aa3c2bf6-68d2-4c33-960a-2e2ac7bdd7e1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1367-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-16309-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 34.4.3.; 121.18; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 2 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. M. B. ieÅ¡kinį atsakovei S. L. dėl privalomosios palikimo dalies ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė S. M. B. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ atsakovei S. L., negaliojančiu;

įpareigoti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarę R. J. iÅ¡duoti atsakovei S. L. naujÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pagal kurį atsakovei atitektų ¾ dalys viso palikimo, o ieÅ¡kovei S. M. B. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį po jos motinos G. J. mirties, pagal kurį ieÅ¡kovei atitektų ¼ dalis viso palikimo; ieÅ¡kovei skirti naudotis didesniuoju buto kambariu, kurio plotas 19,58 kv.m. plane pažymėtu indeksu 239-6 ir balkonu, o kitomis bute esančiomis bendro naudojimo patalpomis skirti naudotis bendrai bei priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodo, kad G. J., mirusi 2009 m. rugpjūčio 21 d., yra jos motina. 2002 m. balandžio 11 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D., G. J. visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , tarp jų ir dviejų kambarių butÄ adresu (duomenys neskelbtini), paliko vienai iÅ¡ dviejų dukrų - S. L.. Nurodė, kad ji yra senyvo amžiaus (66 metų), pensininkė, jos pajamos tik gaunama senatvės pensija. Iki pat palikėjos mirties, ji gyveno palikėjai priklausančiame bute, kartu su ja vedė bendrÄ Å«kį, prižiÅ«rėjo palikėjÄ .

Ji jokio turto neturi, kitų pajamų, iÅ¡skyrus senatvės pensijÄ , negauna, be to, palikėja iki pat mirties padėjo jai materialiai, todėl ieÅ¡kovė teigė, kad jos gaunamos pajamos yra nepakankamos bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti ir jai bÅ«tinas iÅ¡laikymas. Remiantis LR CK 5.20 str. nuostatomis, prašė priteisti jai ¼ viso palikimo. Taip pat prašė skirti jai naudotis didesniu kambarius su balkonu, kuriame nuolatos su motina gyvena ir kuris kelia jai didžiausius prisiminimus apie motinÄ .

Atsakovė S. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog ji nuolat gyveno su motina, vedė bendrÄ Å«kį, kad motina materialiai iÅ¡laikė ieÅ¡kovę, neatitinka tikrovės. Teigė, kad ieÅ¡kovė kartu su buvusiu vyru iÅ¡sikėlė gyventi kitur ((duomenys neskelbtini)) ir nuo to laiko kartu su motina negyveno. Tuo tarpu bÅ«tent atsakovė ilgÄ laikÄ (daugiau nei 10 mėtų) gyveno kartu su motina jai priklausiusiame bute, kartu vedė bendrÄ Å«kį, jai praradus darbÄ , motina atsakovę iÅ¡laikė. 2002 metais motina G.

J. surašė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko atsakovei S. L.. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė taip pasielgė, kadangi sesuo ir broliai buvo mirę, o ieÅ¡kovė buvo nutraukusi visus ryÅ¡ius su Å¡eima. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė gauna nuolatines pajamas (pensijÄ ), virÅ¡ijančiÄ minimalų darbo užmokestį, savo butÄ padovanojo sÅ«nui, taip pablogindama savo turtinę padėtį, todėl prašė ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2010-11-03 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, priėjo iÅ¡vados, kad motinos G. J. mirties dienÄ ieÅ¡kovė S. M. B. nebuvo laikytina asmeniu, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė gaudavo pastovias pajamas, taip pat ji nepateikė jokių įrodymų apie specialius poreikius, susijusius su sveikatos bÅ«kle, taip pat nepateikė duomenų, kad siekė gauti papildomas paÅ¡alpas vadovaujantis LR valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymo bei LR Vyriausybės 2004-03-29 nutarimo Nr. 346 nuostatomis, ar kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka dėl iÅ¡laikymo gavimo iÅ¡ pilnamečio sÅ«naus, kuriam ji yra padovanojusi butÄ , kuriame yra deklaravusi ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismas taip pat laikė neįrodytais ieÅ¡kovės teiginius, kad ji gyveno kartu su motina, vedė bendrÄ Å«kį. To nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai, o liudytojų duoti parodymai Å¡iuo klausimu kardinaliai skiriasi. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas laikė, kad nėra pagrindo taikyti LR CK 5.20 str. nuostatas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovė S. M. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliantės manymu, skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas, kadangi teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl privalomosios palikimo dalies ir kriterijų, kuriais remiantis, nustatomas iÅ¡laikymo reikalingumo statusas asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį. Nurodo, kad teismai, pasisakydami dėl iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijaus, pažymi, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ir pajamomis.

Klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo spręstinas įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ji neturi gyvenamosios vietos, yra pensinio amžiaus, ligota, todėl nuolatos reikalinga papildomų iÅ¡laidų, susijusių su medikamentais ir gydymu. Jos butas sÅ«nui buvo perleistas prieÅ¡ daugiau nei 10 metų, nuolatos gyveno su motina, siekdama kartu vesti bendrÄ Å«kį, padėdama sergančiai motinai.

Aplinkybė, kad prieÅ¡ deÅ¡imtmetį apeliantės butas buvo perleistas sÅ«nui, negali bÅ«ti vertinama kaip jos piktnaudžiavimas. Pasak apeliantės, teismas, teigdamas, kad ji gauna pakankamai pajamų bÅ«tiniausioms pragyvenimo iÅ¡laidoms, neįvertino tai, kad ji neturi gyvenamosios vietos, o galimas nuomos mokestis už gyvenamųjų patalpų nuomÄ Vilniuje sudarytų didžiÄ jÄ dalį jos realiai gaunamų pajamų. Dėl Å¡ių aplinkybių, ieÅ¡kovės manymu, ji pripažintina kaip reikalinga iÅ¡laikymo, todėl, remiantis LR CK 5.20 str. 1 d. jai turėtų bÅ«ti suteikta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Atsakovė S. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pažymėjo, kad apeliantė savo teiginiais neįrodė, kad testatorė piktnaudžiavo testamento laisve suraÅ¡ant ginčo testamentÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, kad apeliantės teiginiai, jog ji gyveno kartu su motina iki jos mirties, neatitinka tikrovės, prieÅ¡tarauja tiek atsakovės, tiek ir kitų bylos liudytojų parodymams. Pasak atsakovės, apeliantė buvo nutraukusi ryÅ¡ius su Å¡eima nuo 1972, ji motina visiÅ¡kai nesirÅ«pino, jai nepadėjo, gyveno kitu adresu, veikė prieÅ¡ palikėjo valiÄ bei testamentinį įpėdinį, nes bandė nuslėpti testamento originalÄ nuo atsakovės bei bandė paveldėti ginčo butÄ kartu su atsakove pagal įstatymÄ .

Atsakovės manymu, teismas tinkamai pritaikė teisės normas, rėmėsi teismų praktika, sprendimÄ priėmė vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat pažymima, kad ieÅ¡kovė motinos mirties dienÄ gaudavo pastovias pajamas – 695,76 Lt, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasinaudojusi LR valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymo nuostatomis, LR Vyriausybės 2004-03-29 nutarimo Nr. 346 nuostatomis, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie specialius poreikius, kas įtakotų padidintas jos iÅ¡laidas, turėtÄ butÄ padovanojo sÅ«nui, kur yra deklaravusi ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad ji neturinti kur gyventi.

Dėl Å¡ių aplinkybių, atsakovės manymu, teismas pagrįstai atsisakė taikyti LR CK 5.20 str. nuostatas, todėl nėra pagrindo šį teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosA. S. M. B. apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, jog, remiantis bylos įrodymais, nėra pagrindo ieÅ¡kovę S. M.

B. jos motinos G. J. mirties dienÄ laikyti asmeniu, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas LR CK 5.20 str. prasme, dėl ko teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl privalomosios palikimo dalies ieÅ¡kovei priteisimo bei atmetė kitus iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2002 m. balandžio 11 d. G. (G.) J. surašė testamentÄ , kuriuo visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko savo dukrai S. L.. 2009 m. rugpjūčio 21 d.

G. (G.) J. mirė. G. J. vardu buvo (yra) registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarė A. K. iÅ¡davė liudijimÄ , kad S. L. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimÄ 2009 m. rugpjūčio 21 d. mirus jos motinai G. J.. Paveldėjimo byla Nr. 178/2009 pradėta Vilniaus m. 32-ajame notarų biure 2009 m. spalio 12 d. pagal S. L. pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo, remdamasi LR CK 5.20 str. nuostatomis, prašė priteisti privalomÄ jÄ palikimo dalį bei nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu – butu tvarkÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio netenkino, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti LR CK 5.20 str. nuostatas, nes ieÅ¡kovė motinos mirties metu nebuvo laikytina asmeniu, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas. LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ , jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi įstatyme įtvirtinta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimÄ , kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dėl palikimÄ sudarančio turto.AiÅ¡kinant pirmiau nurodytÄ palikimo teisinių santykių reglamentavimÄ , pabrėžtina, kad teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dienÄ atitinka asmens, reikalingo iÅ¡laikymo, teisinį statusÄ .

Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja iÅ¡laikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. ProcesiÅ¡kai tai reiÅ¡kia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymÄ turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, jeigu iÅ¡laikymo reikalingumas palikėjo mirties dienÄ Ä¯rodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti iÅ¡laikymo reikalingumÄ , naÅ¡ta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomÄ jÄ palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis).

Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje ir yra paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. D. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-33/2008, Teismų praktika 29, p. 134-139; 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Ž. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-596/2008, Teismų praktika 31, p. 102-107; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž.

T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009, Teismų praktika 31, p. 108-115; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. V. ir V. V. skundÄ , bylos Nr. 3K-3-131/2010; kt.). Taigi nurodytoje paskutiniųjų metų kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad palikėjo įpėdinio (nagrinėjamoje byloje palikėjo vaiko) nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja iÅ¡laikymo reikalingumo ir atitinkamai nesudaro pagrindo vien dėl to fakto jį traktuoti LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardintu subjektu, turinčiu teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Vertinant bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas saistomas ir tam tikrų teisių: gauti paÅ¡alpÄ , kitÄ paramÄ .

Teismai, vertindami iÅ¡laikymo reikalingumÄ palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar konkretus asmuo iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė S. M. B. savo motinos G. J. (palikėjos) mirties dienÄ gavo pastovias pajamas – 695,76 Lt dydžio senatvės pensijÄ .

Dabartiniu metu ji taip pat nuolatos gauna panaÅ¡aus dydžio pensijÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos gaunamos pajamos yra nepakankamos bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ji yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, tačiau nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateikiant apeliacinį skundÄ , apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jos specialius poreikius, susijusius su jos amžiumi ar sveikatos bÅ«kle, kas įtakotų jos patiriamas padidintas papildomas iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė neturi nekilnojamojo ar kito registruojamo turto, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų seka (to neneigia ir pati apeliantė), kad ieÅ¡kovė jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ ), kuriame nuo 1972-03-03 ji yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , neatlygintinai perleido savo sÅ«nui J. B.. Nors apeliantė teigia, kad jai yra bÅ«tinas iÅ¡laikymas, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ji bÅ«tų realizavusi teisę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo suaugusio sÅ«naus (LR CK 3.205 str., 3.207 str.), kuriam, kaip minėta, ji yra perleidusi vienintelį savo turėtÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodytais ieÅ¡kovės teiginius, kad ji paskutiniu metu nuolatos gyveno su motina (palikėja) jos bute, vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi ja. Tokie apeliantės teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nors bylos Å¡alių ir liudytojų parodymai dėl Å¡ių aplinkybių yra prieÅ¡ingi, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl jos gyvenimo kartu su motina bei jos (ieÅ¡kovės) aiÅ¡kinimas apie finansinę padėtį iki motinos mirties nėra nuoseklÅ«s, kelia abejonių.

Apeliantė, teigdama, kad ilgÄ laikÄ nepertraukiamai gyveno su motina, ja rÅ«pinosi, vedė bendrÄ Å«kį, teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kokioje gydymo įstaigoje gydėsi motina, kokios buvo jos pajamos, skyrėsi parodymai, kokiame kambaryje gyveno motina ir pan. Taip pat ieÅ¡kovė teigė nepažįstanti motinos kaimynų, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui iÅ¡gyvenus su motina daugiau nei 10 metų, yra neįtikinama. Tuo labiau, kad liudytoja Z. K., kurios, kaip ji teigia, butas yra prieÅ¡ais mirusiosios G.

J. butÄ ir kuri nuolatos bendraudavo su velione, teisme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės nepažįsta ir niekuomet jos nematė pas G. J.. Todėl, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, prieÅ¡ingos pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, ir laiko, kad byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė daugiau nei 10 metų iki motinos mirties nuolat gyveno kartu su palikėja G. J.. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė su savo Å¡eima gyveno kitu adresu, kur nuo 1972 metų ieÅ¡kovė buvo deklaravusi savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad šį butÄ ieÅ¡kovė padovanojo savo suaugusiam sÅ«nui, kad ji gaudavo (bei gauna) nuolatines pajamas, nesant duomenų, kad ieÅ¡kovė iki motinos mirties kreipėsi į pačiÄ motinÄ , savo sÅ«nų ar kitas įgaliotas valstybės bei savivaldybės institucijas dėl iÅ¡laikymo ar papildomų Å¡alpos iÅ¡mokų suteikimo bei gyvenamosios vietos suteikimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė motinos G.

J. (palikėjos) mirties dienÄ neturėjo kur gyventi bei kad ji buvo reikalinga iÅ¡laikymo (t.y. neturėjo pakankamų pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 5.20 str. nuostatų, bei pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus tiek dėl privalomosios palikimo dalies priteisimo (t.y. reikalavimo pripažinti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu, kartu įpareigojant notarę iÅ¡duoti naujus paveldėjimo teisės liudijimus), tiek ir dėl nekilnojamojo turto (buto) naudojimosi tvarkos nustatymo.

Å io pirmosios instancijos teismo sprendimo nepaneigia apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, taip pat ir hipotetiniai pasvarstymai dėl galimų ieÅ¡kovės papildomų iÅ¡laidų nuomojant gyvenamÄ sias patalpas, nes, kaip minėta, klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo sprendžiamas vertinant palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, tokio asmens poreikius ir pan.. Kaip minėta, apeliantė neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu ji gyveno bei vedė bendrÄ Å«kį kartu su palikėja, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ji palikimo atsiradimo momentu turėjo papildomas iÅ¡laidas gyvenamosios patalpos nuomai, todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi surinktų įrodymų visuma, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais bei nepažeidė suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, todėl skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti ar keisti nėra pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. M. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė S. L. praÅ¡o, atmetus apeliacinį skundÄ , jai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų, todėl toks atsakovės praÅ¡ymas netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovės S. M.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                      Dainius Rinkevičius Teisėjai                                                                   RÅ«ta Burdulienė                                                                                 Natalja Cikoto