2020-02-05 Nr. AB-2529-3-63-3-01194-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01194-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.3; 16.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-K-1794r-2891 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė pritarti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui; įpareigoti Palangos miesto savivaldybę, vadovaujantis Palangos miesto bendruoju planu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu, kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos pakeisti į rekreacinės paskirties teritorijos.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog siekia pakeisti jam priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą, vadovaudamasis šiai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo sprendiniais. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsisakė rengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą, nes nuo 2014 m. sausio 1 d. keitėsi įstatymai ir procedūra pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą tapo supaprastinta. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, jame keliami pertekliniai reikalavimai.

3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamu sprendimu nusprendė nepritarti žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, kadangi: 1) žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, patenka į 5 100 m aerodromo apsaugos zoną, kuriai taikomos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V skyriaus nuostatos. Pareiškėjo pateiktame plane šios specialiosios naudojimo sąlygos nėra nurodytos; 2) pateiktame plane nėra nurodyti saugotini medžiai, kurie faktiškai yra saugotini, kadangi vadovaujantis teisės aktais medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga aerodromų apsaugos zonoje. Rekreacinėje teritorijoje mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi būti 40 procentų, o ne 33 procentai kaip nurodoma pareiškėjo prašomame patvirtinti plane; 3) Palangos miesto bendrajame plane žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje yra pažymėtas pėsčiųjų takas, kuriuo žmonės patenka į Palangos reabilitacinę ligoninę, tačiau pareiškėjo pateiktame plane jis nėra pažymėtas. Atkreipė dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje nagrinėjo V. K. 2017 m. liepos 27 d. skundą, kuriuo buvo skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-K-1627r-2570, kuriuo buvo nepritarta žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui. Palangos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė siūlyti Administracijai, pareiškėjui pakoregavus pateikto plano sprendinius, prašymą pakeisti žemės naudojimo būdą svarstyti pakartotinai.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad byloje keliamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-K-1794r-2981 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“, kuriuo atsakovas nepritarė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 27 d. su atsakovu sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 151-DP, siekdamas pradėti rengti minėto žemės sklypo detalųjį planą, kurio planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš bendro naudojimo į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas, žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti.

Pasikeitus teisiniam reguliavimui pareiškėjas nutraukė detaliojo plano rengimo procedūrą ir nutarė keisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdą iš bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos į rekreacinės paskirties teritoriją, vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir Miesto bendrasis planas) sprendiniais. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (8.6)-D3-K-1794r-2981 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ nepritarė pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktam prašymui pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą.

Ginčijamą sprendimą atsakovas motyvavo tuo, jog pareiškėjo pateiktame žemės sklypo plane nėra nustatyti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII skyriaus apribojimai, kurie privalo būti nurodomi, nes sklypas patenka į Palangos oro uosto apsaugos zoną. Taip pat Administracija nurodė, kad Miesto bendrajame plane pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vakarinėje pusėje yra pažymėtas pėsčiųjų takas, kuriam siūlytina nustatyti servitutą ir jį įregistruoti notariniu sandoriu. Taip pat atsakovas ginčijame sprendime akcentuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priedu rekreacinėse teritorijose mažiausiasis želdynams priskiriamas plotas, nuo žemės sklypo ploto, yra 40 procentų, tuo metu pareiškėjas pateiktame plane pažymėjo, kad želdynai sudaro 33 procentus žemės sklypo ploto.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10, 11, 12 punktais. Įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad žemės sklypo, esančio urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje ir kuriam neparengtas detalusis planas, naudojimo būdas gali būti keičiamas vadovaujantis savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais. Minėtu atveju sprendimą tenkinti prašymą pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą priima savivaldybės administracijos direktorius. Teismas, analizuodamas administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra urbanizuotoje teritorijoje t. y. Palangos mieste, Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą ir teritorijai, kurioje yra minėtas žemės sklypas, nėra parengtas detalusis planas. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai, todėl pareiškėjas turėjo teisę kreiptis prašymu pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą atsižvelgdamas į Palangos miesto bendrojo plano sprendinius ir dėl šios procedūros atlikimo kreipėsi į tinkamą subjektą.

9. Teismas, analizuodamas Miesto bendrojo plano sprendinius, nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), patenka į 5 100 metrų zoną nuo Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako, t. y. sklypas patenka į aerodromo apsaugos zoną. Teismas pažymėjo, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl nurodytos aplinkybės. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 3.3 punktu ir priėjo prie išvados, jog žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), esantys medžiai ir krūmai yra priskirtini saugotiniems. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Ž. Ž. paaiškino, jog pareiškėjas prašyme dėl naudojimo būdo pakeitimo neatsižvelgė į aplinkybę, kad žemės sklypui, adresu: (duomenys neskelbtini), privalo būti nustatyti ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V ir XXVII skyriuose reglamentuoti apribojimai, kadangi jis patenka į aerodromo apsaugos zoną, tačiau pareiškėjas šios prievolės neįvykdė, nes pareiškėjo pateiktame derinimui plane iš vis nėra nurodoma, kad žemės sklypui nustatomos paminėtos specialiosios sąlygos. Taip pat planuojamų želdynų plotas ginčo teritorijoje turi būti ne mažesnis kaip 40 procentų nuo viso ploto, o pareiškėjo pateiktame derinimui plane želdynų plotas nurodytas tik 33 procentai. Pažymėta ir tai, kad pagal Palangos miesto bendrojo plano sprendinius nustatyta, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vakarinę dalį kertą pėsčiųjų takas, tačiau pareiškėjas atsisako parengtame plane pažymėti šį privalomą sprendinį jo sklypo ribose ir pakeičia bendruoju planu suplanuoto pėsčiųjų tako vietą ir konfigūraciją, jį pateiktame derinimui plane pažymėdamas už sklypo ribos. Tai prieštarauja bendrojo plano sprendiniui. Liudytojas taip pat akcentavo, kad pateiktame žemės sklypo plane nurodytas planuojamas želdynų plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

10. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V skyrius reglamentuoja specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas taikytinas žemės sklypams esantiems aerodromų apsaugos ir aerodromų sanitarinės apsaugos zonose, o XXVII skyrius nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos teritorijoms, kuriose yra saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), patenka į aerodromo apsaugos zoną, o vadovaujantis Sąrašo 3.3 punktu aerodromų apsaugos zonoje augantis medžiai ir krūmai yra priskirtini saugotiniems, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo žemės sklypui turi būti taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos reglamentuotos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V ir XXVII skyriuose. Vertindamas pareiškėjo žemės sklypo plano turinį, teismas nustatė, kad plane nėra nurodyta kokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos taikytinos žemės sklypui, todėl konstatavo, jog ginčijamame sprendime nurodyta atsakovo nederinimo pastaba yra pagrįsta.

11. Teismas nurodė, kad atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 1 priedo 7 punktas numato, kad rekreacinėse teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas, nuo viso žemės sklypo ploto, privalo būti ne mažesnis nei 40 procentų. Iš pareiškėjo derinimui pateikto žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), ketinama numatyti želdynams nuo viso žemės sklypo ploto 33 procentus ir tai nurodoma teikiamo derinimui plano lentelėje. Atsižvelgdamas į cituojamą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo žemės sklypo planas šia apimtimi taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priedo 7 punkto nuostatoms, todėl atsakovo ginčijame sprendime nurodytas atsisakymo suderinti pateiktą žemės sklypo planą argumentas laikytinas pagrįstu.

12. Teismas, vertindamas Miesto bendrojo plano planinius sprendinius, nustatė, kad ginčo sklypo vakarinę dalį (sklypas brėžinyje pažymėtas raudona linija) kerta pėsčiųjų takas. Tuo metu pareiškėjo pateiktame derinimui žemės sklypo plane pažymėta, kad pėsčiųjų takas pasiekus ginčo sklypo ribą daro lankstą ir į žemės sklypo vakarinės dalies nekerta. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas neneigia fakto, jog pėsčiųjų takas, dėl kurio nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, faktiškai egzistuoja, tačiau pareiškėjo teikiamo derinimui žemės sklypo plano sprendiniai prieštarauja Miesto bendrojo plano sprendiniams.

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja teritorijų planavimo lygmenis. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Teismo vertinimu, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, Miesto bendrasis planas laikytinas aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu, nei vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais.

14. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo parengto žemės sklypo plano sprendiniai prieštarauja Miesto bendrojo plano sprendiniams, nes nesilaikyta Miesto bendrajame plane numatytų sprendinių (pėsčiųjų tako vieta nurodyta nepaisant bendrojo plano sprendinių), pateiktame derinimui plane taip pat nėra nurodomos privalomos šiam žemės sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, želdynų plotas pateiktame derinimui plane yra nurodomas 33 procentai, kai minimalus šiam sklypui želdynų plotas turi būti 40 procentų.

15. Teismas pažymėjo ir tai, kad kreipiantis dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo teikiami planavimo dokumentai (planiniai ir tekstiniai sprendiniai) turi būti aiškūs, atitikti jau galiojančius teritorijų planavimo sprendinius, juose turi būti aiškiai nurodyta, kokios taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiame žemės sklype. Pareiškėjo pateiktas žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planas, kuris pateiktas kreipiantis su prašymu dėl jo naudojimo būdo keitimo, neatitiko aptartų reikalavimų, rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentą nepaisyta bendrojo plano sprendinių, todėl atsakovas pagrįstai ginčijamu sprendimu nepritarė šio žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimui.

16. Teismas, įvertinęs atsakovo ginčijamo sprendimo turinį, pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (8.6)-D3-K-1794r-2891 iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas nenustatė ginčijamo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo neteisėtumo pagrindų.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją, vadovaujantis Palangos miesto bendruoju planu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu, žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos pakeisti į rekreacinės paskirtį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendime išdėstyti motyvai yra neteisingi, o kai kurie net prieštarauja įstatymams.

17.2. Želdynų privaloma palikti 40 proc. nuo viso sklypo bendro ploto. Iš brėžinio matyti, kad želdynų yra palikta virš 50 proc. Tiek Palangos miesto savivaldybės administracijai, tiek teismui pateiktuose brėžiniuose buvo pataisyta ir palikta ne 33 proc., o 40 proc., tik vienoje vietoje buvo skaičiai nepakeisti (rašymo apsirikimas).

17.3. Pėsčiųjų tako koordinatės yra pakeistos K. N. ir be jokių derinimų. Pėsčiųjų taką pareiškėjas visada nurodydavo brėžinyje. Pėsčiųjų tako pasukimas bus atliekamas tik jo sklypo ribose ir jo neiškelia iš savo sklypo ribų, kaip pasisakė teismas. Be to, tai yra rekomendacija, todėl į jas galima ir neatsižvelgti.

17.4. Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V ir XXVII skyriuose nurodo, kad su Palangos miesto savivaldybės administracija buvo sutarta, kad minėtos apsaugos zonos bus nustatytos ir šią procedūrą jau vykdo, ir tai netrukdo pritarti žemės sklypo naudojimo būdo keitimui.

17.5. Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovų, kurie dalyvavo teismo posėdžiuose, pozicijos kardinaliai skiriasi.

17.6. Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas vyksta jau ketverius metus ir beveik kiekviena atsakovo vykdoma rekomendacija ar reikalavimas pareiškėjui kainuoja laiko atžvilgiu, finansiškai bei žemina.

18. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ištaisys pateiktą sklypo planą pagal savivaldybės administracijos pastabas, tačiau, atidėjus teismo posėdį, buvo pateiktas planas, kuris nebuvo pataisytas pagal pateiktas pastabas. Pareiškėjas teigia, kad savivaldybės administracijos pretenzijos yra susijusios su trečiojo asmens K. N. įrengtu keliu. Toks pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės. Dėl K. N. įvažiavimo Palangos teismo rūmuose yra nagrinėjama kita civilinė byla.

Administracijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl K. N. įvažiavimo sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), savivaldybė jokių pastabų nereiškia. Žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, patenka į 5 100 m aerodromo apsaugos zoną, kuriai yra taikomos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V skyriaus nuostatos. Pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 2 skyriaus 3 punkto nuostatas, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga aerodromų apsaugos zonoje.

Pareiškėjo teiginiai, kad jo sklype medžiai ir krūmai nėra saugotini, yra neteisingi. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Miesto bendrąjį planą želdynų plotą, kaip ir buvo reikalaujama, nurodė proc., tačiau vienoje vietoje skaičius 33 proc. buvo nepakeistas dėl žmoniškos klaidos. Atsakovas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Klaidos turi būti pataisytos, planas turi būti aiškus, nedviprasmiškas, neprieštaringas. Palangos miesto bendrajame plane, patvirtintame Tarybos 2008 m. gruodžio 30 sprendimu Nr. T2-317, žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje yra pažymėtas pėsčiųjų takas, minėtas takas pastatytas tarybiniais metais, egzistuoja daugelį dešimtmečių, juo žmonės patenka į reabilitacinę ligoninę.

Pareiškėjas nurodo, kad minėtą taką pažymėjo, bet kitokį, t. y. nurodė, kad minėtas takas bus sukamas, teigia, kad takas bus atnaujinamas, keičiamos plytelės, tačiau pareiškėjui niekas nedavė teisės keisti viešo tako vietos, juo labiau, sukinėti pagal savo pageidavimus. Palangos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje nagrinėjo V. K. 2017 m. liepos 27 d. skundą, kuriuo buvo skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimas – raštas Nr. (8.6.)-D3-K-1627r-2570, kuriuo buvo nepritarta žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui.

Visuomeninė administracinių ginčų komisija išklausė V. K. kaimynus. Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. nurodė, kad jo šeima naudojasi gretimai esančiu sklypu, adresu: (duomenys neskelbtini), jog V. K. pateiktame plane (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nėra pažymėtas šiaurinėje pusėje faktiškai nuo praėjusio amžiaus egzistuojantis (bendrajame plane pažymėtas) praėjimo takas, kuriuo tik ir galima patekti į adresu: (duomenys neskelbtini), esantį armėniškos virtuvės restoraną (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikto plano pagal pastabas nepakoregavo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tikrinamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-K-1794r-2981 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“, kuriuo atsakovas nepritarė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui, teisėtumas.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (b. l. 10). Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 27 d. su atsakovu sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 151-DP (b. l. 11–13), siekdamas pradėti rengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą, kurio planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš bendro naudojimo į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas, žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti. Pasikeitus teisiniam reguliavimui pareiškėjas nutraukė detaliojo plano rengimo procedūrą ir nutarė keisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdą iš bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos į rekreacinės paskirties teritoriją, vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais.

22. Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (8.6)-D3-K-1794r-2981 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ (b. l. 28) nepritarė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui, kadangi neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 18 d. raštą Nr. (8.6)-D3-K-1627r-2570, tai yra vadovaujantis Palangos miesto bendruoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), patenka į 5 100 metrų zoną nuo oro uosto kilimo ir tūpimo tako, todėl žemės sklypui turi būti nustatytas specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V skyriaus apribojimas (Aerodromo apsaugos zonos ir aerodromo sanitarinė apsaugos zona). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 2 skyriaus 3 punkto nuostatomis, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypui turi būti nustatytas specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII skyriaus apribojimas (Saugoti želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje). Administracija taip pat nurodė, kad Miesto bendrojo plano sprendiniais pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vakarinėje pusėje yra pažymėtas pėsčiųjų takas, kuriam siūlytina nustatyti kelio servitutą ir jį įregistruoti notariniu sandoriu. Atsakovas ginčijamame sprendime taip pat akcentavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priedu rekreacinėse teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo žemės sklypo ploto yra 40 procentų, o ne 33 procentai, kaip nurodo pareiškėjas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė priėjęs prie išvados, kad pareiškėjo parengto žemės sklypo plano sprendiniai prieštarauja Miesto bendrojo plano sprendiniams, nes nesilaikyta Miesto bendrajame plane numatytų sprendinių (pėsčiųjų tako vieta nurodyta nepaisant bendrojo plano sprendinių), pateiktame derinimui plane taip pat nėra nurodomos privalomos šiam žemės sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, želdynų plotas pateiktame derinimui plane yra nurodomas 33 procentai, kai minimalus šiam sklypui želdynų plotas turi būti 40 procentų. Teismas, įvertinęs atsakovo ginčijamo sprendimo turinį, pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (8.6)-D3-K-1794r-2891 iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

24. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad želdynų yra palikta virš 50 proc. nuo viso sklypo bendro ploto. Tiek Palangos miesto savivaldybės administracijai, tiek teismui pateiktuose brėžiniuose buvo pataisyta ir palikta ne 33 proc., o 40 proc., tik vienoje vietoje buvo skaičiai nepakeisti (žmoniška klaida); pėsčiųjų tako koordinatės yra pakeistos K. N. ir be jokių derinimų. Pėsčiųjų taką pareiškėjas visada nurodydavo brėžinyje. Pėsčiųjų tako pasukimas bus atliekamas tik jo sklypo ribose ir jo neiškelia iš savo sklypo ribų, kaip pasisakė teismas. Be to, tai yra rekomendacija, todėl į jas galima ir neatsižvelgti. Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V ir XXVII skyriuose nurodo, kad su Palangos miesto savivaldybės administracija buvo sutarta, kad minėtos apsaugos zonos bus nustatytos ir šią procedūrą jau vykdo, ir tai netrukdo pritarti žemės sklypo naudojimo būdo keitimui.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-502/2019).

V. 26. Pareiškėjas prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybę, vadovaujantis Palangos miesto bendruoju planu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu, kitos paskirties žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos pakeisti į rekreacinės paskirties teritorijos.

27. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta – kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

28. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos aiškinamos taip, kad, jei būtina atlikti žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo pakeitimą, reikalinga: 1) laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2) keitimą įforminti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, 3) kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).

29. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

30. Aptartas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (bylai reikšminga akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d.) patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas. Pagal šio Aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

31. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą priimti yra įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

VI. 32. Minėta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (8.6)-D3-K-1794r-2981 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ nepritarė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui, kadangi sprendė, jog pareiškėjo iniciatyva parengto plano sprendiniai prieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendiniams. Taigi ginčijamas sprendimas priimtas atsakovui vykdant teisės aktuose nustatytą kompetenciją teritorijų planavimo srityje.

33. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. prašymą.

34. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą bei įpareigojo atsakovą pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir įrodymus, kuriais grindžiami atsiliepimo į skundą argumentai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ir tikrindamas viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, neišreikalavo iš atsakovo visų dokumentų, kurie buvo pateikti atsakovui kartu su asmens prašymu bei atsakovo surinktus dokumentus nagrinėjant asmens prašymą, taigi teismas neišreikalavo iš atsakovo visų dokumentų, kuriuos turėjo institucija nagrinėdama asmens prašymą ir priimdama ginčijamą administracinį sprendimą. Tokie teismo veiksmai negali būti laikomi tinkamu pasirengimu bylos nagrinėjimui. Teismas neišreikalavęs dokumentų, turėtų viešojo administravimo subjekto priimant administracinį sprendimą, negali tinkamai įvertinti administracinio sprendimo teisėtumą, kaip tai yra reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį.

35. Pareiškėjas skunde nurodo, be kita ko, kad tai, jog atsakovas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo naudojimo būdo keitimo savo sprendimuose nurodo vis naujus tokių sprendimų priėmimo pagrindus, taigi kelia asmeniui, besikreipiančiam dėl administracinio sprendimo priėmimo, vis naujus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nevertino šio pareiškėjo skundo argumento, teismas nepasisakė, ar tokiais veiksmais nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, ar nėra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Teismas neišreikalavo iš atsakovo visų pareiškėjo prašymų, kurie buvo pateikti institucijai bei institucijos atsakymų (kartu su kitais šiuos prašymus nagrinėjant turėtais dokumentais) pareiškėjui.

36. Taigi pirmosios instancijos teismas turėtų pasisakyti dėl pareiškėjo skundo argumentų ir vertinti, ar institucija, nurodydama pareiškėjui reikalavimus ir nepriimdama pareiškėjui palankaus sprendimo (pareiškėjui įvykdžius reikalavimus), nepažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT) yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie principai inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., LRKT 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1660/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A143-1660/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

37. Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, neturėtų apsiriboti viešojo administravimo subjekto jau išnagrinėtų klausimų vertinimu (kurie paprastai atkartojami atsiliepime į skundą), bet taip pat administracinis teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, nepažeidė teisės principų. Nėra jokių abejonių, kad šis klausimas turi būti išnagrinėtas, kai pareiškėjas administraciniam teismui paduodamą skundą motyvuoja tuo, jog priimant administracinį sprendimą buvo pažeisti teisės principai. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir neįvardino aiškiai principo, kuris buvo pažeistas, tačiau nurodė aplinkybes dėl sprendimo neteisėtumo šiuo požiūriu. Pareiškėjui kreipiantis į pirmosios instancijos teismą nėra nustatytas reikalavimas nurodyti teisinį skundo pagrindą, teismas sprendžia dėl viešojo administravimo subjekto taikytos teisės ir atliktų procedūrų teisėtumo, tai išplaukia iš principo iura novit curia (teisėjas žino įstatymus ir supranta jų prasmę). Tai yra taikytina ir teisės principams, kaip vienam iš teisės šaltinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-735-602/2019).

38. Minėta, kad vienu iš administracinio sprendimo priėmimo motyvų yra nurodomas Miesto bendrojo plano sprendiniais pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vakarinėje pusėje yra pažymėtas pėsčiųjų takas, kuriam atsakovas siūlė nustatyti kelio servitutą ir jį įregistruoti notariniu sandoriu. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nurodo argumentus dėl galimybės kitiems asmenims pateikti į savo sklypus, dėl būtinumo kitiems asmenims naudotis pareiškėjo sklypo dalimi, tarp šių asmenų yra (ar buvo) nagrinėjami civiliniai ginčai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių dalyvaujančių byloje asmenų argumentų, nesprendė klausimų dėl jų įtraukimo trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas tik atkartojo skundžiamo sprendimo motyvus ir nesprendė, ar atsakovas vertino minėtą faktinę situaciją, kiek atsakovas privalėjo tai daryti spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo iniciatyva parengto plano sprendinių atitikimo bendrajam planui.

39. Pirmosios instancijos teismas pakartojo viešojo administravimo subjekto nurodytus sprendimo priėmimo motyvus, iš esmės pakartojo viešojo administravimo subjekto nurodomus būtinus nustatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribojimus. Tačiau teismas nesprendė klausimo, ar atsakovas tinkamai įvertino, ar visi minėti ribojimai yra būtini, t. y., ar nuosavybės teisės ribojimai yra proporcingi. Teismas nepasisakė, ar atsakovas, reikalaudamas įgyvendinti bendrojo plano sprendinių reikalavimus, kartu vertino ir faktinę situaciją, savo reikalavimų įtaką pareiškėjo konkrečioms teisėms ir pareigoms.

40. Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnis, įtvirtinęs viešojo intereso sąvoką, įvardijantis viešąjį interesą taip pat ir visuomenės interesu, be kita ko, nustato, kad visuomenės (viešuoju) interesu planuojant teritorijas sudaro visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta nuosavybės teisių apsaugos prioritetu. Ši bendra Teritorijų planavimo įstatymo nuostata, įtvirtinanti būtinumą planuojant teritorijas nepažeisti nuosavybės teisių, suponuoja išvadą, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija įtvirtina šį imperatyvą, grindžiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principu, kaip vieną iš svarbių teritorijų planavimo proceso tikslų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016).

41. Ribojant nuosavybės teises, turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo; proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Sweden, pareiškimo Nr. 35179/97, 54 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

42. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Teismas tinkamai neįvertino administracinio akto teisėtumo, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnyje. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl minėto proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius