aa3eaa46-0ca2-45bd-85e1-006644e4820f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4354-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02266-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. R. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PaaiÅ¡kino, kad į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. balandžio 28 d., o 2017 m. gegužės 2 d. buvo perkeltas ir 10 dienų laikomas kameroje Nr. 291, kurioje nebuvo kibiro; Å¡iukÅ¡les teko laikyti maiÅ¡eliuose; nebuvo sodos; nebuvo kuo susemti Å¡iukÅ¡les; nebuvo vieno lango (iÅ¡muÅ¡tas, iÅ¡imtas); langų rėmai buvo kreivi; langai sandariai neužsidarydavo; buvo apdulkėję, neÅ¡varÅ«s; langų stiklų buvo neįmanoma iÅ¡valyti dėl grotų; pro nesandarius langus pÅ«sdavo vėjas; langų rėmai trankydavosi; kameroje buvo pelėsių; blogas gendančio maisto kvapas; buvo Å¡alta; vandens čiaupas nesandarus, todėl iÅ¡ jo nuolat lašėjo vanduo; sienų, lubų apdaila buvo pažeista, todėl nuolat krisdavo tinkas, dažai, kalkės; nebuvo drabužių džiovyklės. 2017 m. birželio 12 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 127, kurioje situacija buvo panaÅ¡i, nes langai ir langų rėmai buvo apklijuoti laikraščiais, juosta, rėmų laikikliai stipriai susidėvėję, langų nesinorėjo atidaryti, nes jie galėtų sulūžti, klozetas nebuvo pritvirtintas, nebuvo įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, todėl buvo sunku prisikviesti personalÄ beldžiant į duris.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti bei atlyginti 2,28 Eur dokumentų rengimo iÅ¡laidų. Atsiliepime (b. l. 12–20) paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi teisės aktų numatytų reikalavimų.Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. Reikalingas inventorius yra iÅ¡duodami į kameras. LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, patalpų priežiÅ«ros bei profilaktinių patikrinimų.LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ . Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas kamerose įrengiamas pagal dirbtinio apÅ¡vietimo normas.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tarimai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo praÅ¡omos atlyginti žalos sumos dydžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 9–10) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ skundžiamu laikotarpiu dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos kalinimo sÄ lygoms apibÅ«dinti, jokių objektyvių įrodymų dėl žalos nepateikė, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nesistengė pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.Teismo posėdyje bylos proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė, pasak pareiÅ¡kėjo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).IÅ¡ teismui pateiktų duomenų (b. l. 12–20) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. balandžio 28 d. ir buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K iki skundo pateikimo, todėl teismas spręs dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. liepos 3 d. (b. l. 2).

Ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 116 (plotas 7,49 m2), Nr. 117 (plotas 7,31 m2), Nr. 155 (plotas 7,94 m2), Nr. 291 (plotas 7,73 m2), Nr. 127 (plotas 7,94 m2), Nr. 184 (plotas 7,94 m2), Nr. 262 (plotas 7,86 m2) nuo 1 iki 2 asmenų. Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose buvo šalta, netvarkinga, nebuvo valymo priemonių, langai sugadinti, nešvarūs, nebuvo galimybės vėdinti patalpas, trupėjo tinkas, dažai, buvo pelėsių, blogas kvapas, šalta, nesandarus čiaupas.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad: patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas); gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos Å¡alinamos laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka (38 punktas); turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C (16 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas).

Ä® bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 26–40), jų analizė patvirtina, kad patikrinus LukiÅ¡kių TI-K kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, nustatyta, kad: iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 117 buvo 18–18,4?C (b. l. 26–27, 39–40); kameroje Nr. 116 buvo 18,1 ?C (b. l. 39–40); kamerose Nr. 117, 116 buvo sudaryti galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidaromus langus (b. l. 26–27, 39–40); kamerÄ Nr. 117 tvarko asmenys, atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas (b. l. 26–27); patikrinimo metu kamerose Nr. 116, 117 buvo vizualiai Å¡varu (b. l. 26–27, 39–40); kameroje Nr. 116 grindų pavirÅ¡iai lygÅ«s, unitazai nesulūžę, vandens čiaupai, baldai nesulūžę, techniÅ¡kai tvarkingi (b. l. 34–35); kameroje Nr. 116 langų stiklai vizualiai Å¡varÅ«s (b. l. 36–38).

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 12 d. praneÅ¡imas Nr. 24-4640 (b. l. 41–42) patvirtina, kad: kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo remontuojamos 2008–2015 metais (kamera Nr. 155 buvo remontuojama 2008 metais, kamera Nr. 127 buvo remontuojama 2010 ir 2011 metais, kamera Nr. 117 buvo remontuojama 2015 metais); visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; į visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104–125) yra iÅ¡duotos dezinfekuotos, Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė); gyvenamÄ sias kameras Nr. 104–125 valo nuteistieji, atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas (b. l. 41–42).

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimo nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose nebuvo rÅ«bų džiovyklės. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 12 d. praneÅ¡imas Nr. 24-4640 (b. l. 41–42) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ir iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl džiovyklės nebuvimo.PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų. Pagal LVAT praktikÄ , atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti laisvės atėmimo vietoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017), laikytina, jog laisvės atėmimo vietose pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema pagal teisės aktus turi bÅ«ti įrengta. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 12–20) teigia, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, bet suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina signalizacijÄ . Kadangi LukiÅ¡kių TI-K nepateikė konkrečių duomenų dėl iÅ¡kvietimo sistemos bÅ«klės kamerose, kuriose ginčui aktualiu laiku buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, o pareiÅ¡kėjui teigiant, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtuko, Å¡ios aplinkybės vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai ir darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeisti anksčiau minėti teisės aktai taip pat buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas teigia LukiÅ¡kių TI-K patyręs neturtinę žalÄ , jis bÅ«tų skundęsis laikymo sÄ lygomis, nėra.

RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai (b. l. 9–10) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ skundžiamu laikotarpiu dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).Dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do ir (ar) dydžio svarbu atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K kamerose trukmę (63 paras), nustatytų pažeidimų pobÅ«dį (kamerose nebuvo pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtuko), į tai, kad kiti pareiÅ¡kėjo skunde minimi pažeidimai nebuvo nustatyti.

Vertinant kalinimo sÄ lygas turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų visumos kumuliacinį poveikį (LVAT administracinėse bylose Nr. A-788-146/2016; Nr. A-1336-822/2016). Ä®vertinus nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepatyrė tokio pobÅ«džio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) bÅ«ti atlyginama pinigais, t. y. kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina LVAT praktika (LVAT administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017).Atsakovės atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė 2,28 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas (b. l. 21), kurios yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso - 38 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

Tokiu bÅ«du, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 38x0,06, t. y. 2,28 Eur.Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį (b. l. 3), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. liepos 3 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo G.

R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sÄ lygas.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                   Henrikas Sadauskas