2018-03-28 Nr. AB-6442-3-61-3-01835-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-386-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01835-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.10.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. L. firmos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. L. firmos skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. A. L. firma (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 69-35, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (04.1)FR0682-491 laikyti nepaduotu; 2) atnaujinti terminą skundui dėl Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (04.1)FR0682-491 paduoti ir šio skundo nagrinėjimą perduoti centriniam mokesčių administratoriui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 69-35 nusprendė pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (04.1) FR0682-491 laikyti nepaduotu. VMI sprendime nurodė, kad pareiškėjui Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (04.1) FR0682-491 buvo įteiktas nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, pareiškėjas pats nesidomėjo bylos baigtimi, todėl aplinkybę, kad pareiškėjui sprendimas nebuvo įteiktas, laikė nesvarbia. Pareiškėjas teigia, kad apie minėtą Kauno AVMI sprendimą atsitiktinai sužinojo tik iš D.

A. L., kaip fizinio asmens, mokestinės bylos, nagrinėjant ginčą teisme 2016 metais. Nebuvo teisinių sąlygų apie priimtą sprendimą skelbti viešo paskelbimo būdu, t. y. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka. Dokumentų įteikimo būdas viešai paskelbiant gali būti taikomas tik tuomet, jeigu yra išnaudota galimybė įteikti dokumentus kitais būdais – tiesiogiai įteikiant, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Buvo visos galimybės įteikti pareiškėjo savininkui sprendimą, kai jis lankėsi pas mokesčių administratorių 2014 m. rugsėjo 16 d., be to, buvo galimybės įteikti sprendimą elektroniniu paštu.

Mokesčių administratorius (patikrinimą atlikusi specialistė M. Č.) turėjo pareiškėjo elektroninio pašto adresą ir ne kartą siuntė įvairius pranešimus, prašymus pateikti dokumentus, atvykti pas ją, tačiau apie 2014 m. rugpjūčio 13 d. priimtą sprendimą pareiškėjas nebuvo informuotas. Pareiškėjo nuomone, vietinis mokesčių administratorius privalėjo sprendimą atsiųsti elektroninio pašto adresu ir išnaudoti šį įteikimo būdą, į elektroninį susirašinėjimą pareiškėjas visą laiką atsakydavo. 2014 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo savininkas ir vadovas D.

A. L. lankėsi pas mokestinį tyrimą atlikusią specialistę M. Č. bei pasirašė jo, kaip fizinio asmens, pavedime tikrinti pranešimą dėl mokestinio tyrimo pranešimo, todėl tuomet buvo galimybės įteikti jam priimtą sprendimą, tačiau apie jį nebuvo užsiminta, o po trijų dienų – 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimas įteiktas paskelbiant viešai. Toks mokesčių administratoriaus elgesys nesuderinamas su mokesčių administravimo principais, buvo pažeistas MAĮ 32 straipsnis. Pareiškėjo nuomone, mokestinėje byloje esanti viešo įteikimo kopija yra suklastota, kadangi D.

A. L. firmos elektroninėje paskyroje „Mano VMI“ pranešimo apie skundžiamo sprendimo siuntimą pareiškėjui ir jo įteikimą, nėra. VMI skundžiamame sprendime nurodo, kad pareiškėjas pats turėjo domėtis mokestinio patikrinimo eiga ir rezultatais, tačiau tokios pareigos MAĮ mokesčių mokėtojui nenustato. Nurodoma, kad pareiškėjas pasirašė pavedime tikrinti apie tai, kad mokestinis tikrinimas pratęsiamas iki 2014 m. gegužės 30 d., to priežastys yra surinktos informacijos įvertinimas ir mokestinio patikrinimo užbaigimas. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjui galėjo būti žinoma apie 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, kuris priimtas po kelių mėnesių.

Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, jam tapo žinoma, kad mokesčių administratorius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Būtent šį mokesčių administratoriaus veiksmą pareiškėjas suprato kaip mokestinio patikrinimo užbaigimą. Mokesčių administratorius negali perkelti mokesčių mokėtojui pareigos tinkamai įteikti visus procesinius su mokestiniu patikrinimu susijusius dokumentus. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Kadangi pareiškėjui nebuvo tinkamai įteiktas skundžiamas sprendimas, jis apie jį nežinodamas negalėjo pateikti skundo. Ši aplinkybė pripažintina svarbia ir sudaro pagrindą skundo terminui atnaujinti, pripažįstant, kad mokesčių administratorius netinkamai vykdė jam įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su tinkamu sprendimo pareiškėjui įteikimu.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalies nuostatas skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Pagal MAĮ 152 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Mokesčių mokėtojui skirtų dokumentų įteikimo taisykles, dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui dienos nustatymą, reglamentuoja speciali MAĮ norma – 164 straipsnis: dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais:

1) tiesiogiai įteikiant;

2) siunčiant registruotu laišku;

3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais;

4) viešai paskelbiant. MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje www.vmi.lt paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu.

Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną. Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (04.1) FR0682-491 dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjui išsiųstas kartu su 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (13.1-04.1.3)-K-6913 jo registruotu adresu: (duomenys neskelbtini). Sprendimas 2014 m. rugsėjo 17 d. grįžo su žyma „neatsiėmė pašte”. Nepavykus įteikti sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo registruotu laišku, sprendimas įteiktas viešo paskelbimo būdu 2014 m. rugsėjo 19 d.

Kauno AVMI 2014 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktas Nr. (04.1)-FR0680-403 pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (13.2-04,1.1J-K-4829 jo registruotu adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo aktas 2014 m. liepos 9 d. grįžo su žyma „neatsiėmė”. Pareiškėjui nepavykus įteikti patikrinimo akto registruotu laišku, patikrinimo aktas įteiktas viešo paskelbimo būdu 2014 m. liepos 10 d. 2012 m. rugpjūčio 2 d. pavedime tikrinti Nr. AU2-16 pareiškėją nurodyta, jog mokestinis patikrinimas pratęsiamas laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.

Mokestinio patikrinimo pratęsimo priežastys: „surinktos informacijos įvertinimas ir mokestinio patikrinimo užbaigimas”. Su mokestinio patikrinimo termino pratęsimu ir užbaigimu iki 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. gegužės 18 d. buvo supažindintas ir pareiškėjo savininkas D. A. L.. Nesant jokių įrodymų, jog pasidomėti bylos baigtimi laiku pareiškėjui sutrukdė kokios nors aplinkybės, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis (apie sprendimo priėmimą sužinojo atsitiktinai teisme), taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas su prašymu atnaujinti praleistą terminą kreipėsi praėjus daugiau nei 18 mėnesių po Kauno AVMI sprendimo priėmimo dienos, darytina išvada, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas siekdamas apskųsti Kauno AVMI sprendimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI vykdė pareiškėjo D. A. L. firmos kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno AVMI pavedimą tikrinti Nr. AU2-16 buvo numatyta mokestinį patikrinimą baigti iki 2012 m. rugpjūčio 24 d., tačiau mokestinio patikrinimo atlikimo terminas buvo ne kartą pratęsiamas, paskutinį kartą iki 2014 m. gegužės 30 d., apie tai pasirašytinai supažindintas pareiškėjo savininkas D. A. L.. Kauno AVMI 2014 m. gegužės 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (04.1)-FR0680-403, kuriame papildomai priskaičiavo pareiškėjui mokėtinus mokesčius. Šis patikrinimo aktas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau laiško pareiškėjas neatsiėmė, todėl jis grįžo mokesčių administratoriui. Skelbimas apie patikrinimo aktą buvo įkeltas į mokesčių administratoriaus interneto svetainę. Kauno AVMI, negavusi pastabų dėl patikrinimo akto, 2014 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (04.1)FR0682-491 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino 2014 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktą Nr. (04.1)-FR0680-403. Šis sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau jis 2014 m. rugsėjo 17 d. grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“. Pranešimas apie priimtą sprendimą 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo įkeltas į mokesčių administratoriaus interneto svetainę (skiltyje „Raginimai atvykti į Valstybinę mokesčių inspekciją“, nurodant mokesčių mokėtoją – pareiškėją, Kauno AVMI adresą ir darbuotojo kontaktus, kvietimo atvykti priežastį: „atsiimti 2014-08-13 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.1)FR0682-491“).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. per Kauno AVMI pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (04.1)FR0682-491 ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Skunde nurodė, kad sprendimas pareiškėjui įteiktas nebuvo, apie jį atsitiktinai sužinojo tik iš D. A. L., kaip fizinio asmens mokestinės bylos nagrinėjant ginčą teisme 2016 m. Atsakovas VMI, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 69-35, kuriuo nusprendė pareiškėjo 2016 m. kovo 4 d. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Byloje kyla ginčas dėl šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja MAĮ 152 straipsnio 1 dalis, pagal kurią skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Pagal MAĮ 152 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Pagal MAĮ 152 straipsnio 5 dalį, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui.

9. Teismas nurodė, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Teismas rėmėsi administracinių teismų formuojama praktika šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo buvo grindžiamas iš esmės tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo tinkamai įteiktas jo skundžiamas Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (04.1)FR0682-491.

11. Teismas nurodė, kad dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui taisykles nustato MAĮ 164 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Pagal minėto straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną.

12. Teismas konstatavo, kad Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (04.1)FR0682-491 įteikimas buvo tinkamas. Pareiškėjui skundžiamas sprendimas buvo siunčiamas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu pareiškėjo buveinės ir veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini). Iš spaudo ant voko matyti, kad registruotoji pašto siunta su Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (04.1)FR0682-491 Kauno AVMI grąžinta 2014 m. rugsėjo 17 d. su žyma „neatsiėmė pašte“. Iš MAĮ 164 straipsnio 3 dalies matyti, kad jau pats dokumentų registruotu laišku išsiuntimo juridinių asmenų registre faktas paprastai suponuoja, kad dokumentas gali būti laikomas mokesčių mokėtojui įteiktu tinkamai (įteikimo diena laikoma penkta darbo diena po siuntos perdavimo paštui). Tačiau MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, kad tuo atveju, jei mokesčių mokėtojui yra siunčiamas vietos mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas, dokumentų išsiuntimo registruotu laišku fakto nepakanka laikyti, kad dokumentas mokesčių mokėtojui įteiktas, ir turi būti laikomasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nurodytų procedūrų. T. y., tinkamam dokumento įteikimui pagrįsti turi būti atliekami papildomi veiksmai: mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Nagrinėjamu atveju matyti, kad mokesčių administratorius atliko šią procedūrą, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas viešai paskelbus VMI interneto svetainėje 2014 m. rugsėjo 19 d. pranešimą.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Kauno AVMI atstovė skundžiamą sprendimą turėjo galimybę įteikti asmeniškai pareiškėjo savininkui D. A. L., kuomet jis lankėsi pas specialistę M. Č. 2014 m. rugsėjo 16 d. Teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad registruotoji pašto siunta Kauno AVMI buvo grąžinta tik 2014 m. rugsėjo 17 d., todėl 2014 m. rugsėjo 16 d. mokesčių administratoriaus specialistei dar negalėjo būti žinoma aplinkybė dėl neįteiktos pašto siuntos.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog aptariamas viešas pranešimas suklastotas, nes pareiškėjo elektroninėje paskyroje „Mano VMI“ pranešimo apie skundžiamo sprendimo siuntimą pareiškėjui nėra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis skundžiamo sprendimo priėmimo metu naudojosi (jau buvo prisijungęs) prie „Mano VMI“ sistemos – teismui pateikti nepilni duomenys iš pareiškėjo paskyros „Mano VMI“ sistemoje, iš kurių nėra galimybės nustatyti pareiškėjo naudojimosi šia sistema pradžios.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas sprendimas jam turėjo būti siunčiamas elektroniniu paštu. Pagal MAĮ 164 straipsnį, prioritetas teikiamas dokumentų siuntimui registruotu laišku. Tuo tarpu, remiantis MAĮ 164 straipsnio 4 dalimi, telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu. Nors byloje yra duomenys, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas su mokesčių administratoriaus darbuotoja bendravo, be kita ko, ir elektroninio pašto pagalba, tačiau nėra matyti, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui būtų išreiškęs prašymą, kad jam patikrinimo aktas, sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo būtų siunčiami būtent tokiu būdu jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Todėl tai, kad pareiškėjui šie dokumentai elektroniniu paštu nebuvo išsiųsti, nereiškia netinkamo šių dokumentų įteikimo.

16. Teismas konstatavo, kad VMI skundžiamame sprendime tinkamai įvertino dokumentų įteikimo aplinkybes, kaip nesudarančias pagrindo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, pagrįstai vertino, ar pareiškėjas, siekdamas apskųsti Kauno AVMI sprendimą, buvo pakankamai rūpestingas. Teismas sutiko su VMI išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas. Pareiškėjo savininkas buvo pasirašytinai supažindintas, iki kurios dienos turi būti baigtas mokestinis patikrinimas (iki 2014 m. gegužės 30 d.). Nežiūrint į tai, pareiškėjas, žinodamas apie numatomą atliekamo mokestinio patikrinimo pabaigos datą, toliau visiškai nesidomėjo patikrinimo rezultatais, ir skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo padavė tik praėjus daugiau nei pusantrų metų. Toks itin ilgai trukęs pareiškėjo neveikimas liudija apie pareiškėjo indiferentiškumą atliekamo patikrinimo rezultatų, tuo pačiu tinkamo savo, kaip mokesčių mokėtojo pareigų atlikimo, atžvilgiu. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl pareiškėjo paaiškinimai, kad jis manęs, jog mokestinis patikrinimas užbaigtas mokesčių administratoriui kreipusis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nors taip manyti nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, nepatvirtina pakankamo pareiškėjo atidumo ir rūpestingumo.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo prieštaringas aplinkybes, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis faktiškai sužinojo apie skundžiamą Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą. 2016 m. kovo 4 d. skunde VMI pareiškėjas teigia, kad apie minėtą sprendimą atsitiktinai sužinojo tik iš D. A. L., kaip fizinio asmens mokestinės bylos nagrinėjant ginčą teisme 2016 metais. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas D. A. L. paaiškino, kad minėtą sprendimą pamatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje. Pareiškėjui prieštaringai aiškinant dėl sužinojimo apie skundžiamą sprendimą, ir todėl nenustačius tikrųjų sužinojimo aplinkybių, negalima spręsti, kad pareiškėjas, sužinojęs apie priimtą sprendimą, ėmėsi ginti savo teises per protingą terminą.

18. Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais administracinėse bylose Nr. A-602-2982/2012 ir A-602-91/2013, kadangi nurodytose bylose nagrinėtos situacijos skiriasi nuo šioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

19. Teismas konstatavo, kad VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 69-35 tinkamai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, teisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo dėl Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (04.1)FR0682-491 padavimo termino. Skundžiamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti ir šio skundo nagrinėjimą perduoti centriniam mokesčių administratoriui, atmestini kaip nepagrįsti.

III. 20. Pareiškėjas D. A. L. firma padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

21. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai neišnaudojo galimybės įteikti dokumento elektroniniu paštu, nors turėjo elektroninio pašto adresą ir juo naudojosi kitiems dokumentams įteikti, todėl nebuvo pagrindo įteikti dokumentų viešai paskelbiant. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neva specialistė neturėjo įteikti pareiškėjui skundžiamo sprendimo, nes registruota pašto siunta grąžinta Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 17 d., t. y. kitą dieną po D. A. L. apsilankymo VMI, kadangi iš byloje esančios voko kopijos matyti, kad pašto žyma ant voko yra 2014 m. rugpjūčio 17 d., o ne 2014 m. rugsėjo 17 d.

Pareiškėjas pažymi, kad ir pats patikrinimo aktas pareiškėjui buvo įteiktas viešai. D. A. L., kaip fiziniam asmeniui lankantis pas VMI specialistę M. Č. patikrinimo aktas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Jeigu tai būtų buvę padaryta, pareiškėjas būtų turėjęs pagrindą domėtis, ar patikrinimo aktas yra patvirtintas. Pareiškėjo nuomone, mokestinėje byloje esanti viešo įteikimo kopija yra suklastota, kadangi D. A. L. firmos elektroninėje paskyroje „Mano VMI“ pranešimo apie skundžiamo sprendimo siuntimą ir įteikimą nėra.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad neva pareiškėjas nepateikė įrodymų, nuo kada pradėjo naudotis paskyra „Mano VMI“. Pareiškėjas pateikė išrašą iš „Mano VMI“ nuo 2014 m. gegužės mėnesio, tačiau tarp laiškų, gautų laikotarpiu nuo 2014 metų gegužės mėnesio iki 2016 metų vasario mėnesio, pranešimo apie ginčijamą sprendimą nėra. Todėl teismo išvados neatitinka įrodymų, esančių byloje, šie įrodymai nebuvo paneigti jokiais kitais įrodymais. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio reikalavimus.

Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, kad pareiškėjas pats turėjo domėtis mokestinio patikrinimo eiga ir rezultatais, tačiau tokios pareigos MAĮ mokesčių mokėtojui nenustatyta. Mokesčių administratorius negali perkelti pareigos mokesčių mokėtojui tinkamai įteikti procesinius su mokestiniu patikrinimu susijusius dokumentus. Pareiškėjas tiksliai neprisimena, iš kur sužinojo apie ginčijamą sprendimą, kadangi lygiagrečiai vyko ikiteisminis tyrimas, buvo nagrinėjama jo, kaip fizinio asmens mokestinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau gavęs skundžiamo sprendimo kopiją iš karto, nedelsdamas 2016 m. kovo 4 d. pateikė skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjas oficialiai iš paties mokesčių administratoriaus skundžiamą sprendimą gavo tik 2016 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (13.204.1.1) K2930. Pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kurie suponuoja pareigą klausimą spręsti ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai.

22. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas remiasi ginčui aktualiomis MAĮ 152 ir 164 straipsnių normomis, iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nurodo, kad asmenys, inicijuodami ginčą, turi ne tik teises, bet ir pareigas, tokias kaip: sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus ir argumentus. Nesant jokių įrodymų, jog pasidomėti bylos baigtimi laiku pareiškėjui sutrukdė kokios nors aplinkybės, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis (apie sprendimo priėmimą sužinojo atsitiktinai teisme), atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas su prašymu atnaujinti praleistą terminą kreipėsi praėjus daugiau nei 18 mėnesių po Kauno AVMI sprendimo priėmimo dienos, darytina išvada, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas apskųsti Kauno AVMI sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, teisėtumas ir pagrįstumas.

25. Byloje ginčas kilo dėl VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 69-35, kuriuo centrinis mokesčių administratorius nusprendė pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (04.1)FR0682-491 laikyti nepaduotu, neatnaujinęs skundo padavimo termino.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad VMI skundžiamame sprendime tinkamai įvertino pareiškėjo skundžiamo Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (04.1)FR0682-491 įteikimo aplinkybes, kaip nesudarančias pagrindo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, VMI pagrįstai vertino, kad pareiškėjas, siekdamas apskųsti Kauno AVMI sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimai jam buvo įteikti netinkamai, nesilaikant MAĮ 164 straipsnio nuostatų, nes pirmenybė turėjo būti teikiama įteikimui elektroniniu paštu, o ne įteikimui viešai paskelbiant, pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai perkėlė mokesčių mokėtojui naštą domėtis mokestinio patikrinimo rezultatais, todėl terminas mokesčių administratoriaus sprendimui apskųsti neatnaujintas nepagrįstai.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Šiuo aspektu primintina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2752-822/2018 ir kt.).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pareiškėjo D. A. L. firmos mokestinį patikrinimą Kauno AVMI surašė 2014 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktą Nr. (04.1)-FR0680-403, kurį patvirtino 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (04.1)FR0682-491 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Tiek minėtas patikrinimo aktas, tiek sprendimas dėl jo tvirtinimo pareiškėjui buvo išsiųsti registruotu paštu jo adresu, tačiau grįžo neįteikti, mokesčių mokėtojui jų neatsiėmus pašte. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pranešimus apie minėtus patikrinimo aktą ir sprendimą patalpino mokesčių administratoriaus interneto svetainėje, atitinkamai, 2014 m. liepos 10 d. ir 2014 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas padavė 2016 m. kovo 4 d. skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (04.1)FR0682-491, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes jo teigimu, apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2016 metais, kadangi sprendimas nebuvo tinkamai jam įteiktas, todėl skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

31. Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja MAĮ 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

32. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal šio straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad aptartomis MAĮ 152 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio nuostatomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

34. Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.

35. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., sunki fizinio asmens liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas D. A. L. firma yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, todėl jam turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo ginčo pasekmės dėl didelių sumų, priskaičiuotų ir patvirtintų Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (04.1)FR0682-491 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ įmonei buvo reikšmingos. Nagrinėjimu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, sąžiningai nesidomėjo jo mokestinio patikrinimo eiga.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo savininkas D. A. L. su pareiškėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio termino pratęsimu iki 2014 m. gegužės 30 d. buvo supažindintas pasirašytinai 2014 m. gegužės 19 d. (II t., b. l. 356). Nors pareiškėjas teigia, kad apie skundžiamą Kauno AVMI sprendimą sužinojo atsitiktinai 2016 m. nagrinėjant D. A. L., kaip fizinio asmens mokestinį ginčą, ir nedelsdamas padavė 2016 m. kovo 4 d. skundą centriniam mokesčių administratoriui, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo savininkui D.

A. L. apie Kauno AVMI 2014 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktą Nr. (04.1)-FR0680-403, priimtą atlikus D. A. L. firmos mokestinį patikrinimą, buvo žinoma jau VMI 2015 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 68-37 išnagrinėjus D. A. L., kaip fizinio asmens, skundą dėl jo atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo ir jam, kaip fiziniam asmeniui, MGK teikiant 2015 m. balandžio 9 d. skundą dėl minėto VMI sprendimo MGK (II t., b. l. 656–660). Todėl pareiškėjas D. A. L. firma, kuri buvo atstovaujama savininko D. A. L., elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, matydamas informaciją apie jo atžvilgiu priimtą patikrinimo aktą, privalėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas sužinoti, ar yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, koks priimto sprendimo turinys, susisiekti su mokesčių administratoriumi ar pan.

Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratoriaus tarnautojai aktyviai komunikavo su pareiškėjo savininku, prašydavo pateikti dokumentus, tačiau pareiškėjas ne visuomet tinkamai ir geranoriškai vykdė mokesčių administratoriaus prašymus. Pareiškėjas turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą pačiam domėtis mokesčių administravimo procedūra. Jokių objektyvių priežasčių, išskyrus tai, kad pareiškėjo manymu, skundžiamas Kauno AVMI sprendimas formaliai pareiškėjui įteiktas netinkamai, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą pateikti skundą per MAĮ nustatytą terminą, pareiškėjas nenurodė.

Toks pareiškėjo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti savo teises, pareiškėjas neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai, todėl pats sau sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, pripažintina, kad terminas praleistas žymiai.

37. Kaip minėta, apribotais skundų padavimo terminais, inter alia (be kita ko) susijusiais su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimui Nr. (04.1)FR0682-491 apskųsti, negalima daryti išvados, kad VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 69-35 pareiškėjui nepagrįstai užkertama galimybė realizuoti teisę apskųsti nurodytą Kauno AVMI sprendimą.

38. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. A. L. firmos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius