aa2e924e-dbb4-4a7d-9b64-7defe724f0f9 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3292-428/2015Proc. Nr. 3-61-3-02345-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 74(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Vilnius Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei,į teismo posėdį neatvykus pareiÅ¡kėjui ir atsakovo atstovui,raÅ¡ytinio proceso bÅ«du iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. A. skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ skundu (b.l. 1-5), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) 5‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad LAVL buvo laikomas (gydomas) 3 valandas etapinėje kameroje, kurioje buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais, 5 paras praleido baudos izoliatoriuje kuriame jam buvo duota suplyÅ¡usi patalynė, indai be Ä selių, patalpoje buvo toks mažas plotas, jog pareiÅ¡kėjas kameroje negalėjo judėti, tik valandai bÅ«davo iÅ¡vedamas į laukÄ , negavo laikraščio, kameroje nebuvo Å¡ilto vandens, buvo vedamas apsiprausti tik kartÄ per savaitę, gultai buvo pritvirtinti prie sienos su grandinėmis, 1 parÄ buvo kameroje Nr. 1, kurioje smirdėjo, neatsidarinėjo langas, joje nebuvo stalo, spintelių, sanitarinis mazgas buvo be sienelių, nuo lubų krito dažai, be to buvo laikomas su rÅ«kančiais, kadangi pareiÅ¡kėjas teikė nusiskundimus LAVL, jis buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 6, kurioje pareiÅ¡kėjas nurodo, jog buvo netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, netinkamas lovos dydis, nuo lubų byrėjo tinkas, negrojo radijo taÅ¡kas, taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis ir kameroje Nr. 6, buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais.

Dėl Å¡ių priežasčių, per visÄ laikotarpį kol buvo LAVL, pareiÅ¡kėjas atsakovo atstovui pateikė 13 skundų, tačiau tik į vienÄ gavo atsakymÄ . PraÅ¡o jo skundÄ tenkinti, priteisti jam 5‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 15-18). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., viso 7 paras, psichiatrijos skyriaus kameroje Nr. 1 (8,8 kv.m., 1 lova), kameroje Nr. 6 (15,51 kv.m., 6 lovos) ir baudos izoliatoriaus kameroje (6,23 kvm. 2 lovos, tačiau pareiÅ¡kėjas buvo vienas).

Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl negali pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatose. LVAL žinomi teisės aktų, nustatančių minimalų asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , reikalavimai. Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėjui vienam asmeniui tenkantis kameroje plotas buvo užtikrintas, tiek baudos izoliatoriaus kameroje, tiek psichiatrijos skyriaus kameroje Nr.

1. LAVL pažymėjo, jog teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems, LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, be to būtina užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių ir Suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį ir turimas lėšas, nepažeidžiant higienos normos HN 76:2010 reikalavimo.

LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Atlikti valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 35.5 punkto reikalavimus. Unitazo uždengimo nenustato nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nuostatos, nei higienos norma HN 76:2010. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. birželio 7 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ â€“higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-375 (naujas 2013 m. liepos 29 d.

Nr. (12-6)12.12-690). Å ie dokumentai įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas. Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta LAVL, administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu. Mano, kad civilinei atsakomybei kilti nėra sÄ lygų, nes LAVL pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas įrodymais.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog jam gydantis LAVL nebuvo užtikrinta jo teisė į minimaliÄ ploto normÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jam bÅ«nant LAVL buvo pažeista jo teisė į teisės aktais nustatytus minimaliojo gyvenamojo ploto reikalavimus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos (Å¡iuo atveju palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Taisyklių 111.4 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad LAVL jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi ir nesant tokio tikslo, įmanomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimas. Pastebėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime lemia iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. LAVL teismui teikė duomenis, kokiose kamerose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, nurodydamas tų patalpų plotÄ ir jose esančių lovų skaičių.

LAVL išskyrus, dėl baudos izoliatoriaus kameroje buvusių asmenų kiekio, nepateikė informacijos, kiek asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatose, tačiau pateikė kamerų plotus ir lovų skaičių jose. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas psichiatrijos skyriaus kameroje Nr. 1, kurios plotas 8,8 kv.m., joje įrengta 1 lova (pareiškėjui joje teko didesnis nei 5,1 kv.m. patalpos plotas), kameroje Nr. 6, kurios plotas 15,51 kv.m., įrengtos 6 lovos (ploto normos pažeidimas akivaizdus), ir baudos izoliatoriaus kameroje, kurios plotas 6,23 kv.m., joje yra įrengtos 2 lovos, tačiau LAVL pateikė duomenis, jog pareiškėjas joje buvo laikomas vienas.

Dėl baudos izoliatoriaus kameros, pareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamera pritaikyta dviem asmenimis, todėl teismas, pareiÅ¡kėjui nenurodžius, jog jis buvo laikomas su kitais asmenimis, pripažįsta atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir vertina, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė i minimaliÄ ploto normÄ baudos izoliatoriaus kameroje. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LAVL kameroje Nr. 6, nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ 1 parÄ .

Dėl baudos izoliatoriaus, kameros Nr. 1 ir kameros Nr. 6 atsilupusių sienų ir kietojo inventoriaus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose sienų ir lubų dažai luposi krito į maistÄ , kurį pareiÅ¡kėjas turėjo laikyti ant žemės, kadangi nebuvo nei stalų, nei taburečių. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė pažymas, iÅ¡ kurių matyti, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje periodiÅ¡kai yra atliekami remonto darbai ir patalpų sÄ lygomis yra rÅ«pinamasi nuosekliai (b.l. 23-30).

Taip pat pateikė duomenis, t.y. foto lenteles, kurios paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog kamerų, kuriose buvo laikomas, sienos ir lubos luposi, nebuvo stalo, taburečių, byrėjo atplaiÅ¡os į maistÄ , kadangi iÅ¡ pridėtų foto duomenų matyti, jog kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas nakvojo, sienos ir lubos yra tvarkingos, yra įrengtas stalas su taburetėmis (b.l. 31-36), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos kamerų sienų ir lubų bÅ«klės atmestini kaip nepagrįsti.

IÅ¡ foto duomenų matyti, jog etapinėje kameroje, sienos yra apsilupę (b.l. 37-39), tačiau pareiÅ¡kėjas to neskundė, todėl jų teismas nevertina.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog nebuvo Å¡ilto vandens ir tik kartÄ per savaitę buvo sudarytos sÄ lygos praustis duÅ¡e.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamerose buvo tik Å¡altas vanduo, galėjo nusimaudyti tik kartÄ per savaitę, tačiau atsakovo atstovas į bylÄ pateikė Å¡ilto vandens tiekimo grafikÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog chirurgijos skyriuje buvo Å¡iltas vanduo laikotarpiais nuo 6 val. iki 9 val., nuo 12.30 val. iki 13.30 val. nuo 17 val. iki 18 val., o galimybė į duÅ¡u pasinaudoti suteikiama trečiadieniais laikotarpiu nuo 9 val. iki 16 val.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Å is grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl Å¡ilto vandens ir galimybės nusimaudyti duÅ¡e, atmestini kaip nepagrįstos.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog jam buvo sudaryta tik viena valanda per parÄ pasivaikščioti kiemelyje.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog tik vienÄ valandÄ , jam buvo galima pasivaikščioti gryname ore, kuomet jis pageidautų 8 valandÄ per dienÄ .Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis (29 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Suimtųjų teisė kas dienÄ vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta ir sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 11 punkte.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Å¡iuo klausimu, pareiÅ¡kėjo argumentai, dėl jo teisių pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti.Dėl sanitarinio mazgo įrengimo.Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad įstaigos kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės yra 1,5 m ir tai atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punktÄ , tačiau Å¡i teisės norma negalioja nuo 2010-01-27, ji buvo panaikinta teisingumo ministro 2010-01-20 įsakymu Nr. 1R-22.

Teismo nuomone, atsakovo atstovo nurodyta sanitarinį mazgÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Kadangi pareiÅ¡kėjas iÅ¡ 7 dienų LAVL, 6 dienas kameroje buvo vienas, teismas pripažįsta, jog 1 dienÄ , kuomet kameroje buvo laikomas su kitais kaliniais, jo teisė į privatumÄ buvo pažeista. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog iÅ¡kvietimo mygtukas neveikė.PareiÅ¡kėjo argumentai dėl pavojaus mygtuko neveikimo ar jo neįrengimo nepagrįsti jokiais įrodymais. Nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas, dėl to bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ , pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad dėl to patyrė kokių nors neigiamų pasekmių, todėl pareiÅ¡kėjui nedetalizavus, kada konkrečiai, kokioje kameroje neveikė mygtukas, nenurodžius kokia, jam asmeniÅ¡kai, dėl to kilo žala, kuri gali bÅ«ti atlyginama pinigais, nesant priežastiniam ryÅ¡iui, tarp žalos ir institucijos veiksmų (neveikimo) nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog etapinėje patalpoje bei kameroje Nr. 6 buvo rÅ«koma.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad etapinėje patalpoje ir kameroje Nr. 6 buvo patalpintas kartu su rÅ«kančiais asmenimis ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Su reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerÅ«kančius nuteistuosius atskirti nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

LAVL palata yra bendroji gyvenamoji patalpa, kurioje gydymosi laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas kartu su kitais asmenimis. Taigi LAVL turi pareigÄ užtikrinti gyvenamojo ploto vienam asmeniui normÄ ir kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. LVAT praktikoje pripažįstama (ABTÄ® 20 straipsnio 3 dalis), kad nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ .

Kita vertus, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apie draudimÄ rÅ«kyti LAVL patalpose tinkamai informuota (b.l. 40-42, 44).

Byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad palatoje asmenys rÅ«ko. Pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir kad nerÅ«kantieji gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru kyla pagal pirmiau minėtus teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar nerÅ«kantis asmuo atitinkamu bÅ«du (žodiniu ar raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, skundu) primena įstaigos administracijai Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, tačiau Å¡is aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar apie įpareigojimų nesilaikymÄ Å¾inant administracijai ji ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas tik 1 dienÄ palatoje buvo kartu su kitais asmenimis, tačiau duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ dėl to, kad kameroje buvo rÅ«koma, nėra, atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo aspektu nenustatyta LAVL neteisėtų veiksmų.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog LAVL neatsakinėjo į jo skundus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog bÅ«damas LAVL parašė 13 skundų, iÅ¡ jų tik į vienÄ buvo atsakyta, be to nurodė, jog LAVL atsisakė, pateikti pareiÅ¡kėjo skundų kopijas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui į skundÄ dėl patalynės buvo atsakyta (b.l. 79), šį skundÄ pareiÅ¡kėjas detaliai aprašė teismui pateiktame skunde, tačiau su kuo susiję kiti 12 skundų skirtų LAVL pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, nenurodė, kÄ skundė, dėl kokių priežasčių, dėl to, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s nurodymai, jog LAVL neatsakinėjo į skundus vertintini kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės gauti skundų kopijas, tai patvirtina byloje esantis LAVL atsakymas į praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui (b.l. 77), pareiÅ¡kėjo deklaratyviai nurodytos aplinkybės dėl skundų, jų kopijų, vertintinos kritiÅ¡kai, niekuo nepagrįstos, todėl atmestinos.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog jam buvo iÅ¡duota suplyÅ¡usi patalynė, indai be Ä selių, neiÅ¡duotas tualetinis popierius, muilas, neatsidarė langas, buvo netinkama lova.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jam buvo iÅ¡duota patalynė, kuri buvo suplyÅ¡usi, todėl pareiÅ¡kėjas pasiskundė administracijai.

Byloje yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakymas pareiÅ¡kėjui, iÅ¡ kurio matyti, jog per klaidÄ pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota suplyÅ¡usi patalynė, tačiau pareiÅ¡kėjui pasikreipus dėl jos, ji nedelsiant buvo pakeista į tinkamÄ (b.l. 79). PareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai iÅ¡vardino pažeidimus, dėl patalynės, indų be Ä selių, murzino rankÅ¡luosčio, neiÅ¡duoto muilo, tualetinio popieriaus, (pastaruosius nurodė, jog turėjo savo), negrojančio radijo taÅ¡ko, neiÅ¡duoto laikraščio, nepatogios lovos, neatsidarančio lango, tačiau nenurodė, kokiÄ Å¾alÄ dėl to patyrė.

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas savo skunde tik konstatavo kamerose buvusias sÄ lygas ir reikalavo atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau nenurodė, kurios sÄ lygos ir kokiÄ konkrečiai žalÄ jam sukėlė, nepateikė jokių galimai patirtos neturtinės žalos įrodymų. Tuo tarpu deklaratyviai dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ lemti galinčios aplinkybės savaime neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Taigi, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su jo laikymo LAVL sÄ lygomis, todėl tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas skirtingose kamerose buvo tik 7 dienas, kuomet tik vienÄ dienÄ iÅ¡ jų buvo pažeista jo teisė į tinkamÄ ploto normÄ , bei teisė nepažeidžiant orumo ir garbės pasinaudoti sanitariniu mazgu, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti ilgalaikių neigiamų pasekmių, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisių į nustatytÄ kameros plotÄ , bei tinkamÄ sanitarinio mazgo įrengimÄ , pažeidimo pripažinimas, bÅ«tų pakankama satisfakcija.Dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl kalinimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis patyrė nežmoniÅ¡kas kančias, jam sutriko miegas (atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiÅ¡kėjas į Laisvės vietų ligoninę buvo siųstas dėl kamuojamos nemigos, nerimo, depresijos (b.l. 19)).

IÅ¡ byloje esančio ligos dienyno matyti, jog 2015 m. balandžio 9 d. bendraujant su pareiÅ¡kėju gydytojas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas neramus, dėl pataisos namuose esančių santykių su kitais kaliniais, yra kamuojamas depresijos, nuotaika prasta, tačiau 2015 m. balandžio 10 d., bei 2015 m. balandžio 14 d. dienyne gydytojo užfiksuota, jog pareiÅ¡kėjo savijauta ir nuotaika geresnė, jis bendravo be įtampos, taigi teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės yra prieÅ¡ingos byloje surinktiems įrodymams ir paneigia tai, jog dėl LAVL buvusių gyvenimo ir gydymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri gali bÅ«ti atlyginta pinigais.Dėl neturtinės žalos priteisimo.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliu – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.)Teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui atlygintinos neturtinės žalos, taip pat nėra pagrindo remtis jo nurodytomis administracinėmis bylomis, kadangi Å¡ių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių nagrinėjamoje byloje, be to, minėtose bylose buvo sprendžiami klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl laikymo sÄ lygų kitose laisvės atėmimo įstaigose (LukiÅ¡kių TI-K, Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje).Teismas pažymi, jog sprendžiant skundo, dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo LAVL sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Teismas, įvertinęs Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo LAVL sÄ lygas (1 parÄ buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimaliÄ ploto normÄ plotÄ , bei teisė į privatumÄ , dėl sanitarinio mazgo įrengimo), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista S. A. , a/k (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygas.PareiÅ¡kėjo S. A. , a/k (duomenys neskelbtini) reikalavimÄ dėl 5‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Jolanta Medvedevienė