2026-03-02 Nr. CB-1228-2-13-3-01724-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-514

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01724-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 4 d. paduotu atsakovės A. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė A. M. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei A. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos naudai iš atsakovės priteista 4288,47 Eur, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. liepos 18 d. iki sprendimo įvykdymo

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, vykdydama tarybos narės ir savivaldybės merės pareigas, gavusi išmokas už kuro išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario pareigas, nepagrįstai praturtėjo.

2. Teismai nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019) pagal kurią, nepagrįstu praturėjimo pripažintini ir tie atvejai, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Šiose minimose kasacinio teismo nutartyse nepagrįstas praturėjimas buvo grindžiamas aiškiais, teisės aktuose ar finansiniuose dokumentuose nustatytais skaičiavimo kriterijais, leidžiančiais tiksliai nustatyti konkrečią permokėtą sumą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teisės aktai nenumatė jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti „perteklinę“ tarybos nariui išmokėtos kompensacijos dalį.

3. Galiojęs teisinis reguliavimas numatė pareigą pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patirtų išlaidų apyskaitą, tačiau nenumatė pareigos teikti detalių ataskaitų ar kitų įrodymų, kurie leistų retrospektyviai identifikuoti, kur, kada ir vykdant konkrečiai kokias pareigas kiekviena kuro sąnaudų dalis buvo patirta. Nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti naudojamas tam, kad būtų „papildytas“ galiojęs teisinis reguliavimas ir sukurtos naujos pareigos, kurios ginčui aktualiu laikotarpiu neegzistavo. Tuo tarpu teismai faktiškai pripažino nepakankamais tuos atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, kuriuos teisės aktai numatė kaip pakankamus atsiskaitymui už gautas išmokas, ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą susiejo ne su teisinio pagrindo nebuvimu, kaip to reikalauja CK 6.237 straipsnio 1 dalis, bet su retrospektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo teisiškai reikšmingas.

4. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad tarybos narys-meras nepatyrė kuro išlaidų dėl pareigų sutapimo su mero pareigomis. Kyla klausimas ar toks teismų aiškinimas neprieštarauja ginčo laikotarpiu galiojusiems teisės aktams, nediskriminuoja tarybos narius-merus, nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visų asmenų prieš įstatymą lygybės principą. Teisės aktai nenumato išimties, pagal kurią tarybos nariui, einančiam mero pareigas, būtų ribojama ar eliminuojama teisė gauti išmokas už su tarybos nario veiklai patirtas išlaidas. Taip teismai faktiškai sukūrė naują, įstatyme neįtvirtintą kompensacijos ribojimo pagrindą, paremtą pareigų sutapimo faktu. Atsakovės vertinimu, pareigų sutapimas savaime negali būti laikomas pakankamu ir teisėtu pagrindu paneigti tarybos nario teisę į išlaidų kompensavimą, o priešingas aiškinimas sukuria diskriminacinį kompensacijų gavimo ribojimą. Du skirtingi tarybos nariai – vienas, kuris eina tik tarybos nario pareigas, kitas – tarybos nario ir mero – nors abu jie atlieka tas pačias tarybos nario pareigas, tačiau tas, kuris vykdo tik tarybos nario pareigas atsiduria ženkliai geresnėje situacijoje, kadangi turi teisę į išlaidų kompensaciją, tuo tarpu kitas – dėl savo užimamų papildomų pareigų – tokios teisės netenka. Toks skirstymas yra nepateisinamas ir vertintinas kaip diskriminacija. Jei asmuo faktiškai vykdo tarybos nario pareigas – tai jis turi teisę į atitinkamų su tuo susijusių išlaidų kompensavimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 97 (devyniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 3 d. AB Luminor banke, mokėjimo kodas ZP16256.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas