2022-01-19 Nr. AB-1568-3-61-3-00145-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-82-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00145-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. SP1-2301 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo bei dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjui pagal 2017 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką Nr. 17-1005449136-A1-1 (toliau – ir Paraiška) buvo išmokėta didesnė negu priklauso paramos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius suma, todėl susidarė 8 769,39 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad šaltalankių sodinukus įveisė 2015–2016 metais 59,10 ha žemės plote. 2017 m. birželio 5 d. teikiant 2017 m. Paraišką pasodinti šaltalankių sodinukai augo, tačiau dėl itin lietingos vasaros atskirose laukų dalyse, drėgnesnėse vietose, nespėjant veikti melioracijos sistemai, šaltalankių sodinukų šaknys užmirko ir jie sunyko. Atsakovui buvo pateikti dokumentai (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1688, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1837, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1930) (toliau – ir Pažymos), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. AV-879 „Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Rokiškio rajono seniūniją“ (toliau – ir Įsakymas)), patvirtinantys, kad dėl didelio kritulių kiekio 2017 m. liepos – rugpjūčio mėn. pareiškėjui nepavyko tinkamai prižiūrėti šaltalankių laukų, sunykus uogienojams, dalis laukų apaugo žolėmis. Be to, pareiškėjas deklaravo 59,10 ha, iš kurių nustatytas 48,88 ha faktinis tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, o neteisingas deklaravimas nustatytas tik 10,22 ha, t. y. tik 0,90 proc. viršijantis 20 proc. ribą, dėl kurios susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą iš viso neskiriama.

3. Pareiškėjas teigė, kad stengėsi atlikti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo įsipareigojimus, o faktinės aplinkybės, sudarančios prielaidas nustatytiems pažeidimams, susiklostė dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, kurios turėjo būti įvertintos kaip aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pažymos patvirtina, jog 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. buvo susiklosčiusi Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 (toliau – ir Sąrašas), 10.4 papunktyje įtvirtinta ekstremali situacija (iškritęs didelis kritulių kiekis), lėmusi dalies pasodintų šaltalankių sodinukų sunykimą. Tiek Rokiškio rajone, tiek ir visos Lietuvos teritorijoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kurios nebuvo prieš tai, kai pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, nes tokie reiškiniai Lietuvos klimatui nėra būdingi. Pareiškėjas negalėjo šio gamtinio reiškinio kontroliuoti ar užkirsti jam kelio. Todėl NMA, taikydama sankcijas pareiškėjui, nepagrįstai netaikė Taisyklių 96 punkte numatytos išimties.

5. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad NMA, įvertinusi Pažymas ir Įsakymą, 2020 m. gruodžio 15 d. skolos sprendime pagrįstai nurodė, kad Pažymose teikiami duomenys užfiksuoti Rokiškio ir Utenos meteorologijos stočių, tačiau nenurodoma, kad užfiksuoti ekstremalūs, nenumatomi, Lietuvos klimatui nebūdingi reiškiniai konkrečiose Rokiškio rajono vietovėse, kuriose deklaruoti pareiškėjo šaltalankių uogynai, todėl iš Pažymose pateiktų duomenų (kritulių kiekio) nustatyti, kad kritulių kiekis yra nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri turėjo įtakos šaltalankių išnykimui, negalima. Pažymos surašytos vėliau, Įsakymas paskelbtas 2017 m. rugsėjo 19 d., t. y. taip pat vėliau nei 2017 m. rugpjūčio 24–31 d. nustatyti pažeidimai.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Pažymose nurodytas kritulių kiekis, viršijantis normas, neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybių kriterijų, nes kritulių kiekis, viršijantis normas, kaip ir sausringi metai, yra dažnas reiškinys Lietuvoje, todėl ši situacija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nustatytų force majeure sąlygų (negalėjimo numatyti ir tų aplinkybių atsiradimo rizikos neprisiėmimo nebuvimo).

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, deklaruodamas šaltalankius ir siekdamas susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte) ir paramos pagal EKO priemonę (uogynai ir sodai), žinojo apie tokį reiškinį kaip didesnis kritulių kiekis (viršijantį normas) nei įprasta, tačiau priėmė sprendimą šaltalankius auginti, taigi prisiėmė ir šių meteorologinių aplinkybių atsiradimo riziką.

9. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas privalėjo apie aplinkybes, kurios jo manymu sąlygojo šaltalankių išnykimą dalyse laukų, informuoti NMA iš karto, kai tik apie tai sužinojo, t. y. ne tada, kai NMA Patikros vietoje nustatė pažeidimus.

10. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus (Pažymas ir Įsakymą) bei teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad Pažymose nurodytas kritulių kiekis, viršijantis normas, neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybių kriterijų, nes kritulių kiekis, viršijantis normas yra dažnas reiškinys Lietuvoje, o pareiškėjas kitų jo poziciją pagrindžiančių duomenų, kurie patvirtintų force majeure aplinkybių buvimą 2017 m. Paraiškoje deklaruotuose pareiškėjo šaltalankių laukuose, nepateikė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad NMA buvo nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 8.4 papunktyje nurodyto kriterijaus bei Taisyklių 7.13.4 papunkčio reikalavimo, todėl pareiškėjui taikyta sankcija. Pareiškėjas, siekdamas neprarasti teisės į išmoką, Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-666-426/2019 pateikė Pažymas ir Įsakymą.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius NMA, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai, nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas. Taisyklių 96 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai.

14. Teismas akcentavo, kad Reglamento Nr. 640/2014 įžanginės dalies 5 punkte nurodyta, kad Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžti kai kurie valstybių narių pripažintini force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejai. Turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės, pagal kurias valstybės narės tiesioginių išmokų, paramos kaimo plėtrai ir kompleksinės paramos atvejais galėtų pripažinti force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejus. Turėtų būti nustatytas laikas, per kurį pagalbos arba paramos gavėjas turi pranešti apie tokius atvejus. Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ir išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti.

15. Teismas vadovavosi Taisyklių 96 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl pareigos įrodyti force majeure ir išimtinių aplinkybių buvimą, LAT išaiškinimais dėl nenugalimos jėgos kvalifikuojančių požymių ir sprendė, kad pareiškėjas minėtos pareigos neįvykdė, o atsakovas nebeturėjo (prarado) galimybės patikrinti ir įsitikinti pareiškėjo nurodomų nenugalimos jėgos ar išskirtinių aplinkybių, sąlygojusių netinkamą įsipareigojimų vykdymą, iki patikros buvimu.

16. Teismas pažymėjo, kad ekstremalios oro sąlygos, net ir didesni lietaus kiekiai tam tikru laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje, savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų dalį), kompetentingai institucijai pranešdamas apie jo valdą paveikusias force majeure aplinkybes, turi pagrįsti paramos gavėjas. Kaip nustatyta Agentūros atliktos patikros 2017 m. rugpjūčio 24–31 d. metu, dalyje pareiškėjo deklaruotų laukų (pvz., KŽS Nr. 184587-4207 lauke Nr. 1, KŽS Nr. 189590-8213 lauke Nr. 1, Nr. KŽS 183593-8583 lauke Nr. 1, KŽS Nr. 191589-4073 lauke Nr. 1) buvo rasti tam tikri šaltalankių sodinukų plotai, o dalyje šiuose laukuose buvo rastas kitas pasėlis – ganyklos, žolės, šią aplinkybę patvirtina patikros vietoje metu užfiksuotos fotonuotraukos. Iš patikros vietoje darytų fotonuotraukų matyti, kad tik KŽS184587-4207, lauke Nr. 1 nedideliame plote užfiksuota permirkusi žemė, visame kitame plote permirkusios žemės ploto nebuvo rasta. Taigi patikros metu buvo rasta ne lietaus permirkusi žemė, kurioje būtų matyti, kad yra lietaus suniokoti šaltalankių sodinukai, o rasta jų vietoje auganti ganykla, daugiametė žolė.

17. Teismas sutiko su atsakovu, kad duomenys, užfiksuoti Rokiškio ir Utenos meteorologijos stočių, yra Lietuvos klimatui būdingi reiškiniai konkrečiose Rokiškio rajono vietovėse, kuriose deklaruoti pareiškėjo šaltalankių uogynai, todėl iš Pažymose pateiktų duomenų (kritulių kiekio) negalima nustatyti, kad kritulių kiekis būtų buvęs aptariamu atveju nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri turėjo įtakos virš 10 ha plote šaltalankių išnykimui pareiškėjo deklaruotose paramai plotuose.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybės kaip pagrindo jam netaikyti ekonominio poveikio priemonės (skirtos tiesioginių išmokų sumos susigrąžinimo).

19. Teismas pažymėjo, kad NMA 2017 m. rugpjūčio 24–31 d. atliktos patikros metu dalyje pareiškėjo paramai gauti deklaruoto ploto nerado jame deklaruotų naudmenų (šaltalankių). Pats pareiškėjas neginčija fakto, kad dalis šaltalankių sodinukų neišgyveno, tačiau jokių savo ploto, kuriame neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, skaičiavimų nepateikė, t. y. faktais ir teisės aktų nuostatomis nepaneigė NMA patikros išvadų.

20. Teismas, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte), buvo 59,10 ha, o nustatytas 48,88 ha faktinis tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, sprendė, kad 2017 m. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 10,22 ha, t. y. daugiau nei 20 proc. – 20,90 proc., todėl susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte) neskiriama.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde dėstomas argumentas, jog nustatyti pažeidimai nežymiai viršijo 20 proc., nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamo sprendimo.

22. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes teisingai vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

24. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad jis neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybės kaip pagrindo jam netaikyti ekonominio poveikio priemonės (skirtos tiesioginių išmokų sumos susigrąžinimo), yra nepagrįsta.

25. Pareiškėjas, akcentuodamas nenugalimos jėgos kvalifikuojančias aplinkybes, sutinka, kad pareiga įrodyti force majeure ir išimtinių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui. Tačiau, pareiškėjo nuomone, teismas, įvertinęs jo pateiktus rašytinius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, pritardamas NMA pozicijai, kad iš Pažymose pateiktų duomenų (kritulių kiekio) negalima nustatyti, jog kritulių kiekis būtų buvęs aptariamu atveju nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri turėjo įtakos virš 10 ha plote šaltalankių išnykimui pareiškėjo deklaruotose paramai plotuose. Pareiškėjo teigimu, tai, kad 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. iškrito nebūdingas Lietuvos klimatui, konkrečiai savivaldybės teritorijoje, išskyrus Rokiškio miesto seniūniją, kritulių kiekis, patvirtina Įsakymas, kuriuo paskelbta ekstremali situacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje. Ji buvo atšaukta Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 417. Šie teisės aktai patvirtina, kad 2017 m. vasarą ir rudenį buvo susiklosčiusi ne paprasta Lietuvos, tame tarpe ir Rokiškio rajonui, lietingam klimatui būdinga, o ekstremali situacija.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad LAT 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021, vertindamas analogišką laikotarpį konstatavo, jog 2017 m. liepos–spalio mėn. buvo susiklosčiusi ne paprasta Lietuvos lietingam klimatui būdinga, o ekstremali situacija, tačiau tokiu atveju svarbu nustatyti, kiek ji lėmė atsakovo negalėjimą įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis su ieškove. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs analogišką situaciją, būdinga Lietuvos klimatui, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu fotonuotraukų vertinimu ir padarytomis išvadomis ir nurodo, kad iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad lauke Nr. 1 Nr. KŽS 183593-8583, lauke Nr. 1 KŽS Nr. 184587-4207, lauke Nr. 1, KŽS Nr. 189590-8213, lauke Nr. 1, KŽS Nr. 191589-4073 tarp daugiamečių žolių yra pasodintų ir sunykusių šaltalankių sodinukų. Lauke Nr. KŽS Nr. 191589-4073 taip pat užfiksuota permirkusi žemė, o ne tik lauke Nr.1 KŽS184587-4207, kaip pažymėjo teismas. Į bylą nepateikta duomenų, kad vykdant NMA patikras pareiškėjo deklaruotose plotuose 2015–2016 m. nebuvo įveisti ir neaugo šaltalankių sodinukai, o pateiktos NMA fotonuotraukos tik patvirtina užmirkusius žemės plotus ir sunykusius sodinukus 2017 m.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam, įveisiant šaltalankių sodinukus 2015–2016 m. 59,10 ha žemės plote ir 2017 m. birželio 5 d. teikiant 2017 m. Paraišką, negalėjo būti žinoma, kad lietus bus ne tik intensyvus, bet ir itin dažnas, dėl to taip pablogės situacija dėl dirvožemyje susikaupusio drėgmės kiekio, šaltalankių sodinukų šaknys užmirks ir jie dalyje 10,22 ha ploto sunyks.

29. Pareiškėjas, akcentuodamas Sąrašo 10.4 papunktyje, Taisyklių 96 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, vertina, kad jo pateikti rašytiniai įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi ekstremali situacija, lėmusi dalies jo auginamų šaltalankių sodinukų sunykimą, todėl jis dėl susidariusių aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų NMA.

30. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas nurodo, kad vertino pareiškėjo pateiktus Pažymas ir Įsakymą ir pagrįstai konstatavo, kad iš pateiktų duomenų (kritulių kiekio) nustatyti, kad kritulių kiekis yra nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri turėjo įtakos šaltalankių išnykimui, negalima. Pažymos surašytos ir Įsakymas paskelbtas vėliau, nei buvo nustatyti pažeidimai. Pažymose nurodytas kritulių kiekis, viršijantis normas, neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybių kriterijų, nes kritulių kiekis, viršijantis normas kaip ir sausringi metai yra dažnas reiškinys Lietuvoje.

32. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, deklaruodamas šaltalankius ir siekdamas susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte) ir paramos pagal EKO priemonę (uogynai ir sodai), žinojo apie tokį reiškinį kaip didesnis kritulių kiekis (viršijant normas) nei įprasta, tačiau priėmė sprendimą šaltalankius auginti, taigi prisiėmė ir šių meteorologinių aplinkybių atsiradimo riziką. Pareiškėjas privalėjo apie aplinkybes, kurios jo nuomone sąlygojo šaltalankių išnykimą dalyse laukų, informuoti NMA iš karto, kai tik apie tai sužinojo, t. y. ne tada, kai NMA nustatė pažeidimus.

33. Atsakovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių vertinimo kontekste akcentavo, kad neabejotinai svarbus priežastinio ryšio tarp didesnio nei įprasta kritulių kiekio, fiksuoto po patikros atlikimo Pažymose, bei konkrečių pareiškėjo deklaruotų šaltalankių sodinukų žuvimo, egzistavimas. Net jei pareiškėjas pagrįstų savo pateiktų įrodymų leistinumą, jam papildomai kyla pareiga pagrįsti ir priežastinį ryšį, kad būtent dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, o ne dėl nepriežiūros žuvo šaltalankių sodinukai, kitaip būtų pažeista force majoure aplinkybių įrodinėjimo našta. Pareiškėjo pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų leistinumo su įrodinėjamomis faktinėmis patikros laiko aplinkybėmis, bet ir dėl jų sąsajumo su patikros metu fiksuotais pažeidimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

35. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

36. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei jos taikymo.

37. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

38. Šio ginčo atveju apeliantas neteikė naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrino ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

39. Dėl įrodymų vertinimo apimties bei jų sąsajumo pažymėtina, kad reikšmingi šiam ginčui tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia deklaruotų sklypų būklę, buvusią paraiškos teikimo metu, kadangi parama pagal Taisyklių 4.21 papunktį (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gruodžio 2 d.) gali būti mokama tik už deklaruotus einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius žemės plotus.

40. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 24-31 d. atliko 2017 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje ir nustatė, kad pareiškėjas KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima KŽS bl3 plotą. Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi (pažeidimas Nr. 1). Taip pat už laukus / lauko ploto dalį, kuriuose / kuriame nustatytas netinkamas paramai plotas, nustatyti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus pažeidimai dėl nesutvarkytų laukų ir Patikros vietoje metu rastų kitų pasėlių nei deklaruoti (pažeidimas Nr. 2).

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kritulių kiekis 2017 m. liepos-spalio mėn. buvo nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri turėjo įtakos virš 10 ha plote šaltalankių išnykimui deklaruotose paramai gauti plotuose.

42. Taisyklių 96 punktu nustatyta, kada teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad Taisyklių 96 punkte pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama, tačiau tokiu atveju, t. y. neįvykdžius / netinkamai įvykdžius pareigą informuoti apie force majeure ir išimtines aplinkybes Agentūrą, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui. <...> Ekstremalios oro sąlygos, net ir neįprastai didelis kritulių faktas tam tikroje teritorijoje savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020 ir joje nurodytą teismų praktiką).

44. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes, nurodytas Taisyklių 96 punkte, nepriklausančias nuo jo valios ir įrodymais pagrįsti, priežastinį ryšį tarp išimtinių aplinkybių, šio ginčo atveju kritulių kiekio ir šaltalankių išnykimo, kad būtent kritulių kiekis, viršijantis normas, sunaikino želdinius.

45. Šio ginčo atveju pareiškėjas per nustatytą 15 darbo dienų terminą nepranešė Agentūrai apie aplinkybes, lemiančias išmokos dydį ir teisminio ginčo nagrinėjimo metu nepaneigė nustatytų aplinkybių, kurios patikrinimo metu buvo kvalifikuotos kaip pažeidimas Nr. 1 ir Nr. 2 (žr. nutarties 40 p.).

46. Nustatęs šias aplinkybes atsakovas turėjo pagrindą pagal 2017 metų Parašką taikyti poveikio priemonę – skirtos tiesioginių išmokų sumos 8 769,39 Eur susigrąžinimą.

47. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021 dėl force majeure aplinkybių taikymo ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa su šios bylos nagrinėjamų atveju, todėl minėta nutartimi nesivadovaujama.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi įrodymų tyrimo apimtį bei jų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinio pažeidimo nepadarė ir vertintų įrodymų pagrindu padarytos išvados yra pakankamos teismo sprendimui priimti. Materialiosios teisės normos pritaikytos teisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, konstatuoja, jog pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius