aa374265-e114-4802-8dcd-c6831cd08fb1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-4788-1013/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04042-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.7.2; 16.9.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R.-K., teismo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

J. R.-K. 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju draudimu, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė ir apgadino kelio bortelį, priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. R.-K. į teismo posėdį neatvyko, nors jam buvo tinkamai ir laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu. PraÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ teisme negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad J. R.-K. protokole iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina J. R.-K. teismo posėdyje nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Nors J. R.-K. aiškiai savo pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų, padarius administracinius nusižengimus, neišreiškė, tačiau jo kaltę dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio J. R.-K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1).

J. R.-K. 2019 m. liepos 29 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad važiavo su automobiliu Peugeot ir įvažiavo į bortÄ prie vaikų darželio, nes atitraukė rankinį stabdį (b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės K. S. 2019 m. liepos 29 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 11.22 val. dirbdama kartu su kolega gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino kelio bortÄ ir pasiÅ¡alino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi pareiÅ¡kėja K. K., kuri paaiÅ¡kino, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val. iÅ¡girdo pro langÄ garsÄ ir pamatė, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino kelio bortÄ . IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vyras taisėsi priekinį automobilio bamperį, o po to iÅ¡ eismo įvykio vietos vyras pasiÅ¡alino. MinėtÄ automobilį rado (duomenys neskelbtini) namo kieme. Automobilio priekinis bamperis buvo apgadintas (b. l. 2).

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykio vieta ir tai, kad automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 3).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

IÅ¡ byloje esančio K. K. 2019 m. liepos 29 raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val. iÅ¡girdo stiprų garsÄ , automobilio padangų (cypimÄ ) ir trenksmÄ . Pro langÄ pamatė pilkos spalvos automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, vairuotojas buvo apie 30-35 metų, tamsių plaukų, aukÅ¡tas, lieknas. Vairuotojas buvo iÅ¡lipęs ir automobilio pataisyti bamperį, jį pataisęs iÅ¡važiavo (b. l. 5).

IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio bortÄ ir jį apgadino (b. l. 6, 36).

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio Peugeut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naujas savininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. yra M. K.. Automobilis buvo išregistruotas 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 7).

Iš byloje esančio išrašo matyti, kad pagal techninės apžiūros informacinės sistemos duomenis automobiliui Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra negalioja, ji galiojo iki 2018 m. liepos 28 d. (b. l. 11).

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedraustas, jo draudimas galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 11, 12).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto T. D. 2019 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu T. K. šis paaiškino, kad žala padaryta kelio bortui neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 37).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas J. R.-K. administracinės atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį klausimas.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo penkiasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ fiziniams asmenims – nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto dvideÅ¡imt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno Å¡imto dvideÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiÅ«ros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas iÅ¡registruoti iÅ¡ Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių Å¡viesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trisdeÅ¡imt iki keturiasdeÅ¡imt eurų.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje užfiksuota, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki dviejų tÅ«kstančių eurų.

Anksčiau nurodytais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir kurie neprieÅ¡tarauja ir vienas kitÄ papildo, nustatyta, kad J. R.-K. 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė ir apgadino kelio bortelį, priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei. Minėtas aplinkybes iÅ¡ esmės pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiÅ¡kinime, nurodydamas, kad jis, nesuvaldęs automobilio Peugeut, atsitrenkė į kelio bortelį, be to, Å¡ias aplinkybes patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. K. K. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime yra detaliai apraÅ¡ytos aplinkybės, jog iÅ¡girdusi padangų cypimo garsÄ ji pro langÄ pamatė į kelio bortelį atsitrenkusį automobilį Peugeut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji įsidėmėjo automobilio vairuotojÄ ir nufotografavo šį eismo įvykį. K. K. nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos ir policijos pareigÅ«nės K. S. 2019 m. liepos 29 d. tarnybiniame praneÅ¡ime. Eismo įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį. IÅ¡ Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmenį matyti J. R.-K. iÅ¡duotų dokumentų rÅ«Å¡ys ir nenustatyta, kad J. R.-K. bÅ«tų iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, t. y. eismo įvykio metu jis bÅ«tų turėjęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas, kurios draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Taigi minėtų duomenų visumos pagrindu konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. R.-K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Pagal Kelių eismo taisyklių 226 punktÄ dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiÅ«ra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimÄ nuvykti į transporto techninės apžiÅ«ros įmonę atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ ) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius. Kaip matyti pagal VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡Ä , automobilis Peugeut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡registruotas 2018 m. rugsėjo 14 d. Be to, techninės apžiÅ«ros informacinę sistemos duomenimis automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiÅ«ra galiojo iki 2018 m. liepos 28 d., t. y. ji eismo įvykio metu negaliojo. Be kita ko, automobilis eismo įvykio metu buvo neapdraustas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biuro informacinės sistemos duomenys, kad automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimas galiojo tik iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. Byloje surinktų, anksčiau nurodytų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų, kurie vienas kitÄ papildo ir detalizuoja, visuma patvirtina, kad J. R.-K. 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra ir kuris nedraustas privalomuoju draudimu. Todėl J. R.-K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punktÄ ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.

J. R.-K., eismo įvykio dienÄ vairuodamas automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad anksčiau nurodytais savo veiksmais J. R.-K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktÄ , jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Kaip matyti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimų, duotų tyrimo metu, jis važiuodamas automobiliu jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio bortelį. Tai, kad kelio borteliui buvo padaryti akivaizdÅ«s apgadinimai, patvirtina byloje esančios nuotraukos ir policijos pareigÅ«no T. D. tarnybinio praneÅ¡imo duomenys. Pagal byloje esančiÄ nuotraukÄ , yra matoma, kad J. R.-K. po to, kai atsitrenkė į kelio bortelį, jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir tvarkė savo automobilio priekinį bamperį, taigi jis turėjo suprasti bei matyti, kad jis apgadino tiek savo automobilį, tiek kelio bortelį. Be to, ir iÅ¡ K. K. 2019 m. liepos 29 raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas po eismo įvykio buvo iÅ¡lipęs ir automobilio pataisyti bamperį, jį pataisęs iÅ¡važiavo. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, kad kelio bortelio apgadinimai buvo akivaizdÅ«s bei Å¡iuos duomenis patvirtinančiÄ minėtÄ bylos medžiagÄ , sprendžia, kad J. R.-K. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimÄ turtÄ , tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu padaryta žala nevirÅ¡ijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur), J. R.-K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobÅ«dį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti penki administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių Å«kiu), į tai, kad nenustatyta J. R.-K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę –daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 15-35), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti J. R.-K. paskyrus baudas, lygias ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytiems baudų vidurkiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo bÅ«du (ANK 38 str.).

ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiÅ¡kinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iÅ¡ Å¡ios normos turinio iÅ¡plaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali bÅ«ti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokiÄ teisę yra įgijęs (Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018). Teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo padarymÄ , taip pat atsižvelgdamas į minėtÄ formuojamÄ teismų praktikÄ , įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamÄ J. R.-K. charakterizuojančius duomenis, kad jis nuolat daro administracinius pažeidimus ir nėra linkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių normų, sprendžia, kad J. R.-K. atimtina teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju, remiantis į bylÄ pateiktu VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡u, J. R.-K. padarė minėtÄ administracinį nusižengimÄ naudodamasis ne jam priklausančiu automobiliu Peugeut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigÄ konfiskuoti transporto priemonę, transporto priemonės konfiskavimas Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų perteklinis, todėl teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) baudÄ .

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 35 Eur (trisdeÅ¡imt penkių eurų) baudÄ .

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 11 Eur (vienuolikos eurų) baudÄ .

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 430 Eur (keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imties eurų) baudÄ .

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1 425 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. R.-K. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 1425 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti gavėjÄ â€“ VMI, gavėjo kodÄ â€“ 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) 19104953849 ir įmokos kodÄ â€“ 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jurgita Šėlienė