aa35b847-e8e3-464d-b8c0-baf3546e99d8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-123-518/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30864-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.4.2; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3; 2.1.16.1.2.1.3; 2.4.6.1. (N) L I E T U V O S A p e l i a c i n i s t e i s m a s N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistajam J.

K., gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bei nuteistas: - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiajai L. M. iÅ¡ J. K. priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. J. K. nuteistas už tai, kad: 1.1. laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, name, priklausančiame J.

K., esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų bei adekvačiai jiems pasiprieÅ¡inti, paguldęs nukentėjusiÄ jÄ ant lovos, pasikėsino lytiÅ¡kai su ja santykiauti, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo atlikti lytinio akto dėl girtumo ir nepakankamo susijaudinimo; 1.2. laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, name, priklausančiame J.

K., esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų bei adekvačiai jiems pasiprieÅ¡inti, paguldęs nukentėjusiÄ jÄ ant lovos, pasikėsino lytiÅ¡kai su ja santykiauti, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo atlikti lytinio akto dėl girtumo ir nepakankamo susijaudinimo, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , nes jo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai L.

M. praeinantį psichikos sutrikimÄ , dėl ko L. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo J. K. apeliaciniame skunde praÅ¡oma Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:

1) panaikinti nuosprendžio dalį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos arba Å¡ioje dalyje nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 4 dalies į BK 150 straipsnio 4 dalį bei suÅ¡velninant paskirtÄ bausmę;

2) panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. K. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir J. K. dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos nusikalstamos veikos iÅ¡teisinti;

3) panaikinti nuosprendžio dalį dėl kardomosios priemonės J. K. pakeitimo į suėmimÄ ir palikti galioti anksčiau taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę.

3. Apeliantas su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka dėl jame padarytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Taip pat apelianto teigimu, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas ir tai galėjo turėti įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

4. Skunde nurodoma, kad J. K. neprisipažino išžaginęs mažametę L. M. ar pasikėsinęs tai padaryti, tikinama, jog J. K. su nukentėjusiÄ ja neturėjo jokių lytinių santykių bei jokiais savo veiksmais nesiekė lytinės sueities, tačiau neneigiama, kad J. K. su L. M. atliko kai kuriuos seksualinio pobÅ«džio veiksmus, visgi Å¡ie veiksmai atlikti tik pačiai nukentėjusiajai įkyriai praÅ¡ant. 4.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakomybė pagal BK 149 straipsnį kyla tik tais atvejais, kai bÅ«na pradėtas lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios, t. y. vyro varpa įkiÅ¡ta į moters lytinius organus.

Å iuo atveju apygardos teismas pagrįstai, remdamasis bylos duomenų visuma, tame tarpe teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, konstatavo, kad J. K. varpa į nukentėjusiosios lytinius organus įvesta nebuvo. Tačiau skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog J. K. veika turi bÅ«ti kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimÄ . Kaltininko veikÄ kvalifikuojant kaip pasikėsinimÄ išžaginti turi bÅ«ti neabejotinai įrodytas kaltininko siekis atlikti bÅ«tent natÅ«ralų, bet prievartinį (prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ ) lytinį aktÄ . 4.2.

Teigiama, kad J. K. nenorėjo su nukentėjusiÄ ja L. M. atlikti natÅ«ralaus lytinio akto ir to nesiekė, apie tai nenurodė ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusioji. Specialisto iÅ¡vadoje nenustatyti ne tik jokie L. M. kÅ«no pakenkimai lytinių organų srityse, bet netgi ir tokių sričių bent minimalaus sudirginimo požymiai. Kaip parodė J. K., jis savo varpa braukė per nukentėjusiosios kÅ«nÄ netoli jos lytinių organų, bet nei jos lytinius organus lietė rankomis, siekdamas padėti sau įvesti varpÄ Ä¯ juos, nei tai mėgino padaryti kitais bÅ«dais, prieÅ¡ingai, nesutikdamas su nukentėjusiosios praÅ¡ymu įvesti varpÄ Ä¯ jos makÅ¡tį aiÅ¡kino, kad „ji per stora ir į jos maÅ¾Ä vaginÄ niekaip netilps“.

Teismų praktikoje skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais bÅ«dais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, t. y. oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«dais (kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«das paprastai pasireiÅ¡kia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kiÅ¡ant pirÅ¡tus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan.) pripažįstama lytinės aistros tenkinimu ir kvalifikuojama pagal BK 150 straipsnį. 4.3.

Taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių abejonių nekeliančių duomenų, kurių pagrindu J. K. veiksmus bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, o ne pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Apie jokį J. K. lytinį aktÄ su nukentėjusiÄ jÄ savo apklausoje nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausta liudytoja J. G. (t. 1, b. l. 100-102), nors nukentėjusiosios motina V. M., tik iÅ¡ liudytojos J. G. sužinojusi apie tai, kas vyko tarp J.

K. ir J. M., savo 2018 m. birželio 28 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad jos dukra tariamai su J. K. santykiavo (t. 1, b. l. 36), o liudytoja apklausta nukentėjusiosios sesuo A. M. parodė tariamai iÅ¡ liudytojos J. G. girdėjusi, jog jos sesei L. M. nuteistasis kiÅ¡o lytinį organÄ ir jai skaudėjo. Toks nukentėjusiosios motinos ir sesers aplinkybių apie įvykį nurodymas leidžia teigti, jog tokiu bÅ«du yra bandoma pasunkinti J. K. teisinę padėtį. Be to, liudytoja J. G. teismo posėdyje apklausta nebuvo, nors teismas ir buvo nusprendęs, jog jÄ teismo posėdyje apklausti yra bÅ«tina, todėl byla buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir tai galėjo teismui sutrukdyti priimti teisingÄ nuosprendį. 4.4.

Apelianto teigimu, J. K. nebuvo pripažintas kaltu dėl to, jog seksualinio pobÅ«džio veiksmus atliko prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , o tai yra bÅ«tinas nusikalstamos veikos požymis, rodantis veikos nusikalstamumÄ . Kaip nurodė nuteistasis, jis visus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko tik jos valia ir jos įkyriai praÅ¡omas. Kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų V. M., E. K. parodymų, nukentėjusioji tikrai buvo labai įkyri, siekusi bendravimo su suaugusiais asmenimis, tame tarpe ir su nuteistuoju, todėl negalima teigti, jog nukentėjusioji tikrai negalėjo bÅ«ti iniciatyvi, siekiant seksualinio pobÅ«džio veiksmų.

Tai, kad L. M. buvo labai iniciatyvi visapusiÅ¡kam bendravimui su J. K., akivaizdžiai matyti iÅ¡ liudytojos E. K. parodymų ir tarpusavio bendravimo telefonu duomenų. Be to, pačios nukentėjusiosios elgesys, kai jos motina bei sesuo užklupo jÄ bendraujant su J. K. telefonu (Å¡ypsojosi, nebuvo iÅ¡sigandusi, vengė kÄ nors paaiÅ¡kinti apie bendravimÄ su J. K., o aiÅ¡kindama apie J. K. veiksmus nenurodė nieko bloga), taip pat nepaneigia galimos nukentėjusiosios iniciatyvos visapusiÅ¡kam bendravimui su nuteistuoju. 4.5.

Skunde akcentuojama ir tai, kad kaltininkas turi suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ ir naudojantis bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle. Byloje nustatyta, kad J. K. turi pakankamai rimtų psichinės sveikatos problemų, dėl to yra tik (duomenys neskelbtini) darbingas, ne kartÄ gydytas psichiatrijos ligoninėje, taigi, nuteistojo suvokimas yra ženkliai apsunkintas. Nors teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo konstatuota, kad J. K. gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau klausimas apie nuteistojo galimybes visiÅ¡kai suvokti kitų asmenų veiksmus ir elgesį ekspertams nebuvo pateiktas.

Be to, ekspertams nebuvo pateikti klausimai, ar dėl J. K. psichikos sutrikimų nebuvo pagrindo spręsti dėl riboto nuteistojo pakaltinamumo.

5. Skunde nesutinkama su tuo, kad nuteistojo J. K. veiksmai galėjo nulemti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nukentėjusiajai L. M. nustatytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl reakcijos į stiprų stresÄ . Nukentėjusiosios motinos V. M. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad po įvykių dukra neatrodė iÅ¡sigandusi (t. 1, b. l. 36). Liudytoja A. Å . parodė, kad jai apsilankius pas nukentėjusiÄ jÄ po įvykio, nukentėjusioji įvykio nesureikÅ¡mino, liudytoja jokių nukentėjusiosios patirto streso požymių neįžvelgė.

Liudytoja G. Ž. parodė, kad tuoj po praneÅ¡imo apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ gavimo lankė nukentėjusiÄ jÄ ir taip pat neįžvelgė jokių streso požymių, ji nebuvo iÅ¡sigandusi. IÅ¡ to galima spręsti, jog neigiamÄ nukentėjusiosios reakcijÄ , buvusiÄ pagrindu specialistams konstatuoti jos sveikatos sutrikdymÄ , nulėmė visai ne nuteistojo veiksmai jos atžvilgiu, bet itin intensyvus kitų asmenų kamantinėjimas apie jos bendravimÄ su nuteistuoju pakankamai intymiais klausimais.

Tai patvirtina ir ikiteisminiame tyrime apklaustos liudytojos J. G. parodymai, jog nukentėjusioji susijaudino ir pradėjo verkti tik po to, kai jÄ pakeltu tonu pradėjo kamantinėti jos motina ir sesuo apie tai, su kuo ji susiraÅ¡inėja (t. 1, b. l. 100-102). Pati nukentėjusioji L. M. niekada neįvardijo nuteistojo J. K. elgesio kaip galėjusio sukelti jai stresÄ ir atitinkamas neigiamas reakcijas. Netgi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, pavadintoje „Psichikos bÅ«klė“, yra konkrečiai nurodyti L.

M. teiginiai, jog J. K. jÄ visur glostė, bet neskriaudė, apie tai jai kalbėti liÅ«dna, nes gali supykti mama (t. 2, b. l. 63-71). Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad J. K. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nes tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io.

6. Be to, skunde praÅ¡oma panaikinti J. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Apelianto nuomone, anksčiau taikyta kardomoji priemonė visiÅ¡kai be pagrindo skundžiamu nuosprendžiu buvo pakeista pačia griežčiausia. PraktiÅ¡kai jokių motyvų, kurie pagrįstų kardomosios priemonės pakeitimÄ , skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvias nuostatas, suėmimas gali bÅ«ti skiriamas, jo terminas gali bÅ«ti pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

J. K. niekada nebuvo pažeidęs Å¡velnesnės kardomosios priemonės reikalavimų, netrukdė proceso, nedarė jokių teisės pažeidimų, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , legalias pragyvenimui reikalingas pajamas – gauna (duomenys neskelbtini) paÅ¡alpas, papildomai uždarbiauja atsitiktiniais darbais. IÅ¡ to galima spręsti, jog BPK 118 straipsnyje numatyti tikslų įgyvendinimÄ užtikrino ir anksčiau taikyta Å¡velnesnio pobÅ«džio kardomoji priemonė. Vien tai, kad į vienÄ teismo posėdį nuteistasis atvyko bÅ«damas neblaivus, negali nulemti suėmimo taikymo, nes tÄ kartÄ pats teismas tokį poelgį įvertino tik įspėdamas J.

K.. Pažymima ir tai, kad teismų praktikoje nemotyvuotas kardomųjų priemonių pakeitimas priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį yra pripažįstamas ydingu ir toks sprendimas naikinamas (baudžiamoji byla Nr. 1A-655-495/2016 ir kt.).

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir J. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ 9. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J.

K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

10. Skundžiamu nuosprendžiu J. K. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės pasikėsino lytiÅ¡kai su ja santykiauti, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatÄ , nes jo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai L. M. praeinantį psichikos sutrikimÄ , dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o iÅ¡teisinti jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, arba perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 4 dalies į BK 150 straipsnio 4 dalį.

Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka dėl jame padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo J.

K. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas.

11. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu atliko tam tikrus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, tačiau nurodo, jog nenorėjo ir nesiekė su pastarÄ ja lytiÅ¡kai santykiauti. Apelianto nuomone, jo atlikti veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami nebent pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip mažamečio asmens seksualinis prievartavimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas išžagino mažametį asmenį. Pagal BK 149 straipsnį, išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle. Tuo tarpu BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį. Pagal BK 150 straipsnį, seksualinis prievartavimas – tai lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle. 11.1.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji L. M. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad pažįsta J. K., nes pas jį daug kartų buvo namuose. Paskutinį kartÄ jai nepatiko, kaip pastarasis elgėsi, kadangi jis kiÅ¡o savo lytinį organÄ (nukentėjusioji nupiešė ir parodė, kad į jos lytinių organų sritį). L. M. apie tai papasakojo savo sesei ir jos draugei (t. 1, b. l. 119-124). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-210/2018 tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad nukentėjusioji L.

M. psichikos bÅ«klės ir psichologinio tyrimo metu ekspertėms pasakė, jog J. K. jÄ visur glostė, lietė, taip pat parodė, kad jis savo lytiniu organu lietė jos lytinį organÄ ir nukentėjusiajai tai nepatiko. Å iame ekspertizės akte konstatuota, kad L. M. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių „kas kur kÄ darė“ aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu.

L. M. gebėjimÄ duoti iÅ¡samesnius, nuoseklesnius ir detalesnius parodymus riboja ne tik jai bÅ«dingi raidos sunkumai (bendrieji pažintiniai jos gebėjimai yra labai žemi – atitinka (duomenys neskelbtini)), bet ir emocinė jos bÅ«sena ir nesupratimas apie su ja galimai atliktų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo reikÅ¡mę. Padidintas polinkis fantazuoti L. M. nenustatytas (t. 2, b. l. 63-71). 11.2. Tai, kad J. K. nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus netiesiogiai patvirtina ir liudytojų V.

M., A. M. bei J. G., kurioms nukentėjusioji papasakojo apie nuteistojo veiksmus, parodymai. Pirmosios instancijos teisme nepavykus apklausti nepilnametės liudytojos J. G., BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 3, b. l. 151). Å ios apklausos metu liudytoja J. G. parodė, kad buvo pas A. M. namuose, kai pastarosios seseriai L. M. į telefonÄ atėjo SMS žinutė. A. M. paėmė sesers telefonÄ , pradėjo klausinėti, kas jai raÅ¡o žinutes, tačiau L.

M. neatsakė. Tada A. M. paskambino tuo numeriu, o kalbėjosi jos mama V. M.. Atsiliepusiam vyriÅ¡kiui ji pasakė, kad telefono numerį perduos policijai, tuomet pastarasis nutraukė pokalbį. A. M. ir V. M. klausė L. M., kas tas vyras, iÅ¡ kur gavo jo telefono numerį, tačiau pastaroji pradėjo verkti ir nekalbėjo. Kai pradėjo klausinėti J. G., tada L. M. atsakinėjo arba linksėjo galva. Paklausus, kÄ su tuo vyru veikė, L. M. pradėjo verkti, rodė, kad jis jÄ bučiavo į žandÄ , lÅ«pas, nurenginėjo, jai tai nepatiko, ji verkė, bandė bėgti, spardėsi (t. 1, b. l. 100-102). 11.3.

Liudytoja V. M., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad vienÄ dienÄ pastebėjo, kad į dukros L. M. telefonÄ pradėjo eiti žinutės. Paklausus, kas jai raÅ¡o, pastaroji neatsakė. Vyresnioji duktė A. M. atėmė iÅ¡ L. M. telefonÄ ir garsiai perskaitė žinutę, kurioje buvo paraÅ¡yta „saldainiukė“. Kai ji pati su dukra ir J. G. pradėjo L. M. klausti, kas jai raÅ¡inėja ir kas atsitiko, pastaroji pasakė, kur gyvena žmogus, raÅ¡inėjantis jai žinutes, taip pat, kad tas vyras jos nelietė.

L. M. daugiau pasakė J. G., iÅ¡ kurios liudytoja ir sužinojo, kÄ J. K. darė jos dukrai (t. 3, b. l. 143-144). 11.4. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus pirmosios instancijos teisme dėl sesers L. bendravimo su J. K. davė ir liudytoja A. M., t.y. ji parodė, kad telefone matė žinutę, kurioje buvo paraÅ¡yta „saldainiukė“. Paskambinus į sesers telefonÄ Å¾inutes raÅ¡ančio asmens telefono numerį, juo atsiliepė neblaivus vyras, kuris neriÅ¡liai kalbėjo. Vėliau L. M. daugiau pasipasakojo J.

G. ir iÅ¡ jos sužinojo, jog J. K. prikalbino L. M., nusivedė jÄ pas save į namus, kiÅ¡o lytinį organÄ ir jai skaudėjo. L. M. nurodė, kur yra J. K. namas. Vėliau sesuo jai pasakė tik tiek, kad buvo pas J. K. namuose, ir, kad pastarasis jÄ kalbino bei lietė (t. 3, b. l. 144). 11.5. Tai, kad nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus teisminio nagrinėjimo metu neneigė ir pats nuteistasis J. K.. Pastarasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad su L. M. susipažino gatvėje, kai ji paprašė saldainių.

Vėliau L. M. pati susirado, kur jis gyvena, ateidavo pas jį į namus, į statybas, kur jis dirbdavo, kartu žaisdavo su kamuoliu, L. M. žaisdavo telefonu. J. K. nežinojo, kiek L. M. yra metų, manė, kad jai yra 14-15 metų. Buvo atvejis, kai jis darbe iÅ¡gėręs alaus grįžo namo. Pas jį namuose buvo L. M., kuri pati nusirengė, nusimovė kelnaites, atsigulė ant lovos ir paprašė į jos makÅ¡tį įkiÅ¡ti savo lytinį organÄ . Jis pasakė, kad neįkiÅ¡, nes ji yra per maža, be to, jam nebuvo erekcijos.

Jis buvo nusiėmęs marÅ¡kinėlius ir kelnes bei savo lytiniu organu prisilietė prie L. M. Å¡launų, Å¡ono, buvo jÄ truputį užgulęs, tačiau nukentėjusiosios lytinių organų nelietė ir lytinio akto atlikti nebandė. L. M. pasakė, kad jai skauda, J. K. atsakė, jog jam nėra erekcijos, ir greitai atsikėlė nuo jos. Po Å¡io įvykio L. M. jam nieko nesakė, abu apsirengė ir toliau žaidė su kamuoliu (t. 3, b. l. 135, 143). 11.6. Tokie nuteistojo J. K. parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja jo parodymams, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. 2018 m. liepos 4 d. vykusios apklausos metu J.

K. parodė, kad su L. M. susipažino prie parduotuvės, kai pastaroji jį užkalbino ir paprašė nupirkti saldainių. Vėliau L. M. susirado, kur jis gyvena, ateidavo pas jį į namus, jie kartu žaisdavo. VienÄ dienÄ L. M. pati nusirengė, nusimovė kelnaites ir paprašė jo įkiÅ¡ti lytinį organÄ jai į vaginÄ . Jis nusirengė marÅ¡kinėlius, žemyn nusismaukė kelnes ir atsigulė ant nukentėjusiosios. J. K. kelis kartus bandė įkiÅ¡ti savo lytinį organÄ L. M. į vaginÄ , tačiau jam nepavyko, nes nebuvo erekcijos.

Tuo metu nukentėjusioji pasakė, kad jai skauda, todėl J. K. nuo jos atsitraukė. Nežinojo kiek L. M. metų, gal 14-15 metų (t. 2, b. l. 130-132). 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. kovo 5 d. vykusių apklausų metu, dalyvaujant gynėjui, J. K. patvirtino savo ankstesnius parodymus (t. 2, b. l. 138-139, 151-152). 11.7. Taigi, nuteistojo pozicija dėl prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ L. M. atliktų seksualinio pobÅ«džio veiksmų turinio buvo nenuosekli. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. K. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku bandė lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja L.

M., tačiau lytinio akto pradėti nepavyko, nes jam nebuvo erekcijos. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. K. pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, kad lytinio akto su nukentėjusiÄ ja atlikti nebandė, o tik su savo lytiniu organu lietėsi prie nukentėjusiosios Å¡launų ir Å¡ono. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog minėtos J. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Å ių apklausų metu dalyvaudavo J.

K. gynėjas. Nuteistasis apklausų protokoluose savo paraÅ¡u patvirtino, kad protokolÄ perskaitė ir kad suraÅ¡yta teisingai. Ä®rodymai byloje negali bÅ«ti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos. Å iuo atveju nuteistojo J. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant juos su visa kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos palygindamas ir sugretindamas ne tiktai su pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais, bet ir su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl J.

K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 11.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios L. M. parodymai, nuteistojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ dalies liudytojų V. M., A. M. bei J. G. parodymai patvirtina, kad nuteistasis J. K. kaltinime nurodytu laiku bandė lytiÅ¡kai santykiauti su mažamete nukentėjusiÄ ja L. M., tačiau lytinio akto pradėti negalėjo dėl girtumo ir nepakankamo susijaudinimo. Å ie įrodymai taip pat paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , kad J.

K. nesiekė su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai santykiauti, o tik bandė patenkinti savo lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo su asmeniu pradžios: veika kvalifikuojama kaip baigtas išžaginimas pagal BK 149 straipsnį, kai lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkiÅ¡ta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-349-696/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir aptartÄ teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo J. K. veiksmus įvertino kaip pasikėsinimÄ padaryti išžaginimÄ . Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo J. K. apeliacinio skundo praÅ¡ymo jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 4 dalies į BK 150 straipsnio 4 dalį. 11.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. nebuvo pripažintas kaltu dėl to, jog seksualinio pobÅ«džio veiksmus atliko prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , o tai yra bÅ«tinas nusikalstamos veikos požymis, rodantis veikos nusikalstamumÄ .

Kaip nurodė nuteistasis, jis visus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko tik jos valia ir jos įkyriai prašomas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu J. K. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M. bejėgiška būkle dėl mažametystės pasikėsino lytiškai su ja santykiauti. Pažymėtina, kad lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusio asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle.

Nukentėjusio asmens fizinė bÅ«klė, kuri gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, gali bÅ«ti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, todėl Å¡iam faktui nustatyti gali bÅ«ti gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė. Lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, teismas turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandÄ ir tik tada padaryti iÅ¡vadÄ , ar sutikimas yra sÄ moningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę. PrieÅ¡ingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ . 11.10. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu jai buvo (duomenys neskelbtini).

Taigi nukentėjusioji įvykio metu buvo ženkliai jaunesnė negu 14 metų amžiaus, iki kurio asmuo laikomas mažamečiu. Teisėjų kolegijos nuomone, jau vien Å¡i aplinkybė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji L. M. dėl jos amžiaus buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, dėl kurios negalėjo pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Be to, tai visiÅ¡kai patvirtina ir nukentėjusiajai atliktos teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vados. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-210/2018 konstatuota, kad nei nagrinėjamų įvykių metu, nei Å¡iuo metu L.

M. nesuprato ir nesupranta su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl adekvačiai negalėjo jiems pasiprieÅ¡inti. L. M. elgesį įvykių metu (patikliai ėjo į santykį su mažai pažįstamu J. K., lengvai susigundė materialiu paskatinimu ir malonia jai žaidimų veikla, neįvertino grėsmės ir apie netinkamÄ seksualinį elgesį savarankiÅ¡kai nepasisakė kitiems suaugusiems) sÄ lygojo ne tik jos nesupratimas apie su ja galimai atliktų veiksmų esmę, bet ir jai bÅ«dingi individualÅ«s psichologiniai ypatumai: labai žemi, (duomenys neskelbtini) siekiantys gebėjimai, neselektyvus prieraiÅ¡umas, padidintas polinkis į įtaigumÄ (t. 2, b. l. 63-71).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios ekspertizės akto iÅ¡vados neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji L. M. dėl mažametystės ir psichologinių ypatumų nesuprato kaltininko veiksmų esmės, jų pavojingumo, daromos žalos ir dėl to negalėjo jam adekvačiai pasiprieÅ¡inti. Å ios iÅ¡vados taip pat neabejotinai paneigia bet kokiÄ tikimybę, kad nukentėjusioji pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ bÅ«tų suvokusi daromų su ja veiksmų esmę ir tai suvokdama bÅ«tų davusi sutikimÄ tokiems santykiams.

IÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad J. K. pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su mažamete nukentėjusiÄ ja L. M., pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka dėl amžiaus bÅ«kle. 11.11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstama veika pagal BK 149 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama tada, kai kaltininkas suvokė, jog nukentėjusysis yra mažametis. Teisėjų kolegijos nuomone, tai Å¡ioje byloje taipogi įrodyta. J. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nežinojo, kiek L.

M. yra metų, manė, jog jai gal 14-15 metų. Tokie nuteistojo J. K. parodymai prieÅ¡tarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. kovo 5 d. vykusios apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, J. K. parodė, kad L. M. elgdavosi, kaip 10-12 metų vaikas, jos elgesys buvo vaikiÅ¡kas, neprotingas. J. K. su ja bendravo kaip su vaiku (t. 2, b. l. 151-152). Liudytoja E. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusioji L. M. buvo panaÅ¡i į 13–14 metų vaikÄ , nuteistasis sakė, jog su mergaite žaisdavo, mėtydavo butelį (t. 3, b. l. 144-145).

Ekspertizės akto Nr. 103MS-210/2018 tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusioji L. M. elgiasi vaikiÅ¡kai, atrodo jaunesnė nei yra pagal amžių (t. 2, b. l. 68-69). Be to, pažymėtina, kad J. K. nukentėjusiÄ jÄ matė ne vienÄ kartÄ , ne epizodiÅ¡kai, o susitikinėjo su ja daug kartų, taip pat stebėjo jÄ nusirengusiÄ , bandė su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai santykiauti, todėl matė ir jos kÅ«no sudėjimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis J.

K. suprato, jog nukentėjusioji L. M. yra mažametė. 11.13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltininkas turi suvokti, jog lytinės aistros tenkinimas vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ ir naudojantis bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad J. K. turi pakankamai rimtų psichinės sveikatos problemų, dėl to yra tik (duomenys neskelbtini) darbingas, ne kartÄ gydytas psichiatrijos ligoninėje, todėl nuteistojo suvokimas yra ženkliai apsunkintas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus.

Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kilo abejonių dėl J. K. pakaltinamumo, todėl buvo paskirta atlikti kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 43). 11.14. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-16/2019 nurodyta, kad J.

K. jo nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojami Å¡ie psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini); psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. J. K., atsižvelgiant į jo intelektÄ , mÄ stymÄ , individualias psichologines ypatybes bei dėl savo bÅ«klės, nusikalstamos veikos padarymo metu bei Å¡iuo metu galėjo ir gali suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės akte konstatuota, kad J. K. yra pakaltinamas (t. 3, b. l. 79-82).

Apeliantas skunde nurodo, kad ekspertams nebuvo pateikti klausimai apie nuteistojo galimybes visiÅ¡kai suvokti kitų asmenų veiksmus ir elgesį, taip pat, ar dėl J. K. psichikos sutrikimų nebuvo pagrindo spręsti dėl riboto nuteistojo pakaltinamumo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo teiginiais. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimÄ , ar J. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, kas neabejotinai apima ir kitų asmenų veiksmus bei elgesį.

Be to, ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimÄ , ar J. K. yra pakaltinamas. Taigi, jei ekspertai bÅ«tų nustatę, kad J. K. dėl tam tikro psichikos sutrikimo nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų, tai bÅ«tų konstatuota ir ekspertizės akte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtÄ ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų iÅ¡vadų teisingumu.

Apeliantas nepateikė minėtÄ ekspertizės aktÄ paneigiančių ir bÅ«tinumÄ paskirti naujÄ teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindžiančių įrodymų. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. 11.15. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. K. veiksmus įvertino kaip pasikėsinimÄ padaryti mažamečio asmens išžaginimÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį.

12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad nuteistojo J. K. veiksmai galėjo nulemti nukentėjusiajai L. M. nustatytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl reakcijos į stiprų stresÄ . Apelianto nuomone, tokiÄ nukentėjusiosios reakcijÄ nulėmė visai ne nuteistojo veiksmai, bet itin intensyvus kitų asmenų klausinėjimas apie jos bendravimÄ su nuteistuoju pakankamai intymiais klausimais. Apeliantas mano, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nes tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 12.1. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-210/2018 padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu L. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamo įvykio. L. M. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu L. M. psichikos bÅ«senoje vyrauja kliniÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tos reakcijos į stiprų stresÄ (byloje nagrinėjamus įvykius) – stebimas nerimas, įtampa, iÅ¡liekantys viso tyrimo metu, kurie ypatingai iÅ¡ryÅ¡kėja, kalbant apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Padaryta iÅ¡vada, kad L. M. byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį iÅ¡gyveno ir iki Å¡iol iÅ¡gyvena kaip ilgai besitęsiantį stresogeninį įvykį, trikdantį L. M. kasdienį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ (t. 2, b. l. 63-71). Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertė E. K. paaiÅ¡kino, kad tyrimas buvo atliekamas 2018 m. spalio 30 d., t. y. po įvykio praėjus daugiau kaip 10 dienų, ir pas nukentėjusiÄ jÄ buvo iÅ¡likusios stiprios reakcijos į stresÄ , siejamÄ su nagrinėjamais įvykiais. Todėl buvo padaryta iÅ¡vada dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Bendravimo su tiriamÄ ja metu, klausiant ir kalbant apie tiriamus byloje įvykius, buvo matomos nukentėjusiosios emocinės reakcijos, t. y. stiprios gėdos reakcijos, vegetacinės iÅ¡raiÅ¡kos, vengimas kalbėti (t. 3, b. l. 184-185). 12.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pati nukentėjusioji L. M. niekada neįvardijo nuteistojo J. K. elgesio kaip galėjusio sukelti jai stresÄ ir atitinkamas neigiamas reakcijas. Tiek apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek psichikos bÅ«klės ir psichologinio tyrimo metu nukentėjusioji aiÅ¡kiai parodė, kad jai nepatiko, kaip nuteistasis J.

K. su ja elgėsi aptariamų įvykių metu. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad liudytojomis pirmosios instancijos teisme apklaustos socialinės darbuotojos A. Å . ir G. Ž. parodė, jog apsilankiusios pas nukentėjusiÄ jÄ po įvykio, jokių patirto streso požymių neįžvelgė (t. 3, b. l. 166-167). Tačiau liudytojos taipogi parodė, kad nukentėjusiajai apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį uždavė tik abstraktaus pobÅ«džio klausimus ir kad L. M. apie šį įvykį kalbėti vengė.

Todėl liudytojų A. Å . ir G. Ž. parodymai nepaneigia ekspertizės akte pateiktų iÅ¡vadų dėl nukentėjusiosios L. M. psichikos bÅ«senos, kuriÄ sukėlė byloje aptariami įvykiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtÄ ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų iÅ¡vadų teisingumu. 12.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡skyrus nuteistojo J.

K. panaudotÄ seksualinę prievartÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo J. K. neteisėti veiksmai sukėlė nukentėjusiajai L. M. praeinantį psichikos sutrikimÄ , atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra teisinga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. K. veiksmus įvertino kaip nesunkų mažamečio asmens sveikatos sutrikdymÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Dėl bausmės 13. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Å is apeliacinio skundo praÅ¡ymas atmetamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam J. K. yra teisėta bei pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. K. motyvavo jam skiriamų baus­mių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apibÅ«dinančias tiek nuteis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos. 13.1.

J. K. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 149 straipsnio 4 dalis). Pastarasis nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistojo J. K. tyčiniais veiksmais pasikėsinta išžaginti mažametę, dėl nuteistojo veiksmų nesunkiai sutrikdyta mažametės sveikata. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę J. K. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad J.

K. anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 7-9), tačiau baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 13-16), niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje (t. 3, b. l. 28-29). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į J. K. diagnozuotus psichikos sutrikimus, nes jie turės neabejotinÄ Ä¯takÄ jo gebėjimui socialiai ir psichologiÅ¡kai adaptuotis laisvės atėmimo vietoje tarp bausmę atliekančių asmenų, emocinei bÅ«senai ir aplinkinių elgesiui jo atžvilgiu. Be to, apygardos teismas įvertino tai, kad J.

K. viso proceso metu nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms suÅ¡velninti – neatlygino bent dalies padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusios ar jos atstovų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos reikÅ¡mės veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes. 13.2.

Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajam J. K. bausmių dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam J. K. už nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, paskyrė minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, paskyrė mažesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Dėl kardomosios priemonės 14. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. K. taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, buvo pakeista į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , suimant J. K. teismo salėje. Nuteistojo J. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti kardomÄ jÄ priemonę yra nepagrįstas, taikytas nesant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų ir sÄ lygų.

Tačiau su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo. 14.1. BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodytas teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Taigi, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas spręsti dėl kardomosios priemonės nuteistajam paskyrimo. Pažymėtina, jog numatytas teisinis reglamentavimas suteikia nuosprendį priėmusiam teismui teisę paskirti nuteistajam bet kuriÄ iÅ¡ baudžiamojo proceso įstatyme numatytų kardomųjų priemonių.

Kartu tai reiÅ¡kia, jog nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo gali bÅ«ti paskirta nebÅ«tinai ta pati kardomoji priemonė kaip iki baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo įvertina duomenis apie nuteistojo asmenybę, jo padarytų veikų pavojingumÄ , taip pat bylÄ nagrinėjant teisme galimai naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant dėl konkrečios kardomosios priemonės nuteistajam taikymo. 14.2.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog sprendimas pakeisti nuteistajam J. K. kardomÄ jÄ priemonę yra nemotyvuotas. PrieÅ¡ingai, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, nulėmusios apygardos teismo sprendimÄ pakeisti J. K. iki tol taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę į griežtesnę. Skundžiamu nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimÄ (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimÄ (BK 149 straipsnio 4 dalis). Pastarasis nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä .

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 3S-1557 J. K. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (48 balai), J. K. charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu (t. 3, b. l. 161-162), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-16/2019 J. K. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė taipogi apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos reikšmės veikos padarymui.

Tai, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ir netinkamas gyvenimo bÅ«das gali įtakoti J. K. pakartotinių teisės pažeidimų padarymÄ patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog į 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį J. K. atvyko neblaivus (t. 3, b. l. 176-178). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. K. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų bei gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai apie J.

K. turimÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , paÅ¡alpų gavimÄ ir papildomÄ uždarbiavimÄ iÅ¡ atsitiktinių darbų. 14.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Panevėžio apygardos teismas, paskirdamas J. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu nepažeidė BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų.

15. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Ernesta Montvidienė Linas Žukauskas