aa3b0e12-2973-4bd7-bb2a-bdf693b858e4 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-795/2020 Proceso Nr. 1-01-1-10462-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos BaÅ¡kienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos BertaÅ¡ienės ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei, iÅ¡teisintajam P. B. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį buvo iÅ¡teisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. P. B. buvo kaltinamas ir iÅ¡teisintas dėl to, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o valstybė dėl jo veiksmų patyrė didelę žalÄ , t. y.: 1.1. P. B. buvo iÅ¡teisintas dėl to, kad, bÅ«damas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (galiojusi suvestinė redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nustatytas pareigas, t. y.

Valstybės tarnautojams nustatytÄ pareigÄ laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdyti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas; Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, bÅ«damas valstybės tarnautoju – Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto vyresniuoju veterinarijos gydytoju –, turėdamas pareigÄ vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 4 d.

įsakymu Nr. B1-89, 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytas funkcijas, t. y. siekti užtikrinti, kad į Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teritorijÄ importuojami ir tranzitu vežami gyvÅ«niniai ir negyvÅ«niniai produktai, paÅ¡arai bÅ«tų saugÅ«s, tinkamai paženklinti ir atitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktų įteisintos saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus; vykdyti iÅ¡ trečiųjų Å¡alių importuojamų ir tranzitu vežamų gyvÅ«ninių produktų ir paÅ¡arų siuntų pasienio valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, įskaitant mėginių ėmimÄ , nesilaikydamas 2010 m. kovo 12 d.

Komisijos Reglamento (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų Å¡alių, teritorijų ar jų dalių, iÅ¡ kurių į Europos SÄ jungÄ leidžiama įvežti tam tikrus gyvÅ«nus ir Å¡viežiÄ mėsÄ , sÄ raÅ¡ai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iÅ¡ Ukrainos (visos Å¡alies teritorijos) draudžiama įvežti Å¡viežiÄ galvijų mėsÄ , kadangi Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (toliau – ir KIPIS) prekės buvo nurodytos su kombinuotosios nomenklatÅ«ros kodu (toliau – KN) Nr. 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), taip pat nesilaikydamas Komisijos Reglamento (ES) Nr. 142/2011, kurio XIV priede nurodyta, kad Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas, importas į Europos SÄ jungÄ yra draudžiamas, kadangi importo deklaracijoje ir prie jos pateiktuose dokumentuose prekės buvo nurodytos su KN 05119985 (Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai, Å¡aldyta galvijų skerdena), žinodamas, kad 2018 m. kovo 6 d.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) gydytojai J. G. ir A. R. neleido įvežti į Lietuvos RespublikÄ UAB „L.“ importuojamos Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų siuntos, kurios KN importo deklaracijoje ir komerciniuose dokumentuose buvo nurodytas Nr. 05119985 (Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai, Å¡aldyta galvijų skerdena) bei pareikalavo UAB „L.“ asmens, atsakingo už gyvÅ«ninių produktų siuntÄ â€“ UAB „A.“, pateikti pasienio veterinarijos postui, per kurį importuojama gyvÅ«ninių produktų siunta, veterinarijos sertifikatÄ ir užpildytÄ veterinarinį įvežimo dokumentÄ (toliau – ir VID), kurio 2-oje dalyje pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį patikrinimÄ , įformina sprendimÄ dėl importuojamos gyvÅ«ninių produktų siuntos, neatliko gabenamos prekės veterinarinio tikrinimo ir sudarė galimybę importuoti Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų siuntÄ , kuri negalėjo bÅ«ti įvežta į Europos SÄ jungÄ :

UAB „L.“ nepateikus veterinarijos sertifikato ir VID-o, 2018 m. kovo 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyčia patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Pasienio veterinarijos posto (toliau – ir PVP) antspaudu 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinės pareigÅ«no R. I. suraÅ¡ytas pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apie plombų pakeitimÄ ir parašė, kad (duomenys neskelbtini) PVP nekontroliuoja, nors vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. 2007/275/EB, iÅ¡ trečiųjų Å¡alių importuojamiems Å¡alutiniams gyvÅ«niniams produktams, kurių KN 05119985, pasienio veterinarijos postuose turi bÅ«ti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas ir įforminamas veterinarinis įvežimo dokumentas.

P. B. tyčia neatliko UAB „L.“ gabenamos prekės, kurios KN 05119985 (Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai, Å¡aldyta galvijų skerdena, kilmės Å¡alis (duomenys neskelbtini)) pasienio veterinarinio patikrinimo ir, tokiu bÅ«du suklaidinęs (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto pareigÅ«nus, sudarė galimybę UAB „L.“ įsivežti konteinerius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su Å¡aldyta galvijų skerdena – iÅ¡ viso 54 890 kg, netinkančia žmonių maistui, į Lietuvos RespublikÄ , kuri negalėjo bÅ«ti įvežta į Europos SÄ jungÄ , po ko Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai pateko į rinkÄ kaip žmonių vartojimui tinkamas produktas, nes UAB „L.“ dalį Å¡aldytos galvijų skerdenos pardavė, t. y.: 2018 m. kovo 12 d. 2 000 kg skerdenos pardavė A.

J., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Po to A. J. 80 kg skerdenos pardavė D. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) r. sav., ir 2018 m. kovo 23 d. 12 000 kg skerdenos vilkiku „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenama į (duomenys neskelbtini) RespublikÄ , kuriÄ Ä¯sigijo (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini). P. B. buvo kaltinamas, jog tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais pažemino valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – autoritetÄ ir įvaizdį visuomenėje, asmenų pasitikėjimÄ Å¡ia institucija bei taip padarė valstybei didelę neturtinę žalÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė S. Pučkienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Taip pat taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimÄ â€“, ketveriems metams atimant teisę dirbti valstybės tarnautoju. 2.1.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2018 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) uoste ((duomenys neskelbtini)) į konteinerius gabenantį laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ pakrauti 3 konteineriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su Å¡aldytos jautienos Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų siunta, kurių iÅ¡krovimo uostas nurodyta (duomenys neskelbtini) (Lietuva). Sutartyje nurodytas siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“. Konteineriai buvo atgabenti į LietuvÄ , nes jÅ«rinėje pervežimo sutartyje ir buvo nurodyta, kad konteineriai gabenami iÅ¡ (duomenys neskelbtini) uosto į (duomenys neskelbtini) uostÄ .

Konteineriai buvo gabenami tranzitu per (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo perkrauti iÅ¡ laivo „(duomenys neskelbtini)” į laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, tačiau konteinerių perdavimas ekspeditoriams (duomenys neskelbtini) uoste nevyko. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojo O. R. parodymai, KIPIS sistemos duomenys. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) komisijos 2018 m. birželio 21 d. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) veterinarijos ir importo ofiso pareigÅ«nai informavo Komisijos atstovÄ , kad Å¡is ofisas jokių dokumentų neturi ir Å¡ių siuntų patikros neatliko.

Duomenų, kad laivas su kroviniu bÅ«tų užsukęs į Nyderlandų uostÄ nėra, taip pat nėra duomenų, kad Nyderlandų veterinarijos pareigÅ«nai bÅ«tų atlikę krovinio patikrÄ . Taigi, esant Å¡iems duomenims, apeliaciniame skunde pažymėta, jog visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tai europinis krovinys ir, vadovaujantis Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 142/2011, Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų siunta „galėjo bÅ«ti įvežta su komerciniu dokumentu, nes ji atitiko visus formalius reikalavimus, be to, siunta jau buvo Europos SÄ jungoje, nes į (duomenys neskelbtini) uostÄ atgabenta iÅ¡ (duomenys neskelbtini)“. 2.2.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siunta atitiko visus formalius reikalavimus. 2018 m. gegužės 7 d. rašte, gautame iš VMVT, nurodyta, kad:

1. Iš trečiųjų šalių importuojamiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kurių pasienio veterinarijos postuose turi būti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas, yra įforminamas veterinarinis įvežimo dokumentas;

2. Asmuo, atsakingas už gyvÅ«ninių produktų siuntÄ , pasienio veterinarijos postui, per kurį bus importuojama gyvÅ«ninių produktų siunta, privalo pateikti iÅ¡ankstinę informacijÄ â€“ užpildytÄ VID 1 dalį. Pasienio veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį patikrinimÄ , užpildo VID 2 dalį, kuria yra įforminamas sprendimas dėl importuojamos gyvÅ«ninių produktų siuntos;

3. Vežant gyvÅ«ninius produktus tarp Europos SÄ jungos valstybių narių, taikomas laisvo prekių judėjimo principas ir pasienio veterinarinis patikrinimas nėra atliekamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai gyvÅ«niniai produktai iÅ¡ vienos Europos SÄ jungos narės vežami į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę narę per trečiÄ jÄ Å¡alį. 2.3. GyvÅ«ninių produktų siuntos su komerciniais dokumentais gabenamos Europos SÄ jungos teritorijoje, o iÅ¡ trečiųjų Å¡alių su Veterinariniu įvežimo dokumentu.

Tarp Europos SÄ jungos Å¡alių gyvÅ«niniai ir negyvÅ«niniai produktai gali judėti be apribojimų, t. y. vežami iÅ¡ vienos Europos SÄ jungos Å¡alies į kitÄ , produktai oficialių kontroliuojančių valstybės institucijų pareigÅ«nų nesertifikuojami. Maisto kontrolės programų vykdymÄ užtikrina Å¡alių kompetentingos institucijos. Europos SÄ jungos Å¡alys apie nustatytus nesaugius produktus nedelsiant keičiasi informacija skubių praneÅ¡imų apie nesaugų maistÄ ir paÅ¡arus sistema RASFF.

Atsakomybė už produktų saugÄ , kokybę, teisingÄ Å¾enklinimÄ ir kitų nustatytų reikalavimų atitikimÄ tenka produkto gamintojui, pardavėjui. Nėra nustatyto vieningo dokumento, kuris lydėtų tiekiamus į bendrÄ jÄ Europos SÄ jungos rinkÄ maisto produktus. Dažniausiai yra naudojamas prekybos dokumentas (angl. commercial document), kuriame tiekiant į Europos SÄ jungos rinkÄ gyvÅ«ninius produktus privalo bÅ«ti nurodytas įmonės gamintojos veterinarinio patvirtinimo numeris. Prekybos dokumentÄ iÅ¡raÅ¡o prekių siuntėjas. 2.4.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog VID turi bÅ«ti pildomas visoms Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamoms gyvÅ«ninių produktų siuntoms, importuojamoms arba vežamoms tranzitu per Europos Bendrijos teritorijÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į kitas trečiÄ sias Å¡alis tiesiogiai ar įvežant jas į laisvuosius sandėlius, muitinės sandėlius, laikinojo prekių saugojimo sandėlius (importo ir eksporto terminalus) ar skirtos tiekėjams laivams, kurių veterinarinis tikrinimas atliekamas pasienio veterinarijos poste.

Pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojas, iÅ¡duodamas VID, VID 2 dalyje nurodo apie atliktÄ gyvÅ«ninių produktų siuntos veterinarinį tikrinimÄ ir apie priimtÄ sprendimÄ dėl gyvÅ«ninių produktų siuntos. Taigi apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, suklydęs dėl krovinio bÅ«klės ir nusprendęs, kad tai Europos SÄ jungos krovinys, o ne trečiųjų Å¡alių krovinys, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog krovinio dokumentai tvarkingi ir buvo siunčiami, nepažeidžiant Komisijos Reglamento (ES) Nr. 142/2011, ir nepagrįstai vadovavosi reglamento VIII priedo III skyriaus 6 punkto f papunkčiu, kuris reglamentuoja krovinių vežimÄ Europos SÄ jungoje, o ne krovinių įvežimÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Europos SÄ jungÄ . 2.5.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklausti VMVT specialistai J. Å . ir K. D.-Å . Liudytojai nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo atliekamas krovinio importas, ir paaiÅ¡kino, kad muitinės tarpininkas veterinarijos gydytojui turėjo pateikti VID pirmÄ dalį ir sertifikatus, nurodytus Komisijos Reglamente (ES) Nr. 206/2010. Komercinis dokumentas yra pildomas kroviniams, kurie keliauja po Europos SÄ jungÄ . InformacijÄ , esančiÄ komerciniame dokumente, ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo patikrinti veterinarijos gydytojas, ji buvo prieinama iÅ¡ viešųjų registrų.

Europos komisijos puslapyje patvirtintos įmonės, skerdyklos, gamintojai, kurie turi teisę dirbti su Å¡alutiniais gyvÅ«niniais produktais, o gydytojas turi įsitikinti, ar pateiktas tinkamas sertifikatas. Visų pirma, turėjo bÅ«ti patikrinta, ar siunčianti įmonė turėjo teisę siųsti Å¡alutinius gyvÅ«ninius produktus, nes siųsti gali tik įmonė, turinti leidimÄ dirbti su Å¡alutiniais gyvÅ«niniais produktais. IÅ¡ bylos medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė nėra patvirtinta ar įregistruota kaip Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų ir (ar) jų gaminių tvarkymo įmonė.

Å alutinių gyvÅ«ninių produktų, mėsos iÅ¡ Ukrainos ir Egipto importas yra negalimas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nurodytų liudytojų parodymus teismas aprašė, bet jų nevertino. 2.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad, norėdamos į Europos SÄ jungÄ importuoti gyvÅ«ninės kilmės produktus, trečiosios Å¡alies įmonės turi bÅ«ti įtrauktos į Europos SÄ jungos patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡us. Komerciniame dokumente bei (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotame veterinariniame sertifikate nurodytos įmonės – (duomenys neskelbtini) skerdykla (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) – yra neįtrauktos į patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä , o (duomenys neskelbtini) įmonė neturėjo leidimo dirbti su Å¡alutiniais gyvÅ«niniais produktais.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad, net jei 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų siunta vežama su komerciniu dokumentu (tariamai iš (duomenys neskelbtini)), VMVT atlieka tokių įvežamų siuntų kontrolę, vadovaujantis tuo pačiu Komisijos Reglamento Nr. 142/2011 IX priedu. 2.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negalima P. B. kaltinti nesilaikius 2010 m. kovo 12 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 206/2010, nes krovinys buvo ne šviežia galvijų mėsa, o šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie neskirti vartoti žmonėms.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad Komisijos Reglamente (ES) Nr. 142/2011 yra nuoroda į 2010 m. kovo 12 d. Komisijos ReglamentÄ (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomos trečiųjų Å¡alių, teritorijų arba jų dalių, iÅ¡ kurių į Europos SÄ jungÄ leidžiama įvežti tam tikrus gyvÅ«nus ir Å¡viežiÄ mėsÄ , sÄ raÅ¡ai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kada iÅ¡ Å¡ių trečiųjų Å¡alių ir kitų teritorijų turėtų bÅ«ti leidžiama importuoti tam tikrus Å¡alutinius gyvÅ«ninius produktus ar jų gaminius, kadangi Å¡ių produktų keliamas pavojus yra identiÅ¡kas tiems pavojams, kurie gali kilti dėl importuojamų gyvų gyvÅ«nų ar Å¡viežios mėsos.

Kaltinime nurodyta, kad P. B. nesilaikė Komisijos Reglamento (ES) Nr. 142/2011, kurio XIV priede nurodyta, kad Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas, importas į Europos SÄ jungÄ yra draudžiamas. Apeliaciniame skunde konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 142/2011, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nenumato vienareikÅ¡miÅ¡ko draudimo importuoti Å¡alutinius gyvÅ«ninius produktus, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas.

Å i teismo iÅ¡vada padaryta, neįsigilinus į Komisijos ReglamentÄ (ES) Nr. 142/2011, kuris, nustatydamas Å¡alis, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti importuojami Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai, nukreipia į 2010 m. kovo 12 d. Komisijos ReglamentÄ (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų Å¡alių, teritorijų ar jų dalių, iÅ¡ kurių į Europos SÄ jungÄ leidžiama įvežti tam tikrus gyvÅ«nus ir Å¡viežiÄ mėsÄ , sÄ raÅ¡ai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iÅ¡ Ukrainos (viso Å¡alies teritorijos) draudžiama įvežti Å¡viežiÄ galvijų mėsÄ . 2.8.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad P. B. neturėjo tyčios uždėti antspaudus ant plombų keitimo aktų, o tai padarė priverstas muitinės pareigÅ«nų. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nustatytas muitinės procedÅ«ras. Prekės deklaruojamos iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rai pateikiant importo muitinės deklaracijÄ elektroninėmis priemonėmis. Atliekant prekių, kurios yra susijusios su žmogaus sveikata, importÄ , yra bÅ«tinas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinimas.

Negavus patvirtinimo, tokia prekė negali bÅ«ti iÅ¡leista į laisvÄ apyvartÄ . P. B., kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojas, paraÅ¡ydamas ant plombų keitimo akto „PVP nekontroliuoja“ ir patvirtindamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos spaudu, sudarė galimybę kroviniui, kuris turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į (duomenys neskelbtini), patekti į Europos SÄ jungÄ , pažeidžiant anksčiau nurodytus reglamentus. IÅ¡ Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 4 d.

įsakymu Nr. B1-89, matyti, kad P. B., kaip veterinarijos gydytojo, pareiga užtikrinti, kad į Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teritorijÄ importuojami ir tranzitu vežami gyvÅ«niniai ir negyvÅ«niniai maisto produktai bÅ«tų saugÅ«s ir atitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktų įteisintos saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomus reikalavimus. 2.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog P. B. kaltės neįrodo byloje esantys telefoniniai pokalbiai, nes iÅ¡ telefoninių pokalbių nėra aiÅ¡ku, kokiais veiksmais P. B. buvo įtakojamas elgtis neteisėtai ir imtis veiksmų, kad Å¡aldytos jautienos krovinys bÅ«tų iÅ¡leistas į laisvÄ apyvartÄ .

Sprendžiant P. B. kaltės klausimÄ , nėra svarbu, kokiais veiksmais jis buvo įtakojamas liudytojo R. T., o svarbu, kokius veiksmus atliko dėl UAB „L.“ gabenamo krovinio 2018 m. kovo 7 d. Teismas telefoninius pokalbius vertino atsietai nuo kitų iÅ¡tirtų įrodymų, nesusiejo jų į loginę sekÄ , o tai lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ . P. B., bÅ«damas Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto vyresniuoju veterinarijos gydytoju, yra tinkamas BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi Å¡iuo atveju padarytas neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo bÅ«tini. Tokiais P. B. veiksmais sukelti padariniai – iÅ¡kraipyta VMVT normali, veiksminga, autoritetinga, Konstitucija ir įstatymais pagrįsta bei teisinės valstybės siekius atitinkanti veikla, diskredituotas ir pažemintas veterinarijos gydytojo vardas, suklaidinti muitinės pareigÅ«nai. P. B. savo nusikalstamais veiksmais sudarė sÄ lygas kitiems asmenims padaryti nusikaltimus, dėl kurių dalis produkcijos pateko į Lietuvos rinkÄ .

3. Teismo posėdžio metu prokurorė S. Pučkienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis P. B. ir jo gynėjas advokatas M. RepÅ¡as prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. Pučkienės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Å iuo atveju apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neatsižvelgė į P. B. kaltę patvirtinančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi Komisijos Reglamento (ES) Nr. 142/2011 nuostatomis, todėl netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai P. B. iÅ¡teisino. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria bÅ«tent šį esminį apeliacinio skundo klausimÄ , t. y., ar P. B. veiksmuose yra BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių visuma.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

8. Pažymėtina, jog P. B. veiksmai prokurorės pareikÅ¡tame kaltinime kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kaip piktnaudžiavimas. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalÄ patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Å io nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia prieÅ¡ingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iÅ¡kraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį.

Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelė žala.

BÅ«tent Å¡is požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo. Žala gali bÅ«ti turtinė ar neturtinė, bet ji turi bÅ«ti įvardyta nuosprendyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-696/2018, 2K-28-222/2020).

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 6 d. konteineriais (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) į Lietuvos RespublikÄ buvo atgabentas krovinys – siuntėjas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavėjas – UAB „L.“. Buvo įformintas muitinės dokumentas – importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kur prekės kodas nurodytas 05119985, kilmės Å¡alis – UA, Å¡alis siuntėja – EG, taip pat pridėti trys „Commercial document“, ant kurių uždėtas (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektorius S. A. 2018 m. vasario 12 d. atspaudas „(duomenys neskelbtini) VMVT kontrolės vienetas“ (t. 2, b. l. 84–92).

Buvo nuspręsta atlikti Å¡io krovinio patikrinimÄ per raudonÄ jį kanalÄ . 2018 m. kovo 6 d. buvo suraÅ¡ytos pažymos apie plombų pakeitimÄ konteineriuose – Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ant Å¡ių plombų pakeitimo aktų 2018 m. kovo 7 d. padaryti įraÅ¡ai „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“ (t. 2, b. l. 128–130).

10. Pažymėtina, jog kaltinime buvo nurodyta, kad P. B. nesilaikė 2010 m. kovo 12 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų Å¡alių, teritorijų ar jų dalių, iÅ¡ kurių į Europos SÄ jungÄ leidžiama įvežti tam tikrus gyvÅ«nus ir Å¡viežiÄ mėsÄ , sÄ raÅ¡ai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iÅ¡ Ukrainos (visos Å¡alies teritorijos) draudžiama įvežti Å¡viežiÄ galvijų mėsÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųsta Å GP siunta, tačiau, perkrovus Å GP gabenusius konteinerius į kitÄ laivÄ (duomenys neskelbtini), konteineriuose į Lietuvos RespublikÄ ((duomenys neskelbtini) uostÄ ) gabenama siunta KIPIS sistemoje buvo įvardinta ne kaip Å GP, bet kaip prekės su kodu KN 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), nors Å GP yra atskiras KN kodas 0511, bet dokumentuose – importo deklaracijoje ir prie jos pateiktuose dokumentuose – prekės buvo nurodytos su kodu KN 05119985, t. y.

Å GP. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vadovaujamasi minėtu reglamentu, nes krovinys buvo ne Å¡viežia galvijų mėsa, o Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai (Å GP), kurie neskirti vartoti žmonėms.

11. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, kuris reguliavimas yra aktualus, t. y. kokiais tarptautiniais teisės aktais reikia vadovautis, labai svarbu nustatyti, kokia mėsa buvo atgabenta į Lietuvos RespublikÄ ((duomenys neskelbtini) uostÄ ). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju, remiantis bylos medžiagoje esančiais duomenimis, neįmanoma nustatyti, kokia tiksliai mėsa – Å¡viežia galvijų mėsa ar Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai – buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) uostÄ .

Prokurorė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog konteineriais (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) į Lietuvos RespublikÄ buvo atgabentas Å¡viežios galvijų mėsos krovinys. VienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados neleidžia daryti ir byloje pateikti dokumentai, kuriuose fiksuojamas krovinio gabenimas: 11.1. Taigi muitinės dokumente – importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), prekės kodas nurodytas 05119985, o pats krovinys įvardintas kaip jautienos skerdena, netinkama vartoti žmonių maistui (t. 1, b. l. 91–92; t. 2, b. l. 84–85). 11.2.

Pažymėtina, jog siuntėjo – (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vardu 2018 m. sausio 18 d. buvo išrašyti 3 Komerciniai dokumentai tuo pačiu numeriu, tačiau juose pateikti duomenys skiriasi (skiriasi nurodytas šalutinių gyvūninių produktų kiekis, pakuočių skaičius ir konteinerių numeriai): 1) 2018 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) (konteinerio No. (duomenys neskelbtini), kiekis 19670 kg, pakuočių skaičius 316 vnt.); 2) 2018 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) (konteinerio No. (duomenys neskelbtini), kiekis 17140 kg, pakuočių skaičius 235 vnt.); 3) 2018 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) (konteinerio No. (duomenys neskelbtini), kiekis 18080 kg, pakuočių skaičius 229 vnt.).

Pagal 2011 m. vasario 25 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriaus 6 punkto h papunktį Prekybos dokumento eilės numeris ir vietinis eilės numeris suteikiami tai pačiai siuntai tik vienÄ kartÄ . Todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl visi 3 Komerciniai dokumentai buvo tos pačios datos ir su tuo pačiu numeriu arba kodėl visi produktai nebuvo vežami su vienu Komerciniu dokumentu kaip viena siunta. Visuose Komerciniuose dokumentuose pateikta informacija, kad Lietuvos įmonė UAB „L.“ ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonės gavo 2018 m. sausio 29 d. laivu iÅ¡siųstus Å¡aldytus 3 kategorijos Å¡alutinius gyvÅ«ninius produktus (mėsa) (t. 2, b. l. 87–92). 11.3. 2018 m. vasario 5 d. krovos dokumentas (Bill of lading) Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas (duomenys neskelbtini), deklaruoja, kad 2018 m. sausio 29 d. pakrovimo uoste (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į konteinerius gabenantį laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ pakrauti 3 konteineriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su Å¡aldytos jautienos Å GP siunta (Frozen beef animal by-product), kurių iÅ¡krovimo uostas (duomenys neskelbtini) (Lietuva) (t. 1, b. l. 80–84). 11.4.

Remiantis KIPIS – valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacine sistema, skirta elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklÄ vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimÄ uoste, kurios yra KIPIS naudotojai, nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) uosto laivu „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vyko 3 konteineriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

KIPIS informacinėje sistemoje nurodoma, kad minėti konteineriai į Lietuvos RespublikÄ ((duomenys neskelbtini) uostÄ ) atvyko su kodu KN 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta) (t. 1, b. l. 96–105). 11.5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojas turi teisę prisijungti prie KIPIS sistemos. Pažymėtina, jog krovinio sÄ raÅ¡o (Cargo Manifest) duomenis į KIPIS sistemÄ suveda laivo kapitonas ar kitas laivo kapitono įgaliotas asmuo. Pasienio veterinarijos posto pareigÅ«nai, analizuodami krovinio sÄ raÅ¡o ar konosamento (Bill of Lading) duomenis, gali nustatyti prekių siuntėjÄ , gavėjÄ , prekes gabenantį laivÄ , konteinerio numerį, konteinerio tipÄ , plombos numerį, prekių pakuočių skaičių, bruto masę ir prekių pavadinimÄ .

BÅ«tina pažymėti, jog Å¡iuo atveju KIPIS sistemoje buvo nurodyta, kad 2018 m. kovo 5 d. prekės gabenamos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jÅ«rų uosto ((duomenys neskelbtini)), t. y. 3 konteineriai su užšaldyta galvijų mėsa, KN kodas 0202 (t. 2, b. l. 20). 11.6. 2018 m. kovo 8 d. siuntėjo (duomenys neskelbtini) įmonės vardu buvo iÅ¡duoti 3 krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR), kuriuose nurodyta, kad gavėjui UAB „L.“ iÅ¡ krovinio pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini) į krovinio iÅ¡krovimo vietÄ (duomenys neskelbtini) siunčiama prekė (jautienos skerdena, netinkama vartoti žmonių maistui).

CMR nurodyti Å PG kiekiai ir pakuočių skaičius atitinka Komerciniuose dokumentuose nurodytus (t. 1, b. l. 106–108). 11.7. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisijos 2018 m. birželio 21 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųsta Å GP siunta, tačiau, perkrovus Å GP gabenusius konteinerius į kitÄ laivÄ (duomenys neskelbtini), konteineriuose į Lietuvos RespublikÄ ((duomenys neskelbtini) uostÄ ) gabenama siunta KIPIS sistemoje buvo įvardinta ne kaip Å GP, bet kaip prekės su kodu KN 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), nors Å GP yra atskiras KN kodas 0511, tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl siunčiamų konteinerių produkcija iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo pažymėta ne Å GP KN kodu, o kodu KN 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), kaip žmonių maistui galimai skirta produkcija (t. 1, b. l. 53).

IÅ¡ viso to, kas aptarta, matyti, jog nagrinėjamu atveju taip ir nebuvo nustatyta, koks iÅ¡ tiesų krovinys – užšaldyta galvijų mėsa ar Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai – buvo atgabentas į (duomenys neskelbtini) uostÄ 3 konteineriuose. 11.8. BÅ«tina pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. kovo 28 d. kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigÅ«nais atliko UAB „L.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimÄ , kurio metu patikrinti pareiÅ¡kėjo iÅ¡ UAB „K.“ nuomojami sandėliai, buvo suraÅ¡ytas Å GP/Å GPG siuntų atsekamumo užtikrinimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „L.“ Å¡aldymo kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) laikomi suÅ¡aldyti 3 kategorijos Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai – galvijų skerdenos dalys-pusės, kurie paženklinti nesilaikant Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimų, atliktas jų svėrimas. IÅ¡ viso patikrinimo metu rasta 42 950 kg Å GP ir 12 000 kg Å GP, kurios (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos iniciatyva buvo sugrÄ Å¾intos iÅ¡ kelyje sulaikytos transporto priemonės be krovinio gabenimo dokumentų, kurias galimai buvo bandoma realizuoti žmonių maistui, t. y. iÅ¡ viso 54 950 kg.

Pagal Komerciniuose dokumentuose pateiktÄ informacijÄ UAB „L.“ atsisiuntė 54 890 kg Å GP (skirtumas 60 kg). Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisijos 2018 m. birželio 21 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktu vertinimu, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, ar Komerciniuose dokumentuose ir patikrinimo metu rastų Å GP kiekiai skiriasi dėl produkcijos svėrimo paklaidos, ar UAB „L.“ kartu su Komerciniuose dokumentuose nurodyta Å GP jau prieÅ¡ tai turėjo Å GP ar žmonių maistui skirtos produkcijos, ar tai apskritai yra ta pati mėsa, kuri į (duomenys neskelbtini) uostÄ buvo atgabenta konteineriuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Taigi net atliktas patikrinimas nesudaro pagrindo vienareikšmiškai abejonių nekeliančiai išvadai padaryti apie tai, kokia mėsa buvo 2018 m. kovo 6 d. atgabenta į (duomenys neskelbtini).

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjama byla dėl P. B. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, yra iÅ¡skirta iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas, o baudžiamoji byla perduota su kaltinamuoju aktu į (duomenys neskelbtini) teismÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje R. T., be kita ko, yra kaltinamas tuo, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendamas daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčių sumokėjimo, muitinės procedÅ«roms įforminti muitinės pareigÅ«nams pateikė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie gabenamų prekių vertę ir taip iÅ¡vengė muitinės kontrolės: 12.1.

R. T., bÅ«damas UAB „L.“ įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), organizavo į Å¡iÄ Ä¯monę Å¡aldytos mėsos (jautienos) skerdienos krovinio importÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) valstybės, kurio pagal (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytÄ 2018 m. sausio 18 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (INVOICE) Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ viso 54890 kg po 800 Eur už tonÄ ) vertė 43 912 Eur, t. y. virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ .

Gabendamas šį krovinį (Å¡aldytos mėsos (jautienos) skerdienÄ ) per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ â€“ (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto Konteinerių terminalo padalinį, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡vengti mokesčių sumokėjimo, muitinės procedÅ«roms įforminti muitinės pareigÅ«nams pateikė aiÅ¡kiai suklastotÄ importo deklaracijÄ , kurioje nurodyta sumažinta prekių kaina, t. y. pateikė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie gabenamas prekes ir taip iÅ¡vengė muitinės kontrolės, ir papildomai skaičiuotinų 9221,52 Eur pridėtinės vertės mokesčių sumokėjimo už Å¡aldytos mėsos (jautienos) skerdienos importÄ , o bÅ«tent: 12.2. 2018 m. kovo 6 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) valstybės į Lietuvos RespublikÄ , per Lietuvos Respublikos sienÄ , į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto Konteinerių terminalo padalinį, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvežė 3 konteinerius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su Å¡aldytos mėsos (jautienos) skerdiena, viso 54 890 kg, netinkančia žmonių maistui, ir importo procedÅ«ros įforminimui 2018 m. sausio 25 d. pateikė UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovui A.

K., nežinančiam apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (INVOICE) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad importuojamas krovinys – mėsa (jautienos skerdiena) 14 820,30 Eur vertės, o muitinės tarpininkas A. K., nesupratęs jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pagal pateiktus duomenis užpildė elektroninę importo deklaracijÄ , joje nurodydamas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie importuojamų prekių vertę, ir pateikė per MDAS sistemÄ (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigÅ«nams, kurie suteikė importo deklaracijai numerį (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys – krovinio vertė 14 820,30 Eur.

Taigi Å¡iais veiksmais R. T. yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). 12.3. Taigi matyti, jog R. T. yra kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas A. K., įrašė į importo deklaracijÄ neteisingus duomenis apie importuojamų produktų vertę. Vis dėlto, nesama duomenų ir R. T., be kita ko, nėra kaltinamas tuo, jog bÅ«tų į importo deklaracijÄ taip pat įrašęs neteisingus duomenis apie importuojamų produktų rūšį – Å¡aldyta mėsa (jautienos skerdena), netinkama žmonių maistui (Å GP), vietoj užšaldytos galvijų mėsos – ir jos kilmės vietÄ .

Pažymėtina, jog kontrabandos byla dar yra neišnagrinėta, o bylas atskyrus, nagrinėjamu atveju yra sprendžiama būtent tik dėl P. B. kaltės, t. y. nagrinėjamu atveju R. T. veiksmai vertinami itin ribota apimtimi – tiek, kiek duomenys apie juos gali patvirtinti arba paneigti P. B. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, P. B. kaltė (nekaltumas) negali būti išimtinai grindžiami kitoje byloje esančiais duomenimis, o apie jo galimybę vertinti ir nustatyti, ar importo deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi (nesuklastoti), teisėjų kolegija nutartyje dar pasisakys.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog vien ta aplinkybė, kad importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti pateikti neteisingai duomenys, savaime neįrodo, kad P. B. apie tai žinojo ir, disponuodamas tokia informacija, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, leido į Lietuvos RespublikÄ Ä¯vežti krovinį, kuris negalėjo patekti į Europos SÄ jungÄ .

13. Vertinant P. B. veiksmus dėl neatlikto gabenamos prekės veterinarinio tikrinimo, itin svarbu yra aptarti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) gydytojų J. G. ir A. R. sprendimÄ neleisti įvežti į Lietuvos RespublikÄ UAB „L.“ importuojamos Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų siuntos bei pareikalauti UAB „L.“ asmens, atsakingo už gyvÅ«ninių produktų siuntÄ , pateikti pasienio veterinarijos postui, per kurį importuojama gyvÅ«ninių produktų siunta, veterinarijos sertifikatÄ ir užpildytÄ veterinarinį įvežimo dokumentÄ . 13.1.

IÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Europos SÄ jungÄ importuojamų gyvÅ«ninių produktų veterinarinis tikrinimas atliekamas, vadovaujantis GyvÅ«ninių produktų, įvežamų į Lietuvos RespublikÄ , veterinarinio tikrinimo tvarka, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 „Dėl GyvÅ«ninių produktų, įvežamų į Lietuvos RespublikÄ , veterinarinio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“. Veterinarinis įvežimo dokumentas (VID) yra iÅ¡duodamas visiems į Europos SÄ jungos teritorijÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių importuojamiems gyvÅ«niniams produktams.

Ä®vertinant šį reguliavimÄ , vis dėlto bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad VIDâ€˜Ä privalo pateikti asmuo, atsakingas už gyvÅ«ninių produktų siuntÄ , pasienio veterinarijos postui, per kurį bus importuojama gyvÅ«ninių produktų siunta, t. y. privalo pateikti iÅ¡ankstinę informacijÄ â€“ užpildytÄ VID 1 dalį. Pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį patikrinimÄ , užpildo VID 2 dalį, kuria yra įforminamas sprendimas dėl importuojamos gyvÅ«ninių produktų siuntos (t. 1, b. l. 32–33).

Taigi bÅ«tent Å¡ioje dalyje bÅ«tų galima kelti P. B. atsakomybės klausimÄ , tačiau tik tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota, kad nagrinėjamu atveju VID‘as privalėjo bÅ«ti pildomas ir P. B., tai žinodamas, tyčia Å¡ios pareigos neatliko. 13.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad, vežant gyvÅ«ninius produktus tarp Europos SÄ jungos valstybių narių, taikomas laisvo prekių judėjimo principas ir pasienio veterinarinis patikrinimas nėra atliekamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai gyvÅ«niniai produktai iÅ¡ vienos Europos SÄ jungos valstybės narės vežami į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę narę per trečiÄ jÄ Å¡alį.

Vadovaujantis Komisijos sprendimu 2007/275/EB, iÅ¡ trečiųjų Å¡alių importuojamiems Å¡alutiniams gyvÅ«niniams produktams, kurių kombinuotosios nomenklatÅ«ros kodas 05119985, pasienio veterinarijos postuose turi bÅ«ti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas ir įforminamas VID (t. 1, b. l. 32–33). 13.3. Toliau aptariant reikÅ¡mingÄ teisinį reglamentavimÄ , susijusį su bÅ«tinumu nagrinėjamu atveju atlikti veterinarinį patikrinimÄ ir įforminti VID, bÅ«tina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo labai iÅ¡samiai aptarti tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklÄ , kurie yra aktualÅ«s byloje susiklosčiusiai situacijai ir jos vertinimui.

Tad apeliacinės instancijos teismas, vengdamas nereikalingų pasikartojimų, kiekvieno jų detaliai nebeaptaria, tik pabrėžia, jog 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva Nr. 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tÄ direktyvÄ , VIII priedo III skyrius reglamentuoja Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų prekybos dokumentus ir sveikumo sertifikatus.

Numatyta, kad prie vežamų Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų ir jų gaminių turi bÅ«ti pridėtas prekybos dokumentas pagal Å¡iame skyriuje nustatytÄ pavyzdį arba, kai to reikalaujama pagal šį reglamentÄ , sveikumo sertifikatas. Tačiau kompetentinga institucija gali leisti ne tik perduoti informacijÄ per alternatyviÄ sistemÄ , nurodytÄ Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, bet ir prie jos teritorijoje vežamų Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų ir jų gaminių pridėti kitokį prekybos dokumentÄ popierine ar elektronine forma, jeigu tokiame prekybos dokumente pateikiama Å¡io skyriaus pastabų 6 punkto f papunktyje nurodyta informacija. 2009 m. spalio 21 d.

Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnyje „Surinkimas, kategorijos nustatymas ir gabenimas“ 6 dalyje numatyta, kad Å¡iam straipsniui įgyvendinti gali bÅ«ti nustatytos priemonės dėl atvejų, kai nukrypstant nuo 2 dalies 1 pastraipos ir atsižvelgiant į nedidelį tam tikrų Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų arba jų gaminių visuomenės ir gyvÅ«nų sveikatai keliamÄ pavojų, Å¡iuos gaminius galima gabenti be Å¡ioje dalyje nurodytų dokumentų ar sertifikatų. 13.4.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju krovinys turėjo prekybos dokumentÄ (t. 1, b. l. 67–68; t. 3, b. l. 10–21), koks numatytas reglamente. Å iame dokumente buvo nurodyta informacija, kaip numatyta 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriaus 6 punkto f papunktyje. Krovinys buvo gabenamas su prekybos dokumentu, o VID‘as jam nebuvo bÅ«tinas, nes Å¡is prekybos dokumentas atitiko VIDâ€˜Ä . Vis dėlto, jei laikytume, kad krovinys buvo ne europinis, o iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. sausio 18 d. raÅ¡to „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ajam skyriui“ 4 punkte nurodyta, jog „VMVT pabrėžia, kad nežinodama tikslesnės informacijos apie importuojamus Å GP, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti, ar leidžiama importuoti Å GP iÅ¡ Ukrainos ar Egipto Arabų Respublikos“ (t. 2, b. l. 21).

Taigi, kaip matyti, vien tai, kad Å GP yra importuojama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) savaime nesudaro prielaidos teigti, kad yra pažeidžiamas Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 142/2011. 13.5. Prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 142/2011, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nenumato vienareikÅ¡miÅ¡ko draudimo importuoti Å¡alutinius gyvÅ«ninius produktus, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas. Prokurorė tvirtina, jog minėtasis reglamentas nukreipia į 2010 m. kovo 12 d.

Komisijos ReglamentÄ (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų Å¡alių, teritorijų ar jų dalių, iÅ¡ kurių į Europos SÄ jungÄ leidžiama įvežti tam tikrus gyvÅ«nus ir Å¡viežiÄ mėsÄ , sÄ raÅ¡ai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iÅ¡ Ukrainos (visos Å¡alies teritorijos) draudžiama įvežti Å¡viežiÄ galvijų mėsÄ . Pažymėtina, jog prokurorė apeliaciniame skunde prieÅ¡tarauja pati sau ir nurodo dviprasmiÅ¡kus teiginius, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtinti, jog Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų importas į Europos SÄ jungÄ iÅ¡ Ukrainos ar Egipto yra draudžiamas, tuo tarpu, darydama nuorodÄ Ä¯ 2010 m. kovo 12 d.

Komisijos ReglamentÄ (ES) Nr. 206/2010, prokurorė pati pažymi, kad jis uždraudžia Å¡viežios galvijų mėsos įvežimÄ Ä¯ Europos SÄ jungÄ iÅ¡ Ukrainos (visos Å¡alies teritorijos). Å alutinių gyvÅ«ninių produktų importas negali visais atvejais iÅ¡ anksto bÅ«ti prilyginamas Å¡viežios galvijų mėsos įvežimui.

14. Atsižvelgiant į prokurorės apeliacinio skundo teiginius, kad nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikomas kitas reguliavimas, negu priimdamas nuosprendį vadovavosi pirmosios instancijos teismas, kadangi krovinys buvo ne europinis, o iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, bÅ«tina kelti klausimÄ , ar P. B. pagal užpildytÄ importo deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo ir galėjo suprasti, kad UAB „L.“ skirti Å GP importuojami ne iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ trečiųjų Å¡alių. Visų pirma, pažymėtina, jog net ir preziumuojant, kad importo deklaracijoje esantys duomenys galėjo bÅ«ti suklastoti, reikia įvertinti, jog tokį faktÄ patvirtinti ar paneigti turi kompetentingi savo srities ekspertai, turintys specialių žinių.

Net ir iÅ¡kilus analogiÅ¡kam klausimui, pavyzdžiui, dėl dokumentuose užfiksuotų duomenų tikrumo (autentiÅ¡kumo), bylos nagrinėjimo teisme metu, teisėjai prieÅ¡ priimdami sprendimÄ , įprastai nutartimi paskiria ekspertizę. Taigi negalima daryti iÅ¡vados, jog P. B. turėjo ir galėjo, remdamasis savo asmeninėmis savybėmis, numatyti, kad importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie mėsos rūšį (Å GP ar galvijų mėsa, skirta žmonėms vartoti) ir kilmę (Europos SÄ jungos valstybė narė ar trečioji Å¡alis) galėjo bÅ«ti suklastoti ar pateikti žinomai neteisingi duomenys. 14.1.

Pirmiausia pastebėtina, jog Å GP kilmė negalėjo bÅ«ti nustatyta taip paprastai vien pagal importo deklaracijÄ ir komercinius dokumentus. Šį vertinimÄ 2018 m. birželio 21 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisija (t. 1, b. l. 48). Pažymėtina, jog nors pagal (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini) pareigÅ«no, atsakant į Valstybinės maisto ir veterinarijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo – valstybinio veterinarijos inspektoriaus J.

Å . 2018 m. gegužės 21 d. elektroniniu paÅ¡tu pateiktÄ paklausimÄ , elektroniniu paÅ¡tu pateiktÄ informacijÄ , (duomenys neskelbtini) įmonė (krovinio siuntėja) nėra patvirtinta ar įregistruota kaip Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų ir (ar) jų gaminių tvarkymo įmonė, tačiau Å¡i informacija gauta tik ikiteisminio tyrimo metu, užklausus kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas (t. 1, b. l. 51). Taigi 2018 m. kovo 6 d., krovinio atvykimo metu, aptariama informacija P. B. nedisponavo ir, spręsdamas dėl bÅ«tinumo atlikti veterinarinį vertinimÄ bei įforminti VIDâ€˜Ä , ja remtis negalėjo. 14.2.

Papildomai pažymėtina, jog TRACES sistemoje nebuvo pateikta informacija apie UAB „L.“ 2018 m. kovo 6 d. įvežtus Å alutinius gyvÅ«ninius produktus (Å GP), tačiau 3 kategorijos Å GP prekybiniai dokumentai į TRACES sistemÄ nevedami (t. 1, b. l. 51). Kita vertus, tais atvejais, kai Å GP siunta vežama su komerciniu dokumentu (pavyzdžiui, tariamai iÅ¡ (duomenys neskelbtini)), tokios siuntos kontrolę ir veterinarinį patikrinimÄ atlieka teritorinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau tik tuomet, kai yra gautas praneÅ¡imas TRACES sistemoje, o nagrinėjamu atveju toks praneÅ¡imas gautas nebuvo (t. 1, b. l. 52).

Taigi iÅ¡ visų faktinių aplinkybių ir dokumentuose užfiksuotos informacijos matyti, jog P. B. neturėjo pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina atlikti veterinarinį patikrinimÄ , nes įvežama produkcija – gyvÅ«ninės kilmės mėsa arba Å GP – gali bÅ«ti ne iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės narės, o iÅ¡ trečiosios Å¡alies.

15. Toliau sprendžiant klausimÄ dėl pagrindo traukti P. B. baudžiamojon atsakomybėn buvimo, bÅ«tina aptarti jo, kaip Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo, atsakomybės ribas, taip pat analizuoti jo ir (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigÅ«nų atsakomybės santykį. 15.1. Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo pareigybės apraÅ¡ymo 7.2. ir 7.3. punktuose numatyta, jog Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Tarnybos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymÄ , vykdo iÅ¡ trečiųjų Å¡alių importuojamų ir tranzitu vežamų gyvÅ«ninių produktų ir paÅ¡arų siuntų pasienio valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, įskaitant mėginių ėmimÄ ; taip pat vykdo iÅ¡ trečiųjų Å¡alių importuojamų į Lietuvos RespublikÄ negyvÅ«ninių maisto ir į ES importuojamo negyvÅ«ninio maisto, kuriam taikomi specialieji importo į ES reikalavimai, pasienio valstybinę maisto kontrolę (t. 1, b. l. 127–129).

Visų pirma, bÅ«tina pažymėti, jog, kaip jau aptarta anksčiau, P. B. neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „L.“ skirta siunta, buvusi konteineriuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo į LietuvÄ , (duomenys neskelbtini) uostÄ , laivu pristatyta ne iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės narės, o iÅ¡ trečiosios Å¡alies, todėl jo pareigos atlikti valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę apimtis nagrinėjamu atveju skiriasi. Ne mažiau svarbu tai, kad ant trijų komercinių dokumentų yra uždėtas (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektorius S. A. 2018 m. vasario 12 d. atspaudas „(duomenys neskelbtini) VMVT kontrolės vienetas“ (t. 2, b. l. 87–92).

Minimi dokumentai su S. A. rezoliucija P. B. buvo pateikti ir jis suprato, jog šie parašai ir rekvizitai ant komercinių dokumentų reiškia, kad S. A. apie krovinį žino ir (duomenys neskelbtini) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jį kontroliuos. 15.2. P. B., UAB „L.“ nepateikus veterinarijos sertifikato ir VID‘o, 2018 m. kovo 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Pasienio veterinarijos posto (PVP) antspaudu 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinės pareigūno R.

I. suraÅ¡ytas pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apie plombų pakeitimÄ ir parašė, kad „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“ (t. 1, b. l. 93–95; t. 2, b. l. 128–130). BÅ«tina atkreipti dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinės pareigÅ«nai atliko UAB „L.“ skirto krovinio patikrinimÄ , tačiau pačiame plombų pakeitime nei P. B., nei kiti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojai nedalyvavo.

Taigi, akivaizdu, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigÅ«nų nebuvo, kai buvo nuimtos krovinio plombos, muitinės pareigÅ«nai patys atėjo pas juos pasikonsultuoti. Matyti, jog P. B. apie mėsos kilmę, rūšį, bÅ«tinumÄ atlikti veterinarinį patikrinimÄ sprendė tik iÅ¡ jam pateiktų dokumentų ir jų kopijų, pats krovinio nebuvo matęs ir apžiÅ«rėjęs. Taigi, kyla klausimas dėl plombų keitimÄ atlikusių (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinės pareigÅ«nų veiksmų – ar jiems buvo aiÅ¡ku, kad atgabenta ne Å GP siunta, o žmonių vartojimui skirta gyvÅ«ninės mėsos skerdena; ar jiems nekilo įtarimas, kad krovinys gali bÅ«ti atkeliavęs ne iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės narės; kodėl jie UAB „L.“ atsakingų už krovinį asmenų neprašė pateikti papildomų dokumentų ir kt.

Galima preziumuoti, jog tikrai ne vien P. B. veiksmai sÄ lygojo situacijÄ ir sudarė galimybę UAB „L.“ įsivežti konteinerius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma kaltinime, su Å¡aldyta galvijų skerdena – iÅ¡ viso 54 890 kg, netinkančia žmonių maistui, į Lietuvos RespublikÄ . 15.3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateiktu vertinimu, jog bylos duomenų visuma, įskaitant ir liudytojų parodymus, patvirtina, kad ne P. B. suklaidino muitinės pareigÅ«nus, o muitinės pareigÅ«nai primygtinai reikalavo, jog P. B. uždėtų ant plombų keitimo aktų spaudÄ , kad „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja veterinarijos gydytoja J. G. parodė, kad jos budėjimo metu atvyko krovinys su Å¡aldyta jautiena, ji krovinio nematė, jai, kaip veterinarijos gydytojai, buvo pateikti dokumentai. IÅ¡ dokumentų buvo matyti, kad prekė buvo iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, tačiau į LietuvÄ atkeliavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Jai buvo pateiktas Å¡ios prekės konvencinis dokumentas, kuriame ir buvo Å¡i informacija, todėl veterinarinis iÅ¡muitinimo dokumentas nebuvo reikalingas. Ji nesiėmė spręsti prekės iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ klausimo, nes Å¡ios prekės ir neturėjo tikrinti.

Ant plombos padarytas P. B. įraÅ¡as, jos manymu, yra niekinis ir jokios reikÅ¡mės neturi. P. B. šį įraÅ¡Ä galėjo padaryti spaudžiamas muitinės pareigÅ«nų (t. 6, b. l. 69–71). Liudytojas A. R., veterinarijos gydytojas, paaiÅ¡kino kad krovinys į postÄ atvyko jo ir J. G. budėjimo metu, t. y. 2018 m. kovo 6 d. Apie krovinio atgabenimÄ jie paprastai sužino prieÅ¡ parÄ elektroniniu paÅ¡tu, bet Å¡iuo atveju apie krovinį jokios iÅ¡ankstinės informacijos negavo. Jis susidÅ«rė su jam nematyta dokumento forma.

Su Å¡iuo kroviniu dirbo J. G., jis girdėjo, kaip ji aiÅ¡kinosi dėl Å¡io krovinio. Vis dėlto klausimas buvo paliktas spręsti kitos pamainos veterinarinės tarnybos specialistams. TÄ pačiÄ dienÄ atėjo pareigÅ«nai iÅ¡ kriminalinės tarnybos ir paprašė peržiÅ«rėti dokumentus, kuriuos jie atsinešė. Po pietų taip pat buvo atėję muitinės darbuotojai, kurie klausė, ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigÅ«nai pasiraÅ¡ys ant plombų pakeitimo akto. 2018 m. kovo 7 d. apie 8 val. perdavė pamainÄ , tuo metu atvyko krovinio savininkai, kurie piktinosi, kodėl nėra iÅ¡leidžiamas krovinys.

Nebuvo pateiktas veterinarinis dokumentas, todėl jie krovinio netikrino, ant dokumentų nepasiraÅ¡inėjo (t. 6, b. l. 71–72). Tokie liudytojų parodymai patvirtina, kad, jų nuomone, UAB „L.“ skirtam 3 konteinerių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kroviniui neturėjo bÅ«ti atliekamas veterinarinis patikrinimas, o P. B. užraÅ¡as ant plombų pakeitimo aktų savaime nebuvo vienintelis veiksnys, kuris sÄ lygojo leidimÄ Ä¯vežti siuntÄ . Be to, liudytojai patvirtino, kad praÅ¡ymÄ , jog P. B. pasiraÅ¡ytų ant plombų pakeitimo aktų, buvo iÅ¡reiÅ¡kę patys (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinės pareigÅ«nai. 15.4.

Šiuos liudytojų parodymus atitinkama dalimi patvirtina ir paties išteisintojo P. B. parodymai. Pažymėtina, kad jo pozicija visa apimtimi buvo nuosekli ir nesikeitė tiek bylos nagrinėjimo teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. P. B. pažymėjo, kad, kai su juo susisiekė UAB „L.“ vadovas, jis nurodė, jog jei yra (duomenys neskelbtini) komercinis dokumentas, tai VID‘as nereikalingas, nes VID‘as turėtų būti išduotas (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) turėtų būti atliktas veterinarinis išmuitinimas. 2018 m. kovo 7 d. 8 val.

P. B. atėjo į darbÄ , priėmė pamainÄ iÅ¡ A. R. ir J. G. Jie pasakė, kad yra trys konteineriai su Å¡aldyta jautiena iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), bet yra pateiktas tik (duomenys neskelbtini) komercinis dokumentas. Taip pat sakė, kad muitininkai buvo atidarę konteinerius, bet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigÅ«nai nedalyvavo, o muitinės pareigÅ«nai buvo atėję ir prašė pasiraÅ¡yti, bet jie niekur nesirašė. Kaip P. B. suprato iÅ¡ A. R. ir J. G., jie taip pat manė, kad ta jautiena veterinariÅ¡kai iÅ¡muitinta buvo (duomenys neskelbtini).

P. B. liko su R. Å ., kuris tuo metu laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. 2018 m. kovo 7 d. ryte atėjo UAB „A.“ atstovai ir reiÅ¡kė pasipiktinimÄ , kad nepraleidžiami kroviniai su Å¡aldyta jautiena. P. B. jiems pasakė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos postas to krovinio nekontroliuoja, nes jis pagal pateiktus dokumentus turėtų bÅ«ti iÅ¡muitintas (duomenys neskelbtini). Jis kartu su atstovais nuėjo pas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto vadovybę, kur muitinės darbuotojai reikalavo, kad jis paraÅ¡ytų, jog Å¡is krovinys yra nekontroliuojamas.

Jie reikalavo pažymos, bet P. B. atsakė, kad jokios pažymos veterinarijos gydytojas neraÅ¡o, tai patvirtino ir R. Å . Nepaisant to, muitinės pareigÅ«nai, jei nereikia VID‘o, prašė paraÅ¡yti, kad krovinys yra nekontroliuojamas. P. B. ant pažymos apie plombų pakeitimÄ parašė, kad „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“, uždėjo (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto spaudÄ bei spaudÄ su data. Savo vardo pavardės P. B. nenurodė, nes tokių įrašų paprastai nedaro.

Jis neturėjo galimybės pasitikrinti, ar tikrai krovinys buvo iÅ¡muitintas (duomenys neskelbtini) ir ten iÅ¡duotas VID‘as, nes nebuvo nurodytas nei VID‘o numeris, nei bendrojo VID‘o Europoje numeris (t. 6, b. l. 130–132). Paties iÅ¡teisintojo parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ant plombų keitimo aktų jis pasirašė ne savo iniciatyva, o raginamas muitinės pareigÅ«nų ir manydamas, jog siuntos veterinarinis patikrinimas jau buvo atliktas kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje – (duomenys neskelbtini), t. y. manydamas, kad krovinys yra europinis ir importuojamai Å GP siuntai nebereikia VID‘o.

BÅ«tent tokias įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. Å . Jis paaiÅ¡kino, kad įvykio metu laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Tarnybos metu jam paskambino P. B., kuris trumpai paaiÅ¡kino situacijÄ apie muitinės darbuotojų reikalavimÄ iÅ¡spręsti krovinio paleidimo klausimÄ . Jam atvykus į postÄ ir pakalbėjus su P. B., pagal pateiktus dokumentus suprato, kad Lietuvoje Å¡iam kroviniui veterinarinis patikrinimas yra nereikalingas. Ä® kabinetÄ atėjo muitinės darbuotojos, kurių viena buvo pamainos virÅ¡ininkė.

Visi aiÅ¡kinosi situacijÄ , ar yra reikalingas veterinarinis patikrinimas. Diskusijų metu muitinės pareigÅ«nės pareikalavo, kad P. B. suraÅ¡ytų pažymÄ , jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Å¡io krovinio nekontroliuoja. PaaiÅ¡kinus, kad jie tokių pažymų neraÅ¡o, muitinės pareigÅ«nės paprašė ant bet kurio iÅ¡ dokumentų uždėti vizÄ , kad Å¡is krovinys yra nekontroliuojamas. Ilgų diskusijų ir ginčų metu P. B. ant kažkurio iÅ¡ dokumentų padarė įraÅ¡Ä (t. 6, b. l. 72–73).

Tokie liudytojo parodymai, be kita ko, patvirtina, jog spaudos ant plombų pakeitimo aktų P. B. buvo uždėtas reikalaujant muitinės pareigÅ«nams ir kolegialiai pasitarus, t. y. Å¡i pozicija nebuvo iÅ¡dėstyta iÅ¡imtinai tik paties P. B., sprendimÄ jis priėmė nevienasmeniÅ¡kai, o pasitaręs su kolegomis, taip pat ne savo iniciatyva atliko tokius veiksmus. 15.5. Vertinant susidariusiÄ situacijÄ , taip pat yra svarbÅ«s ir muitinės pareigÅ«nų parodymai. G. Ž., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2018 m. kovo 6 d. buvo tikrinamas Å¡aldytas jautienos krovinys.

TÄ pačiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) šį krovinį nukreipė veterinariniam patikrinimui, bet tÄ dienÄ dirbę veterinarai nurodė, kad prie krovinio trÅ«ksta dokumentų (VID), todėl krovinio į apyvartÄ neiÅ¡leido. 2018 m. kovo 7 d. pas posto vadovus atėjo ,,A.“ tarpininkas, reikÅ¡damas pretenzijÄ , kad krovinys yra nepaleidžiamas. Kad klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas operatyviai, G. Ž. kartu su (duomenys neskelbtini) R. Å . nuėjo į (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto patalpas ir su Å¡ios tarnybos (duomenys neskelbtini) bei veterinarijos gydytoju aiÅ¡kinosi situacijÄ .

Abu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai joms paaiÅ¡kino situacijÄ , kad, jei prekė atvyksta iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės narės, krovinys apeina jų tarnybÄ . Abu veterinarijos gydytojai laikėsi tos pačios nuomonės. Vyko ilga diskusija, o jos, kaip muitinės darbuotojos, paprašė pozicijÄ iÅ¡reikÅ¡ti raÅ¡tu, tačiau buvo prieitas kompromisas ir veterinarijos gydytojas ant krovinio plombų keitimo protokolo padarė įraÅ¡Ä apie tai, kad tarnyba krovinio nekontroliuoja (t. 6, b. l. 73).

Taigi aptarti liudytojų parodymai tik dar kartÄ patvirtina, jog ant plombų pakeitimo aktų buvo uždėtas spaudas ne dėl to, kad patvirtintų krovinio perplombavimÄ , bet pažymint, jog krovinys su komerciniu dokumentu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nėra patvirtintas pagal kokybės programÄ ir kitus teisės aktus kaip kontroliuojamas pasienio poste (t. 2, b. l. 3). Kiti liudytojų parodymai ir aptartos įvykio aplinkybės buvo detaliai nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tačiau jie neleidžia situacijos vertinti kitaip ir daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų, negu jau yra nustatyta.

16. Ä®vertinus visas reikÅ¡mingas nagrinėjamai situacijai faktines aplinkybes, aptarus aktualų teisinį reglamentavimÄ ir atsižvelgus į liudytojų parodymus, bÅ«tina spręsti klausimÄ , ar P. B. veiksmuose, kai jis ant plombų keitimo aktų užrašė „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“, buvo bÅ«tinasis nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje – piktnaudžiavimo –, požymis – tyčinė kaltės forma. 16.1. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007). Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104/2013).

Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems subjektams, ir Å¡ios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sÄ moningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Å io nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–310/2010, 2K-100/2014).

Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-370-677/2015). 16.2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinio pobÅ«džio žala yra vertinamasis požymis ir ji paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-354-511/2015, 2K-198-693/2016 ir kt.). 16.3.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tokiÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, jog netikrina Å GP siuntų, kurios siunčiamos iÅ¡ vienos Europos SÄ jungos valstybės į kitÄ (t. 2, b. l. 21), o P. B. neturėjo pagrindo abejoti importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, kad UAB „L.“ skirtas krovinys yra atkeliavęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), t. y. iÅ¡ Europos SÄ jungos, darytina iÅ¡vada, kad jog jo veiksmuose iÅ¡ankstinės tyčios nebuvo.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir jau anksčiau aptartos aplinkybės, kad, visų pirma, P. B. sprendimÄ neatlikti krovinio veterinarinio patikrinimo priėmė nevienasmeniÅ¡kai, o pasitaręs su kolegomis; antra, prieraÅ¡Ä â€žPVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“ ir spaudÄ ant plombų keitimo aktų P. B. uždėjo ne savo iniciatyva, o raginamas ir skatinamas muitinės pareigÅ«nų; trečia, dėl bylos dokumentuose ir informacinėse sistemose esančių duomenų neatitikimų neįmanoma nustatyti, ar į (duomenys neskelbtini) uostÄ atgabentuose konteineriuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo Å¡alutiniai gyvÅ«niniai produktai ar Å¡aldyta galvijų skerdena, taip pat pirminis dokumentų vertinimas neleidžia be pagrįstų abejonių spręsti apie siuntoje esančių produktų kilmę (iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės narės ar trečiosios Å¡alies) ir apie kitose valstybėse, kuriose buvo siunta, su produktais atliktas iÅ¡muitinimo procedÅ«ras; ketvirta, konteinerių plombų pakeitime ir fiziniame muitinės pareigÅ«nų atliktame siuntos patikrinime P. B. nedalyvavo. 16.4.

Visas Å¡is situacijos vertinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad P. B., neatlikdamas UAB „L.“ gabenamų prekių pasienio veterinarinio patikrinimo ir ant plombų keitimo aktų užraÅ¡ydamas „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“, nesiekė suklaidinti (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto pareigÅ«nus ir sudaryti galimybę UAB „L.“ įsivežti konteinerius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su 54 890 kg Å¡aldyta galvijų skerdena, netinkančia žmonių maistui, į Lietuvos RespublikÄ .

Akivaizdu, jog P. B. ne tik nesiekė ir nenorėjo žalingų padarinių kilimo, bet taip pat nebuvo abejingas jų atsiradimui, t. y. jis nenumatė, jog savo veiksmais gali pažeminti valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkinti institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – autoritetÄ ir įvaizdį visuomenėje, asmenų pasitikėjimÄ Å¡ia institucija ir taip padaryti valstybei didelę neturtinę žalÄ . Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog P. B. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. 16.5.

Anksčiau padarytÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija, kad, nežinodama tikslesnės informacijos apie importuojamÄ Å GP (komerciniuose dokumentuose ir KIPIS sistemoje nustatyti nesutapimai), negali atsakyti, ar leidžiama importuoti Å GP iÅ¡ Ukrainos ir Egipto (t. 2, b. l. 21). Taigi, matyti, jog net Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos informacijÄ apie tai, kad krovinys nebuvo tikrintas, negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti, ar krovinį galima įvežti, ar jį reikėjo tikrinti.

Žinoma, aptariant P. B. atsakomybės klausimÄ , galima atkreipti dėmesį, jog jis, žinodamas, kad veterinarijos gydytojai A. R. ir J. G. neiÅ¡leido krovinio ir prašė UAB „L.“ atsakingo asmens pateikti papildomus duomenis, galėjo atidžiau vertinti jam pateiktus dokumentus, sulaukti papildomų duomenų ir nedėti žymos ant plombų keitimo aktų, tačiau tai gali suponuoti tik drausminės atsakomybės kilimÄ (Å¡is klausimas buvo sprendžiamas (t. 2, b. l. 22–33), o ne baudžiamosios teisės, kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) taikymÄ , kai ne vien jo veiksmai, kaip jau konstatuota – netyčiniai, sÄ lygojo UAB „L.“ skirto krovinio įvežimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ . 16.6.

Pažymėtina, kad prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog P. B. kaltės neįrodo ir byloje esantys telefoniniai pokalbiai. Prokurorė nurodo R. T. telefoninius pokalbius su nenustatytu asmeniu, taip pat su UAB „S.“ vairuotoju P. R. 16.6.1. IÅ¡ 2018 m. vasario 28 d. pokalbio turinio matyti, kad R. T. kalbasi su nenustatytu asmeniu, esančiu Å¡alia, ir galimai planuoja papirkti muitinės pareigÅ«nus bei veterinarus, duodamas 1 000 Eur kyšį: „reikia važiuoti į veterinarijÄ , muitinėj, ten Å¡tukÄ duodu su visais ten įforminimais, kyÅ¡iais su viskuo“ (t. 3, b. l. 41–42). 16.6.2.

IÅ¡ 2018 m. kovo 6 d. pokalbio turinio matyti, kad R. T. bendrauja su anksčiau Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje dirbusius S. B., kuriam skundžiasi, jog turi sunkumų su mėsos krovinio importu, o S. B. nurodė, kad pabandys susisiekti su P.: R – „Skambinai tokiam vienam seniukui aÅ¡ telefono neturiu“; S – „P.? Nu aÅ¡ galiu pabandyt“ (t. 3, b. l. 43). 16.6.3. IÅ¡ užfiksuotų pokalbių turinio matyti, jog R. T. tik tariasi dėl susitikimo su P. B., tačiau nė vienas tų susitikimų užfiksuotas nebuvo, apie kÄ kalbėjo – neaiÅ¡ku.

Pastebėtina, kad apie kyÅ¡ius R. T. kalba ne su P. B., o su kitais asmenimis, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad kyÅ¡is apskritai buvo duotas. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tokie pokalbiai niekaip neįrodo P. B. kaltės, padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir iÅ¡ byloje esančių telefoninių pokalbių nėra aiÅ¡ku, kokiais veiksmais P. B. neva buvo įtakojamas elgtis neteisėtai ir imtis veiksmų, kad Å¡aldytos jautienos krovinys sklandžiai praeitų per sienÄ .

17. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnyje, kurių privalu laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui. Pagal šį BPK straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. 17.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl P. B. iÅ¡teisinimo argumentus ir motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir dėl to visiÅ¡kai pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad P. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jokie įrodymai nepatvirtina fakto, kad P. B. suvokė ir siekė piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi bei tokiais veiksmais padaryti didelę žalÄ valstybei. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nesama pagrindo jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kristina BaÅ¡kienė Regina BertaÅ¡ienė Savinijus Katauskas