienÄ ir Å v. Velykų pirmÄ dienÄ , o lyginiasi – antrÄ Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų dienÄ . Tėvas M. V. pristato vaikÄ Ä¯ mamos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ 11 val. iÅ¡ jos paiimta iki 19 val., 4. Nepilnametis sÅ«nus M. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (mamos gimimo dienÄ ) praleidžia su mama R. V.. Tėvas M. V. pristato sÅ«nų į mamos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ 11 val. ir iÅ¡ jos pasiima iki 19 val., 5. Kiekvienais lyginiais metais vaikas M. V. savo gimimo dienÄ , t.y. (duomenys neskelbtini), praleidžia su mama R.

V., o nelyginiais – su tėvu M. V.. Tėvas M. V., pristato vaikÄ Ä¯ mamos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ 11 val. iÅ¡ jos pasiima iki 19 val., 6. Visais kitais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas informuoti tėvÄ M. V. apie ketinimÄ susitikti su vaiku bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tikslu aptarti bendravimo vietÄ , laikÄ ir trukmę, 7. Nepilnamečio vaiko M. V. tėvai R. V. ir M. V. privalo informuoti vienas kitÄ apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , nurodydami naujÄ telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresÄ , ne vėliau kaip per 3 dienas nuo telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo.

Dėl nepilnamečių vaikų materialinio iÅ¡laikymo 26. LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų iÅ¡laikymÄ iÅ¡ abiejų tėvų. LR CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad iÅ¡laikymas gali bÅ«ti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

27. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė vaikui iÅ¡laikymo neteikė, tačiau jis ir nepageidavo. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė vaikui yra nupirkusi drabužėlių, žaislų. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji vaikÄ aprÅ«pina reikiamomis priemonėmis, žaislais, drabužiais, kai jis bÅ«na pas jÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, todėl ir iÅ¡laikymas vaikui turi bÅ«ti priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovės.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba, kaip pats nurodė statybos darbus, jo pajamos apie 1 500 Eur. IeÅ¡kovė nedirba, jos darbingumas tik 15 proc. IeÅ¡kovės pajamas sudaro materialinis iÅ¡laikymas dukrai, taip pat socialinė paÅ¡alpa 265,54 Eur, slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija 228,00 Eur, kaip pati nurodė, dar gauna už neįgalumÄ 152 Eur ir vaiko pinigus. IeÅ¡kovės manymu jos mėnesio pajamos yra apie 700 Eur. Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡gyevnti padeda mama. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi.

Šalių manymu vaiko išlaikymui pakaktų 400 Eur. Atsakovas pateikdamas prieškieškinį, iš ieškovės priteisti materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui neprašė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad palieka teismo nuožiūrai priteisti išlaikymo dydį, tačiau svarbu, kad išlaikymo dydis ir forma būtų vertintini pagal vaiko poreikius ir jo interesų naudai.

29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas pradėjo lankyti darželį ((duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupė), pagal pateiktus medicininių dokumentų išrašus ir šalių paaiškinimus, vaikui nustatyta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - konsultuotas ortopedo (vaikščioja krypuojančia eisena, suka pėdas į vidų). Vaikui reikalingi akinukai (duomenys neskelbtini) korekcijai, kaip nurodė tėvas pirkta speciali avalynė pėdų korekcijai, lanko reabilitacijas. Iš aptarto matyti, kad be įprastų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui, reikalingos papildomos išlaidos vaiko sveikatai.

30. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi bÅ«ti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu. IeÅ¡kovė nedirba, jos darbingumas ribotas, nedarbingumas 85 proc. IeÅ¡kovė turi vienÄ iÅ¡laikytinę iÅ¡ ankstesnės santuokos, atsakovas daugiau iÅ¡laikytinių neturi.

Jo darbinės galimybės neribotos. Abu vaiko tėvai yra jauno amžiaus, tačiau ieÅ¡kovė silpnos sveikatos ir galimybės pagerinti savo turtinę padėti, teikti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ yra itin ribotos. IeÅ¡kovei iÅ¡gyventi padeda jos motina. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, ji nemokanti jokių patarnavimų, nuomos mokesčių. Atsakovas pragyvenimui užsidirba pats, kurį laikÄ uždarbiavo užsienyje, Å¡iuo metu pradėjo dirbti Lietuvoje.

31. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymÄ nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutaryis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

32. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, turi bÅ«ti sudaromos tinkamos sÄ lygos jam vystytis tiek fiziologiÅ¡kai, tiek socialine prasme. Teismas mano, kad ieÅ¡kovės galimybės dirbti yra ribotos, be to ji turi dar vienÄ iÅ¡laikytinę, kai tuo tarpu atsakovo galimybės dirbti neribotos, daugiau iÅ¡laiktytinių neturi. Nors atsakovas neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, tačiau gali teikti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ . Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės materialinę situacijÄ , sveikatos bÅ«klę, darbines galimybes, socialinę situacijÄ , ieÅ¡kovė privalo savo nepilnamečiui sÅ«nui teikti bent minimal iÅ¡laikymÄ - nepilnamečiui sÅ«nui priteistinas iÅ¡laikymas periodinėmis, kad mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis.

33. IeÅ¡kovė bÅ«dama sÄ Å¾iningas ir atsakinga už savo vaikÄ ir jo poreikių tenkinimÄ , turi dėti bent kokias nors pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybe ir Å¡alių materialinę padėtį, į tai, kad abu tėvai iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui turi teikti, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, prioritetiniu vaikų interesų tenkinimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisitina po 50 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė bent minimaliai privalo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. IÅ¡laikymas priteistinas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos.

34. Nepilnametis M. V. gyvena kartu su tėvu, todėl materialinį iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti atsakovui M. V.. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis). Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo 35. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do ( LR CK 3.123 str. 1 d.).

36. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad bendro dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, taip pat neturi ir transporto priemonių. Iš VĮ Regitra pažymų matyti, kad R. V. ir M. V. jų vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. VĮ Registrų centro duomenimis R. V. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra įregistruotos. M. V. nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat neturi.

37. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad santuokos metu šalys bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn turto neįgijo ir nėra tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo dalintino turto.

38. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė dar iki santuokos sudarymo yra įgijusi automobilį Volvo MV84, registruotÄ Jungtinėje Karalystėje, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo registruotas M. V. vardu, nes R. V. pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, negalėjo savo vardu registruoti transporto priemonių. Kaip nustatyta, Å¡ia transporto priemone naudojosi visa Å¡eima, vėliau M. V., o Å¡iuo metu automobiliu niekas nesinaudoja. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis įgytas pagal kreditavimo sutartį R.

V. dar iki santuokos sudarymo, tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad iÅ¡ esmės automobilis prikauso R. V., todėl nuspręsta, kad atsakovas šį automobilį privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. IÅ¡ advokato V. S. 2022 m. birželio 29 d. pateiktos informacijos matyti, kad automobilis Volvo MV84, Jungtinės Karalystės transporto priemonės liudijimas 2022 m. birželio 28 d. pristatytas į Raseinių miesto automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kuriÄ nurodė R. V. ir perduotas R. V..

39. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja. Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

40. Nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansÄ turi bÅ«ti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys nei kartu, nei kiekviena atskirai kreditorių, įgytų santuokos netu neturi. Tačiau kaip nurodė ieÅ¡kovė ir patvirtino atsakovas, ieÅ¡kovė dar iki jų santuokos sudarymo ėmė kreditÄ Jungtinėje Karalystėje automobilio įsigijimui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įsigytas automobilis Volvo MV84, kuris vis dar yra, Å¡iai dienai yra ieÅ¡kovės R. V. žinioje. IÅ¡ byloje esančio dokumento matyti, kad R. V. (buvusi S.) atlieka mokėjimui kredito dengimui. Nustatyta, kad jos mokėtina visa suma 7 077,76 £, kas mėnesį turi mokėti po 50 £, įmokų skaičius 142, paskutinė mokėjimo data 2033 m. rugsėjo 3 d., mokėjimai vyksta per Nuolatinių mokėjimų institucijÄ .

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šis kreditas yra asmeninė atsakovės atsakomybė. Tarp šalių ginčo nekilo.

43. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , įstatymo nuostatas, į tai, kad kreditavimo sutartis sudarytos asmeniÅ¡kai R. V. (buvusi S.), tarp Å¡alių ginčo nėra, todėl prievolė kreditoriui pripažintina asmenine ieÅ¡kovės prievole ir po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė už įsiskolinimus kreditoriui atsako asmeniÅ¡kai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, visos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, žyminis mokesčis ir teismo iÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ kompensuotinos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 64, tarp M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant abiejų sutuoktinių kaltei. Ä®registruojant iÅ¡tuokÄ , lieka santuokos metu turėtos pavardės: V., V.. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo tėvu M.

V. jo gyvenamojoje vietoje. Skyrium gyvenančios mamos R. V. bendravimas su jos nepilnamečiu sūnumi M. V. nustatytinas sekančiai:

1. Nepilnamečio vaiko M. V. ir mamos R. V. bendravimas pasinaudojant telekomunikacijos priemonėmis neribojamas, jeigu tai netrukdo vaiko dienos rėžimui ir nekenkia jo interesams;

2. Mama R. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. kiekvienÄ savaitgalį. Tėvas M. V. pristato vaikÄ mamai R. V. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ (ar kitÄ sutartÄ vietÄ ) penktadienį 18 val. ir atgal pasiima sekmadienį iki 19 val.;

3. Mama R. V. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. nelyginiais metais Å v. Kūčių, Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ ir Å v. Velykų pirmÄ dienÄ , o lyginiais metais – antrÄ Å v. Kalėdų ir antrÄ Å v. Velykų dienÄ . Tėvas M. V. pristato vaikÄ Ä¯ mamos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (ar kitÄ sutartÄ vietÄ ) 11 val. ir iÅ¡ jos paiimta iki 19 val.;

4. Nepilnametis sÅ«nus M. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (mamos gimimo dienÄ ) praleidžia su mama R. V.. Tėvas M. V. pristato sÅ«nų į mamos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (ar kitÄ sutartÄ vietÄ ) 11 val. ir iÅ¡ jos pasiima iki 19 val.;

5. Kiekvienais lyginiais metais vaikas M. V. savo gimimo dienÄ , t.y. (duomenys neskelbtini), praleidžia su mama R. V., o nelyginiais – su tėvu M. V.. Tėvas M. V., pristato vaikÄ Ä¯ mamos nuolatinę gyvenamÄ jÄ (ar į kitÄ sutartÄ vietÄ ) vietÄ 11 val. ir iÅ¡ jos pasiima iki 19 val.;

6. Visais kitais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas informuoja vaiko tėvÄ M. V. apie ketinimÄ susitikti su vaiku, bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tikslu aptarti bendravimo su vaiku vietÄ , laikÄ ir trukmę;

7. Nepilnamečio vaiko M. V. tėvai R. V. ir M. V. privalo informuoti vienas kitÄ apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , nurodydami naujÄ telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresÄ , ne vėliau kaip per 3 dienas nuo telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo. Priteisti iÅ¡ R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) kas mėnesį, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Materialinį iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti M.

V.. Po santuokos nutraukimo automobilis VOLVO MV 84, Jungtinės Karalystės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka R. V.. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo R. V. skolinis įsipareigojimas kreditorei, kur mokėjimai atliekami per Nuolatinę mokėjimų institucijÄ , yra asmeninė R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinė prievolė. Å alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, žyminis mokestis ir teismo patirtos procesinių dokumentų iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos.

Likusiose dalyse ieškinys, patikslintas ieškinys ir priešieškinys netenkintini. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Aurelija Petkevičienė