2022-03-02 Nr. AB-5011-3-64-3-01901-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-32-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01901-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 50,40 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą bei 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Radviliškio rajono savivaldybėje administravimas. Atsakovas A. K. įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Jis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 50,40 Eur įsiskolinimas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-573 bei 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) pagrindu. Pagal Nuostatų 4.12, 12, 12.1 ir 15 punktus (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Kadangi atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamosios paskirties patalpų savininkas, tai jis laikytinas pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. jis turi prievolę sumokėti vietinę rinkliavą.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo A. K. Šiaulių RATC 50,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. bei 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Nuostatais, atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. yra 50,40 Eur, jis netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteisė įsiskolinimo sumą pareiškėjui.

III. 6. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą.

7. Atsakovas teigia, kad pagal Nuostatų 43 punktą jeigu negyveni name, rinkliavos mokėti nereikia. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), atjungta elektra, jame niekas neregistruotas. Taigi jis nėra skolingas Šiaulių RATC, nes pagal leistiną elektros energijos suvartojimo normą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 14 d. jam nepriklauso mokėti vietinę rinkliavą už namą, esantį (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėjas Šiaulių RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9. Pareiškėjas pažymi, jog remiantis Šiaulių RATC direktoriaus 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VD-53 patvirtinto Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punktu nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. mokėtojams, rinkliavos administratoriui deklaravusiems, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu, kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu, nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu <...>. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turto deklaruojantys mokėtojai privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančius dokumentus. Aprašo 22 punkte nurodoma, kad nesinaudojimas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu pateikiant įrodančius dokumentus turi būti patvirtinamas kasmet už einamuosius metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Atsakovas apie nesinaudojimą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu patvirtinančius dokumentus pateikė tik pareiškėjui inicijavus teisminį skolos išieškojimą. Jis teisės aktų nustatyta tvarka neteikė dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, t. y., kasmet atsakovas neteikė pareiškėjui duomenų, apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, kad būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl privalo apmokėti susidariusį įsiskolinimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui A. K. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuri susidarė nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

11. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 50,40 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Atsakovas A. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad faktiškai nekilnojamojo turto objektu nėra naudojamasi.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.).

13. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, be kita ko, nustato: pagal Nuostatus taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (10 p.); pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys (12 p.); kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (14 p.); nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu, kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu, nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų/darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus (43 p.); apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį, nei vieneri metai, laikotarpį, jeigu asmuo pateikia Rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau, nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus (45 p.).

14. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-27 pakeistuose Nuostatuose (įsigalioję 2019 m. birželio 1 d.) numatyti atvejai, kada vietinės rinkliavos mokėtojams nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams. Juose numatyta, jog nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc.: vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus (43.1 p.); savivaldybė ar valstybė, kai jos yra savininkės gyvenamosios paskirties objektų, kuriuose nėra deklaruotų gyventojų (43.2 p.); Savivaldybėje veikiančios bažnyčios, parapijos, maldos namai ir Savivaldybėje registruotos visuomeninės organizacijos (asociacijos) (43.3 p.). Apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį, jeigu asmuo pateikia Rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau, nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus (46 p.)

15. Apibendrindama anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, tuo metu nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal iki 2019 m. birželio 1 d. galiojusius Nuostatus apskritai negalėjo būti atleidžiamas. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-27 pakeistuose Nuostatuose (įsigalioję 2019 m. birželio 1 d.) numatyti atvejai, kada nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams.

16. Pažymėtina, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimas susidarė nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusia Nuostatų redakcija, atsakovas turėjo pateikti prašymą atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Kadangi tokio prašymo atsakovas neteikė, rinkliavos administratorius neturėjo pagrindo neskaičiuoti jam vietinės rinkliavos už jam priklausantį objektą.

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu, nes atsakovas nedeklaravo, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir neteikė nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančių dokumentų pareiškėjui.

18. Nors atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė UAB Ignitis informaciją apie suvartotą elektros energiją, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 3 d.). Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Kadangi minėtų įrodymų atsakovas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, todėl jie nėra vertinami apeliacinės instancijos teisme.

19. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė