2018-03-07 Nr. AB-4672-3-61-3-03864-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1988-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03864-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAV, Ligoninė), jo naudai priteisti 23 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iš viso praleido apie 270 parų. Visą šį laikotarpį buvo gydomas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo užtikrintas minimalus palatos plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Palatos buvo vėdinamos tik per langus. Pagal savo sveikatos būklę pareiškėjas galėjo naudotis tik sėdimu unitazu, tačiau Chirurginio skyriaus palatose, kuriose jis buvo gydomas 2013 metais, ir rėžiminio korpuso palatoje Nr. 25, tokio unitazo nebuvo. Chirurginiame skyriuje 30 žmonių turėjo naudotis vienu tualetu. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumus, buvo padaryta žala jo sveikatai, todėl teigė, kad yra įgijęs teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurią pagal Lituvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

3. Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad duomenų, kiek asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikoma su pareiškėju, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL paaiškino, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims. Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymąsi. LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka taip, kad būtų užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Higienos norma HN 76:2010) reikalavimai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato tualetų skaičiaus atsižvelgiant į įrengtų miegamų vietų skaičių. Higienos normos HN 47:2011 reikalavimai taikomi tik naujai statomoms ir rekonstruojamoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Chirurginio skyriaus pirmame aukšte 2 palatoms buvo įrengtas vienas tualetas, o antrame aukšte – vienas tualetas 3 palatoms. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatytos CK 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL.

7. Teismas vadovaudamasis Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.14 punktu ir LAVL pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui teisė į 5,1 kv. m kameros plotą nebuvo užtikrinta 64 dienas.

8. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų žalos kilimo aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas pakankamas kiekis tualetų, bei kamerose nebuvo sėdimo unitazo, teismas pasisakė, kad pagal Higienos normos HN 47:2011 32 punktą, įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose).

9. Teismas iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nustatė, kad LAVL Chirurginio skyriaus palatose ir Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 25 nebuvo įrengtas sėdimas unitazas, atkreipė dėmesį, jog atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Todėl teismas konstatavo, kad 63 dienas pareiškėjo teisės susijusios su tualetų įrengimu, buvo pažeistos. Pareiškėjo skundo argumentus, dėl per mažo tualetų kiekio, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas įvertinęs tai, kad LAVL 64 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, 63 dienas jis buvo gydomas palatose, kuriose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, konstatavo, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą poveikį, jų mastas būtų itin didelis, todėl sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

III. 11. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjui priteisti 23 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, priteisė per maža neturtinės žalos atlyginimo sumą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė, ploto normos pažeidimo trukmę, taip pat nurodė naujas aplinkybes susijusias su sanitarinių mazgų kiekiu LAVL ir galimybe jais naudotis nuteistiesiems.

14. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovų argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

17. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde siekia, kad būtų pripažinta, jog jo visą kalinimo laikotarpį LAVL, jo teisės susijusios su jam tenkančiu kameroje plotu bei sanitarinio mazgo įrengimu, būtų konstatuotos ir jam už tai būtų priteistas prašomas 23 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas apeliacinime skunde nurodo, naujas žalos kilimo aplinkybe, teikdamas, kad ne visais tualetais LAVL nutiestiesiems buvo sudaromos salygos naudotis ir tai, kad ne visuose sėdimuose tualetuose buvo įengtos atramos.

19. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

20. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

21. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, kurių jis neteikė pirmosios instancijos teismui tirti, pasisakytina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007 ir kt.). Atitinkamai, teisėjų kolegija, pareiškėjo naujai nurodytų aplinkybių, susijusių su sanitarinių mazgų kiekiu ir atramų įrengimu juose, netiria.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo LAVL sąlygomis, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad sprendimas yra neobjektyvus, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

23. Pagal nuo 2010 m. balandžio 30 d. galiojantį teisinį reguliavimą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas įvertinęs kamerų plotą bei jose buvusių lovų skaičių, nustatė, kad 64 dienas, pareiškėjo teisė į 5,1 kv. m plotą buvo pažeista. Taip pat, teismas pripažino, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė naudotis sėdimu tualetu 63 dienas. Teismas konstatavo, kad viso 127 dienas, pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas LAVL buvo pažeista. Teisėjų kolegija, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui tuo pačiu laikotarpiu (konkrečiai, atskirais laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d., nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 10 d., nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.), t. y, viso 50 dienų, nebuvo užtikrinamas tinkamas kameros plotas ir teisė į tinkamai įrengtą tualetą tuo pačiu metu. Todėl teismas atlikdamas aritmetinius skaičiavimus, neįvertino, kad dalis laikotarpių sutampa, kas lėmė, kad pareiškėjo atžvilgiu teisių pažeidimas buvo konstatuotas ilgesniu laikotarpiui, nei jo buvo reali trukmė.

25. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam turi būti suteikiamas laisvas 5,1 kv. m plotas, jis negali būti užstatytas baldais, nepagrįsti. Sutiktina su tuo, kad į šį plotą turi būti neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas, tačiau teisės aktai nenumato sąlygos, kad vertinant ar nebuvo pažeidžiama asmens teisė į 5,1 kv. m plotą LAVL, turi būti įvertinamas ir kamerose buvusių baldų užimamas plotas.

26. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad amens padėtis, dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo negali būti bloginama, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius