2026-02-25 Nr. AB-4010-4-16-3-00010-2026-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1852-968/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00010-2026-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. W. A. H. ir jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjui H. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. W. A. H. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. W. A. H. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. W. A. H. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, trims mėnesiams iki 2026 m. balandžio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad:

2.1. 2025 m. rugpjūčio 21 d. apie 17.47 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pagal pateiktą informaciją kelyje A5, Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 21 kilometre, Juragių kaimo prieigose, sustabdė automobilį Renault Trafic, kurį vairavo Estijos pilietis. Transporto priemonėje buvo 16 asmenų, vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. W. T. gimęs 2006 m. vasario 15 d. Taip pat VSAT priėmė sprendimą apgyvendinti Užsienietį Priėmimo ir integracijos agentūroje (toliau – ir PIIA) nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2025 m. spalio 22 d.

2.2. Buvo sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei. 2025 m. spalio 8 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad minėto Užsieniečio Lenkijos Respublika nepriims.

2.3. Utenos apylinkės teismas Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimu Užsieniečiui paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo įstaigai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vadovo leidimo iki 2026 m. sausio 22 d.

2.4. Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė Lietuvos Respublikoje.

2.5. 2025 m. lapkričio 3 d. VSAT Centre atlikti pirminiai prieglobsčio prašymo priėmimo veiksmai. Atliekant pirminę prieglobsčio apklausą, Užsienietis pateikė paso kopiją, kurioje nurodyta, kad jis yra M. W. A. H., taip pat Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės skubos tvarka.

2.6. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 13 d. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad šiuo metu Užsieniečio prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, nėra nustatyti jo prieglobsčio motyvai ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsienietis neteisėtai atvyko iš Lenkijos Respublikos ir per Lietuvą norėjo vykti į Norvegiją, sulaikymo metu prisistatė kitu vardu, todėl nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti bei pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę Šengeno erdvėje.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. sausio 16 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. balandžio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nurodė, jog Užsienietis su teikimu nesutiko ir prašė taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

5. Nustatė, jog Užsienietis vykdamas tranzitu, neteisėtai, į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, klaidino institucijas ir pareigūnus pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (prisistatė kitu vardu).

6. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai, vyko tranzitu (per Lietuvą vyko iš Latvijos į Vokietiją), jo kelionės tikslas yra kita šalis, Lietuvos Respublikoje Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai) ir Užsieniečio pateikta pozicija (Užsienietis nebendradarbiavo su valstybinėmis institucijomis, teikė klaidinančią informaciją apie save), teismui sudarė pagrindą manyti, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo ir pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pasislėpti. Teismas darė išvadą, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas)113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, o įvertinęs šio straipsnio 5 dalies 2-4, 10,12 punktuose nurodytas aplinkybes buvo pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, jog Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės tolimesnis taikymas buvo objektyviai reikalingas ir proporcingas siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje formaliai laikomas alternatyvia sulaikymui priemone, toks apribojimas faktiškai prilygsta sulaikymui, jei asmuo yra izoliuojamas ir netenka judėjimo laisvės. Tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitus Įstatymo reguliavimui, alternatyvios priemonės apima ir apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo laisvės apribojimų arba nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Tokius užsieniečių apgyvendinimo ir priežiūros klausimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, o užsieniečių priėmimą užtikrina PIIA, todėl užsieniečiai apgyvendinti PIIA nėra atskirti nuo kitų gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, o tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Todėl tokia alternatyvi priemonė nelaikytina sulaikymu, nes Užsieniečiui paliekama reali galimybė gauti leidimą išvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 16 d. sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jei be sulaikymo neįmanoma išsiaiškinti jo prašymo motyvų. 2019 m. teismams skirtoje analizėje dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo pabrėžiama, kad sulaikymas gali būti taikomas tik pirminiam laikotarpiui, būtinu esminiams prašymo motyvams nustatyti, ir tik tada, kai šios informacijos neįmanoma gauti be sulaikymo. Užsienietis faktiškai yra sulaikytas nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d., todėl jo laisvė suvaržyta daugiau nei penkis mėnesius, todėl teismas turėtų taikyti švelnesnę, alternatyvią sulaikymui priemonę, nes šiuo metu taikoma priemonė yra nepagrįsta ir neproporcinga.

10.2. Nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką nėra fiksuota jokių taikomos priemonės pažeidimų ar kitokių elgesio pavyzdžių, indikuojančių asmens nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, pažymėdamas, kad yra pateikęs paso kopiją. Užsienietis išvyko iš savo valstybės ir atvyko į Europą, nes siekė gauti tarptautinę apsaugą ir kai tik turėjo realią galimybę, pateikė prieglobsčio prašymą.

10.3. Nėra duomenų, kad netaikius Užsieniečiui vienos griežčiausių priemonių, nebūtų įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio motyvų. Nuo prieglobsčio prašymo pateikimo praėjo daugiau nei trys mėnesiai, tai Užsieniečio manymu, yra pakankamas laikas esminių faktų sužinojimui ir išsiaiškinimui. Pažymi, jog prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, tokio prašymo nagrinėjimui yra nustatytas dešimties darbo dienų terminas (Įstatymo 81 str. 2 d.), tačiau Migracijos departamentas šį terminą jau seniai yra praleidęs, tačiau ir toliau tuo pačiu pagrindu – motyvų išsiaiškinimu yra grindžiamas asmens laisvės ribojimas.

10.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir buvo grąžintas į Lietuvą iš Lenkijos, tačiau vien fakto, kad buvo pažeista paskirta apgyvendinimo priemonė, neužtenka, kad asmeniui būtų taikoma viena griežčiausių laisvės ribojimo priemonių, turi būti įvertinta aplinkybių visuma ir skiriama, kiek įmanoma švelnesnė teisės aktų nustatyta priemonė.

10.5. Kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas) dar turi būti nustatyta, kad yra ir minėto straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, jog asmuo kelią grėsmę viešajai tvarkai, atvyko į Lietuvos teritoriją neteisėtai ir neturi jokių dokumentų leidžiančių teisėtai būti, bei, kad asmuo nebendradarbiauja, nes teikė klaidinančius duomenis.

10.6. Užsienietis iki prieglobsčio prašymo pateikimo nebuvo sulaikytas teismo sprendimu, jo atžvilgiu taip pat nebuvo teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietis pirmą kartą teismo posėdyje, kur buvo svarstomas klausimas dėl sulaikymo/alternatyvios sulaikymui priemonės, dalyvavo tik 2025 m. spalio 22 d., kur ir turėjo galimybę išreikšti prieglobsčio prašymą, kuris buvo užfiksuotas, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktu.

11. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 16 d. sprendimą. Centras atsiliepimą į Užsieniečio apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

11.2. Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką buvo neteisėtas. Jis atvyko didelėje asmenų grupėje, neturėdamas galiojančių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas migracijos taisykles, nesikreipė į vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių, t. y. Lietuvos, kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties, o pasitelkęs neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų paslaugomis, vyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tačiau buvo sustabdytas Lenkijos Respublikos pareigūnų ir perduotas Lietuvai, tokie veiksmai rodo tyčinį veikimą, siekiant išvengti galiojančių Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymų reikalavimų.

11.3. Pirmosios instancijos teismas dėl sulaikymo taikymo tinkamai nusprendė, jog egzistavo pakankamos ir objektyviai pagrįstos prielaidos manyti, jog Užsienietis gali vengti pareigos bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis ir trukdyti sprendimui dėl prieglobsčio priėmimui ir vykdymui.

11.4. Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento turėjo galimybę pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau pateikė tik 2025 m. lapkričio 3 d. Tokia situacija patvirtino, jog asmens tikslas nebuvo tarptautinės apsaugos siekimas Lietuvoje, per Lietuvos Respublikos teritoriją jis vyko tranzitu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo būtinybę taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą prieglobsčio procedūroje bei viešąjį interesą.

11.5. Atlikus Užsieniečio apklausą, Centras nustatė, jog jis žinojo, kad atvyko į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją dar iki buvo sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pagal pateiktą informaciją A5 kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 21 kilometre. Tačiau jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams ir vėliau VSAT pareigūnams tyčia pateikė melagingus savo tapatybės dokumentus, su tikslu išvengti tapatybės nustatymo procedūros, po kurios kiltų klausimas dėl jo grąžinimo/išsiuntimo į kilmės valstybę. Užsienietis prisipažino vykęs į Norvegiją ir neturintis jokių asmens dokumentų ar jų kopijų. Centras pabrėžė, jog jis taip pasielgė, nes tikėjosi, kad gavęs laisvo judėjimo galimybę – tęs savo kelionę ir sieks pirminio tikslo, tačiau Latvijos Respublikai nesutikus jo priimti, jis, nenorėdamas būti grąžintas į tėvynę, pateikė prieglobsčio prašymą ir neva savo paso nuotrauką.

11.6. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, todėl netaikant bent dalinio asmens laisvės suvaržymo, yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Europos Sąjungos erdvėje, nesulaukęs sprendimo, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis (pvz.: Norvegiją), taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu nebus nustatyti prieglobsčio motyvai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. balandžio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, pirminio patikrinimo metu asmuo prisistatė kitu vardu, Lietuvos Respublikos valstybė nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas, taip pat ir į tai, jog asmuo gali bandyti pasislėpti bei pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, teismas pripažino, jog Užsieniečio atžvilgiu turi būti ir toliau taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė griežčiausia alternatyvią sulaikymui priemonę, be to, nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką nėra fiksuota jokių taikomos priemonės pažeidimų ar kitokių elgesio pavyzdžių, indikuojančių asmens nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, pažymėdamas, kad jis yra pateikęs paso kopiją. Užsienietis išvyko iš savo valstybės ir atvyko į Europą, nes siekė gauti tarptautinę apsaugą ir kai tik turėjo realią galimybę, pateikė prieglobsčio prašymą.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis 2025 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, todėl jis yra prieglobsčio prašytojas.

16. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

17. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-14 punkte nurodytos aplinkybės.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik prašo taikyti švelnesnę, neribojančios jo judėjimo laisvės, priemonę.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Užsienietis nurodė, jog jau buvo atlikta apklausa skirta prieglobsčio prašymo motyvams nustatyti. Užsieniečiui pakankamai ilgą laikotarpį jau buvo taikytos kitos judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad Centras nenurodė, kokių procedūrų nebūtų galima atlikti Užsieniečio atžvilgiu Užsieniečiui pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo manyti, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nebūtų pakankama užtikrinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, todėl atsižvelgdama į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. balandžio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. W. A. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendino vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2026 m. balandžio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis