aa32687a-45a7-4a8d-b229-cffcf1dbfd02 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-849-601/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00558-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-146-547/2021 pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Turto bankui“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. pareiÅ¡kėjas A. L. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinį faktÄ , jog jis, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažo boksÄ Nr. 7, kurio plotas 57,55 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav.

2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 1996 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija, kuriÄ sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai A. P., M. K., J. B., V. M., D. Č. ir V. G., perdavė jam, pareiÅ¡kėjui už bendrovėje turėtus pajus nekilnojamojo turto objektÄ - garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav. , kuriam Å¡iuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 7, kurio plotas yra 57,55 m2.

Ä®gyvendindamas savo, kaip turto savininko teises, norėdamas įregistruoti jam priklausantį turtÄ vieÅ¡ajame registre, kreipėsi dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo, o parengus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo. Tačiau Kadastro tvarkytojo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimais jo praÅ¡ymas įregistruoti nuosavybės teises į garažo boksÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., buvo atmestas.

Jokių kitų dokumentų, iÅ¡skyrus teismui teikiamus (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės Perdavimo-priėmimo aktÄ ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , jis neturi. Apie tai, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandorį reikia įregistruoti notaro biure, nežinojo. Å iuo metu jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, nes bendrovė yra likviduota. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas jau anksčiau yra pateikęs pažymÄ , jog Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialÄ neperduoti.

Nuo pat garažo bokso Nr. 7 perdavimo jo žinion, t. y., nuo jo perdavimo už bendrovėje turėtus pajus, jis vienintelis juos valdė daugiau kaip dvideÅ¡imt ketverius metus, todėl nėra jokių apribojimų, nustatyti jam nuosavybės teisę į šį garažo boksÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu.

3. Suinteresuotieji asmenys, Varėnos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos, pateikę atsiliepimus į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, nurodė, kad teismui nustačius, jog yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad tik pareiÅ¡kėjui raÅ¡ytiniais įrodymais įrodžius garažų statybos teisėtumÄ , t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat jeigu yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos, bÅ«tų pagrindas nustatyti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ tenkino, - nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ - garažo boksÄ Nr. 7, kurio plotas yra 57,55 m2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav.

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, o atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiÅ¡kėjas statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu bÅ«du (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai). Nekilnojamuoju daiktu pareiÅ¡kėjas naudojosi nuo priėmimo-perdavimo akto suraÅ¡ymo 1996 metais, t. y. apie 24 metus. Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros skyrius 2020-12-01 pateikė atsakymÄ , kad 1968-1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone/mieste registracijos knygoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui 1978 metų lapkričio 1 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ .

Dėl to galima daryti iÅ¡vadÄ , kada garažas nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatas.

7. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sÄ lygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, kadangi Å¡i bendrovė likviduota bei Å¡ios bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialÄ neperduoti.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. 44/2325641), statiniai (statinys) faktiÅ¡kai egzistuoja. Taigi Å¡is objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių iÅ¡sidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Per nepertraukiamÄ naudojimosi nekilnojamu turtu – garažo boksu Nr. 7 nuo 1996 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo.

8. Teismas pažymėjo, kad tuo metu žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamÄ Å¾emės Å«kio įmonių turtÄ ir pareiÅ¡kėjas pagal Å¡ias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamÄ Å¾emės Å«kio įmonių turtÄ , ratÄ .

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo, todėl laikytina, kad į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pretenzijų nėra. Å ios aplinkybės rodo, kad garažo boksas (garažas) visÄ 24 metų laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki Å¡iol nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä bÅ«tų valdęs neteisėtai - pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į garaÅ¾Ä neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ patenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ nustatymo, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise įgijo 57,55 m2 ploto garažų boksÄ Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021-01-26 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-146-547/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. teismas nepagrįstai, net neiÅ¡siaiÅ¡kinęs ir apskritai netyręs jokių aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjo siekiamo įgyjamÄ ja senatimi įgyti garažo bokso statybos teisėtumo, sprendimu konstatavo, kad „<...> kaip matyti iÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. 44/2325641), statiniai (statinys) faktiÅ¡kai egzistuoja. Tai, jog pareiÅ¡kėjas garažo boksÄ Ä¯gijo neva ne statybos bÅ«du, o kaip sprendime nurodo Teismas „<...> atsižvelgiant į visumÄ nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sÄ Å¾iningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumÄ duomenų, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas“, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje neturėjo bÅ«ti nustatinėjamas garažo bokso statybos teisėtumas.

Net ir esant nustatytoms aplinkybėms dėl garažo bokso perleidimo pareiÅ¡kėjui, byloje papildomai turėjo bÅ«ti nustatytos aplinkybės dėl jo statybos teistumo dar iki perdavimo – priėmimo akto suraÅ¡ymo. Sprendime nenustačius garažo bokso statybos teisėtumo iki jo perleidimo momento, Teismo sprendimu negalėjo bÅ«ti konstatuota, kad toks garažo boksas atitinka privačios nuosavybės teisės objektui keliamus reikalavimus; 10.2. teismas sprendimu nenustatęs garažo bokso statybos teisėtumo, tačiau patenkinęs pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , nukrypo nuo LAT suformuotos teisminės praktikos dėl bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti (LAT 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009;

LAT 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016; LAT 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017); 10.3. teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl nagrinėjamoje byloje garažo bokso statybos teisėtumui nustatyti taikytinų materialinės teisės normų, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas. Teismas, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ bÅ«ti aktyviam, Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, papildomų statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų nerinko pats, tokių įpareigojimų nenurodė ir pareiÅ¡kėjui.

Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos nuomone, sprendime padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad „dėl to galima daryti iÅ¡vadÄ , kada garažas nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatas“; 10.4. net ir esant teismo nustatytoms aplinkybėms apie (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui 1978-11-01 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ , iÅ¡ kurio, neaiÅ¡ku, kokiems konkrečiai statiniams statyti ar rekonstruoti jis buvo iÅ¡duotas, byloje papildomai turėjo bÅ«ti nustatinėjamos aplinkybės, ar garažo pastatas ir jame esantis garažo boksas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo nustatyta tvarka pripažintas baigtu statyti ir tinkamu eksploatuoti.

Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių garažo statybos teisėtumÄ ; 10.5. nagrinėjamu atveju apie garažo suformavimÄ bÅ«tų buvę galima konstatuoti tik tokiu atveju, jei bÅ«tų nustatytos aplinkybės, kad egzistuoja vieÅ¡ojo administravimo subjekto (statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos) sprendimas suformuoti garaÅ¾Ä kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ . Unikalaus ar kadastrinio numerio suteikimas nekilnojamajam daiktui nėra jo, kaip nekilnojamojo turto objekto, suformavimas.

Tuo labiau, kad Nekilnojamojo turto registre pagal sprendime nurodytus unikalius ar registro numerius nėra įregistruota jokių nekilnojamojo turto objektų. Todėl teismas sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog garažo boksas „<...> yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas“, kadangi garažo boksas, dėl kurio pareikÅ¡tas reikalavimas, nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas; 10.6. teismas, sprendimu nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažo boksÄ , ėmėsi teismo kompetencijai nepriskirtinos administracinės veiklos dėl statinio ar jo dalies kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimo; 10.7. neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas, sužinojęs, kad Å¡iai sutarčiai privaloma notarinė forma, iÅ¡ naujo nesprendė garažo bokso įsigijimo nuosavybės teise klausimo sudarant naujÄ , teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ pirkimo-pardavimo sutartį.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju VÄ® Turto bankas neturi jokios informacijos apie ginčo turto statybos teisėtumÄ , todėl plačiau pasisakyti Å¡iuo klausimu negali. Papildomai pažymi, jog tikriausiai ir pats pareiÅ¡kėjas neturi/negali turėti statybos teisėtumo įrodymų, kadangi ne jis buvo ginčo turto statytojas, o turtas jam buvo perduotas už pajus. Tuo atveju, jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tuomet itin svarbu nustatyti, jog daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Å iuo atveju A. L. statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu bÅ«du.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas A. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo: 12.1. pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės (buvusio (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio) dokumentai saugojimui į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialÄ neperduoti, todėl pateikti teismui visus statybÄ leidžiančius dokumentus pareiÅ¡kėjas neturėjo jokių galimybių.

Be to, pareiÅ¡kėjo nuomone, negali bÅ«ti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, o atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiÅ¡kėjas statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu bÅ«du (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai); 12.2. nors apeliantė savo skunde nurodo eilę 1978-1979 metais galiojusių teisės aktų, reglamentavusių individualių garažų, skirtų lengvųjų automobilių laikymui, statybÄ bei garažų kooperatyvų kÅ«rimÄ , tačiau pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamas individualaus garažo statybos teisėtumo klausimas.

Todėl apeliantės nurodytas teisinis reglamentavimas Å¡iuo atveju netaikytinas, nes apie jokiÄ garažo statybÄ individualiam automobiliui laikyti jame net nebuvo kalbama; 12.3. Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros skyrius 2020-12-01 pateikė atsakymÄ , kad 1968-1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone/mieste registracijos knygoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui 1978 metų lapkričio l d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ .

Å ios mechanizacijos kiemo rekonstrukcijos metu ir buvo pastatytas garažas kolÅ«kio žemės Å«kio bei kitai mechanizacijos technikai laikyti; 12.4. pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad garažo boksas Nr. 7 nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatų, garažo boksas nuo pat jo įgijimo 1996 m. buvo valdomas nepertraukiamai, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra jai pareiÅ¡kę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

16. Byloje nustatyta, kad 1968-1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone / mieste registracijos knygoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui 1978 metų lapkričio 1 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ . (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija 1996 m. liepos mėnesį perdavė pareiÅ¡kėjui A. L. už bendrovėje jo turėtus pajus nekilnojamojo turto objektÄ â€“ 57,55 kv. m bendro ploto garažo boksÄ Nr. 7, esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav, kuriam Å¡iuo metu suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Garažas yra nekilnojamojo turto objekte (registro Nr. 44/2325641, unikalus Nr. 4400-5190-1950). Prie pastato yra suformuotas 2 250 kv. m žemės sklypas.

17. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ .

18. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-388/2010).

19. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.);

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Be to, CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

20. Sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus.

21. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, iÅ¡ esmės ginčija tik vienÄ sÄ lygÄ , nurodydama, kad statyba buvo savavaliÅ¡ka, nes į bylÄ nepateikti įrodymai, pagrindžiantys garažų priėmimÄ naudoti valstybinėje komisijoje arba garažų įteisinimÄ , o įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomi tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Sutiktina su apeliante, kad į bylÄ nėra nepateikti įrodymai, pagrindžiantys garažų priėmimÄ naudoti valstybinėje komisijoje arba garažų įteisinimÄ Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjas siekia įgyti nuosavybės teises į neteisėtai pastatyto garažo boksÄ .

23. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo garažo, į kurį praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu, statytojais, todėl atmestini kaip nepagrįsti visi apeliantės argumentai dėl to, kad teismas netaikė individualiÄ statybÄ reglamentuojančių teisės aktų. Byloje apeliantė nėra pateikusi įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, jog ginčo garažas priklausė (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui, vėliau buvo privatizuotas ir priklausė likviduotai (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, o vėliau už pajus atiteko pareiÅ¡kėjui.

24. Vertinant apeliantės argumentus dėl statybos neteisėtumo, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintų Kaimo gyvenviečių statymo taisyklių 3 punkto 2 dalyje nustatyta, kad kaimo gyvenviečių statymo bei teritorijų tvarkymo, taip pat visų rekonstruojamų ir naujai statomų objektų statybos kontrolę vykdo vietinės Tarybos, rajonų architektai ir rajonų architektai – inspektoriai. Å ių taisyklių 29 punkte buvo nustatyta, kad statybÄ galima pradėti, tik turint paruoÅ¡tÄ , nustatyta tvarka suderintÄ techninę dokumentacijÄ ir gavus rajono architekto – inspektoriaus leidimÄ .

Bet kokių pastatų, įrenginių bei inžinerinių tinklų statyba be techninės dokumentacijos ir leidimo yra laikoma savavaliÅ¡ka ir draudžiama. Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto (toliau – VSRK) 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali bÅ«ti pradėta tik gavus atitinkamÄ leidimÄ ; leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iÅ¡ valstybinių, kooperatinių ir kolÅ«kinių lėšų duoda rajonų architektai inspektoriai, o leidimus statyti pramonės, žemės Å«kio ir kitus objektus (iÅ¡skyrus aukščiau iÅ¡vardintus) įformina rajonų architektai, derindami Å¡ių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentacijÄ .

Leidimas galioja vienerius metus (sekančius kalendorinius metus). Šio įsakymo 2a punkte buvo nurodyta, kad duoti leidimai registruojami tam tikslui skirtose registracijos knygose, kuriose taip pat daromos atžymos, kai leidimai nustoja galioti arba objektai atiduodami naudoti.

25. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktos Leidimų statybai vykdyti Varėnos mieste/rajone registracijos knygos 1968-1978 metais, neginčijamai įrodyta, kad garažų statyba buvo vykdoma turint nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , t. y. garažas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio teritorijoje, pagal 1978 metų lapkričio 1 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ , kas reiÅ¡kia, kad garažų statyba buvo pradėta gavus leidimÄ , iÅ¡duotÄ pagal garažų statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ .

26. IÅ¡ byloje esančių dokumentų (Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos) matyti, kad garažas, į kurį pareiÅ¡kėjas prašė pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1979 metai, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog pastatas pastatytas (rekonstruotas) leidimo galiojimo metu, t. y. per sekančius kalendorinius metus.

27. VSRK 1966 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 37 „Dėl gamybinės paskirties objektų priėmimo naudoti tvarkos ir rajonų architektų funkcijų dalinio pakeitimo“ buvo nustatyta, kad Å¡iuo įsakymu patvirtinta gamybinės paskirties objektų priėmimo naudoti tvarka taikoma ir žemės Å«kio pastatams. Iki valstybės komisijos kvietimo baigtÄ statyti žemės Å«kio pastatÄ turi patikrinti statytojo paskirta darbo komisija. Pastatas priimamas tik tuo atveju, jeigu instaliuotais įrengimais galima pradėti gaminti žemės Å«kio produkcijÄ .

Valstybines priėmimo komisijas skiria: pastatų, kurių sÄ matinė vertė daugiau kaip 2,5 mln. rublių – Ministrų Taryba, nuo 0,5 iki 2,5 mln. rublių – Žemės Å«kio ministerija, iki 0,5 mln. rublių – rajonų vykdomieji komitetai. Ä® Å¡ių komisijų sudėtį rajonų architektai neįtraukiami, tačiau jie įpareigoti vykdyti žemės Å«kio pastatų statybos ir priėmimo naudoti kontrolę. Duomenų apie statinio priėmimÄ naudoti registracijos knygoje nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog statyba (statinio rekonstrukcija) buvo savavaliÅ¡ka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų ir jis negali bÅ«ti civilinių teisinių santykių apyvartos objektu (CPK 178 str., CK 4.103 str. 1 d.).

28. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnį inspekcijos pareigÅ«nas, nustatęs, kad statyba yra savavaliÅ¡ka, suraÅ¡o savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai, registruotu laiÅ¡ku arba kitu tinkamu bÅ«du teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iÅ¡ Å¡ių asmenų:

1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui;

2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Be to, inspekcijos pareigÅ«nas per 10 darbo dienų nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienos turi pateikti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomÄ jį nurodymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

29. Tuo tarpu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė, kaip valstybės institucija, kontroliuojanti neteisėtas statybas bei taikanti priemones jų neteisėtiems padariniams paÅ¡alinti, bÅ«tų ėmusis kokių nors veiksmų neteisėtos statybos padariniams paÅ¡alinti, t. y. buvo pareikÅ¡ti atitinkamų daiktinių savininko teisių gynimo ieÅ¡kiniai, pradėtos procedÅ«ros dėl nuosavybės teisės įgijimo į beÅ¡eimininkį, priimti sprendimai dėl neteisėtų statybų padarinių Å¡alinimo ir kt. Taip pat pažymėtina, jog statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 40 metų, byloje nėra įrodymų, jog dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijose atliekamas tyrimas, arba yra įtarimų, kad statyba pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

30. Ä®vertinus tai, kad byloje nustatyta, jog garažai buvo pastatyti kolÅ«kio teritorijoje nustatyta tvarka gavus Varėnos rajono architekto inspektoriaus leidimÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad garažas buvo pastatytas savavaliÅ¡kai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o pareiÅ¡kėjas tapo garažo valdytoju neteisėtai.

31. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali bÅ«ti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neginčija fakto, jog garažas, į kurį pareiÅ¡kėjas prašė pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, nei kitiems asmenims, kad jis negalėtų bÅ«ti nuosavybės teisės objektu.

32. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po 1979 m. buvo vykdomi kokie nors garažo statybos darbai, kad Å¡is garažo boksas nebuvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto apskaitoje, kad jis be teisinio pagrindo 1996 m. bendrovės Likvidacinės komisijos aktu buvo perduotas pareiÅ¡kėjui valdyti. Pagal 1978-1979 metais galiojusių teisės aktų nuostatas, kaimo vietovėse esantys nekilnojamojo turto objektai neturėjo bÅ«ti privalomai registruojami Nekilnojamojo turto registre, pakako fiziniams asmenims priklausantį turtÄ registruoti kaimo Å«kinėse knygose, o juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ apskaityti Å¡io asmens buhalterinėje apskaitoje, todėl apeliantės argumentai, jog garažo boksas nuo 1996 metų iki Å¡iol nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėtų prasmę tik tokiu atveju, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų prašęs nustatyti turto valdymo nuosavybės teise faktÄ (CPK 444 str. 1 d. 5 p.).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas prašė patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kai pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti tik tas aplinkybes, kad jis yra tokio daikto sÄ Å¾iningas valdytojas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu.

33. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatavo, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kiančios, kad asmuo, pretenduojantis daiktÄ Ä¯gyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis Å¡iuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktÄ . Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiÅ¡kinimas iÅ¡plaukia iÅ¡ CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ Å¾iningo įgijėjo sampratos, pagal kuriÄ sÄ Å¾iningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktÄ turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , – tai reiÅ¡kia, kad tokiam asmeniui turi bÅ«ti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymÄ , kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktÄ nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

34. Byloje pateiktas 1996 metų (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės Likvidacinės komisijos aktas kaip tik patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes, kad jis teisėtai perėmė garažo boksÄ , jį valdė atvirai, sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai iki Å¡iol ir neįgijo jo kitokiu pagrindu.

35. Apeliantė skunde taip pat nurodė, jog pats garažas (pastatas) nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, o Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruoto paties statinio, negalės būti registruojamos ir jo atskiros patalpos, todėl teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas, nes garažo boksas net ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti registruotas. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

36. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ . Taigi, pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o Å«kinė, administracinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006).

37. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 4 d. yra nustatyti statinio, dėl kurio pareikÅ¡tas reikalavimas, kadastro duomenys. Tai, kad statinys Å¡iuo metu nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nekliudo teismui priimti sprendimo dėl statinio dalių daiktinių teisių, kadangi sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pareiÅ¡kėjui teisę inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras dėl statinio įregistravimo. SprendimÄ suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka turėtų priimti apeliantė.

38. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iÅ¡ esmės siekė, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas, tačiau nepateikė jokių pagristų argumentų, suteikiančių pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, savo argumentus grįsdama vien tik deklaratyviais teiginiais apie netinkamÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ ir teismo aktyvų vaidmenį byloje.

39. Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisių gynimo bÅ«dus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumÄ Ä¯rodymų ir padaryti pagrįstas iÅ¡vadas.

40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3429-313/2015).

Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali bÅ«ti tinkamai įgyvendinta tik kai suinteresuotas asmuo iÅ¡ esmės įvykdo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigÄ , bendra tvarka jam nustatytÄ CPK 178 straipsnyje. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė ne tik nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai ir nepagrįstai praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises į garaÅ¾Ä Ä¯gyjamosios senaties pagrindu, bet ir nesiėmė pakankamų priemonių tokioms aplinkybėms įrodyti.

Pažymėtina, kad nei su atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ , nei vėliau pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiami įrodymai (iÅ¡skyrus kadastro žemėlapio iÅ¡traukÄ , kuri patvirtina, jog statinys yra pastatytas), pagrindžiantys apeliantės argumentus ir paneigiantys pareiÅ¡kėjo teikiamus įrodymus ir argumentus; buvo praÅ¡oma bylÄ nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant, neiÅ¡sakant savo nuomonės dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų papildomų dokumentų, nereiÅ¡kiant praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti papildomų įrodymų ar iÅ¡duoti leidimÄ juos gauti.

Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad apeliantė tinkamai nesinaudojo savo teisėmis, ir savo nesutikimÄ su teismo sprendimu grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais apie teismo neaktyvų vaidmenį.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3547/2013).

42. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nuo aptariamu klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo ir padarė faktiniais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas įrodė visas nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinÄ sias sÄ lygas.

43. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Å¡ios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas