aa2fa804-924a-4e55-aa03-e124a0eb5741 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1793-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02792-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. kovo 5 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 3 - 7). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Pataisos namai) buvo atgabentas ir patalpintas nuo 2011 m. ir laikomas iki Å¡io skundo teikimo dienos, t. y. iÅ¡ viso 7 metus.

Teigia, kad prievarta buvo laikomas 1, 2, 4, 6 lokaliniuose sektoriuose, gyvenamosiose patalpose kartu su kitais iki 24 asmenimis kamerose, kurių plotas nuo 25 iki 30 kv. m., pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ vienam asmeniui. Pažymi, kad gyvenamosiose patalpose yra 8 dviejų aukÅ¡tų lovos, 16 spintelių, kurios užima gyvenamÄ jį plotÄ . Nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, todėl naktį buvo baisu užmigti; grindys buvo iÅ¡puvusios, po jomis knibždėjo pelės; sienos ir lubos aptrupėjusios, pavirÅ¡ius nelygus, todėl nebuvo įmanoma tinkamai nuvalyti, nelygumuose susikaupė neÅ¡varumai ir bakterijos.

Teigia, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl buvo didelė drėgmė, pelėsis; kadangi žiemÄ radiatorius neÅ¡ildo ar Å¡ildo mažai, patalpoje oro temperatÅ«ra neatitiko higienos normų reikalavimų, ir dėl to buvo labai Å¡alta. Pažymi, kad gyvenamosios patalpos apÅ¡vietimas buvo labai silpnas, todėl nebuvo įmanoma skaityti, raÅ¡yti, užsiimti kita Å¡viesos reikalaujančia veikla, negadinant regėjimo. Akcentuoja, kad Pataisos namų pastatas pastatytas 1940 m., jo konstrukcijoje yra asbesto, o visuotinai pripažinta, kad asbesto dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį.

Atkreipia dėmesį, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo vietos apsisukti, praeiti, joje gyveno nepriimtinomis, be privataus gyvenimo, antisanitarinėmis sÄ lygomis. Teigia, kad dėl skundų raÅ¡ymo į įvairias institucijas, nukreipdavo į kitus bÅ«rius bei taip sudarydavo psichologinį ir fizinį spaudimÄ bei orumo, garbės ir vardo pažeminimÄ . PraÅ¡o netaikyti senaties termino. Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 17 - 24) su skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti bei taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir skundo dalį nuo 2011-03-22 iki 2018-08-30 palikti nenagrinėtÄ .

Nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose pareiÅ¡kėjas atlikinėja nuo 2011-03-22, bausmės pabaiga – 2021-11-19. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 2 lokaliniame sektoriuje (16 ir 19 bÅ«riai) bausmės neatlikinėjo. Nurodo laikotarpius, patalpų plotus ir vienam asmeniui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , kuris teko pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.

Teigia, kad jeigu pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtoje kameroje ar bÅ«ryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigÅ«nų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau Å¡ia savo teise nei karto nepasinaudojo. Teigia, kad patalpos yra aprÅ«pintos teisės aktuose nustatytu kietuoju inventoriumi. Nurodo, kad pagal sudarytas sutartis su juridiniais asmenimis įstaigoje pagal poreikį atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai.

Pažymi, kad Å¡ios įmonės paslaugomis naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys apie žiurkes ir tarakonus gyvenamosiose patalpose atmestinas. Pažymi, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktus, kurie apėmė visas Alytaus pataisų patalpas, kurių iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų nenustatyta. Teigia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė.

Pažymi, kad vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir Å¡iltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis atitiktų joje nustatytus reikalavimus. Akcentuoja, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tÄ numato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 p. Mano, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsių ir grybelių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose, iÅ¡puvusių grindų, įtrukusių sienų ir lubų yra atmestini.

Teigia, kad bendrabučių, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogai padengti rulonine stogo danga; asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų), nėra.. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui Pataisos namuose buvo suteiktos medicininės paslaugos. Akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Mano, kad pareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė Alytaus pataisos namuose (minėta, toliau – ir Pataisos namai). Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Pataisos namų veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. iki 2018-11-29 (skundo teisme gavimo (jo iÅ¡siuntimo) diena, t. y. kreipimosi į teismÄ diena; b. l. 10).

Atsakovės atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Å iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70)).Valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo ir jeigu priemonės nebus proporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985-05-28 sprendimÄ Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1995-12-04 sprendimÄ Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94)).

Prie tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskirta ir ieÅ¡kinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93)).

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is apribojimas (ieÅ¡kinio senaties terminas) yra taikomas ne pačiai Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintai teisei, o galimybei Å¡iÄ teisę ginti tam tikru bÅ«du – reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.).

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai. Å io straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) pabrėžia, kad ginčo Å¡aliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., LAT 2005-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dienÄ , atsižvelgiama į apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobÅ«dį turėjo suvokti savo teisių pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. iki Å¡ios dienos.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kalinimo sÄ lygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvienÄ tomis sÄ lygomis buvimo dienÄ . PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kalinimo sÄ lygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais, kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti visÄ laikymo tomis sÄ lygomis laikÄ , kai tie neigiami veiksniai tÄ asmenį veikia, o ir pats pareiÅ¡kėjas patvirtino suvokęs, jog jo teisės yra pažeidžiamos.

Taigi pareiÅ¡kėjas, nuo 2011-03-22 iki 2018-11-28 laikytas Pataisos namuose galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo jo apgyvendinimo Pataisos namuose pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Pataisos namus, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Pataisos namų ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Pataisos namuose 2011-03-22, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018-11-28. Kadangi pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi 2018-11-28, atsakovei reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, jis reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2011-03-22 iki 2015-11-28 pateikti praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokių priežasčių iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatė ir teismas. Darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio (liet. savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011-03-22 iki 2015-11-27 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2015-11-28 iki 2018-11-28. Dėl minimalaus gyvenamojo ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Atsižvelgęs į teismų praktikÄ ir ploto kriterijaus reikÅ¡mę vertinant visas kalinimo sÄ lygas, EŽTT minėtoje MurÅ¡ić byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sÄ lygų kumuliatyvus poveikis gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti. Tuomet įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, kuris gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ .

Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai:

a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi;

b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose;

c) pareiÅ¡kėjas yra kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų Å¡io asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis, susijusiomis su galimybe mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralia Å¡viesa ir Å¡viežiu oru, ventiliacija, Å¡ildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų adekvatumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme iÅ¡lieka aktualÅ«s kiti kalinimo sÄ lygų aspektai. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bendrabučio tipo patalpose; pareiÅ¡kėjas neskundžia jo laikymo sÄ lygų kamerų tipo patalpose, todėl teismas vertina tik pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas bendrabučio tipo patalpose.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime ir pateiktame raÅ¡te „Perkėlimai (12264 J. R.)” (b. l. 25 - 28) pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu: nuo 2015-11-28 iki 2015-12-02 paskirtas į 7 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį (1 lokalinį sektorių), (miegamasis bendrabučio tipo), kurio plotas 44,73 kv. m., įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2016-08-04 iki 2016-12-08 paskirtas į 7 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį (1 lokalinį sektorių), (miegamasis bendrabučio tipo), kurio plotas 44,37 kv. m., įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2016-12-08 iki 2017-04-24 paskirtas į 5 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį (1 lokalinį sektorių kuris yra bendrabutyje Nr. 2), (miegamasis bendrabučio tipo), kurio plotas 44,98 kv. m., įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2017-10-24 iki 2017-10-26, nuo 2018-05-23 iki 2018-05-30 paskirtas į 15 bÅ«rį, 2 miegamÄ jį (6 lokalinį sektorių), kurio plotas 33,60 kv. m., įrengta - 9 miegamosios vietos; nuo 2017-10-26 iki 2018-03-27 paskirtas į 14 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį (6 lokalinį sektorių), kurio plotas 34,07 kv. m., įrengtos 9 miegamosios vietos; nuo 2018-03-27 iki 2018-04-04, nuo 2018-04-11 iki 2018-05-23 paskirtas į 7 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį (1 lokalinį sektorių), kurio plotas 46,36 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2018-06-06 iki 2018-06-27 paskirtas į 15 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį (6 lokalinį sektorių), kuro plotas 34,68 kv. m., įrengtos 9 miegamosios vietos; nuo 2018-08-02 iki 2018-08-23 paskirtas į 20 bÅ«rį, 6 miegamÄ jį (5 lokalinį sektorių), kurio plotas 30,31 kv. m., įrengtos 8 miegamosios vietos.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018-08-23 iki 2018-09-26 buvo paskirtas į 20 bÅ«rį, o nuo 2018-11-02 iki 2018-11-27 į 14 bÅ«rį. Prie atsiliepimo pridėti dokumentai, kuriuose yra duomenys apie miegamuosius iÅ¡ kompiuterinės sistemos „Įskaita Alytaus pataisos namai” (b. l. 29, 30, 31, 32, 33). Minėti pateikti duomenys apie miegamųjų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių atitinka atsakovės atstovo nurodytus duomenis. Pažymėtina, kad pagal pateiktus duomenis atlikus aritmetinius paskaičiavimus (plotÄ padalinus iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus) matyti, jog 20 bÅ«ryje mažiausias vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,69 kv. m. (1 miegamasis – 29,53 kv.m. : 8 lovų), o 14 bÅ«ryje mažiausias vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,68 kv. m. (5 miegamasis – 33,18 kv. m. : 9 lovų).

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose ar kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas nuo 2015-11-28 iki 2015-12-02 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 7 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 44,73 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,7275 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2016-08-04 iki 2016-12-08 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 7 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 44,37 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,6975 kv. m. (t. y. Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2016-12-08 iki 2017-04-24 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 5 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 44,98 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,748333333333333 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2017-10-24 iki 2017-10-26 ir nuo 2018-05-23 iki 2018-05-30 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 15 bÅ«rio 2 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 33,60 kv. m., joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,733333333333333 kv. m. (t. y. Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2017-10-26 iki 2018-03-27 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 14 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 34,07 kv. m., joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,785555555555556 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2018-03-27 iki 2018-04-04 ir nuo 2018-04-11 iki 2018-05-23 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 7 bÅ«rio 3 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 46,38 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,865 kv. m. (t. y. Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2018-06-06 iki 2018-06-27 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 15 bÅ«rio 3 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 34,68 kv. m., joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,85333 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2018-08-02 iki 2018-08-23 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 20 bÅ«rio 6 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 30,31 kv. m., joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,78875 kv. m. (t. y. Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018-08-23 iki 2018-09-26 paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 20 bÅ«rį, o nuo 2018-11-02 iki 2018-11-27 į 14 bÅ«rį.

Kaip anksčiau minėta, atlikus aritmetinius paskaičiavimus matyti, jog 20 bÅ«ryje mažiausias vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,69 kv. m., o 14 bÅ«ryje mažiausias vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,68 kv. m. (5 miegamasis – 33,18 kv. m. : 9 lovų) (t. y. Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2015-11-28 iki 2018-11-28) buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 straipsnis).

Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m., nustatyta Taisyklių 111.1. p.), ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių, kurie patvirtina, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į konkrečias patalpas. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog bendrabučių tipo patalpose jam teko mažesnė nei teisės aktai numato 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas, todėl neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, kadangi jis gyveno bendrabučio tipo patalpoje, ir galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo judėti pataisos įstaigos teritorijoje ir užsiimti leistina veikla, pavyzdžiui, sportuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

LVAT yra pažymėjęs, kad pareiÅ¡kėjas bendrabučio tipo patalpose privalėjo bÅ«ti tik nakties metu, dienos metu pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, t. y. sportuoti, mokytis, dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (žr., pvz., LVAT 2017-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamosiose patalpose.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ . Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.

Dėl tarakonų ir pelių Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, todėl naktį buvo baisu; grindys buvo išpuvusios, o po jomis knibždėjo pelės. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2013-01-30 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 39 (2014-01-08 pratęsta) su V.

Mulersko individualia įmone bei 2016-12-27 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis” (b. l. 46 – 49, 50 - 52). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nurodytų įmonių paslaugomis naudojosi pastoviai, pagal poreikį. Tačiau į bylÄ nėra pateikta įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nepateikta duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų, pelių) buvimÄ gyvenamosiose patalpose.

Teismas vertina, kad vien sutartys ir jų priedai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų (tarakonų ir pelių) ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų ir pelių) monitoringÄ bei naikinimÄ buvo nepakankami (ABTÄ® 56 straipsnis), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ . Dėl ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl buvo didelė drėgmė, dėl kurios kaupėsi pelėsis.

Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 17 punktu, nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal HN 134:2015 39 punktÄ â€“ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Ä®vertinus bylos duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad Pataisos namuose gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus.

Tai patvirtina anksčiau minėto Visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo akte užfiksuoti patikrinimo rezultatai. Teismas vertina, kad toks patalpų vėdinimo būdas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas ir jose besiveisiantį pelėsį, teismas vadovaujasi HN 134:2015 37 punktu, kuris nurodo, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo akte nurodyta, jog Pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji aprūpinami reikiamomis valymo priemonėmis.

Tokiu atveju, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , valingos veiklos. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog jis negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus ir taip paÅ¡alinti drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamÄ sias patalpas. Patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiÅ«ri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebÅ«tų sÄ lygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, nešvarių patalpų ir jose besiveisiančio pelėsio atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamos kamerų būklės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Dėl apšvietimo Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas buvo labai silpnas (ne daugiau 40 lx.), todėl nebuvo įmanoma skaityti, rašyti, užsiimti kita šviesos reikalaujančia veikla, negadinant regėjimo.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apÅ¡vietÄ . Teismas, nesant kitų įrodymų byloje, neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Nagrinėjamoje byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie netinkamÄ gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas, nenurodė kada gyvenamosiose patalpose buvo blogas apÅ¡vietimas, Å¡ios aplinkybės bei galimai pareiÅ¡kėjui sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimÄ si į atsakovės atstovÄ dėl netinkamos apÅ¡vietos, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiÅ¡kėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima.

Dėl asbesto Pataisos namų pastate Pareiškėjas teigia, kad Pataisos namų pastatas pastatytas 1940 m., jo konstrukcijoje yra asbesto. Nurodo, jog visuotinai pripažinta, kad asbesto dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo” 3.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Pataisos namų bendrabučių, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogai padengti rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų) Pataisos namuose nėra, asbestas Pataisos namų pastatų konstrukcijose ar Å¡iluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas, bendrabučių ir uždarosios zonos kamerų pastatų stogo ginčo laikotarpiu darbai nebuvo atliekami. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo abejoti Å¡ių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu (ABTÄ® 56 straipsnis), todėl neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pastate, kuriame buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, galėjo bÅ«ti asbesto dulkių.

Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl temperatÅ«ros PareiÅ¡kėjas teigia, kad žiemÄ radiatorius neÅ¡ildo ar Å¡ildo mažai, todėl patalpoje buvo ne daugiau kaip 12 °C temperatÅ«ra ir dėl to buvo labai Å¡alta. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui tikslių duomenų apie oro temperatÅ«rÄ ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Atsakovės atstovas nurodė, kad Pataisos namuose atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visa parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normas, visuose pataisos namuose. LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos temperatÅ«ros gyvenamosiose patalpose iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, t. y. pareiÅ¡kėjas neteikia įrodymų, kad dėl žemos gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ros buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ir saugumui, kad dėl patirtų nepatogumų kreipėsi į medikus, Pataisos namų administracijÄ ar kitÄ institucijÄ , todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo atsakomybei Å¡iame kontekste kilti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl skundų teikimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad skundų pateikti negalėjo, nes buvo klaidingai nukreipiamas į kitus bÅ«rius. Atsakovės atstovas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas rašė skundus į įvairias institucijas. Minėta, kad LVAT yra nurodęs, jog įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.

Vis dėl to pareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., LVAT 2018-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė, dėl ko jis teikė skundus, kokioms institucijoms teikė skundus, tokių duomenų prie savo skundo teismui nepridėjo.

Bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundus kitoms institucijoms. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigÅ«nai netinkamai elgėsi su pareiÅ¡kėju. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta. Dėl gyvenamųjų patalpų ir pastato bÅ«klės PareiÅ¡kėjas teigia, kad gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos ginčo laikotarpiu buvo aptrupėjusios, pavirÅ¡ius nelygus, todėl nebuvo įmanoma tinkamai nuvalyti, nelygumuose susikaupė neÅ¡varumai ir bakterijos.

Taip pat teigia, kad neturtinę žalÄ sukėlė gyvenamųjų patalpų ir pastato, kuriame buvo Å¡ios patalpos, prasta bÅ«klė. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Sprendžiant dėl pastato, kuriame ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, bÅ«klės, vertinami tuometinės Alytaus apskrities virÅ¡ininko sudarytos komisijos 2008-02-27 parengto akto (b. l. 8 – 9) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – Visuomenės sveikatos centras) 2016-12-09 patikrinimo akto (b. l. 42 - 44) duomenys.

Å ių dokumentų duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. vasario mėn. buvo nustatyta, jog Pataisos namų bendrabutis Nr. 2 yra blogos bÅ«klės ir reikalingas Å¡io pastato pamatų, lauko sienų, stogo kapitalinis. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada apie bendrabučio Nr. 2 kapitalinio remonto bÅ«tinumÄ padaryta Visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo akte. Tačiau pažymėtina aplinkybė, kad iÅ¡ atsakovės atstovo duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas 2 lokaliniame sektoriuje.

Teismas neturi pagrindo abejoti Pataiso namų pateikta informacija, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pastato avarinės bÅ«klės atmetami, kaip negalėję sukelti jam neigiamų pasekmių (t. y. pareiÅ¡kėjo nelaikius 2 lokaliniame sektoriuje, jam neigiamos pasekmės dėl Å¡io pastato blogos bÅ«klės kilti negalėjo). Dėl patirtos žalos PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) iÅ¡gyvenimais.

PareiÅ¡kėjas neteikia duomenų apie nustatytų pažeidimų įtakÄ jo fizinei ar psichinei sveikatai, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). LVAT naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018-05-09 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad atskirais laiko tarpais pareiÅ¡kėjui kalint Pataisos namuose jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2015-11-28 iki 2018-11-28 kalint Alytaus pataisos namuose, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė