aa323d09-1ae6-472e-b9cd-7debdd08c776 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

AdmAdm.byla Nr. A2.6.-4461-271/2016Proceso Nr. 4-68-3-02987-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4., 2.7.4.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS Vilnius, 2016 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S.-Č., suinteresuotam asmeniui A. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo  administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ I. S.-Č., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė : 2015-12-14 apie 16.00 val.

Vilniuje, ŽirmÅ«nų gt. 89, I. S.-Č., vairuodama automobilį Peugeot 807, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį Land Rover Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. D., ir pastarÄ jį automobilį apgadino. Å iais veiksmais vairuotoja I. S.-Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 p., 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Be to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieÅ¡kos poskyrio įgaliota pareigÅ«nė A.

Å . surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.10P-52246971-16 už tai, kad I. S.-Č. po 2015-12-14 apie 16.00 val. Vilniuje, ŽirmÅ«nų gt. 89 sukelto eismo įvykio iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo pažeisdama KET reikalavimus. Savo veiksmais pažeidė KET 222 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 str. 1 d.I. S.-Č. pažeidimo padarymo faktÄ , t.y. eismo įvykio padarymÄ , pripažino visiÅ¡kai ir teismo proceso metu parodė, kad protokole minimu laiku automobiliu Peugeot 807 atvyko pasiimti berniuko iÅ¡ darželio, kuris yra ŽirmÅ«nų gatvėje, Vilniuje.

Statydama automobilį Å¡alikelėje girdėjo paÅ¡alinį girgždesį, stabtelėjo, galvojo, kad užvažiavo ant bordiÅ«ro, automobilio salone grojo muzika, be to salone triukÅ¡mavo duktė. Prisiparkavo pamačiusi laisvÄ vietÄ tarp automobilių. IÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo vairuojamÄ automobilį iÅ¡ visų pusių, kad įsitikintų, jog nėra apgadinimų. Tokių nepastebėjo. Nuėjo į darželį paimti sÅ«naus. Ä®sodino sÅ«nų į automobilį, dar kartÄ apžiÅ«rėjo aplink stovinčius automobilius.

Darė tai norėdama įsitikinti, ar nekliudė kokio nors automobilio. Nepastebėjo, kad tarp jų bÅ«tų buvę automobilių su apgadinimais, įbrėžimais. Galutinai įsitikinusi, kad nesukėlė eismo įvykio, iÅ¡važiavo namo. Jei kažkas ir įvyko, t.y. jei manevro metu jos automobilis kliudė kitÄ , ji tikrai to nesuprato, kitaip jokiu bÅ«du nebÅ«tų pasiÅ¡alinusi iÅ¡ eismo įvykio vietos. Vėliau gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ policijos, kad jos automobilis kliudė stovintį automobilį Land Rover.

Nuvyko su savo automobiliu, kuris pareigūnų buvo apžiūrėtas ir jų buvo konstatuota, kad ant dešinių galinių durelių automobilio Peugeot yra vos matomas įbrėžimas. Pati į tai neatkreipė dėmesio. Dėl eismo įvykio sukėlimo  nuoširdžiai gailisi. Apie eismo įvykį, kuriuo yra kaltinama, sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnams. Niekas prie jos nepriėjo, nieko nesakė, nors prie darželio ji buvo pakankamai ilgai – apie 40 minučių. Toje vietoje būna kasdien.

IÅ¡vengti atsakomybės ji nesiekė, automobilio neremontavo. Automobilis apdraustas, visi jo duomenys, dokumentai tvarkingi. Galimai tai įvyko dar ir todėl, kad automobilis pakankamai didelis - minivenas, salone buvo vaikai, grojo muzika. Tikrai nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės. Nori pastebėti, kad po Å¡io įvykio kasdien ir toliau važiuodavo su automobiliu Peugeot prie minėto vaikų darželio, pasirodo, kad jos ir nukentėjusiosios vaikai eina į tÄ pačiÄ grupę.Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas adresu ŽirmÅ«nų g. 89, Vilniuje eilėje tarp kitų automobilių stovintis automobilis Land Rover Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 8-9).Nukentėjusioji A.

D. parodė, kad nurodytu laiku atvyko prie vaikų darželio, esančio Žirmūnų g. 89, Vilniuje. Automobilį Land Rover paliko šalia darželio. Grįžusi iš darželio iš liudytojo, kurio telefonas 868344292, sužinojo, kad kitas automobilis, kurio numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas perbraukė jos mašinos bamperį. Apie įvykį pranešė policijai. Po to įvykio  automobilis buvo suremontuotas. Kontakto metu buvo apgadintas bamperis, liko įbrėžimas, kurį iki remonto užfiksavo Draudimo kompanija „ERGO“ (b.l. 28-29).

Draudimo bendrovė žalÄ atlygino. Jai pačiai bamperio pažeidimas buvo matomas. Pripažįsta, kad įbrėžimas nedidelis, temo, maÅ¡inos Å¡varios nebuvo. Galimai vairuotoja nepajuto kontakto, nesuvokė ir iÅ¡važiavo.IÅ¡ policijos pareigÅ«nės A. Å . 2016-02-22 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad po eismo įvykio, automobilis Land Rover (duomenys neskelbtini) buvo suremontuotas (b.l. 26).IÅ¡ eismo įvykio liudytojo T. Č. raÅ¡ytinio praneÅ¡imo policijai matyti, kad jis atvyko 2015-12-14 apie 16 val. prie vaikų darželio „Vieversys“ pasiimti vaikų ir matė, kaip minivenas Peugeot kliudė stovinčio automobilio Land Rover galinį bamperį.

Po to vairuotoja (moteris) prisiparkavo netoliese. Vėliau ji iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo automobilį bei nuėjo, matomai - į darželį. Po kiek laiko jis matė, kad minivenas iÅ¡važiavo. Informavo apie įvykį pasirodžiusiÄ prie automobilio Land Rover vairuotojÄ (b.l.16).2016-02-22 policijoje buvo apžiÅ«rėtas automobilis Peugeot 807, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad rasti įbrėžimai deÅ¡inės pusės galinių durelių ir tos pusės galinio sparno (b.l. 30).IÅ¡ policijos praneÅ¡imų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015-12-14 16.40.47 val. bendrajam pagalbos centrui A.

D. pranešė, kad į pranešėjos automobilį Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ tos vietos  iÅ¡važiavo (b.l. 7). Ä®rodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu.

Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  yra ne kartÄ pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).Byloje surinktų įrodymų visuma: pačios I.

S.-Č. parodymais, nukentėjusiosios A. D. parodymais, policijos pareigūnės A. Š. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, automobilio Peugeot 807 apžiūros protokolu, automobilio Land Rover nuotraukomis iki jis buvo suremontuotas bei kita rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad vairuodama automobilį I. S.-Č. buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį Land Rover nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydama turtinės žalos kitam asmeniui.

Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas.

I. S.-Č. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

             Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012). IÅ¡analizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumÄ Â darytina iÅ¡vada, kad I.

S.-Č.  veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvus jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobÅ«dį, kurie yra itin nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti itin nedideli apgadinimai, nubrozdinimai (b.l. 9, 11, 28-30). Kaip nurodė I. S.-Č. jai buvo sunku priparkuoti minivenÄ , nes aplink jos automobilį buvo daug kitų. Ji girdėjo paÅ¡alinį garsÄ , iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo savo valdomÄ automobilį ir kitus, tačiau nematė požymių, kad bÅ«tų kontaktavusi ir apgadinusį kitÄ automobilį, todėl ėjo į darželį pasiimti vaikÄ , o po iÅ¡važiavo.

Pažymėtina, kad eismo įvyksi įvyko temstant, vakare. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vairuotoja vairavo pakankamai didelį automobilį - minivenÄ . Jokių ženklų apie galimÄ eismo įvykį jai nerodė ir buvęs netoliese liudytojas T. Č. (vėliau jis informavo apie įvykį tiktai Land Rover savininkę A. D.). Kaip liudytojas nurodo raÅ¡ytiniame praneÅ¡ime, vairuotojos jis nestabdė, jokių ženklų jai nerodė (b.l.16). Po to vakaro vairuotoja apgadinimų ant savo automobilio nematė, automobilio neremontavo iki 2016-02-22, kuomet jis buvo apžiÅ«rėtas policijoje.

Pažymėtina, kad tyčios vengti atsakomybės nebuvimÄ Ä¯rodo ir ta aplinkybė, kad vairuotoja ir toliau tuo pačiu automobiliu sekančiomis dienomis atvykdavo į tÄ pačiÄ vietÄ Â prie darželio pasiimti vaiko. I. S.-Č. turi 16 metų vairavimo staÅ¾Ä ir niekada nevykdė Å¡iurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Automobilis apdraustas, techniÅ¡kai tvarkingas. IÅ¡ abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad jų kontaktas nebuvo smarkus, slystamo pobÅ«džio, automobilių apgadinimai itin nedideli, nestiprÅ«s. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos vairuotoja iÅ¡važiavo nesuvokusi, kad tapo eismo įvykio dalyve ir kad padarė kitam asmeniui žalos. IÅ¡vardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad I.

S.-Č. tyčia iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčiÄ , t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitÄ transporto priemonę ir tyčia, tikslu iÅ¡vengti galimos atsakomybės iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, ko I. S.-Č. veikoje nenustatyta.Tokiu bÅ«du, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vairuotojos veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri augina tris vaikus, gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta minimali bauda. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas n u t a r ė :

I. S.-Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda.Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant I. S.-Č.   veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ bet kuriame kitame banke.

Ä®mokos kodas 1001. Mokant baudÄ skiltyje unikalus mokėjimo kodas bÅ«tina nurodyti ROIK 16055563213.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   P.Borkovski                                                                                           Â