aa32267d-7629-47c8-b7dc-32bd4df09bd9 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-885/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18825-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6 1.1.9; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 25.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), AuÅ¡ros Bielskės, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A.

R., jos gynėjui advokatui Algiui Kojalai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jÄ laiduotojos R.

R. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 metams su 500 Eur užstatu, jį įmokant per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamoji byla jai nutraukta. A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 16 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji 2020 m. gegužės 16 d., apie 6.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Peugeot 308 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas 1,62 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį dalyje ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti iÅ¡ A. R. automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 800 Eur. 2.1. Pirmiausia akcentavo, kad BK 72 straipsnyje yra įtvirtintas nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principas.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 m. balandžio 1 d.)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Teismų praktikoje laikoma, kad Å¡ios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu - vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant Baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iÅ¡ esmės bÅ«tinas (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017). 2.2. Pažymėjo, kad A.

R. asmenybė, jos pragyvenimo lygis negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, užkertančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, papildomÄ finansinę naÅ¡tÄ nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Turto konfiskavimas negali bÅ«ti laikomas neproporcinga teisine priemone. Teismo nurodyti motyvai, kodėl Å¡iuo atveju turto konfiskavimo skyrimas bÅ«tų neteisingas, perteklinis ir neproporcingas, negali bÅ«ti traktuojami kaip pagrindžiantys iÅ¡imtį iÅ¡ BK 72 straipsnyje įtvirtinto nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015).

Šios bylos aplinkybės nesuponuoja pagrindo nukrypti nuo šiai dienai pakankamai aiškiai ir vienareikšmiškai suformuotos teismų praktikos dėl turto konfiskavimo būtinumo tokio pobūdžio bylose. 2.3. Prokurorės teigimu, minėto automobilio vertės konfiskavimas jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir A. R. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jos nebūtų konfiskuota transporto priemonės vertė – nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Ä®statymo leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės kraujyje, siekė užtikrinti visuomenės saugumÄ , formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiÅ«rį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme vadovaujantis BK 72 straipsniu.

Tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. 2.4. Atkreipė dėmesį, kad A. R. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nustatant 1 metų laidavimo terminÄ su 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) užstatu, kita kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų laikotarpiui, taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi (paskirta mažesnė nei vidurkis numatytos bausmės dydis).

Atleisdamas A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bei skirdamas nurodytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas įvertino tai, kad A. R. nesunkų nusikaltimÄ padarė bÅ«dama neteista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Tačiau, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. R. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,62 promilės girtumas), dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininkės sveikatai ar net gyvybei.

Pažymėjo, jog kartu automobilyje važiavo ir kiti jauni asmenys, kurie tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė sunkesnių padarinių, be to, kaltinamoji Å¡iurkÅ¡tų ir pavojingÄ KET pažeidimÄ padarė turėdama tik 1,5 (pusantrų) metų vairavimo staÅ¾Ä . Taip pat pažymėjo, jog ji yra jauno amžiaus, geros sveikatos, turi visas galimybes dirbti, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės konfiskavimo paskyrimas bÅ«tų suderinamas su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone, neprieÅ¡tarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieÅ¡taringumo ir užtikrintų tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

3. Atsiliepime A. R. nurodė, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nuosprendyje neskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismas individualizavo reikÅ¡mingas byloje dėl jos padarytos nusikalstamos veikos nustatytas aplinkybes, atsižvelgė, kad ji niekada nebuvo teista, administracine tvarka iki tol nebuvo bausta, tuo metu baigė 12 klasę ir karantino sÄ lygomis ruošėsi stojamiesiems egzaminams į Vilniaus kolegijÄ , po to iÅ¡tiko netikėta tėvo netektis, ir kt.

Savo kaltę pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir tai teismo buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nurodė, kad apylinkės teismas spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, vertino ne tik jos asmenybę teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes, bet įvertino ir jos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. pavojingumo laipsnį vairuojant ankstyvÄ Å¡eÅ¡tadienio rytÄ , neblaivumo laipsnį, tikimybę vertinant savo bÅ«senÄ po naktinio alkoholio vartojimo, tai, kad dėl savo veikos niekam žalos nepadarė, niekas nenukentėjo, civilinių ieÅ¡kinių nepareikÅ¡ta.

Visuma Å¡ių aplinkybių turėjo reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar tikslinga skirti papildomÄ BK 72 straipsnyje nurodytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Å ioje byloje apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti BK 72 straipsnį, taip pat įvertino proporcingumo tarp vieÅ¡ojo intereso ir atskiro tik pradedančio suaugusiųjų gyvenimÄ asmens savikritiÅ¡ko įsivertinimo bei galimybių artimoje ateityje tapti naudingu tos pačios visuomenės nariu ir kitas ankščiau nurodytas aplinkybes. NuoÅ¡irdžiai prašė teismo supratimo ir galimybės suteikti jai galimybę pasitaisyti, įsigyti norimÄ profesijÄ bei tapti lojalia įstatymams piliete.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡girdo ir įvertino šį jos praÅ¡ymÄ . PraÅ¡o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. R. ir jos gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas 5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija A.

R. kaltės ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų A. R. atžvilgiu netaikymo. Prokurorė nurodo, kad A. R. asmenybė, jos pragyvenimo lygis negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, užkertančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas.

6. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su užstatu, neskyrė jai turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo), o paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 2 metams. Teismas sprendė, kad, įvertinęs transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (tiek pagal VÅ¡Ä® ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymÄ (3 640 Eur), tiek pagal A.

R. ir laiduotojos paaiÅ¡kinimus dėl likutinės automobilio vertės (automobilis po įvykio parduotas už 800 Eur)), taip pat atsižvelgęs į jai paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones), bei į tai, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama vidutinio girtumo laipsnio, vairavo ankstų savaitgalio rytÄ , nesant itin intensyviam eismui, žalos tretiesiems asmenims savo nusikalstama veika nepadarė, charakterizuojama teigiamai bei nėra linkusi daryti naujas nusikalstamas veikas, nelinkusi daryti Å¡iurkščius KET pažeidimus, padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobÅ«džio, be to, ji niekur nedirba, gyvena kartu su mama ir seserimi, jÄ finansiÅ¡kai iÅ¡laiko mama R.

R., kuri 2020 m. birželio 23 d. netikėtai mirus sutuoktiniui J. R. tapo vienintele šeimos maitintoja (pajamos 600 Eur), konfiskavimas iš A. R. valstybės naudai šiuo atveju būtų neteisingas, perteklinis ir neproporcingas. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

7. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y., kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas. Tai reiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės vertės konfiskavimas nagrinėjamoje byloje netaikytas nepagrįstai. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad sprendimas konfiskuoti bÅ«tų neteisingas, neprotingas ir akivaizdžiai neproporcingas. Kaip teisingai nurodo ir prokurorė savo apeliaciniame skunde, A. R. padarytas KET reikalavimų pažeidimas yra pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus – ji nagrinėjamo įvykio metu sukėlė eismo įvykį ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti sunkesnių tokio jos poelgio padarinių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , tačiau ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, yra galimi esant tik iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, nėra. Pirmosios instancijos nurodytos aplinkybės, kad A.

R. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykio, anksčiau nėra teista, yra nelinkusi daryti Å¡iurkščius KET pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, nedirba, nėra vertinamos kaip iÅ¡skirtinės. Be to, Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimÄ atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ â€“ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl automobilio vertės nekonfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad A.

R. požiÅ«ris į nustatytas teisės normas yra aplaidus ir sėsdama prie vairo neblaivi ji parodė, jog darydama nusikalstamÄ veikÄ negalvojo apie galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, kad konfiskavimas neproporcingai suvaržytų jos teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju, taikant automobilio likutinę vertę atitinkančios sumos konfiskavimÄ , bus iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių.

9. Byloje esančių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 800 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti: Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimis, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. R. automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų). LikusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Arūnas Bartkus Aušra Bielskė Nijolė Žimkienė