Legislator Case Law & Legislation
aa41069a-9fb3-436c-b28d-aea0b382cf84 AI generated

aa41069a-9fb3-436c-b28d-aea0b382cf84 · Kauno apygardos teismas

Case Number aa41069a-9fb3-436c-b28d-aea0b382cf84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-685-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00307-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­Å¡Ä—­jas) ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo E. S. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,nukentėjusiojo A.

Legislator headnote

AI generated

aa41069a-9fb3-436c-b28d-aea0b382cf84 · Kauno apygardos teismas: asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį. Visos pami­nė­tos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes teismas mo­ty­vuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skai­Äiuo­damas nuo jos vidurkio.Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-685-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00307-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­Å¡Ä—­jas) ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo E. S. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,nukentėjusiojo A.

M. atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylin­kės teismo 2017 m. lie­pos 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lie­tuvos Respublikos bau­džiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems me­tams. Pagal BK 641 straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra laisvės apribojimas aÅ¡tuoniems mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numa­ty­tÄ Ä¯pareigojimÄ : bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos patenkintas iÅ¡ dalies: priteista iÅ¡ kalti­na­mojo E. S. nukentėjusiajam A.

M. 300 (trys Å¡imtai) eurų.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. S. nuteistas už tai, kad padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ : 2017 m. vasario 11 d. apie 3.45 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje – kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties prikibo prie A. M. bei sudavė jam du smÅ«gius į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.Kauno apylinkės teismas sprendė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis pri­si­pažino nusikaltęs ir gailisi padaręs nusikaltimÄ , jo atsakomybę sunkina, kad nusikaltimÄ pa­da­rė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuken­tė­ju­siojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir teismų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dydį, nuken­tė­ju­siajam A. M. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 300 Eur.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. M. praÅ¡o E. S. pripažinti kal­tu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir priteisti iÅ¡ E. S. A.

M. naudai 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje esančius nuteistÄ jį cha­rak­terizuojančius įrodymus, tinkamai neindividualizavo bausmės, todėl netin­kamai parinko bausmės rūšį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. S. per pas­taruosius du metus teisiamas jau trečiÄ kartÄ , teismų paskirtos bausmės nedarė jokio po­vei­kio nuteistojo elgesiui. Å ios aplinkybės rodo, kad E. S. yra linkęs nusikalsti, jo daromi tyčiniai nusikaltimai yra pavojingi visuo­me­nei.

Nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas be jokios dings­ties. Å ios aplinkybės rodo E. S. pavojingumÄ ir didesnį veikos pavo­jin­gu­mÄ , neigiamai charak­teri­zuo­ja nuteistÄ jį. Nu­teistojo asmeniniai interesai negali turėti prio­­rite­ti­nės reikÅ¡mės prieÅ¡ baudžiamojo pro­ce­so tikslus, vieÅ¡Ä jį interesÄ . Apelianto teigi­mu, E. S. turėtų bÅ«ti skirta lais­vės atėmimo bausmė artima sankcijoje nu­matytam bausmės vidurkiui, baus­mės vykdymas atidėtas vieneriems metams.Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl pa­tirtų sužalojimų apeliantas patyrė didelį fizinį skausmÄ .

Ä®vykio metu A. M. at­simena tik vienÄ jam suduotÄ smÅ«gį, tačiau įvertinus įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose suvokia, kad buvo suduota daugiau nei vienas smÅ«gis, buvo muÅ¡amas netekęs sÄ monės. Dėl padarytų suža­lo­ji­mų apeliantas porÄ dienų buvo priverstas gydytis ligoninėje, o vėliau ambulatoriÅ¡kai. Ape­liantas patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , paže­mi­ni­mÄ , nepa­togumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Po įvykio skaudėjo su­muÅ¡­tÄ veidÄ , galvÄ , krÅ«tinę ir tai ribojo apelianto veiksmų laisvę.

Dėl patirtų dvasinių iÅ¡gy­venimų jį kan­ki­no nemiga. Buvo sumuÅ¡tas kitų žmonių akivaizdoje. Dėl netei­sėtų E. S. veiksmų turėjo atsitraukti nuo savo kasdieninio darbo, nes reikėjo lankytis policijos komi­sariate. Apeliantas mano, kad praÅ¡oma priteisti 1500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atly­ginti yra adekvati patirtiems iÅ¡gyvenimams, neprieÅ¡­taraujanti protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, skirti nu­teis­tajam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėti, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nu­teistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lie­tuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).Dėl bausmėsPirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir nuteisė jį laisvės apribojimo baus­me aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu praÅ¡o paskirti laisvės atėmimo bausmę ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinę bei turtinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai.Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti nau­jas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas tei­sin­gumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusi­kals­tamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Pažymėtina, kad parinkdamas baus­mės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi ir BK 54 straipsnio 2 dalies, ir 61 straipsnio nuos­ta­tomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsa­ko­my­bę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent, atsižvelgti į:

1) pa­da­rytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusi­kals­tamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį. Visos pami­nė­tos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes teismas mo­ty­vuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skai­Äiuo­damas nuo jos vidurkio.Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Taigi BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teis­mas byloje nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi padaręs nusikaltimÄ , ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, jog E. S. teisiamas ne pirmÄ kartÄ , tačiau ankstesnė jo padaryta nusikalstama veika (BK 302 str. 1 d.) už kuriÄ jam buvo skirta areÅ¡to bausmė, nesusijusi su smurtiniu elgesiu, todėl tai nerodo didesnio asmens pavojingumo.

Taigi, nors skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir Å¡velnesnė už anksčiau paskirtÄ jÄ , tačiau įvertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį, asmenybę ir kitas objektyvias aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiÅ¡kia per Å¡velni. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiÅ«riu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti bausmės individualizavimo motyvai, todėl bau­džiamojo proceso įstatymas Å¡iuo požiÅ«riu taip pat nepažeistas.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimÄ regla­men­tuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni, todėl griežtinti nuteistajam E. S. paskirtÄ bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.Dėl civilinio ieÅ¡kinioBPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar netur­ti­nės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 110 straips­nio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis asmuo, kuris reikalauja bau­džiamojoje byloje atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ tur­tinę ar neturtinę žalÄ .IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iÅ¡ dalies tenkintas A.

M. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos ir iÅ¡ E. S. jo naudai priteista 300 Eur Å¡ios žalos at­lyginimo. A. M. nesutinka su priteistos sumos dydžiu ir apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pir­mo­sios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti remiantis skunde nurodytais argumentais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrė­ti­mas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina tur­ti­niais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gy­vy­bės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko ža­los atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės ža­los tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria sie­kia­ma kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teis­mo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizi­nius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įs­tatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręs­da­mas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės ža­los piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į vei­kos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kri­terijus.

Kauno apylinkės teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiojo A. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl ne­tur­tinės žalos atlyginimo ir priteisė jÄ iÅ¡ nuteistojo. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiajam A. M., teisingai įvertino visas ap­linkybes, bÅ«tinas nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus ir teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Apelianto argu­mentai, jog teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuken­tė­ju­sy­sis buvo neblaivus, policijos pareigÅ«nai panaudojo prieÅ¡ jį elektros Å¡okÄ . Ir nors smÅ«gių su­davimas nukentėjusiajam be abejonės sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau pažymėtina, kad jis du kar­tus savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ gydymo įstaigos. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes ir sveikatos su­trikdymo mÄ stÄ , skundo argumentai, kad nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , atme­ta­mi kaip nepagrįsti. Užpuolus nukentėjusįjį kebabinėje, buvo nutrauktas jo laisvalaikio pra­lei­di­mas, jis buvo vieÅ¡ai pažemintas, galėjo pasijausti nepatogiai.

Tačiau pažymėtina ir tai, kad konf­lik­tas truko neilgai, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nežymÅ«s. Visas Å¡ias aplinkybes pir­mo­sios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai sprendė, jog nukentėjusysis A. M. pa­tyrė neturtinę žalÄ , kuri yra susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, vieÅ¡u paže­mi­ni­mu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo pri­teisimo pakankamai argumentavo ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ap­kal­tinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstė šį sprendimÄ pagrindžiančius motyvus.Priteista suma neturtinei žalai atlyginti, kolegijos įsitikinimu, nėra nei aiÅ¡kiai per didelė, nei per maža, arba neproporcinga kilusioms pasekmėms – nukentėjusiojo patirtam sveikatos sutrik­dy­mui ir smurtui, bei patirtiems iÅ¡gyvenimams, atitinka teismų praktikÄ .

Keisti neturtinės žalos dydį ir dar labiau didinti nėra objektyvaus pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė              Viktoras PreikÅ¡as              Valdas Vitunskas