2020-07-01 Nr. AB-13027-3-61-3-01471-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-410-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01471-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 5 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė terminą (iki 2020 m. gegužės 11 d.) skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas turėjo patikslinti skundo argumentus, kuriais grindžia prašomos priteisti žalos atlyginimą, t. y. aiškiai nurodyti, iš kokių institucijų (subjektų) ir kokių konkrečiai institucijų neteisėtų veiksmų kildina patirtą žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo S. J. skundą laikė nepaduotu ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui, išaiškinant, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nurodė, kad 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas iki nustatyto termino turėjo patikslinti skundo argumentus, kuriais grindžia prašomos priteisti žalos atlyginimą, t. y. aiškiai nurodyti, iš kokių institucijų (subjektų) ir kokių institucijų neteisėtų veiksmų kildina patirtą žalą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą (iki 2020 m. gegužės 11 d.) skundo trūkumų, nurodytų teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje nepašalino, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas S. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto teisės aktų nuostatas ir argumentus, susijusius su bylos rūšiniu teismingumu ir tai lemiančius teisinius santykius, cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bei pakartotinai dėsto skundo argumentus. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas šokinėja per proceso stadijas ir dar nepriėmęs skundo, jau skundą išnagrinėjo. Pareiškėjas nurodo, kad prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad dėl valstybės neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, dėl valstybės institucijų pareigūnų veiksmų buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo reputacija ir sveikata. Taip pat teigia, kad keliamas ginčas yra susijęs su įvairių atskirajame skunde paminėtų valstybės institucijų pareigūnų veikimu ar neveikimu, laikant pareiškėją teritorinės policijos įstaigos areštinėje, kai tam nebuvo reikalingumo, o vėliau ir pataisos namuose, bei (ne)užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo areštinėje bei pataisos namuose, taip pat ginčas kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. J. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir laikosi pozicijos, kad turi būti byloje sprendžiant skundo priėmimo klausimą nustatyta, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjo vertinimu, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra vyraujančio administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodė, kad buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde prieštarauja Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo veiksmams, kurie pasireiškė atsisakymu prie bylos prijungti su pareiškėjo sveikata susijusius dokumentus, reikalavimu atsisakyti susipažinti su byla, pareiškėjo patalpinimu į areštinę, kurioje pareiškėjas negalėjo būti laikomas.

Pareiškėjo teigimu, prie bylos neprijungus reikšmingų dokumentų, vėliau byla aukštesnės instancijos teisme buvo išnagrinėta be šių bylai reikšmingų dokumentų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jį patalpinus į Klaipėdos areštinę jam buvo taikytas netinkamas gydymas. Vėliau pareiškėjas buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių, iš kurio buvo vežiojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo nustatyta neteisinga diagnozė, paskirtas netinkamas gydymas. Neteisingai nustatytas gydymas buvo tęsiamas ir Vilniaus pataisos namuose.

Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų valstybės veiksmų pareiškėjas patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir pan. Taigi iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jam padarytą žalą grindžia keliais aspektais – teisėjo veiksmais (neveikimu) ir netinkamai pritaikytu gydymu, dėl ko vėliau kilo neigiamų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas neteisėtus valstybės veiksmus sieja su Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo, nagrinėjusio pareiškėjo bylą, veiksmais (neveikimu), nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu pareiškėjas dėl tokio reikalavimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

O tuo atveju, jeigu pareiškėjas žalos atlyginimą kildina iš jam netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jis turėtų pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir tik nesutikus su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, su skundu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui ištaisyti šiuos skundo trūkumus: pareiškėjas turėtų patikslinti skundo argumentus, kuriais grindžia prašomos priteisti žalos atlyginimą, t. y. aiškiai nurodyti, iš kokių institucijų (subjektų) ir kokių institucijų neteisėtų veiksmų kildina patirtą žalą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo argumentai suformuluoti neaiškiai ir nėra nurodyta dėl kokių konkrečiai institucijų (subjektų) neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė prašomą priteisti neturtinę žalą. Nors skunde pareiškėjas nurodo Klaipėdos apylinkės teismo teisėją, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Vilniaus pataisos namus, Klaipėdos areštinę, Šiaulių tardymo izoliatorių, tačiau neturtinę žalą priteisti prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, nurodydamas ją vieninteliu atsakovo atstovu. Nei skunde, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė, kokie būtent atsakovo veiksmai sukėlė neturtinės žalos atsiradimą, kuo ši žala pasireiškė, nepateikė šį reikalavimą patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad procesinis dokumentas (skundas) šiuo aspektu atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kuria laikė nepaduotu pareiškėjo skundą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė