aa319881-e6a6-4fe5-be75-66d6d1232d90 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-160-265/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06023-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T.

S. ieÅ¡kinį atsakovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys G. A. (G. A.), AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdanti veiklÄ per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T. S. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ 37,06 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. apie 20.30 val. nuo „(duomenys neskelbtini)“ stotelės vyko reguliariuoju reisu miesto susisiekimo maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini). Autobusas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“. Ieškovė ketino išlipti iš autobuso kitoje – „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos.

Pamačiusi, kad autobuso važiavimo kryptimi sankryžoje dega žalias Å¡viesoforo signalas, pasiruošė iÅ¡lipti – atsistojo iÅ¡ sėdimos vietos, laikėsi įsikibusi į atloÅ¡o rankenÄ , tačiau sankryžoje autobusas staigiai stabdė. Dėl staigaus stabdymo ieÅ¡kovė nukrito į priekį ant praėjimo tako ir pajuto stiprų deÅ¡inės rankos skausmÄ . Autobuse buvę keleiviai ieÅ¡kovę pakėlė, padėjo atsisėsti, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelėje ieÅ¡kovės jau laukė greitosios medicinos pagalbos automobilis, nuvežęs jÄ Ä¯ Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas deÅ¡inės rankos rieÅ¡o lūžimas, suteikta pirmoji pagalba.

Chirurginė operacija buvo atlikta gruodžio 13 dienÄ . IeÅ¡kovė gruodžio 9 d. nuvyko į Keleivių transporto kooperatinę bendrovę „Gintarinis vairas“, pasidomėjo, ar galėtų gauti gruodžio 5 d. minėto autobuso vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä , bet buvo paaiÅ¡kinta, kad įraÅ¡as saugomas tik 3 dienas. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ vežėjui atlyginti žalÄ dėl patirtos traumos; į praÅ¡ymÄ atsakyta nebuvo. Draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, su kuriuo buvo sudaryta vežėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, 2020 m. kovo 13 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei, kad draudimo bendrovei nekils prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2019 m. gruodžio 5 d.

įvykio. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos kaltės dėl įvykio nėra, nes kelionės metu sėdėjo, o likus 200 metrų (apie 20 sekundžių trukmės važiavimui) iki autobuso stotelės, kurioje ketino iÅ¡lipti, atsistojo iÅ¡ savo vietos ir stovėjo įsikibusi į kėdės atloÅ¡o rankenÄ . Atsistoti buvo bÅ«tina, nes autobusas nebÅ«tų sustojęs stotelėje, matydamas, kad nėra iÅ¡lipti norinčių keleivių. Dėl patirtos rankos traumos ieÅ¡kovė neteko galimybės tinkamai save apsitarnauti buityje, gyvena viena, tad pagelbėti nėra kam.

Patyrė dideles iÅ¡laidas vaistams ir kelionės iÅ¡laidoms į gydymo įstaigas bei sugaiÅ¡o tam nemažai laiko. Taip pat patyrė ir neturtinę žalÄ dėl orumo pažeminimo, kai dėl vairuotojo neatidumo, neatsargumo staigiai stabdant autobusÄ nukrito, nepajėgė atsikelti nuo grindų, dėl skausmo net negalėjo žodžio iÅ¡tarti. Nurodė, kad vairuotojas, žinodamas, kad ieÅ¡kovė nukrito dėl staigaus autobuso stabdymo ir yra iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, policijai apie įvykį nepranešė, policijos neiÅ¡kvietė, kad bÅ«tų užfiksuotas eismo įvykis, apklausti vairuotojas, autobuso keleiviai ir galimi kiti liudytojai bei nustatytos visos kitos reikÅ¡mingos įvykio aplinkybės; taip pat nesikreipė į darbdavį dėl tos dienos vaizdo registratoriaus įraÅ¡o iÅ¡saugojimo, jo neiÅ¡saugojo pats.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 37,06 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybės naudai 38 Eur žyminį mokestį ir 286,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog autobusÄ , kurio valdytoja yra atsakovė, vairuojamÄ trečiojo asmens G. A. (G. A.), staigiai sustabdžius, ieÅ¡kovė pargriuvo ir susilaužė rankÄ . Teismas pripažino, kad žala ieÅ¡kovės sveikatai atsirado kaip autobuso staigaus stabdymo, kuris laikytinas didesnio pavojaus Å¡altiniu, pasekmė. Vertindamas atsakovės teiginius dėl kliÅ«ties kelyje – kito automobilio, teismas nustatė, kad automobilis ir jo vairuotojas, kuris, pasak atsakovės, sukėlė avarinę situacijÄ , iki Å¡iol nėra nustatytas, taip pat nėra objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog toks automobilis iÅ¡ viso buvo, ir dėl jo autobuso vairuotojas staigiai stabdė autobusÄ .

Teismas pažymėjo, kad keleivis, perkantis vieÅ¡ojo transporto paslaugas, pagal galimybes privalo bÅ«ti atidus, tačiau vieÅ¡ojo transporto eismo saugumÄ privalo užtikrinti vežėjas visomis įmanomomis priemonėmis. Teismas nenustatė pagrindo abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad ruoÅ¡damasi iÅ¡lipti stotelėje ji atsistojo ir laikėsi, įvertinęs ieÅ¡kovės amžių, galėjusį turėti įtakos laikymosi tvirtumui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog žala ieÅ¡kovei, pasireiÅ¡kusi sveikatos sužalojimu, atsirado dėl pačios ieÅ¡kovės tyčios ar jos didelio neatsargumo.

Teismas konstatavo, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo pripažino pagrįstu ir tenkino visiÅ¡kai. Teismas neabejojo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad įvykis ir sužalojimas turėjo įtakos ieÅ¡kovės emocinei bÅ«klei, sukėlė skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgęs, kad įvykio metu pažeista neturtinė vertybė – ieÅ¡kovės fizinė sveikata, pasekmes (nesunkus sveikatos sutrikdymas, atlikta operacija, rekomenduotas reabilitacinis gydymas), atsakovės turtinę padėtį, teismų praktikÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais teismas pripažino, kad 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu atsakovė Keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalies; likusiÄ teismo sprendimo dalį dėl atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų praÅ¡o palikti nepakeistÄ ; iÅ¡spręsti atsakovės patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 5.1. Teismas visiÅ¡kai nevertino ikiteisminio tyrimo metu liudytojų pateiktų liudijimų, kad pati ieÅ¡kovė elgėsi neatsakingai, blaÅ¡kėsi, nesilaikė tvirtai rankomis įsikibusi į įrengtus atitvarus.

Teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ viso nėra aiÅ¡ku, ar buvo automobilis, kuris sudarė staigiÄ kliÅ«tį autobusÄ vairavusiam atsakovės vairuotojui, nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimui sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ , nes bÅ«tent dėl tokio fakto yra sustabdytas ikiteisminis tyrimas. Netikėti ikiteisminio tyrimo duomenimis ir juos paneigti be jokių papildomų įrodymų nebuvo jokio pagrindo. 5.2. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo visų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Atsakovės teigimu, dėl įvykio nėra jokios atsakovės autobusÄ vairavusio vairuotojo kaltės. Atsakovės vertinimu, teismas visai neanalizavo transporto priemonės vairuotojo elgesio. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovė (keleivė) pažeidė pareigÄ pasirÅ«pinti savo saugumu, Å¡is pažeidimas, t. y. didelis jos neatsargumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ir nulėmė tai, kad ji pargriuvo autobuse ir patyrė sveikatos sutrikdymÄ ir žalos atsiradimÄ .

Atsakovė remiasi ikiteisminio tyrimo duomenimis; įrodymų, kurie paneigtų ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis byloje nėra. Ä®vertinus, kad vairuotojo veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykiui ir žalos ieÅ¡kovei atsiradimui, t. y. nenustatyta miÅ¡ri Å¡alių kaltė, teismas nepagrįstai nepripažino ieÅ¡kovės didelio neatsargumo atsakovės atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe; nustačius tokiÄ aplinkybę CK 6.283 straipsnio taikymas yra neaktualus. 5.3. Remdamasi CK 6.254 straipsnio 2 dalimi atsakovė teigia, kad ieÅ¡kinys atsakovei turėjo bÅ«ti atmetamas, reikalavimus pareiÅ¡kiant draudimo bendrovei, apdraudusiai atsakovės civilinę atsakomybę. 5.4.

Teismas iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatyta tvarka, o nukrypdamas nuo nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo to niekaip neargumentavo.

6. Atsiliepimu ieÅ¡kovė T. S. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 6.1. Atsakovė nepateikė įrodymų apie staiga iÅ¡kilusiÄ bÅ«tinybę stabdyti. IeÅ¡kovės nuomone, iÅ¡ įrodymų visumos dėl eismo įvykio aplinkybių neužfiksavimo galima daryti iÅ¡vadÄ labiau tikėtinu esant faktÄ , kad jokios kitos transporto priemonės, lėmusios staigų stabdymÄ , nebuvo; vairuotojas galėjo supainioti akseleratoriaus ir stabdžio paminas. 6.2.

IeÅ¡kovės teigimu, staigus transporto priemonės stabdymas yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pasekmėmis – ieÅ¡kovės patirta trauma. IeÅ¡kovė autobusui važiuojant sėdėjo ir, pamačiusi sankryžoje degant žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ , pasiruošė iÅ¡lipti – iki stotelės likus apie 200 m, likus važiuoti ne ilgiau nei minutei, ieÅ¡kovė atsistojo laikydamasi už kėdės atloÅ¡o ranktÅ«rio. IeÅ¡kovė teigia, kad autobuse nesiblaÅ¡kė ir nieko tarp savo daiktų neieÅ¡kojo.

IeÅ¡kovės pasirengimo iÅ¡lipti nėra pagrindo vertinti kaip neatsargumo, o tuo labiau didelio. Atsakovė bylÄ nagrinėjant neprašė apklausti autobuso keleivės, iÅ¡kvietusios greitÄ jÄ pagalbÄ ir padėjusios ieÅ¡kovei atsistoti, ar kitų liudytojų; neprašė pripažinti vairuotojo dalyvavimo bÅ«tinu. Nepatvirtinus ieÅ¡kovės neatsargaus elgesio fakto, nėra prielaidų remiantis vien tik ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis konstatuoti ieÅ¡kovės tyčiÄ ar jos didelį neatsargumÄ .

Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretÅ«s, reikÅ¡mingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos iÅ¡vados tik apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvÄ . Pažymi, kad atsakovė neteikė įrodymų ieÅ¡kovės neatsargiam elgesiui autobuse patvirtinti. 6.3. IeÅ¡kovė kreipėsi į trečiÄ jį asmenį AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad nenustatyta, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas bÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisykles, todėl transporto priemonės valdytojui atsakomybė dėl sukelto eismo įvykio bei jo metu padarytos žalos nekyla.

IeÅ¡kovė vertina, kad teismui sprendimu konstatavus, jog yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, atsakovė galės kreiptis į draudikÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. 6.4. IeÅ¡kovės nuomone, neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra nustatomas teismo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra pagrįstas, dėl to atsakovei patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai atmestai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai dėl neturinės žalos atlyginimo pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistos.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės 9. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 5 d. apie 20.30 val. ieÅ¡kovė T. S., kaip keleivė, vyko autobusu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) marÅ¡rutu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo „(duomenys neskelbtini)“ stotelės ir ketino iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Autobusui artėjant prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sankryžos ieÅ¡kovė, pamačiusi degantį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ , atsistojo iÅ¡ sėdimos vietos ir ruošėsi iÅ¡lipti netoli už sankryžos esančioje stotelėje, tačiau autobusui staiga stabdžius ieÅ¡kovė nukrito ir patyrė rankos traumÄ .

IeÅ¡kovei atsistoti padėjo kartu važiavusi moteris, ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri laukė „(duomenys neskelbtini)“ autobuso stotelėje ir nuvežė ieÅ¡kovę į Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, ieÅ¡kovei buvo diagnozuoti rankos lūžiai. Atsakovė yra nurodyto autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja. AutobusÄ vairavo trečiasis asmuo G. A. (G. A.), kuris įvykio metu dirbo Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ pagal neterminuotÄ darbo sutartį.

Įvykio metu nurodyto autobuso valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje. Dėl ginčo esmės 10. Apeliantė, remdamasi CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad ieškinys atsakovei turėjo būti atmetamas, o ieškovė reikalavimus turėjo reikšti draudimo bendrovei, apdraudusiai atsakovės civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantė yra netinkama atsakovė, konkrečiu nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstus.

11. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalÄ trečiajam asmeniui, Å¡is įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens arba reikalauti, kad jÄ atlygintų Å¡io asmens civilinės atsakomybės draudikas. Å ie reikalavimai turi savarankiÅ¡kus pagrindus, nurodytų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai bei apimtis skirtingi: žalÄ padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalÄ kyla delikto pagrindu, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais, turtinės žalos atlyginimui taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys); jeigu nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalÄ kreipiasi į draudikÄ , reikalavimas kildinamas iÅ¡ žalÄ padariusį asmenį ir draudikÄ siejančios civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir tarp nukentėjusio asmens bei draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų ir draudimo sutarties reikalavimai.

12. CK 6.254 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės draudimÄ , 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ . Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 9 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į atsakovę Keleivių transporto kooperatinę bendrovę „Gintarinis vairas“ dėl žalos atlyginimo dėl 2019 m. gruodžio 5 d.

įvykio. Byloje esančių AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2020 m. sausio 6 d. raÅ¡to „Dėl įvykio administravimo“ ir 2020 m. kovo 13 d. raÅ¡to „Dėl priimto sprendimo byloje Nr. AJA/19/013989“ ir 2020 m. liepos 9 d. raÅ¡to „Dėl priimto sprendimo byloje Nr. AJA/19/013989“ duomenys patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į trečiÄ jį asmenį AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad draudimo bendrovei nekyla prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2019 m. gruodžio 5 d.

įvykio. Draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ atsisakyta iÅ¡mokėti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡moka neiÅ¡mokėta, į CK 6.251 straipsnio 1 dalies reglamentavimÄ , bei tai, kad tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo žalÄ padariusiam asmeniui ar draudikui iÅ¡ esmės reikÅ¡tinas savarankiÅ¡kais pagrindais, nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovė esamomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės.

13. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė apsiribojo trumpu įvykio aptarimu, tačiau neįrodinėjo visų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad autobuso vairuotojas, vairuodamas autobusÄ , padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ bei tai, kad tarp Å¡io pažeidimo ir atsiradusių padarinių turi bÅ«ti yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Apeliantė taip pat teigia, kad dėl įvykio nėra jokios atsakovės autobusÄ vairavusio vairuotojo kaltės.

14. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimo ir nustatymo pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio (transporto priemonės – autobuso) valdytojos, atsakomybės (CK 6.270 straipsnis). CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Ä®statyme įtvirtinta didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ taikyti nustatytinos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021).

15. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad autobuso vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinės atsakomybės sÄ lygų, egzistavimo neteisėti veiksmai sietini faktu, kad žala padaryta didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Å¡iuo aspektu pažymima, kad tokiu atveju neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nesiejami su konkrečių teisinių pareigų, saugumo reikalavimų pažeidimu, nebÅ«tina konstatuoti esant pažeistÄ konkrečiÄ teisės normÄ , pvz., Kelių eismo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑446/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 24 punktas). Tokios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Nurodytos aplinkybės dėl atsakovės transporto priemonės vairuotojo elgesio gali bÅ«ti reikÅ¡mingos tik sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar atlygintinos žalos sumažinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant transporto priemones, užtikrinimas nepaÅ¡alina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių.

Dėl to, nustačius žalos padarymo faktÄ valdytojo automobiliu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais, gali turėti reikÅ¡mės tuo atveju, kai, nustačius nukentėjusio asmens tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ , sprendžiama dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑257‑248/2020, 24 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑104-403/2021).

16. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies teisiniu reglamentavimu, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kaltė nėra viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti deliktinę civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantės argumentai, jog dėl įvykio nėra jokios atsakovės autobusÄ vairavusio vairuotojo kaltės, neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovei, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojai, kilimo. Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad įvykio metu vairuotojui staigiai sustabdžius autobusÄ , kurio valdytoja yra atsakovė, ieÅ¡kovė pargriuvo ir susilaužė rankÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žala ieÅ¡kovės sveikatai atsirado dėl autobuso, kuris laikytinas didesnio pavojaus Å¡altiniu, staigaus stabdymo. Atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatytos pagrįstai.

17. Apeliantė remiasi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta iÅ¡lyga ir teigia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės didelis neatsargumas nagrinėjamoje situacijoje nulėmė žalos atsiradimÄ . Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė pažeidė įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3‑223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 57.3 papunktį, kuriame buvo nurodyta, jog keleivis privalo pasirÅ«pinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos dirÅ¾Ä , jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų.

Atsakovės vertinimu, Å¡is ieÅ¡kovės (keleivės) pažeidimas, t. y. didelis jos neatsargumas, ir nulėmė tai, kad ji pargriuvo autobuse ir patyrė sveikatos sutrikdymÄ . Atsakovė Å¡iÄ savo pozicijÄ grindė ikiteisminio tyrimo duomenimis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo duomenis dėl ieÅ¡kovės elgesio, visiÅ¡kai nevertino ikiteisminio tyrimo metu liudytojų pateiktų liudijimų, kad pati ieÅ¡kovė elgėsi neatsakingai, blaÅ¡kėsi, nesilaikė tvirtai rankomis įsikibusi į įrengtus atitvarus.

18. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo gynybos bÅ«das – galimybė remtis aplinkybe, kad žalos nukentėjusiajam atsiradimÄ lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys. Nukentėjusiojo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindai mažinti arba Å¡alinti žalÄ padariusio asmens atsakomybę. Procesinė pareiga įrodyti tokiÄ faktinę aplinkybę dėl nukentėjusiojo kaltės formos tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis).

19. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. birželio 4 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nurodant, kad tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio ir kilusių padarinių yra keleivės T. S. neatsargumas; nagrinėjamas eismo įvykis įvertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas), todėl ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Vertinat Å¡iuos duomenis, pirma, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, jų nesant konstatuotų įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, turi ne prejudicinę (CPK 182 straipsnis), o paprasto raÅ¡ytinio įrodymo galiÄ , todėl vertintini kartu su visais įrodymais byloje.

Antra, nors apeliantė remiasi nurodytame nutarime užfiksuotu ieÅ¡kovės veiksmų vertinimu, tačiau reikÅ¡minga ir tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu minėtas 2020 m. birželio 4 d. prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo panaikintas ir tyrimas atnaujintas, be kita ko, nurodant, kad reikia bandyti dar paieÅ¡koti objektyvių duomenų ar liudytojų dėl kliÅ«tį sudariusio automobilio ar jo vairuotojo, taip pat svarstyti autobuso vairuotojo administracinės atsakomybės klausimÄ dėl Kelių eismo taisyklių, susijusių su eismo dalyvių pareigomis įvykus eismo įvykiui, pažeidimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Byloje nėra duomenų, kad atlikti kokie nors papildomi baudžiamojo proceso veiksmai.

20. Bylos duomenimis, iÅ¡ karto po įvykio policijai nepraneÅ¡ta, autobuso vairuotojas apie įvykusį keleivės sužalojimÄ atsakovei nepranešė. IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad tai turėjo įtakos aplinkybei, jog nebuvo iÅ¡saugoti objektyvÅ«s duomenys (vaizdo registratoriaus įraÅ¡ai) apie įvykio metu buvusiÄ padėtį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2020 m. vasario 18 d. Kelių policijos tarnyboje gautÄ T. S. pareiÅ¡kimÄ , t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po įvykio.

21. Vertinant apeliantės argumentus dėl ieÅ¡kovės elgesio įvykio metu iÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. birželio 4 d. nutarimo duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byloje teigė, jog autobusui artėjant link stotelės, kurioje ieÅ¡kovė ketino iÅ¡lipti, ji atsistojo iÅ¡ sėdimos vietos ir laikėsi įsikibusi už kėdės atloÅ¡o rankenos. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu autobusÄ vairavusio G.

A. (G. A.), kuris apklaustas kaip specialusis liudytojas, duotų parodymų matyti, kad jis keleivės elgesio prieÅ¡ įvykį nematė – tik po įvykusio staigaus stabdymo pravažiavęs sankryÅ¾Ä ir iÅ¡girdęs Å¡aukiant pamatė, jog ant praėjimo tako už vienos sėdynių eilės guli moteris. IÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. birželio 4 d. nutarimo duomenų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojos buvo apklaustos įvykio metu autobusu važiavusios K.

M. ir O. M.. IÅ¡ Å¡ių liudytojų duotų parodymų nustatyta, kad autobusui važiuojant jos kalbėjosi tarpusavyje, kelio nestebėjo. Vertinant duomenis apie liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nustatyta, kad nors Å¡i liudytoja nurodė, jog autobuse eidama moteris (ieÅ¡kovė) nebuvo saugiai įsikibusi, t. y. ji nuolat rankomis nesilaikė už turėklo, eidama įsikibdavo tik į kas antrÄ sėdynių metalinį turėklÄ , tačiau taip pat nustatyta, kad Å¡i liudytoja nematė, kaip moteris (ieÅ¡kovė) krito autobuse.

Taigi šios liudytojos parodymai nepatvirtina, kad ieškovė visiškai nesilaikė į sėdynių turėklus, taip pat ši liudytoja nematė, ar ieškovė laikėsi autobusui staigiai stabdant. Iš duomenų apie liudytojos O. M. parodymus matyti, kad ši liudytoja nurodė, jog autobusui važiuojant moteris (ieškovė) ėjo link išlipimo durų, taip pat nurodė, kad moteris elgėsi neatsakingai, blaškėsi, nesilaikė tvirtai rankomis įsikibusi į įrengtus atitvarus. Ši liudytoja, nurodydama aplinkybes dėl autobuso stabdymo, nurodė, kad moteris (ieškovė), stovėjusi praėjimo take, krito link išlipimo durų ant rankos.

Taigi iš šios liudytojos parodymų negalima spręsti, ar ieškovė nesilaikė autobuso stabdymo metu. Įvertinus nurodytų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai, kad liudytojos aplinkybes stebėjo kartu bendraudamos tarpusavyje, vertintina, kad nurodytų liudytojų parodymai nesudaro pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog ieškovė autobusui staigiai stabdant nesilaikė už turėklų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis ir ieÅ¡kovės elgesį įvykio metu, pagrįstai įvertino ir senyvÄ ieÅ¡kovės amžių, kuris galėjo lemti, kad ieÅ¡kovė objektyviai laikėsi ne taip stipriai, kaip jaunas asmuo. Tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų K. M. ir O. M. parodymų nustatyta, kad autobuso stabdymas sankryžoje buvo staigus ir keleiviams netikėtas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad žala (sveikatos sutrikdymas) ieÅ¡kovei atsirado dėl pačios ieÅ¡kovės didelio neatsargumo. Nenustačius ieÅ¡kovės, kaip nukentėjusio asmens, tyčios ar didelio neatsargumo, byloje nenustatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovės atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti ir atsakovės prievolė atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ (CK 6.246 – 6.249, 6.270 straipsniai).

23. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nenustačius atsakovės civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad CK 6.283 straipsnio taikymas yra neaktualus. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės pagrįstai priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Apeliaciniame skunde atsakovė skundė tik pagrindÄ priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ ir nenurodė savarankiÅ¡kų nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka ginčo dėl teismo priteisto žalos atlyginimo dydžio nekilo, dėl priteistų žalos atlyginimo dydžių plačiau nepasisakytina.

24. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų CPK numatyta tvarka, o nukrypdamas nuo nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo to niekaip neargumentavo. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata dėl nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių skundžiamu teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) atlyginimas priteistas tik ieškovei iš atsakovės.

25. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų ir iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimÄ priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Esminis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo principas, kuriuo paremtos Å¡ios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“, taip užtikrinant Å¡alies, laimėjusios bylÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ne visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau pripažino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pagrįstai pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga, kad tenkinant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tik viena iÅ¡ jų (žalos dydis) konkrečiai nustatoma teismo, iÅ¡tyrus ir įvertinus visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė ginčijo tik galimybę priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , o ne jų dydį. Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 8 dalis) teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebÅ«tų teisinga prieÅ¡ingos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo prasme laikyti ieÅ¡kovę iÅ¡ dalies pralaimėjusia bylÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl bylos procesinės baigties 26. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimo dalį naikinti ir dėl jos priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų duomenimis, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei T. S. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 194,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, nurodytos iÅ¡laidos valstybei priteisintos iÅ¡ atsakovės (CPK 96, 99 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ 194,75 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis eurus, 75 ct) iÅ¡laidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aušra Maškevičienė Alvydas Žerlauskas