aa387dbf-4d33-4d28-b9b2-494ffbe20169 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1365-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00836-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus kredito unijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vilniaus kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingofo“ dėl skolos pagal kredito sutartį priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vilniaus kredito unija kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingofo“ 84 000 Eur negrÄ Å¾into kredito, 3 262,19 Eur palÅ«kanų, 15 121,86 Eur delspinigių, 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki kredito visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. spalio 3 d. ji ir atsakovė sudarė kredito sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo suteikti atsakovei 84 000 Eur kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo jį grÄ Å¾inti ir mokėti palÅ«kanas.

Ieškovė tinkamai įvykdė kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų ir neatsiskaitė su ieškove.

2. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias lėšas, esančias banko sÄ skaitose, pas atsakovę grynaisiais pinigais ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , ir (ar) turtines teises, uždraudžiant minėtu turtu ir (ar) lėšomis disponuoti, pavedant turtÄ ir (ar) lėšas apraÅ¡yti ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma atsakovei yra didelė, atsakovė vengia įvykdyti savo prievoles ieÅ¡kovei ir kitiems kreditoriams, dalyvauja teisminiuose ginčuose, beveik visas atsakovės turtas yra įkeistas ar areÅ¡tuotas, kredito suma buvo panaudota ne pagal paskirtį, todėl kyla rizika, kad teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ jo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar tapti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus, nurodė neturįs pagrindo vertinti, kad reiÅ¡kiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga nagrinėjamu atveju yra įrodyta.

5. Teismas pažymėjo, kad vien tik didelė ieÅ¡kinio suma nesudaro pagrindo taikyti atsakovės turto areÅ¡tÄ . Tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieÅ¡kove, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bet sudaro pagrindÄ ginti savo teises teismine tvarka. Atsakovės finansinė padėtis pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, be to, teismui nebuvo pateikti aktualÅ«s (tarpiniai) atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie atspindėtų Å¡iuo metu, o ne 2019 metais buvusiÄ jos finansinę padėtį.

Net jei atsakovė turi tam tikrų mokumo problemų, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones nebÅ«tų užtikrinta, kad ieÅ¡kovei galimai palankus teismo sprendimas bus įvykdytas, nes turto, ypač lėšų, areÅ¡tas savaime nepadidintų atsakovės turto kiekio, bet prieÅ¡ingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms. IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar lėšas, siekdama eliminuoti galimybę įvykdyti ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, netinkamai interpretavo duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, nevertino jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos.

Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, kad atsakovė galimai yra nesÄ Å¾ininga, nes jau beveik 2 metus nevykdo savo įsipareigojimų ir didžiÄ jÄ dalį kredito (64 000 Eur) panaudojo ne pagal kredito sutartyje nustatytÄ tikslinę Å¡ios kredito dalies panaudojimo paskirtį (ne gyvenamojo namo statyboms užbaigti). Å ias aplinkybes patvirtina tai, kad įkeisto turto ekspertizės akte nustatyta gyvenamojo namo vertė yra daug mažesnė už Å¡io namo statyboms skirtÄ kredito dalį.

Jeigu kreditas bÅ«tų panaudotos statybos darbams užbaigti, nei antstolės patvarkyme, nei valstybės įmonėje Registrų centre nebÅ«tų pateikiami duomenys, kad namo statybos baigtumas sudaro 18 proc. Å ios aplinkybės, taip pat kiti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti duomenys patvirtina, kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga ir siekia bet kokiu bÅ«du apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ . 6.2. Atsakovas nebendradarbiauja su ieÅ¡kove, todėl ieÅ¡kovė negali pateikti teismui finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuose yra apibÅ«dinta, kokia yra atsakovės finansinė padėtis Å¡iuo metu.

IeÅ¡kovė pateikė teismui visus turimus duomenis ir dokumentus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius Å¡ias sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliatyvios (viena kitÄ papildančios), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ jų, laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos.

9. Byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo nutartyje iÅ¡dėstyta pozicija, teigia, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės ir argumentai pagrindžia atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau teismas neiÅ¡samiai juos įvertino ir jų pagrindu padarė klaidingas iÅ¡vadas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad poreikį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡iuo atveju pagrindžia tai, jog atsakovė, nepaisydama ieÅ¡kovės raginimų, jau 2 metus net iÅ¡ dalies su ja neatsiskaito; teismuose yra nagrinėjamos kitos bylos, kuriose yra pareikÅ¡ti reikalavimai atsakovei, ir beveik visas jos turtas yra įkeistas arba areÅ¡tuotas; atsakovė panaudojo jai suteiktÄ kreditÄ ne pagal kredito sutartyje nurodytÄ paskirtį, nes pastatas, kurio statyboms buvo suteiktas kreditas, nėra baigtas, o jo vertė yra mažesnė, nei jo statyboms skirta kredito suma; praÅ¡oma priteisti suma yra beveik dvigubai didesnė nei atsakovės praėjusių finansinių metų pajamos, todėl ieÅ¡kinio suma atsakovei yra didelė; pasikeitė atsakovės direktorius.

10. Vertinant ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytus nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad pagal naujausiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , didelė ieÅ¡kinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ . Å i aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . IeÅ¡kinio sumos dydis – tai tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik Å¡is kriterijus negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo.

Tokio iÅ¡imtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areÅ¡tas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.).

11. Aplinkybė, kad atsakovė galimai neturi pakankamai turto ieÅ¡kovės reikalavimams įvykdyti, taip pat nesuponuoja poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiÅ¡kai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019 ir kt.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda iÅ¡saugoti antrosios ginčo Å¡alies (atsakovo) turtÄ , kai esama duomenų apie galimai nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ , sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).

12. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei ieÅ¡kinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo ieÅ¡kovės valios, nei atsakovės turtinė padėtis, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant, ar egzistuoja bÅ«tinybė konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Poreikį taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovo turto areÅ¡tÄ â€“ visų pirma, sÄ lygoja Å¡io asmens nesÄ Å¾iningumas, kuris nustatomas, be kita ko, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtÄ , jį įkeisti ar kitokiu bÅ«du realiai apsunkinti ieÅ¡kovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyti argumentai, jog ieÅ¡kinio suma atsakovei yra didelė, beveik visas jos turtas yra įkeistas ir areÅ¡tuotas, jos praėjusių finansinių metų pajamos buvo mažesnės nei praÅ¡oma priteisti skola ir pan., nepagrindžia grėsmės ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nesudaro pagrindo areÅ¡tuoti atsakovės turtÄ .

13. Kita vertus, ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje grįsdama poreikį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, rėmėsi ne tik pirmiau minėtomis aplinkybėmis dėl ieÅ¡kinio sumos ir ieÅ¡kovės finansinės padėties, tačiau taip pat įrodinėjo, kad atsakovė galimai yra nesÄ Å¾ininga. Ä®rodinėdama Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovė, be kita ko, pateikė teismui duomenis, kad atsakovė panaudojo ne pagal paskirtį jai suteikto kredito dalį. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡alys 2018 m. spalio 3 d. sudarė kredito sutartį, kuria ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 84 000 Eur kreditÄ .

Sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovei suteikta 20 000 Eur suma yra skirta skolos perkėlimo sutarčiai refinansuoti, 64 000 Eur – gyvenamajam namui užbaigti. 2018 m. spalio 8 d. atsakovė, užtikrindama kredito sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeitė ieÅ¡kovės naudai žemės sklypÄ ir nebaigtas statyti gyvenamÄ sias patalpas (jų baigtumas sudarė 18 proc.), esančias name, kurio statyboms buvo skirta kredito dalis. Byloje yra pateiktas antstolės 2020 m. gegužės 29 d. patvarkymas dėl areÅ¡tuoto turto vertės nustatymo, iÅ¡ kurio matyti, kad pastatas, kurio statyboms atsakovei buvo suteiktas kreditas, nebuvo baigtas statyti.

IÅ¡ minėto antstolės patvarkymo matyti, kad areÅ¡tuoto pastato baigtumo procentas nepakito, o ekspertizės akte nustatyta turto vertė yra mažesnė, nei Å¡io turto statyboms skirta kredito suma. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė iÅ¡ tikrųjų nepanaudojo jai suteikto kredito gyvenamajam namui užbaigti, taigi, atsakovė panaudojo kreditÄ ne pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį ir, kaip nurodo ieÅ¡kovė, vengė jį grÄ Å¾inti. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo.

14. Be pirmiau iÅ¡dėstytų duomenų, tikėtinÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu ir jos galimÄ siekį iÅ¡vengti Å¡ioje byloje teismo priimto ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus sprendimo įvykdymo pagrindžia ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys apie atsakovės turto perleidimÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ Å¡ioje informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė yra inicijavusi atsakovės atžvilgiu bylÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikant actio Pauliana institutÄ .

Minėtoje byloje pateikti dokumentai pagrindžia, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. jau po to, kai Å¡ioje byloje nebuvo tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria perleido UAB „K73“ atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Byloje taip pat yra pateiktas antstolės 2020 m. rugsėjo 25 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė nebeturi daugiau jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.

Nors Å¡i ieÅ¡kovės inicijuota byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra iÅ¡nagrinėta, teismo vertinimu, pirmiau minėti įrodymai, kad po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl kredito sumos priteisimo, atsakovė perleido kitam asmeniui paskutinį savo nekilnojamÄ jį turtÄ , sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimo papildomai pagrindžia tikėtinÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo atveju egzistuoja grėsmė, jog netenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovė galėtų imtis priemonių tam, kad ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas. Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

16. Teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė, todėl surasti ir apraÅ¡yti jos turtÄ pavedama ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui. IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areÅ¡tuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Patenkinti ieÅ¡kovės Vilniaus kredito unijos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. AreÅ¡tuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingofo“ (juridinio asmens kodas 304406713, adresas: Lazdynų g. 21, Vilnius) priklausančias lėšas, esančias banko (-ų) sÄ skaitoje (-ose), pas atsakovę grynaisiais pinigais ir (ar) esančias pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį turtÄ (nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus) ir (ar) turtines teises uždraudžiant minėtu turtu ir (ar) lėšomis disponuoti, nustatant, kad bendra areÅ¡tuojamo turto vertė neturi virÅ¡yti 102 384,05 Eur (vieno Å¡imto dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių eurų 5 ct).

Pavesti areÅ¡tuotÄ turtÄ ir (ar) lėšas surasti ir apraÅ¡yti ieÅ¡kovės Vilniaus kredito unijos (juridinio asmens kodas 112043996, adresas: T. Narbuto g. 5-1, Vilnius) pasirinktam antstoliui. Teisėjas Marius Bajoras