aa2e8ffb-1c0a-4402-a801-d628ea831357 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-88-196/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00501-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 2.6.1.3.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 6 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų       Godos Ambrasaitės – Balynienės, ArtÅ«ro Driuko ir Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-443-230/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Filtrėja“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Filtrėja“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Patvanka“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Filtrėja“ patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kamesta“ 202 412,75 Eur skolÄ , 17 298,67 Eur palÅ«kanas, 8,05 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. UAB „Filtrėja“ ir UAB „Kamesta“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), pagal kuriÄ susitarė sujungti potencialÄ ir dalyvauti atvirame konkurse „Nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija Karmėlavoje. Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba ZapyÅ¡kio aglomeracijos“, pateikiant bendrÄ pasiÅ«lymÄ . Jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovė ir atsakovė nustatė įsipareigojimų apimtis, t. y. ieÅ¡kovė atliks darbus, susijusius su technologinės įrangos ir prietaisų tiekimu, tai sudarys 45 proc. nuo bendros pasiÅ«lymo kainos, o atsakovė – projektavimo bei bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, tai sudarys 55 proc. nuo bendros pasiÅ«lymo kainos.

Taip pat Jungtinės veiklos sutartimi atsakovė buvo paskirta pagrindiniu partneriu ir jai pavesta partnerių vardu priimti perkančiosios organizacijos nurodymus, įskaitant ir su lėšų mokėjimu susijusius dalykus. 2011 m. lapkričio 8 d. atsakovė su Kauno rajono savivaldybės administracija ir užsakovu UAB „Giraitės vandenys“ pasirašė rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), o ieÅ¡kovė su atsakove detalizuodamos Jungtinės veiklos sutartyje numatytas darbų apimtis 2012 m. sausio 12 d. pasirašė susitarimÄ (toliau – Susitarimas) dėl rangos sutarties vykdymo.

Darbai pagal Rangos sutartį buvo atlikti bei apmokėti, t. y. užsakovas sumokėjo atsakovei 4 210 234,80 Eur, iÅ¡ jų už ieÅ¡kovės atliktus darbus 1 999 639,95 Eur. IeÅ¡kovė atliko darbų už 1 999 639,95 Eur, tačiau atsakovė Jungtinės veiklos sutarties ir pasiraÅ¡yto Susitarimo Nr. 11/11-1 pagrindu ieÅ¡kovei už atliktus darbus sumokėjo tik dalį, t. y. 1 795 599,79 Eur. Iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos atsakovė nesumokėjo 204 040,16 Eur. 2012 m. sausio 12 d. Susitarimo 5 p. ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė gavusi apmokėjimÄ iÅ¡ perkančiosios organizacijos/užsakovo už atliktus darbus per tris darbo dienas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ perves ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį.

Vykdant Rangos sutartį, atsakovė užsakovui pateikė 13 atliktų darbų aktų, kuriuos užsakovas apmokėjo. Tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove sutartyje nustatytais terminais, t. y. per 3 darbo dienas.Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB ,,Kamesta“ ieškovei UAB ,,Filtrėja“ 206 763,04 Eur skolos, 13 352,14 Eur palūkanų, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė UAB „Kamesta“ pateikė prieÅ¡taravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti ir atmesti ieÅ¡kovės UAB „Filtrėja“ ieÅ¡kinį dėl skolos bei palÅ«kanų priteisimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovės UAB „Kamesta“ atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė UAB „Kamesta“ teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinio patikslinimÄ , kuriais prašė:

1) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 166 047,91 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro: 18 609,22 Eur dėl 2011-11-08 rangos sutarties įvykdymo galutinio termino pratęsimo patirtų iÅ¡laidų ½ dalis, 4 145,62 Eur dėl prievolės atlyginti UAB „Giraitės vandenys“ 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje (NVÄ®) sÄ naudas, 39 931,5 Eur dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų technologinių pastatų geometrinių parametrų pakeitimo patirti nuostoliai, 96 380,08 Eur dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų geometrinių parametrų pakeitimo patirti nuostoliai, 6 981,49 Eur dėl negalėjimo naudotis nurodytomis pinigų sumomis patirti nuostoliai, 6 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 114 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė dėl rangos sutarties įvykdymo galutinio termino pratęsimo patirtų iÅ¡laidų ir 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo patirtų iÅ¡laidų atlyginimo nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė, jog jos yra solidariai atsakingos už prievolių perkančiajai organizacijai vykdymÄ pagal pirkimo sutarties sÄ lygas. Å iuo atveju Rangos sutarties vykdymas nebuvo sklandus dėl užsakovo vėlavimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – užsitęsė ZapyÅ¡kio nuotekų valyklos žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedÅ«ra, taip pat nebuvo laiku įrengti elektros įvadai Karmėlavos, Raudondvario ir ZapyÅ¡kio nuotekų valyklų pajungimui.

Dėl to Rangos sutarties galutinis įvykdymo terminas buvo du kartus pratęstas Rangos sutarties pakeitimais Nr. l ir Nr. 4 su sÄ lyga, kad bus pratęstos ir rangos sutartyje numatytos garantijos bei draudimai. Vadovaudamasi tuo, kad ieÅ¡kovė atsakovę buvo įgaliojusi jos vardu priimti perkančiosios organizacijos ir užsakovo nurodymus, atsakovė Å¡iÄ vykdant Rangos sutartį atsiradusiÄ solidariÄ prievolę dėl garantijų ir draudimų pratęsimo įvykdė, iÅ¡ viso dėl to patirdama 37 218,43 Eur iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, spręstina, kad atsakovė, pratęsdama Rangos sutartyje numatytų garantijų bei draudimų galiojimÄ ir dėl to patirdama 37 218,44 Eur iÅ¡laidų, įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėti Å¡ių iÅ¡laidų dalį, t. y. 18 609,22 Eur.

Be to, ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama darbų kiekių žiniaraÅ¡tį Nr. 3 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“, inter alia, įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su elektra – automatika ir procesų valdymu. Vadovaujantis VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 5 dalies „Techniniai reikalavimai elektros ir automatikos darbams“ 5.1 punktu, „objekto užmaitinimui pagal užsakovo paruoÅ¡tÄ darbų apimtį rangovas suderina darbų apimtis ir galutinių elektros energijos poreikį su elektros tiekimo įmone ir įvykdo jos nurodytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į rekonstruojamo objekto vietos elektros tinklo reikalavimus bei eiliÅ¡kumÄ atlieka reikalingus elektros tinklo pertvarkymo ir rekonstravimo darbus. IÅ¡ darbų vykdymo teritorijos turi bÅ«ti iÅ¡kelti ar demontuoti užsakovo nurodyti elektros ir kontroliniai kabeliai ir oro linijos“. Atsižvelgdamas į tai, 2013-05-02 užsakovas kreipėsi į atsakovę, kaip į pagrindinį partnerį, reikalaudamas apmokėti 4 145,62 Eur vertės 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo darbus. Atsakovė šį reikalavimÄ Ä¯vykdė, atsižvelgdama tiek į vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygas, tiek į Rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 4.25 punktÄ , tiek į ieÅ¡kovės atsakovei suteiktÄ Ä¯galiojimÄ jos vardu priimti perkančiosios organizacijos ir užsakovo nurodymus.

IeÅ¡kovė prieÅ¡ Jungtinės veiklos sutarties ir darbų kiekių žiniaraščio Nr. 3 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“ sudarymÄ , kuriuo prisiėmė atlikti inter alia elektros darbus Raudondvaryje, privalėjo, bet neiÅ¡siaiÅ¡kino, kas sudaro elektros darbus pagal vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas ir 2014-10-02 atsakyme į atsakovės pretenzijÄ nurodė, kad 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo darbai „nėra susiję su Å¡io projekto elektros darbais“, o tuo pačiu ir su ieÅ¡kovės prisiimtais atlikti elektros darbais.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad prievolė sumokėti užsakovui 4 145,62 Eur už 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimÄ Raudondvario nuotekų valyklos teritorijoje atsirado tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 5 dalimi, atsakovė, apmokėjusi užsakovo pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėti visas dėl to patirtas iÅ¡laidas, t. y. 4 145,62 Eur.Dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio NVÄ® pastatų ploto ir kubatÅ«ros pakeitimo patirtų nuostolių atsakovė nurodė, kad pasiraÅ¡ydama susitarimÄ ir darbų kiekių žiniaraščius Nr. 2 – Nr. 4 įsipareigojo atlikti: 180 692 Lt (be PVM) vertės technologinio pastato statybÄ Karmėlavoje; 187 158 Lt (be PVM) vertės esamo technologinio pastato rekonstrukcijÄ Raudondvaryje; 100 216 Lt (be PVM) vertės technologinio pastato statybÄ ZapyÅ¡kyje.

Å ias statybos darbų kainas atsakovė apskaičiavo ir įrašė į pasiÅ«lymÄ , vadovaudamasi ieÅ¡kovės parengtose techninio pasiÅ«lymo dalyse – „3.2 siÅ«lomų įrengimų techninės charakteristikos“, „2.1 įrenginiai ir statiniai“ nustatytais geometriniais parametrais (aukÅ¡tis, ilgis, plotis, plotas ir kubatÅ«ra). IeÅ¡kovei pradėjus vykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projektavimo darbais (technologinė dalis ir jos pririÅ¡imas prie projekto), paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė, rengdama techninio pasiÅ«lymo dalis, netinkamai atliko technologinius skaičiavimus, neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, numatė cheminio valymo galimybę kartu su cheminių reagentų dozavimo ir tirpalo ruoÅ¡imo įranga, nors tai prieÅ¡taravo vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygoms.

Atlikus technologinius skaičiavimus be cheminio reagentų panaudojimo, buvo numatyti didesnių plotų ir tūrių NVĮ, nei buvo numatyta techniniame pasiūlyme, bei papildomos techniniame pasiūlyme nenumatytos patalpos technologiniuose pastatuose:1) visose valyklose – anaerobinės kameros;

2) Karmėlavos nuotekų valykloje – 89,25 m2 ploto technologinis koridorius. Å ios aplinkybės neabejotinai sÄ lygojo ir didesnių technologinių pastatų (arba kitaip - NVÄ® pastatų) suprojektavimÄ bei pastatymÄ . Be to, NVÄ® pastatų plotų bei tÅ«rių padidėjimÄ sÄ lygojo ir tai, kad ieÅ¡kovė įrengė kito gamintojo, didesnių matmenų, nei buvo numatyta techniniame pasiÅ«lyme, mechaninio valymo įrenginį – grotas – smėliagaudes. Dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų NVÄ® pastatų geometrinių parametrų pakeitimo atsakovė iÅ¡ viso patyrė 39 931,5 Eur (arba 137 875,48 Lt) dydžio nuostolius.Dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų parametrų pakeitimo patirtų nuostolių atsakovė nurodė, kad pasiraÅ¡ydama susitarimÄ ir darbų kiekių žiniaraščius Nr. 2 – Nr. 4, įsipareigojo atlikti: 1) 909 850 Lt (be PVM) vertės valymo įrenginių gelžbetoninių talpų ir antrinių nusodintuvų statybÄ Karmėlavoje; 2) 777 990 Lt (be PVM) vertės valymo įrenginių gelžbetoninių talpų statybÄ Raudondvaryje; 3) 454 150 Lt (be PVM) vertės valymo įrenginių gelžbetoninių talpų ir antrinių nusodintuvų statybÄ ZapyÅ¡kyje.

Å ias darbų kainas atsakovė apskaičiavo ir įrašė į pasiÅ«lymÄ , vadovaudamasi ieÅ¡kovės parengtose techninio pasiÅ«lymo dalyse – „siÅ«lomų įrengimų techninės charakteristikos“ bei „siÅ«lomi įrenginiai ir statiniai“ – nustatytais geometriniais parametrais (aukÅ¡tis, ilgis, plotis, plotas ir kubatÅ«ra). IeÅ¡kovei pradėjus vykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projektavimo darbais („technologinė dalis ir jos pririÅ¡imas prie projekto“), paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė, rengdama techninį pasiÅ«lymÄ , atliko technologinius skaičiavimus, numatant cheminio valymo galimybę, nors tai prieÅ¡taravo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms.

Atlikus technologinius skaičiavimus be cheminių reagentų panaudojimo ieÅ¡kovės techniniame pasiÅ«lyme nurodytų NVÄ® (SBR reaktoriaus, iÅ¡lyginamojo rezervuaro, dumblo tankintuvo) geometriniai parametrai padidėjo, kas neabejotinai sÄ lygojo ir didesnių jiems skirtų gelžbetoninių talpų suprojektavimÄ bei pastatymÄ . Dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų NVÄ® gelžbetoninių talpų parametrų pakeitimo po pasiÅ«lymo pateikimo atsakovė iÅ¡ viso patyrė 96 380, 08 Eur (arba 332 781,13 Lt) dydžio nuostolius.IeÅ¡kovė UAB „Filtrėja“ atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl 1 627,41 Eur sÄ naudų už 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės tenkinti, likusius prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dalinai pripažįsta reikalavimÄ atlyginti 4 145,62 Eur UAB „Giraitės vandenys“ patirtų iÅ¡laidų dėl 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje darbų. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog ji neturi teisės atlikti 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo darbų, kadangi Å¡iuos darbus gali atlikti tik LESTO, tai parodo, kad Å¡ie darbai nėra projekto darbai. Atsižvelgdama į tai, kad atsakomybę tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė turėtų dalintis proporcingai Å¡alių sutartomis dalimis, t. y. 52,5 % atsakovei ir 47,5 % ieÅ¡kovei, laikydamasi Å¡ios pozicijos, ieÅ¡kovė atitinkamai sumažino ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ 1 627,41 Eur.

Atsižvelgiant į atliktus mokėjimus bei į ieÅ¡kovės atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , iÅ¡ atsakovės priteistina skola patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ sudarė 202 412,79 Eur (204 040,20 Eur – 1 627,41 Eur). Kadangi atsakovė laiku nevykdė piniginės prievolės, todėl privalo mokėti palÅ«kanas, atsakovės pareiga mokėti palÅ«kanas atsirado nuo 2012 m. balandžio 19 d., kuri kito atsakovei iÅ¡ dalies vykdant įsipareigojimus, palÅ«kanas prašė priteisti pagal jų pateiktÄ paskutinę skaičiuotę.

Dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio NVÄ® pastatų ploto ir kubatÅ«ros pakeitimo bei nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų (rezervuarų) parametrų pakeitimo patirtų nuostolių ieÅ¡kovė nurodė, kad ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų „technologinių“ parametrų pakeitimas buvo projektinis sprendimas, kurį priėmė ir patvirtino pati atsakovė. ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos NVÄ® projektinę dokumentacijÄ rengė atsakovės pasirinktos projektuotojų įmonės. IeÅ¡kovė pagal prisiimtus įsipareigojimus pateikė projektuotojams skaičiavimus, kurių pagrindu buvo parengti techniniai darbo projektai (įrengimai, įrengimams reikalingas plotas, aukÅ¡tis ir kt.).

Å iuose techniniuose darbo projektuose buvo numatyti technologinių sprendinių parametrai, kurie leistų užtikrinti NVÄ® veikimÄ . RuoÅ¡iant kitas projektų dalis, t. y. architektÅ«rinę, konstrukcinę, pastabų dėl projektuojamų pastatų parametrų atsakovė nepareiÅ¡kė. Projektinių dalių – architektÅ«rinės, konstrukcinės, bei vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo dalies parengimas ir atitiktis konkurso sÄ lygoms, įgyvendinimas ir priežiÅ«ra buvo pavesta atsakovei. Todėl atsakovė pati privalo prisiimti atsakomybę už projektinius sprendinius architektÅ«rinėje, konstrukcinėje bei vandentiekio nuotekų Å¡alinimo dalyse.

IeÅ¡kovės pateikti geometriniai pastatų parametrai (plotai) konkursiniame pasiÅ«lyme ir techniniame projekte nepadidėjo. Konkursiniame pasiÅ«lyme nurodyti pastatų parametrai ir technologijai reikalingi parametrai ne tik nėra padidėję, bet netgi sumažėjo. Projektuojant atsakovės iniciatyva buvo pakeisti pastatų geometriniai parametrai. Tai geriausiai matyti palyginus konkursinio pasiÅ«lymo pastatų brėžinius ir kadastro byloje pateiktus pastatų brėžinius. Dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų (rezervuarų) geometrinių parametrų pakeitimo ieÅ¡kovė pažymėjo, kad teikiant konkursinį pasiÅ«lymÄ , jame buvo numatyti ir apskaičiuoti reikiami minimalÅ«s geometriniai parametrai.

Be to, ieÅ¡kovė numatydama papildomÄ cheminio valymo galimybę vieÅ¡ojo prikimo sutarties sÄ lygų nepažeidė. PrieÅ¡ingu atveju Å¡alys nebÅ«tų laimėjusios konkurso. Å is technologinis sprendimas buvo įvertintas jau teikiant konkursinį pasiÅ«lymÄ ir įtakos rezervuarų parametrams neturėjo. Techniniame projekte ieÅ¡kovė nurodė, kad technologijai reikia 184,97 m3 mažesnių rezervuarų negu konkursiniame pasiÅ«lyme. Atsakovė pastatė 950,07 m3 didesnius rezervuarus negu konkursiniame pasiÅ«lyme, arba 1 135,04 m3 didesnius negu buvo reikalingi.

Apžvelgus visus objektus, technologijai reikalingi rezervuarų tÅ«riai yra mažesni už konkursiniame pasiÅ«lyme pateiktus rezervuarų tÅ«rius. Aplinkybės, kodėl atsakovė suprojektavo ir pastatė didesnių parametrų rezervuarus ieÅ¡kovei nėra žinomos, nes ieÅ¡kovė į techninį projektÄ Ä¯rašė mažesnių parametrų rezervuarus. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad numatant cheminio valymo galimybę, padidėjo rezervuarų tÅ«riai. Be to, nurodė, kad atsakovės elgesys yra nesÄ Å¾iningas, prieÅ¡taraujantis partnerių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principams, kadangi atsakovė nuolat keitė pozicijÄ dėl nuostolių dydžio, darbų vėlavimo priežasčių, be to, nesumokėjo net ir tos dalies, kuri virÅ¡ija atsakovės nurodomus nuostolius, vienaÅ¡aliÅ¡kai susitarė su užsakovu dėl mokėjimų atidėjimo, skaičiuodama pastatų ir rezervuarų tÅ«rius naudojo skirtingus duomenis, projektavimo eigoje nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, todėl ji faktiÅ¡kai piktnaudžiauja teisėmis.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu 2015 m. liepos 14 d. preliminarų sprendimÄ pakeitė: patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Kamesta“ ieÅ¡kovei UAB „Filtrėja“ 204 040,20 Eur skolÄ ir 17 298,67 Eur palÅ«kanas bei 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 007,19 Eur dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 7 396,11 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidas, valstybei 15,70 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies – 16 268,28 Eur palÅ«kanų priteisimo ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 274,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio; prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 1 627,41 Eur dydžio nuostolius, kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Å¡alys 2011 m. balandžio 8 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria partneriai įsipareigojo dalyvauti atvirame konkurse „Nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija Karmėlavoje. Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba ZapyÅ¡kio aglomeracijos“, pateikiant bendrÄ pasiÅ«lymÄ . Jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovė ir atsakovė nustatė įsipareigojimus pagal kiekvieno partnerio verslo sritį, o bÅ«tent ieÅ¡kovė prisiėmė įsipareigojimus technologinės įrangos ir prietaisų tiekimo dalyje, Å¡ių darbų dalis sudarys 45 proc. nuo bendros pasiÅ«lymo kainos, o atsakovė – projektavimo bei bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų srityje, Å¡ių darbų dalis sudarys 55 proc. nuo bendros pasiÅ«lymo kainos (sutarties 2.1-2.5 punktai).

Tarp Kauno rajono savivaldybės, UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Kamesta“ 2011 m. lapkričio 8 d. pasirašytoje rangos sutartyje buvo numatyta sutarties suma su PVM 14 551 618,66 Lt (be PVM 12 026 131,12 Lt). Pagal šalių pasirašytus darbų kiekių žiniaraščius darbų kainos pasiskirstymas atitinkamai buvo: ieškovės UAB „Filtrėja“ – 47,50 proc., atsakovės UAB ,,Kamesta“ – 52,50 proc. (5 706 080,12 Lt ieškovės darbų dalis + 6 320 051 Lt atsakovės darbų dalis, iš viso 12 026 131,12 Lt).

Atsakovė neginčijo, kad visi sutartimi numatyti ieÅ¡kovės darbai buvo atlikti. Užsakovė UAB „Giraitės vandenys“ pagal rangos sutartį sumokėjo atsakovei                  4 210 234,80 Eur (14 537 098,65 Lt), atsakovė iÅ¡ Å¡ios gautos sumos ieÅ¡kovei sumokėjo                           1 795 599,79 Eur (6 199 846,97 Lt), liko nesumokėta 204 040,16 Eur. Atsakovei neginčijant skolos fakto ir dydžio teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti skolÄ laikytinas įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkintinu.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl ieÅ¡kovės tam tikrų neteisėtų veiksmų jungtinės veiklos sutarties vykdymo eigoje atsakovė patyrė papildomų iÅ¡laidų, todėl turėtų jas atlyginti.

Teismo teigimu, Å¡iuo atveju ginčas kyla tarp jungtinės veiklos partnerių, o ne dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims, kreditoriams, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.974 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant ir į nurodytas teismų praktikoje suformuotas taisykles. Jungtinės veiklos sutarties 3.7 punkte Å¡alys susitarė, kad kiekvienas partneris prisiima iÅ¡laidas ir atsakomybę, kiek tai numatyta pagal jo funkcijas. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys 2012 m. sausio 12 d. susitarimu Nr. 11/11-1 pasiskirstė darbų apimčių ir darbų atsakomybės ribas ir pagal jas bÅ«tent atsakovės veiklos sritis buvo projektavimas ir draudimai, kuriais atsakovė prisiėmė atsakomybę už darbų atlikimo užtikrinimÄ , draudimus, numatytus pagal rangos sutartį, iÅ¡skyrus technologinio proceso garantijas.

Dėl atsakovės nuostolių, turėtų iÅ¡kilus poreikiui pratęsti rangos sutarties įvykdymo galutinį terminÄ teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog rangos sutartis laiku nebuvo įvykdyta. Pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad rangos sutarties vykdymas nebuvo sklandus dėl užsakovo vėlavimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kadangi užsitęsė ZapyÅ¡kio nuotekų valyklos žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedÅ«ra, taip pat nebuvo laiku įrengti elektros įvadai Karmėlavos, Raudondvario ir ZapyÅ¡kio nuotekų valyklų pajungimui, tačiau nepaisant to, atsakovė kartu teigė, kad buvo vėluojama ir dėl to, jog ieÅ¡kovė laiku pagal grafikÄ nepateikė technologinių sprendinių projektuotojams, todėl ji atsakinga už atsakovei iÅ¡augusias draudimo iÅ¡laidas, susijusias su rangos sutarties vykdymo termino pratęsimu.

Teismas nurodė, kad iš dalies galima sutikti, jog darbų vėlavimui galėjo turėti įtakos ir tam tikri ieškovės veiksmai, kadangi tai iš dalies patvirtina byloje pateiktas atsakovės, techninio prižiūrėtojo UAB „Evikta“, projektuotojų UAB „Patvanka“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ susirašinėjimas su ieškove dėl technologinių sprendinių pateikimo ne lietuvių kalba, konstrukcinių brėžinių nepateikimo projektuotojui, darbų spartinimo, tačiau ir ieškovė turėjo pretenzijų dėl atsakovės atliekamų statybos darbų vėlavimo darbų, dėl ko ieškovė negalėjo atlikti montavimo darbų.

Be to, projektavimo darbai pagal jungtinės veiklos sutartį buvo atsakovės atliktinų darbų dalis, todėl projektuotojų pasirinkimas taip pat galėjo lemti darbų vėlavimÄ . BÅ«tent atsakovė sudarė sutartis su projektuotojais UAB „Patvanka“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ dėl projektavimo darbų atlikimo. Ä®vertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas nurodė, kad negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, jog darbų vėlavimÄ lėmė bÅ«tent ir tik ieÅ¡kovės veiksmai.

Teismas konstatavo, kad kadangi pagal jungtinės veiklos sutartį bÅ«tent atsakovės veiklos sritis buvo projektavimas ir draudimai, kuriais atsakovė prisiėmė atsakomybę už dabų atlikimo užtikrinimÄ , draudimus, numatytus pagal rangos sutartį, iÅ¡skyrus technologinio proceso garantijas, todėl tik atsakovė yra atsakinga už draudimų iÅ¡laidas ir esant partnerių nurodytam darbų pasiskirstymui jų negali perkelti kitam partneriui, nes taip pasiskirstyti nuostolius ir iÅ¡laidas buvo susitarusios Å¡alys, kaip jungtinės veiklos partnerės, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl padidėjusių draudimo iÅ¡laidų atlyginimo atmetė, kaip nepagrįstÄ ir prieÅ¡taraujantį Å¡alių susitarimui.Dėl ieÅ¡kovės prievolės atlyginti UAB „Giraitės vandenys“ 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje sÄ naudas teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad atsakovė patyrė 4 145,62 Eur iÅ¡laidas, byloje nekyla, tačiau Å¡alys skirtingai traktuoja, kam turėtų atitekti Å¡ios iÅ¡laidos.

Teismo teigimu, Å¡alių pasiraÅ¡ytame 2012 m. sausio 12 d. susitarime Nr. 11/11-1 elektros-automatikos darbai ir procesų valdymas buvo priskirta ieÅ¡kovės atliekamų darbų sričiai, tačiau atmestinas atsakovės argumentas, kad oro linijos iÅ¡kėlimas priklauso Å¡iems darbams. Tiek Jungtinės veiklos sutartimi, tiek Susitarimu Å¡alys darbus pasiskirstė taip, kad ieÅ¡kovei atiteko technologinė dalis, o atsakovei – projektavimo, taip pat bendrieji ir specialieji statybos darbai. Todėl susitarime nurodant, kad ieÅ¡kovės darbų sritis yra „elektros-automatikos darbai ir procesų valdymas“, teismo manymu, tai aiÅ¡kintina, kaip elektros darbai, susiję su technologinio proceso užtikrinimu ir valdymu, tačiau tai negali bÅ«ti susiję su darbais, kurių tikslas iÅ¡ esmės parengti statybinių darbų barÄ â€“ iÅ¡kelti oro linijÄ .

Svarbu ir tai, kad oro linijos iÅ¡kėlimo darbus galėjo atlikti tik AB „Lesto“, todėl tai nėra tiesioginiai Å¡alių vykdyto projekto darbai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo Raudondvaryje iÅ¡laidos nėra Jungtinės veiklos sutartimi nustatytas ieÅ¡kovės darbų baras, tačiau ieÅ¡kovei sutinkant atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas proporcingai ieÅ¡kovei tenkančiai įsipareigojimų daliai, kaip partnerių bendras papildomas projekto iÅ¡laidas, prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje dalyje tenkintinas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina –              1 627,41 Eur (3 426,13 Eur (be PVM, kuris susigrÄ Å¾intinas) x 47,50 %).Dėl nuotekų valyklų pastatų ploto ir kubatÅ«ros pakeitimo patirtų nuostolių teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė nurodomų aplinkybių, kad patyrė 39 931,50 Eur dydžio nuostolius dėl ZapyÅ¡kio, Raudondvario ir Karmėlavos pastatų geometrinių parametrų pakeitimo po pasiÅ«lymo pateikimo, kadangi ieÅ¡kovė pasiÅ«lydama ir atlikdama technologinius skaičiavimus numatė cheminio valymo galimybę su tam reikalinga įranga, nors tai prieÅ¡taravo konkurso sÄ lygoms, o atlikus technologinius skaičiavimus be cheminio valymo reagentų panaudojimo buvo numatyti didesnių plotų ir tÅ«rių nuotekų valymo įrengimai, nenumatytos patalpos – anaerobinės kameros ir Karmėlavos nuotekų valykloje technologinis koridorius, taip pat įrengė kito gamintojo didesnių matavimų įrenginį – grotas – smėliagaudes, visa tai sÄ lygojo didesnių technologinių pastatų suprojektavimÄ bei pastatymÄ .

Ekspertizės akte ekspertė Z. B. nurodė, kad duomenų, patvirtinančių didesnės įrangos sumontavimÄ , statybos žurnale nėra užfiksuota, nors tai turi bÅ«ti privalomai nurodyta. Be to, liudytojas – techninis prižiÅ«rėtojas D. R. patvirtino, kad technologinių valymo įrenginių pakeitimų nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, kadangi tai vieÅ¡asis pirkimas, todėl įranga turėjo atitikti konkurso sÄ lygas. Liudytojas D. R. taip pat patvirtino, kad smėliagaudžių įranga buvo pakeista į kito gamintojo, tačiau tai nepatvirtina jos padidėjimo. Technologinis koridorius nors pasiÅ«lyme ir nebuvo numatytas, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, atsirado dėl to, kad vykdant Karmėlavos rekonstrukcijÄ buvo reikalavimas, kad bÅ«tų užtikrintas buvusių valymo įrenginių veikimas, kol bus pastatyti nauji įrenginiai, tai patvirtino ir liudytojas G.

K.. Teismas pažymėjo, kad projektavimo darbai buvo atsakovės darbų dalis, ji rinkosi projektuotojus, todėl neaiÅ¡ku, kodėl atsakovė bÅ«tent projektavimo eigoje nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei jokių pretenzijų dėl statybos apimčių ir statybos kaÅ¡tų padidėjimo, o visas pateiktas susiraÅ¡inėjimas projektavimo eigoje pagrindžia tik tai, kad buvo reikalaujama, jog tiekiant technologinę įrangÄ bÅ«tų laikomasi konkurso metu pateikto pasiÅ«lymo ir užtikrintų nuotekų valymo įrenginių tinkamÄ veikimÄ pagal konkurso sÄ lygas.

Teismo teigimu, partneriams projektavimo eigoje nederinant savo konkrečių sprendinių prie konkurso reikalavimų projektas apskritai nebÅ«tų įgyvendintas ir nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė nebÅ«tų gavusi pajamų, t. y. rangos sutartimi numatyto atlygio. Todėl realizuojant partnerių konkursinį pasiÅ«lymÄ , kuris nebuvo reikiamai detalizuotas, projektavimo eigoje turėjo bÅ«ti realizuojamas taip, kad atitiktų konkurso reikalavimus ir tai reiÅ¡kė bendrÄ projekto vykdymÄ . Teismas laikė neįrodytu ir atsakovės teiginį, kad dėl ieÅ¡kovės pateiktos kitokios technologinės įrangos padidėjo pastatų plotai ir tÅ«ris.

Ekspertė Z. B. iÅ¡vadoje nurodė, kad techninių projektų brėžiniuose nurodomi pastatų ir įrenginių parametrai, bet konkursiniame pasiÅ«lyme buvo naudotasi analogais, remiantis Å akių, LukÅ¡ių, BirÅ¡tono, Å eduvos valymo įrenginiais, ir kaina pateikta pagal analogus, Karmėlavos nuotekų valykloje konkursiniame pasiÅ«lyme telkiantis į analogus visi statiniai buvo atskiri, o projektuose buvo jie sugrupuoti, todėl lyginti konkursinį pasiÅ«lymÄ su paruoÅ¡tais ir nustatyta tvarka suderintais ir patvirtintais projektais faktiÅ¡kai nėra galimybės. Tik projektavimo eigoje nustatomi tikrieji pastatų tÅ«riai ir apimtys, o kaip nurodė liudytojas D.

R., pasiÅ«lymo rodikliai gali keistis, nes visko neįmanoma numatyti, tÄ patį patvirtino ir liudytojas G. K. (projektuotojas) nurodęs, kad pirminis pasiÅ«lymas buvo neiÅ¡samus, todėl buvo keičiamas projektavimo eigoje. Atsižvelgdamas į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra įrodyta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės veiksmai teikiant technologinius pasiÅ«lymus ir vėliau juos iÅ¡ dalies keičiant, tačiau tik tam, kad bÅ«tų laikomasi konkurso sÄ lygų, įtakojo atsakovės sprendinius dėl pastatų plotų ir tÅ«rio, nes tai iÅ¡ esmės buvo abiejų partnerių pateikto pasiÅ«lymo praktinis realizavimas, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti už tai atsakinga remiantis civilinės atsakomybės nuostatomis, o pagal Jungtinės veiklos sutartį projektavimas ir statybos darbai buvo atsakovės veiklos sritis, o technologinės įrangos tam tikras keitimas taip pat galėjo bÅ«ti susijęs su papildomomis iÅ¡laidomis.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė vykdydama projektavimo darbus nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos projekto dalies, kas nustatyta 2016-10-31 ekspertizės akte ir ko neginčija pati atsakovė, o pasiÅ«lymas buvo pateiktas analogų pagrindu sutartine kaina, darbų aktavimas taip pat vyko proporcingai nuo laimėtos kainos, todėl faktiÅ¡kai nėra jokios galimybės nustatyti padidėjusias iÅ¡laidas, t. y. nuostoliai faktiÅ¡kai negali bÅ«ti įrodyti. Dėl Å¡ios priežasties teismo teigimu, atsakovės praÅ¡ymÄ skirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę iÅ¡ esmės nebÅ«tų tikslingas, o pastatų plotų ar tÅ«rio padidėjimas, jei ir bÅ«tų nustatytas, nepagrįstų nuostolių dydžio ir nepatvirtintų, kad tai lėmė vien ieÅ¡kovės veiksmai vykdant Jungtinės veiklos sutartį.

Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės po ekspertės Z. B. apklausos 2017-01-17 pateiktas eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktas nesuteikia pagrindo skirti byloje pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę, nes nors Å¡is ekspertas nustatė statinių plotų ir tÅ«rių bei rezervuarų padidėjimÄ ir to priežastį – valymo technologijos pakeitimÄ Â Ä¯ cheminį valymÄ ir nustatė dėl to iÅ¡augusius kaÅ¡tus, tačiau tokios eksperto iÅ¡vados atmestinos dėl nustatyto biologinio valymo įrengimų privalomumo pagal konkurso sÄ lygas ir partnerių pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , pripažįstant, kad tai ne vien ieÅ¡kovės sprendimas, be to, sutiktina su ieÅ¡kovės pateiktomis pastabomis dėl Å¡io eksperto akte esančių klaidų ir iÅ¡vadų nepagrįstumo.

Ekspertas L. U. neturi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos, kokiÄ turi ekspertė Z. B., todėl L. U. akto iÅ¡vados negali bÅ«ti pripažintos kvalifikuotomis, kurios galėtų pagrįsti atsiradusius nuostolius ir jų dydį. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra įrodyta, jog atsakovė patyrė konkrečius pagrįstus ir įrodytus nuostolius dėl pastatų plotų ir tÅ«rių pasikeitimo, ir kad tie pasikeitimai atsirado tik dėl ieÅ¡kovės, o ne bendrų partnerių veiksmų, todėl teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga reikalauti, kad partneriai, realizavę bendrÄ projektÄ , laikytųsi Jungtinės veiklos sutartyje numatyto iÅ¡laidų ir nuostolių pasiskirstymo.Dėl gelžbetoninių talpų parametrų pakeitimo patirtų nuostolių teismas nurodė, kad remiantis anksčiau nurodytais motyvais atmestini atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovė atlikdama technologinius skaičiavimus, numatant cheminio valymo galimybę, nors tai prieÅ¡taravo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms, padidino SBR reaktoriaus, iÅ¡lyginamojo rezervuaro, dumblo tankintuvo geometrinius parametrus, kas sÄ lygojo ir didesnių jiems skirtų gelžbetoninių talpų suprojektavimÄ ir pastatymÄ .

Dėl palÅ«kanų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė prievolės pervesti ieÅ¡kovei iÅ¡ užsakovo gautas pinigines lėšas, todėl privalo mokėti palÅ«kanas. Å alys nebuvo susitarę dėl palÅ«kanų dydžio, todėl teismo teigimu, ieÅ¡kovė pagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nes tai specialusis įstatymas. IeÅ¡kovė, paskutinį kartÄ patikslinusi reikalavimus (2017-03-03) pareiÅ¡kimas), prašė priteisti 17 298,67 Eur palÅ«kanas.

Atsakovė nesutikdama su ieÅ¡kovės pateikta skaičiuote nurodo, kad nesutinka su 2012 m. I-mo pusmečio avanso palÅ«kanų paskaičiavimu, kadangi mano, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti avanso mokėjimÄ dėl ieÅ¡kovės vėluojamų darbų (technologinių skaičiavimų nepateikimo). Teismas atmetė Å¡iuos atsakovės argumentus, nurodydamas, kad Å¡alių sudarytame Susitarime avansinio mokėjimo, skirto ieÅ¡kovei, sulaikymas nebuvo numatytas, Å¡alys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir atsakovė nebuvo sudariusi subrangos sutarties su ieÅ¡kove dėl jai priklausančių darbų atlikimo, todėl atsakovė negali veikti ieÅ¡kovės, kaip subrangovės atžvilgiu, o turi laikytis Å¡alių sudaryto jungtinės veiklos susitarimo.

Teismo manymu, atsakovės siekis skirstyti iÅ¡ užsakovo gautas lėšas savo nuožiÅ«ra iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja bendrosios jungtinės veiklos sutarties prigimčiai ir paneigia Å¡alių bendradarbiavimo ir kooperavimosi vykdant kartu prisiimtÄ projektÄ principus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir iki bylos iÅ¡kėlimo priteisė ieÅ¡kovės paskaičiuota palÅ«kanų sumÄ . Taip pat teismas nurodė, kad skolininkas privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Atsakovės reikalavimÄ priteisti ir jai palÅ«kanas, kaip minimalių nuostolių sumÄ , už negalėjimÄ naudotis nuostolių dydį atitinkančia pinigų suma, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuostoliai priteisti tik dėl 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo ir ieÅ¡kovė Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį yra pripažinusi atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį bei Å¡ia suma sumažinusi savo ieÅ¡kinio reikalavimus, o atsakovė nepagrįstai yra sulaikiusi ieÅ¡kovei priklausiusį mokėjimÄ netgi kur kas didesne suma, nei pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis, todėl faktiÅ¡kai visÄ Å¡Ä¯ laikÄ naudojosi tiek ieÅ¡kovei priklausančiais, tiek iÅ¡ dalies atsakovei tenkančiais pinigais (1 627,41 Eur), todėl realių nuostolių nėra patyrusi.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB ,,Kamesta“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys patenkintas, o atsakovės patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas tik iÅ¡ dalies, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas; skirti papildomÄ ar pakartotinę teismo ekspertizę, jÄ pavedant atlikti ekspertui D.

K. arba bet kuriam kitam teismo ekspertui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklÄ , dėl to nepagrįstai tik iÅ¡ dalies patenkino patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nagrinėjamam ginčui, be kita ko, turėjo bÅ«ti taikomos CK 6.975 straipsnio 3 dalies bei CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ , grindžiamÄ CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, CK 6.974 straipsnio 1 dalimi, Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p., 7.1 p., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 18 609,22 Eur dydžio iÅ¡laidas, patirtas pratęsus Rangos sutarties įvykdymo galutinį terminÄ .

Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p. Å¡alys susitarė, kad yra solidariai atsakingos už prievolių perkančiajai organizacijai vykdymÄ pagal pirkimo sutarties sÄ lygas. PrieÅ¡ pasiÅ«lymo perkančiajai organizacijai pateikimÄ Å¡alys pasiskirstė bei įsivertino bÅ«simus įsipareigojimus, tačiau nesusitarė dėl nenumatytų iÅ¡laidų ir nuostolių tarpusavio paskirstymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tik atsakovė yra atsakinga už pratęsus Rangos sutarties įvykdymo galutinį terminÄ atsiradusias draudimo iÅ¡laidas.

Jungtinės veiklos sutarties 3.7 p. aiÅ¡kinimas, kad neva juo Å¡alys susitarė dėl nenumatytų darbų/įsipareigojimų vykdymo iÅ¡laidų tarpusavio pasiskirstymo tokiu bÅ«du, kad iÅ¡laidos tenka tam partneriui su kuriuo prisiimta darbų sritimi susiję papildomi darbai/įsipareigojimai, yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis CK 6.974 straipsnio 2 dalies imperatyviai nuostatai bei jungtinės veiklos sutarties esmei. Garantijų ir draudimų galiojimų pratęsimas sÄ lygojo Jungtinės veiklos sutartyje, Susitarime nenumatytų, nei vienos iÅ¡ Å¡alių neprisiimtų 37 218,43 Eur dydžio iÅ¡laidų atsiradimÄ .

Reikalavimo priteisti 18 609,22 Eur dydžio iÅ¡laidas nepagrįstumas negali priklausyti nuo to, kaip ieÅ¡kovė įgyvendino savo teises. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo Rangos sutarties galutinio termino pratęsimui. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo susitarta dėl CK 6.974 straipsnio 1 dalyje minimų kiekvienam parneriui priklausančių dalių dydžių. Todėl atsakovė, nustatydama ieÅ¡kovei tenkančiÄ bendrų iÅ¡laidų dalį, vadovavosi CK 6.975 straipsnio 3 dalies ir CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Teismo sprendimas atmesti atsakovės reikalavimÄ dėl 18 609,22 Eur iÅ¡laidų priteisimo, kaip neva prieÅ¡taraujantį Jungtinės veiklos sutarčiai, priimtas pažeidžiant sutarčių aiÅ¡kinimo, parnerių bendrų iÅ¡laidų ir nuostolių paskirstymo taisykles (CK 6.193 str., 6.974 str.), tiek nukrypstant nuo Å¡iuo klausimu suformuotos Lietuvos teismų praktikos. Teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 627,41 Eur iÅ¡laidas, atsakovės patirtas apmokėjus 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo darbus Raudondvario nuotekų valyklos teritorijoje, pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ .

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė yra susigrÄ Å¾inusi PVM nuo 4 145,62 Eur sumos. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl PVM nuo 4 145,62 Eur susigrÄ Å¾inimo, netyrė ir nevertino atsakovės pateikto pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2014-12-01 – 2014-12-31 mokestinį laikotarpį, tokiu bÅ«du pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnių nuostatas. IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama prie Susitarimo pridėtÄ darbų kiekių žiniaraÅ¡tį Nr. 3 ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“, inter alia įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su elektra – automatika ir procesų valdymu.

Jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo tinkamai vykdyti visus VieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygų reikalavimus. Å alių sudarytų sutarčių aiÅ¡kinimas turėjo bÅ«ti siejamas su VieÅ¡ojo pirkimo, kurį laimėjus jos buvo sudarytos, sÄ lygomis. Pagal VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų II skyriaus ,,užsakovo reikalavimai“ 5 dalies ,,Techniniai reikalavimai elektros ir automatikos darbams“ 5.1 punktÄ ,,IÅ¡ darbų vykdymo teritorijos turi bÅ«ti iÅ¡kelti ar demontuoti užsakovo nurodyti elektros ir kontroliniai kabeliai ir oro linijos“.

Teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 136 311,58 Eur nuostolius, patirtus ieÅ¡kovei netinkamai įvykdžius Jungtinės veiklos sutartimi ir Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ , vertinimÄ , įrodinėjimo procesÄ , įskaitant teismo ekspertizės iÅ¡vados vertinimÄ bei pakartotinės teismo ekspertizės skyrimÄ . Teismas, nors ir nustatė, kad ieÅ¡kovė atliko Techninio pasiÅ«lymo dalies, susijusios su technologiniais sprendimais, pakeitimus po vieÅ¡ojo pirkimo konkurso laimėjimo, pripažindamas, kad tai buvo bÅ«tina padaryti, siekiant tinkamo Rangos sutarties įvykdymo, tuo pačiu konstatavo, kad tai neva neturėjo įtakos Nuotekų valyklų techninių projektų sprendiniams dėl pastatų plotų ir tÅ«rio.

Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokio pobÅ«džio kaip nagrinėjama bylose, teismas nenustatęs vieno iÅ¡ partnerio civilinės atsakomybės, privalo iÅ¡spręsti CK 6.697 straipsnio nuostatų taikymo byloje klausimÄ . Tačiau teismas nusprendė netaikyti CK 6.697 straipsnio, nes neva pagal Jungtinės veiklos sutartį projektavimas ir statybos darbai buvo atsakovės veiklos sritis. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ paskirti papildomÄ /pakartotinę ekspertizę. Teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akte visiÅ¡kai nėra jokio atsakymo į teismo nutartimi užduotÄ 18-tÄ klausimÄ , iÅ¡ nutartimi užduotų 18 klausimų nėra atsakyta net į 11 klausimų.

Byloje esančiame 2017-01-13 teismo eksperto prof. hab. dr. L. U. ekspertiniame tyrimo akte yra pateikti atsakymai į Ekspertizės akte neatsakytus klausimus, tokiu bÅ«du paneigiant teismo ekspertės Z. B. 2016-12-08 teismo posėdžio metu iÅ¡sakytus teiginius, kad į juos atsakyti negalima. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Å¡io eksperto pateiktu ekspertinio tyrimo aktu. Nepaisant to, teismas nusprendė, priimant sprendimÄ , vadovautis CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkančiu Ekspertizės aktu, kuris net neturėjo bÅ«ti prijungtas prie bylos, pavedant atsakovei sumokėti teismo ekspertei atlyginimÄ .

Vadovaujantis CPK 213 straipsniu kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ , tačiau galutinius klausimus, kuriais reikalaujama eksperto iÅ¡vados, nustato pats teismas. Dėl to nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad atsakovė nėra tinkamai, savalaikiai iÅ¡naudojusi visų galimybių surinkti įrodymus, nes praÅ¡ymuose skirti papildomÄ /pakartotinę ekspertizę neva nurodo tuos klausimus, kuriuos ekspertizei buvo pateikusi ieÅ¡kovė. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tik atsakovė vykdė projektavimo darbus ir neva Å¡ie darbai nepateko į ieÅ¡kovės prisiimtas veiklos sritis.

Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, vadovavosi nepagrįsta išvada, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį projektavimas neva buvo tik atsakovės prisiimta veiklos sritis. Dėl to teismas nusprendė netaikyti CK 6.697 straipsnio nuostatų. Jungtinės veiklos sutartį detalizuojančio Susitarimo ir jo priedo Nr. 1 nuostatos patvirtina, kad ieškovė prisiėmė atlikti 85 419,80 Eur vertės projektavimo darbus:

1) nuotekų valyklų techninių projektų technologinių dalių parengimo darbus;

2) parengtų technologinių dalių prijungimo (,,pririÅ¡imo“) prie techninių projektų darbus. Å iÄ iÅ¡vadÄ taip pat patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie ieÅ¡kovės vėlavimÄ pateikti brėžinius, technologinius sprendinius kitas techninių projektų dalis rengiantiems subrangovams (UAB ,,Patvanka“, UAB ,,Vilniaus hidroprojektas“), apie pateiktų technologinių sprendinių netinkamumÄ ir pan. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų dėl kurių, vykdant Rangos sutartį, turėjo bÅ«ti padidinti Technologinių pastatų ir Gelžbetoninių talpų geometriniai parametrai.

Rengiant pasiÅ«lymÄ vieÅ¡ajam pirkimui ieÅ¡kovė pateikė atsakovei netinkamai paruoÅ¡tas Techninio pasiÅ«lymo dalis ,,3.2 siÅ«lomų įrengimų techninės charakteristikos“, ,,2.1 įrenginiai ir statiniai“, kuriomis vadovaujantis atsakovė buvo įsivertinusi technologinių pastatų, NVÄ® gelžbetoninių talpų statybos darbus. Laimėjus VieÅ¡Ä jį pirkimÄ , ieÅ¡kovė, vykdydama 85 419,80 Eur vertės projektavimo darbus – rengdama technologines dalis, turėjo perkelti minėtose Techninio pasiÅ«lymo dalyse atliktus technologinius skaičiavimus be ženklių pakeitimų.

Å iame etape paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovės rengtose Techninio pasiÅ«lymo dalyse technologiniai skaičiavimai atlikti netinkamai – numatytas nuotekų valymas cheminiu bÅ«du kartu su cheminių reagentų dozavimo ir tirpalo ruoÅ¡imo įranga, nors Å¡i valymo technologija netenkino VieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygų reikalavimų. Rangos sutarties vykdymo metu pareikalauta minėtÄ valymo technologijÄ pakeisti į biologinę. Atlikus naujus technologinius skaičiavimus be cheminių reagentų panaudojimo, atsisakant cheminių reagentų dozavimo ir tirpalo ruoÅ¡imo įrangos, kilo bÅ«tinybė keisti ir sprendinius, susijusius su techninių pastatų ir gelžbetoninių talpų pastatymu.

Turėjo bÅ«ti numatytos papildomos patalpos technologiniuose pastatuose (visose nuotekų valyklose – anaerobinės kameros, Karmėlavos nuotekų valykloje – techninis koridorius). Kadangi keitėsi ir NVÄ®, turėjo bÅ«ti keičiamos ir jiems skirtos gelžbetoninės talpos. Å ie pakeitimai sÄ lygojo didesnių technologinių pastatų, gelžbetoninių talpų suprojektavimÄ bei pastatymÄ , nei buvo numatyta prieÅ¡ teikiant pasiÅ«lymÄ vieÅ¡ajame pirkime. Teismo iÅ¡vada, kad po pasiÅ«lymo pateikimo atlikti techninių sprendinių pakeitimai nesÄ lygojo NVÄ®, rezervuarų parametrų pakeitimų, o tuo pačiu ir didesnių techninių pastatų bei gelžbetoninių talpų pastatymÄ , konstatuota akivaizdžiai pažeidžiant įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovės sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – kaltės (CK 6.248 str. 1 ir 3 d., CK 6.256 str. 3 ir 4 d.). teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė atliko VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms prieÅ¡taraujančių Techniniame pasiÅ«lyme nurodymų technologinių sprendinių pakeitimus, kas įrodo Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkto pažeidimÄ .

Ekspertinio tyrimo akto iÅ¡vados patvirtina, kad tik technologinių sprendinių pakeitimai sÄ lygojo didesnių, negu buvo numatyta teikiant pasiÅ«lymÄ , technologinių pastatų, gelžbetoninių talpų suprojektavimÄ ir pastatymÄ . IeÅ¡kovė, savo srities profesionalė, parengė Techninio pasiÅ«lymo technologinius sprendinius, kurie buvo netinkami, savo rizika. Teismas nepagrįstai nurodė, kad technologinių pastatų plotų ir tÅ«rio padidėjimas nepatvirtina, kad tai lėmė vien ieÅ¡kovės veiksmai, vykdant Jungtinės veiklos sutartį.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovės sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos priežastinio ryÅ¡io ir nuostolių (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d.). Atsakovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 136 311,58 Eur nuostolių, pateikė nuostolių apskaičiavimÄ bei paaiÅ¡kinimus, taip pat Ekspertinio tyrimo aktÄ , kuriame nurodoma, kad pirminiais skaičiavimais statinių statybos kaÅ¡tai iÅ¡augo 45 proc., o rezervuarų statybos kaina pabrango apie 10 proc., bei, kad tikslÅ«s skaičiavimai turėtų bÅ«ti atliekami ekspertizės antru etapu.

Teismo iÅ¡vada, kad negalima nustatyti, kokius nuostolius atsakovė patyrė dėl didesnių technologinių pastatų ir gelžbetoninių talpų pastatymo, konstatuota akivaizdžiai pažeidžiant įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.974 straipsnio nuostatas, motyvuodamas tuo, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį projektavimas ir statybos darbai buvo atsakovės veiklos sritis. PrieÅ¡ingai, nuotekų valyklų techninių projektų rengimo darbai – tai atsakovės ir ieÅ¡kovės prisiimta darbų sritis.

Šalys nėra susitarę dėl CK 6.974 straipsnio 1 dalyje minimų partneriams tenkančių dalių, kuriomis vadovaujantis turėtų būti proporcingai paskirstomos bendros išlaidos ir nuostoliai. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 6 981,49 Eur dydžio minimalius nuostolius, patirtus negalint naudotis iš ieškovės prašoma priteisti 159 066,42 Eur suma, ir 6 proc. metines procesines palūkanas. Teismo sprendimo motyvai, kuriais vadovaujantis atsisakyta priteisti 71,43 Eur minimalius nuostolius dėl negalėjimo naudotis priteista            1 627,41 Eur suma, yra nepagrįsti.

Taip pat nors sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteista              1 627,41 Eur suma, atsakovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines procesines palÅ«kanas nebuvo iÅ¡spręstas. IeÅ¡kovė byloje buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ atsakovei dėl 219 711,46 Eur sumos, kuriÄ sudaro 202 412,79 Eur skolos ir 17 298,67 Eur metinės palÅ«kanos, priteisimo. Teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 204 040,20 Eur skolÄ , 17 298,67 Eur metines palÅ«kanas bei 8,05 metines procesines palÅ«kanas.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 1 627,41 Eur didesnę skolÄ nei pati ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti, tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . IeÅ¡kovės reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės turėjo bÅ«ti atmestas, kadangi: ieÅ¡kovė pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų dalies, t. y. dėl 16 268,28 Eur palÅ«kanų atsisakymo, nenurodė nuo kokių neva atsakovės pavėluotai atliktų mokėjimų, Å¡ios palÅ«kanos apsaičiuotos; ieÅ¡kovė nepagrindė mokėjimų paskirtstymo ir palÅ«kanų skaičiavimo lentelėse nurodytų palÅ«kanų apskaičiavimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių; metinių palÅ«kanų dydį ieÅ¡kovė apskaičiavo, nurodydama neteisingus pradelstų dienų skaičius, nepagrįstai įtraukdama kalendorines dienas po nagrinėjamos bylos iÅ¡kėlimo.

Å alių sutartiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-03-01. Teismas, skirstydamas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepagrįstai nutarė iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisti atsakovei patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingai nuo patenkintos prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies. IeÅ¡kovė UAB ,,Filtrėja“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutartį. Å alys tiek Jungtinės veiklos sutartimi (3.7 p.), tiek Susitarimu 11/11-1 (4 p.) nusistatė atsakomybės ribas, kurios tiesiogiai sietinos su darbų apimtimis. Å alys aiÅ¡kiai susitarė dėl bendrų iÅ¡laidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla paskirstymo, t. y. ieÅ¡kovė atsakinga už garantijas, susijusias su technologija ir NVÄ® iÅ¡valymo parametrų pasiekimÄ pagal Rangos sutartį ir atliktų darbų garantijas, susijusias su visais ieÅ¡kovės darbais, o atsakovė – už atlikimo užtikrinimÄ , iÅ¡ankstinio mokėjimo ir draudimus, numatytus pagal rangos sutartį, iÅ¡skyrus technologinio proceso garantijas.

Šalys susitarė dėl atsakomybės paskirstymo, todėl sutikti su solidariosios atsakomybės taikymu, nėra jokio pagrindo. Teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju taikytinos CK 6.974 straipsnio nuostatos, kadangi ginčas kyla tarp jungtinės veiklos parnerių, o ne dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims. Todėl atsakovės argumentai dėl CK 6.975 straipsnio ir CK 6.9 straipsnio nuostatų taikymo yra visiškai nepagrįsti. Nepagrįsti skundo argumentai dėl 18 609,22 Eur išlaidų priteisimo, kadangi Rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas.

Atsakovė netinkamai aiÅ¡kina Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo nuostatas. IeÅ¡kovė buvo atsakinga už technologijÄ , o atsakovė – už Rangos sutarties įvykdymo garantijÄ ir draudimus. Todėl reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimÄ dėl garantijų ir draudimo pratęsimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas. IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį sutiko atlyginti iÅ¡laidas, proporcingai ieÅ¡kovei tenkančiai daliai už 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo darbus, kadangi jie nebuvo numatyti projektinėje dokumentacijoje.

Šių darbų poreikis nebuvo numatytas ir šalių aptartas. Oro linijų iškėlimo darbus galėjo atlikti tik AB ,,Lesto“, todėl ieškovė sutiko, kad šie darbai buvo nenumatyti ir Jungtinės veiklos dalyviai turi atlyginti šias išlaidas proporcingai savo įsipareigojimų daliai. Teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagrįstai sprendė, kad ieškovei į priskirtinų darbų sritį ,,elektros-automatikos darbai ir procesų valdymas“ nepatenka 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbai.

Teismui pateiktos PVM deklaracijos nepatvirtina atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ji PVM nesusigrÄ Å¾ino, byloje nepateikta įrodymų, kad PVM sÄ skaita už 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo darbus nebuvo įtraukta į PVM apskaitÄ . Nepagrįsti skundo argumentai dėl neva atsakovės patirtų 136 311,58 Eur nuostolių ieÅ¡kovei netinkamai įvykdžius Jungtinės veiklos sutartimi ir Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovė konkursiniame pasiÅ«lyme nenumatė biologinio valymo galimybės, bei įrengė kito gamintojo didesnių matavimų grotas (smėliagaudes), kas sÄ lygojo didesnių pastatų ploto ir kubatÅ«ros pastatymÄ .

Nuotekų valyklų parametrų pakeitimas buvo projektinis sprendimas, kurį priėmė ir patvirtino pati atsakovė. Be to, Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo pagrindu atsakovė rengė projektÄ , rinkosi projektuotojus. Ekspertizės akte nustatyta, kad vykdydama projektavimo darbus, atsakovė nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos projekto dalies. Å ios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Liudytojai D. R. ir G. K. taip pat patvirtino, kad technologinių valymo įrenginių pakeitimų nebuvo ir negalėjo bÅ«ti.

Taigi atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovės veiksmai sÄ lygojo pastatų parametrų padidėjimÄ . Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad papildomos/pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas, kadangi nuostolių faktiÅ¡kai nėra galimybės apskaičiuoti, be to, nuostolių faktas nėra nustatytas. Teismas vertino ir L. U. ekspertinio tyrimo aktÄ , tačiau nustatęs ekspertinio tyrimo akto klaidas, bei įvertinęs tai, kad ekspertas neturi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos, pagrįstai Å¡io tyrimo akto iÅ¡vadomis nesivadovavo priimant sprendimÄ .

Taip pat atsakovė nėra tinkamai ir savalaikiai išnaudojusi visų galimybių surinkti įrodymus priešieškinio reikalavimams pagrįsti, nes prašymas skirti ekspertizę pateiktas tik 2016 m. birželio 16 d. teismo posėdyje, nors priešieškinis pateiktas dar 2015 m. spalio 14 d. Prašymas skirti pakartotinę ekspertizę pateiktas tik 2016 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, nors galimybę susipažinti su ekspertizės aktu atsakovė turėjo nuo 2016 m. lapkričio 4 d. Taigi atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesinaudojo procesinėmis teisėmis tinkamai, neteikė įrodymų bei nesirūpino savalaikiu įrodymų pateikimu.

Teismas pagrįstai nustatė, kad E. U. ekspertinio tyrimo akte nurodytos iÅ¡vados negali bÅ«ti pripažintos kvalifikuotomis, kurios galėtų pagrįsti atsiradusius nuostolius ir jų dydį. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas peržengė pareikÅ¡tų reikalavimų ribas. Teismui pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko sumažinimo, Å¡is klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, todėl teismas galutiniu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei sumÄ , t. y. 1 627,41 Eur, kuria buvo praÅ¡oma sumažinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

Todėl teismo sprendimu priteisus Å¡iÄ sumÄ tiesiogiai iÅ¡ ieÅ¡kovės, o ne įskaičius Å¡iÄ sumÄ Ä¯ atsakovės mokėtinÄ sumÄ ieÅ¡kovei, teismas pažeidimo nepadarė. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir atsakovės skolos pagal jungtinės veiklos sutartįBylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB ,,Filtrėja“ ir atsakovė UAB ,,Kamesta“ 2011 m. balandžio 8 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria Å¡alys susitarė sujungti potencialÄ ir dalyvauti atvirame konkurse „Nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija Karmėlavoje.

Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba ZapyÅ¡kio aglomeracijos“, pateikiant vienÄ bendrÄ pasiÅ«lymÄ (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 48-49). Jungtinės veiklos sutarties 2.1-2.5 p. Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovės atliekamų darbų sritis (pobÅ«dis) – technologinės įrangos ir prietaisų tiekimas įeinančių į pasiÅ«lymo apimtis tiekimas ir Å¡ių darbų dalis sudaro 45 proc. nuo bendros pasiÅ«lymo kainos, o atsakovės atliekamų darbų sritis (pobÅ«dis) – projektavimo bei bendrieji ir specialieji statybos darbai ir Å¡ių darbų dalis sudaro 55 proc. nuo bendros pasiÅ«lymo kainos.

Jungtinės veiklos sutartimi atsakovė buvo paskirta pagrindiniu partneriu, atsakingu už visos rangos sutarties vykdymÄ ir įgaliota parnerių vardu priimti perkančiosios organizacijos ir užsakovo nurodymus, įskaitant ir su lėšų mokėjimu susijusius dalykus (Jungtinės veiklos sutarties 3.4 p.).Atsakovė UAB ,,Kamesta“ su perkančiÄ ja organizacija Kauno rajono savivaldybės administracija ir užsakove UAB ,,Giraitės vandenys“ 2011 m. lapkričio 8 d. pasirašė rangos sutartį Nr. S-1049 ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Karmėlavoje.

Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba ZapyÅ¡kio aglomeracijos“, sutarties suma nustatyta 14 551 618,66 Lt su PVM (12 026 131,12 Lt be PVM) (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 61-62). Detalizuojant Jungtinės veiklos sutartyje numatytas darbų apimtis Å¡alys 2012 m. sausio 12 d. pasirašė SusitarimÄ Nr. 11/11-1 (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 50-51) dėl Rangos sutarties vykdymo apimčių bei kainos, kuriame taip pat nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už Rangos sutarties su lėšų mokėjimu susijusius dalykus, gautus apmokėjimus iÅ¡ perkančiosios organizacijos/užsakovo už ieÅ¡kovės atliktus darbus, perves į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lėšų gavimo.

Prie Susitarimo buvo pasiraÅ¡yti darbų kiekių žiniaraščiai (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 51-53), pagal kuriuos darbų kainos pasiskirstymas yra atitinkamai: ieÅ¡kovės UAB „Filtrėja“ – 47,50 proc. atsakovės UAB ,,Kamesta“ – 52,50 proc. (5 706 080,12 Lt ieÅ¡kovės darbų dalis + 6 320 051 Lt atsakovės darbų dalis, iÅ¡ viso 12 026 131,12 Lt). Statybos darbai pagal Rangos sutartį buvo faktiÅ¡kai baigti 2014 m. gruodžio 1 d., tÄ patvirtina 2014 m. gruodžio 1 d. pasiraÅ¡ytos deklaracijos apie statybos darbų pagal Rangos sutartį užbaigimÄ Nr. S301-1253, Nr. S301-1254, Nr. S3-1255 (dokumentinės bylos t. 7, b. l. 36-44).

Atsakovės byloje pateiktais duomenimis, užsakovė UAB „Giraitės vandenys“ pagal Rangos sutartį sumokėjo atsakovei UAB ,,Kamesta“ 4 210 234,80 Eur (14 537 098,65 Lt) (atsakovės iÅ¡ UAB ,,Giraitės vandenys“ gautų mokėjimų suvestinė, dokumentinės bylos t. 7, b. l. 82-83) iÅ¡ Å¡ios gautos sumos atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo 1 795 599,79 Eur (6 199 846,97 Lt) (iÅ¡ UAB ,,Kamesta“ – UAB ,,Filtrėja“ gautų mokėjimų suvestinė, dokumentinės bylos t. 7, b. l. 84), liko nesumokėta             204 040,16 Eur (dokumentinės bylos t. 7, b. l. 84).Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad atsakovė neginčijo skolos fakto ir dydžio ieÅ¡kovei, ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 204 040,16 Eur skolÄ laikė įrodytu ir pagrįstu, todėl šį reikalavimÄ tenkino.

Apeliantė skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė byloje buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ atsakovei dėl 202 412,79 Eur skolos priteisimo, tačiau teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 204 040,20 Eur skolÄ , t. y. 1 627,41 Eur didesnę skolÄ nei pati ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti, tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . Å is apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ dalies pripažinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko sumažinimo, Å¡is klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, todėl pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei sumÄ , t. y. 1 627,41 Eur, kuria buvo praÅ¡oma sumažinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

Pirmosios instancijos teismui priteisus Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, o ne įskaičius į atsakovės mokėtinÄ sumÄ ieÅ¡kovei, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo peržengta ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų suma.Dėl jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančių teisės normų taikymoNagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys vykdė Rangos sutartį, vadovaudamiesi Jungtinės veiklos sutartimi ir jÄ detalizuojančiu Susitarimu, todėl Å¡iuo atveju aktualus civilinio kodekso 6 knygos IV dalies LI skyriuje iÅ¡dėstytas jungtinės veiklos (partnerystės) teisinis reglamentavimas.

Jungtinė veikla (partnerystė) reglamentuojama CK 6.969-6.982 straipsniuose. CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas bendrų nuostolių ir bendrų išlaidų paskirstymas tarp partnerių, o CK 6.975 straipsnio nuostatose – partnerių atsakomybė kreditoriams pagal bendras prievoles. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.975 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ūkinės veiklos partnerių pareiga pagal bet kokio pobūdžio bendras prievoles solidariai atsakyti kreditoriui apima tik išorinį partnerių ir jų kreditoriaus (-ių) santykį, tačiau ši pareiga neapima vėlesnių vidinių partnerių santykių.

Kai bendra prievolė kreditoriui įvykdyta, dėl patirtų nuostolių ar iÅ¡laidų vykdant prievolę gali bÅ«ti sprendžiama arba pagal normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245-6.249 str.), arba pagal normas, pagal kurias paskirstomos bendros iÅ¡laidos ar nuostoliai (CK 6.974 str.). Nurodytų normų atribojimas priklauso nuo faktinių aplinkybių, dėl kurių partnerėms atsirado prievolė padengti bendrus nuostolius (iÅ¡laidas). Jei nuostoliai kilo dėl bendrų abiejų partnerių veiksmų, kurie nebÅ«tinai sietini su kalte ar teisės pažeidimu, ar Å¡ių veiksmų negalima atskirti (ar dėl kitų priežasčių), partnerių tarpusavio atsiskaitymams įvykdžius prievolę kreditoriui taikytinas CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas vidinis partnerių santykių modelis; jei nuostoliai patirti iÅ¡imtinai tik dėl vieno partnerio veiksmų, kuriais pažeidžiamos jungtinės veiklos sutartyje ir (ar) kituose teisės aktuose įtvirtintos pareigos, Å¡alių (partnerių) ginčui taikytinos sutartinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 – 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-248/2017).Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kyla tarp jungtinės veiklos partnerių, o ne dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims (kreditoriams), todėl atmestini apeliantės argumentai dėl CK 6.975 straipsnio ir CK 6.9 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamam ginčuiDėl atsakovės nuostolių, turėtų dėl Rangos sutarties įvykdymo termino pratęsimoApeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , grindžiamÄ CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, CK 6.974 straipsnio 1 dalimi, Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p., 7.1 p., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 18 609,22 Eur dydžio iÅ¡laidas, patirtas pratęsus Rangos sutarties įvykdymo galutinį terminÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2011 m. lapkričio 8 d. Rangos sutartyje buvo numatyta, jog sutarties galiojimo terminas ne trumpesnis nei 36 mėn. ((23 mėn. darbų baigimo laikas + 12 mėn. praneÅ¡imų apie defektus laikas + 28 d. atlikimo pažymos iÅ¡davimui). Darbai Rangos sutartyje nustatytu laiku nebuvo atlikti. 2013 m. rugsėjo 6 d. Rangos sutarties pakeitimu Nr. 1 darbų atlikimo laikas buvo pratęstas iki 2014 m. spalio 1 d. (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 94), nurodant, kad ZapyÅ¡kio nuotekų valyklos sklypo detaliojo plano rengimo procedÅ«ros užsitęsė ir patvirtintÄ detalųjį planÄ užsakovas (UAB ,,Giraitės vandenys“) pateikė rangovui (UAB ,,Kamesta“) 2013 m. sausio 3 d., t. y. rangovas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių 261 darbo dienÄ negalėjo pradėti vykdyti ZapyÅ¡kio nuotekų valyklos techninio projekto rengimo bei statybų darbų.

Taip pat 2014 m. rugsėjo 26 d. Pakeitimo nurodymu Nr. 4 pagal Rangos sutartį darbų atlikimo laikas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 1 d. (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 130), nurodant, kad rangovas UAB ,,Kamesta“ susidūrė su nuo jo nepriklausančiomis anksčiau nenumatytomis aplinkybėmis – užsakovė UAB ,,Giraitės vandenys“ iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. neįrengė elektros įvadų Karmėlavos, Raudondvario ir Zapyškio nuotekų valymo pajungimui, todėl rangovas negali tinkamai vykdyti paleidimo – derinimo darbų, užbaigti elektros darbų, atlikti įžeminimo bei varžų matavimų ir gauti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymų.

Taigi minėtuose Rangos sutarties pakeitimuose nurodoma, kad Rangos sutarties vykdymas vėlavo dėl užsakovo UAB ,,Giraitės vandenys“ vėlavimo vykdyti savo įsipareigojimus, o apie ieÅ¡kovės netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ nėra nurodoma. Ä®vertinus Rangos sutarties pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 4, sutiktina su apelianto argumentu, jog Rangos sutarties įvykdymo galutinis terminas buvo pratęstas ne nuo apeliantės priklausiusių priežasčių, tačiau apeliantės nurodyta aplinkybė, kad Rangos sutarties galutinis terminas buvo pratęstas ir dėl to, kad tiek atsakovė tiek ir ieÅ¡kovė sutiko pratęsti Rangos sutartyje numatytas garantijas bei draudimus, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad dėl to ieÅ¡kovė atsakinga dėl nuostolių bei iÅ¡laidų dėl Rangos sutarties vykdymo pratęsimo atsiradimo.Apeliantės teigimu, Jungtinės veiklos sutarties 3.7 p. aiÅ¡kinimas, kad juo Å¡alys susitarė dėl nenumatytų darbų/įsipareigojimų vykdymo iÅ¡laidų tarpusavio pasiskirstymo tokiu bÅ«du, kad iÅ¡laidos tenka tam partneriui su kuriuo prisiimta darbų sritimi susiję papildomi darbai/įsipareigojimai, yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis CK 6.974 straipsnio 2 dalies imperatyviai nuostatai bei jungtinės veiklos sutarties esmei.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu.Pagal kasacinio teismo praktikÄ sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Pagal sisteminio sutarties aiÅ¡kinimo principÄ (CK 6.193 str. 2 d.) bet kuri sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į visÄ sutarties kontekstÄ , sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes.Bylos duomenimis, Jungtinės veiklos sutarties 3.7 p. Å¡alys susitarė, kad kiekvienas partneris prisiima iÅ¡laidas ir atsakomybę, kiek tai numatyta pagal jo funkcijas.

Detalizuodamos Jungtinės veiklos sutartyje numatytas darbų apimtis Å¡alys 2012 m. sausio 12 d. pasirašė SusitarimÄ Nr. 11/11-1 dėl rangos sutarties vykdymo bei Susitarimo priedÄ Nr. 1 ,,Darbų kiekių žiniaraÅ¡tis“, kuriuose buvo nustatytos darbų apimtys ir darbų atsakomybės ribos. Susitarimo 4 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakinga už projektavimo technologinę dalį, už garantijas susijusias su technologija ir nuotekų valymo įrenginių iÅ¡valymo parametrų pasiekimÄ pagal Rangos sutartį ir atliktų darbų garantijas susijusias su visais ieÅ¡kovės atliekamais darbais, o atsakovė atsakinga už projektavimo bendrÄ jÄ dalį, už atlikimo užtikrinimo, iÅ¡ankstinio mokėjimo ir draudimus numatytus pagal Rangos sutartį, iÅ¡skyrus technologinio proceso garantijas, bei už atliktų darbų garantijas, susijusias su visais atsakovės atliekamais darbais.

Remiantis Å¡alių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties turiniu bei jÄ detalizuojančiu Susitarimu, darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių buvo susitarta dėl kilusių nuostolių bei iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovė buvo atsakinga už projektavimÄ ir draudimus, numatytus pagal Rangos sutartį, iÅ¡skyrus technologinio proceso garantijas, bei už atliktų darbų garantijas, susijusias su visais atsakovės atliekamais darbais.Ä®statyme numatyta, kad bendrų iÅ¡laidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymÄ nustato jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.).

CK 6.974 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad susitarimas, kuris visiÅ¡kai atleidžia vienÄ iÅ¡ partnerių nuo bendrų iÅ¡laidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Taigi pagal įstatymÄ susitarimas atleisti vienÄ iÅ¡ partnerių nuo bendrų iÅ¡laidų ir nuostolių padengimo yra draudžiamas, o nustatyti bendrų iÅ¡laidų ir nuostolių paskirstymÄ Ä¯statyme visų pirma suteikiama teisė Å¡alims ir tik joms sutartyje nesusitarus Å¡ie klausimai spręstini vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Jungtinės veiklos sutarties Å¡alys buvo susitarusios dėl iÅ¡laidų ir nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymo, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamam ginčui turėtų bÅ«ti taikoma CK 6.974 straipsnio 1 dalies nuostata. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Junginės veiklos sutarties aiÅ¡kinimas, kad Å¡alys susitarė, jog nuostoliai ir iÅ¡laidos tenka tam parneriui su kurio prisiimta darbų sritimi susiję darbai ar įsipareigojimai, nereiÅ¡kia CK 6.974 straipsnio 2 dalies imperatyvios nuostatos pažeidimo.Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p., kuriame nustatyta, kad partneriai yra solidariai atsakingi už prievolių perkančiajai organizacijai vykdymÄ pagal pirkimo sutarties sÄ lygas.

Minėtoje Jungtinės veiklos sutarties sÄ lygoje nustatyta parnerių pareiga solidariai atsakyti perkančiajai organizacijai apima tik iÅ¡orinį parnerių ir perkančiosios organizacijos santykį, tačiau Å¡i pareiga neapima vidinių parnerių santykių. Dėl 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo sÄ naudų Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 627,41 Eur iÅ¡laidas, apeliantės patirtas apmokėjus 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo darbus Raudondvario nuotekų valyklos teritorijoje, pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (CK 6.193 str.) bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ (CPK 183, 185 str.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Giraitės vandenys“ 2013 m. gegužės 2 d. raÅ¡tu Nr. S301-0612 kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad pagal Rangos sutartį vykdant projektÄ ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“ prieÅ¡ pradedant statybos darbus buvo reikalinga iÅ¡kelti iÅ¡ darbų teritorijos 0,4 kV oro linijÄ , todėl siekdama pagreitinti darbus UAB ,,Giraitės vandenys“ pasirašė sutartį su AB ,,Lesto“ dėl Å¡ių darbų atlikimo ir už Å¡iuos darbus apmokėjo, bei sÄ skaitÄ apmokėjimui pateikė atsakovei (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 83-84).

Atsakovė UAB ,,Kamesta“ užsakovės UAB ,,Giraitės vandenys“ pateiktÄ sÄ skaitÄ dėl minėtų darbų apmokėjo (dokumentinės bylos t. 2, b. l.

85) bei prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 145,65 Eur iÅ¡laidas patirtas dėl oro linijos 0,4 kV iÅ¡kėlimo. Atsakovė šį reikalavimÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama prie Susitarimo pridėtÄ darbų kiekių žiniaraÅ¡tį Nr. 3 ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“, inter alia įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su elektra – automatika ir procesų valdymu, dėl to laikytina, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti ir oro linijos iÅ¡kėlimo darbus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį bei SusitarimÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti technologinę darbų dalį, o atsakovė – projektavimo bei bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, dėl to oro linijos iÅ¡kėlimas iÅ¡ statybos darbų vykdymo teritorijos negali bÅ«ti priskiriamas ieÅ¡kovės darbams kaip elektros darbų sričiai, kurie pagal Å¡alių susitarimÄ yra susiję su technologinio proceso užtikrinimu ir valdymu.

Be to, kaip pažymėjo teismas, oro linijos iÅ¡kėlimo darbus galėjo atlikti tik AB „Lesto“, todėl tai nėra tiesioginiai Å¡alių vykdyto projekto darbai.Nors kaip skunde nurodo apeliantė, VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų II skyriaus ,,užsakovo reikalavimai“ 5 dalies ,,Techniniai reikalavimai elektros ir automatikos darbams“ 5.1 punkte buvo nurodyta, kad ,,IÅ¡ darbų vykdymo teritorijos turi bÅ«ti iÅ¡kelti ar demontuoti užsakovo nurodyti elektros ir kontroliniai kabeliai ir oro linijos“, tačiau tai nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad Jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigodama tinkamai vykdyti VieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygų reikalavimus, tuo pačiu įsipareigojo vykdyti ir apeliantės nurodomus elektros darbus.

Jungtinės veiklos sutartimi abi partnerės įsipareigojo kartu dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo konkurse bei parengti bendrÄ pasiÅ«lymÄ , taip pat tinkamai vykdyti visus konkurso sÄ lygų reikalavimus (Jungtinės veiklos sutarties 3.1, 3.2 p.). Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad bÅ«tent tik ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas sudaro elektros darbus pagal vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, prieÅ¡ Jungtinės veiklos sutarties, Susitarimo ir darbų kiekių žiniaraščio Nr. 3 ,,Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“ pasiraÅ¡ymÄ , o ieÅ¡kovei to nepadarius 4 145,62 Eur iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos bendromis nenumatytomis iÅ¡laidomis ir nuostoliais.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei nustatęs, kad 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo Raudondvaryje darbai neįeina į Jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovei priskirtinų darbų sritį, tačiau ieÅ¡kovei sutinkant atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas proporcingai ieÅ¡kovei tenkančiai įsipareigojimų daliai, turėjo pagrindÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 1 627,41 Eur (be PVM).

Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė yra susigrÄ Å¾inusi PVM nuo 4 145,62 Eur sumos. Atsakovė yra PVM mokėtoja, o tai reiÅ¡kia, kad ji turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sumokėtÄ PVM susigrÄ Å¾inti. Atsakovės pateikta pridėtinės vertės deklaracija už 2014-12-01 – 2014-12-31 mokestinį laikotarpį (dokumentinės bylos t. 6, b. l. 201) nėra informatyvi ir vien Å¡iuo įrodymu nėra paneigta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl PVM nuo 4 145,62 Eur sumos (ne)susigrÄ Å¾inimo.

Dėl nuotekų valyklų pastatų ploto ir kubatūros pakeitimo bei gelžbetoninių talpų parametrų pakeitimo patirtų nuostoliųApeliantė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 39 931,5 Eur dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų technologinių pastatų geometrinių parametrų pakeitimo patirtus nuostolius ir 96 380,08 Eur dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų geometrinių parametrų pakeitimo patirtus nuostolius, motyvuodama tuo, kad šiuos nuostolius apeliantė patyrė dėl ieškovės netinkamo Jungtinės veiklos sutartimi ir Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, susijusio su techninio pasiūlymo rengimu ir pateikimu viešajame pirkime (CK 6.246 str.

– 6.249 str., 6.256 str. 1 d., Jungtinės veiklos sutarties 3.1, 3.2 p.). Civiliniame procese galioja bendras principas, kad Å¡alys, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (CK 6.246 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016).

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 str.).Apeliantė ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė, rengdama techninio pasiÅ«lymo dalis netinkamai atliko technologinius skaičiavimus, neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, numatė cheminio valymo galimybę kartu su cheminių reagentų dozavimo ir tirpalo ruoÅ¡imo įranga, nors tai prieÅ¡taravo vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygoms.

Apeliantės teigimu, atlikus technologinius skaičiavimus be cheminio reagentų panaudojimo, buvo numatyti didesnių plotų ir tÅ«rių nuotekų valymo įrengimai nei buvo numatyta Techniniame pasiÅ«lyme bei papildomos techniniame pasiÅ«lyme nenumatytos patalpos technologiniuose pastatuose – anaerobinės kameros ir Karmėlavos nuotekų valykloje technologinis koridorius, kas sÄ lygojo ir didesnių technologinių pastatų suprojektavimÄ bei pastatymÄ . Kadangi keitėsi nuotekų valymo įrengimai, turėjo bÅ«ti keičiamos ir jiems skirtos gelžbetoninės talpos.

Be to, apeliantės teigimu, nuotekų valymo įrengimo pastatų plotų bei tÅ«rio padidėjimÄ sÄ lygojo ir tai, kad ieÅ¡kovė įrengė kito gamintojo, didesnių matmenų nei buvo numatyta techniniame pasiÅ«lyme mechaninio valymo įrenginį – grotas – smėliagaudes. Apeliantės skundo argumentus, kad biologinis valymas konkursiniame pasiÅ«lyme nebuvo numatytas paneigia byloje esantis Rangovo techninis pasiÅ«lymas, kuriame nurodoma kokios nuotekų valyklos yra siÅ«lomos, tame tarpe ir biologinis valymas (dokumentinės bylos t. 1, b. l. 173, 174, 178, t. 2, b. l. 12, 41, 97).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, jog ieÅ¡kovės rengtas techninis pasiÅ«lymas, o ypač jo dalis dėl valymo įrenginių pasiÅ«lymo, neatitiko vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygų. Reikalavimų neatitinkančio pasiÅ«lymo parengimas negalėtų konkuruoti su kitais vieÅ¡ojo konkurso dalyvių pasiÅ«lymais, tačiau Å¡iuo atveju Å¡alių bendrai teiktas pasiÅ«lymas perkančiosios organizacijos ne tik buvo pripažintas tinkamu pagal vieÅ¡ojo konkurso sÄ lygas, bet Å¡is pasiÅ«lymas ir laimėjo konkursÄ .

Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikri skirtumai tarp techninio pasiÅ«lymo ir techninio projekto savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pateiktas netinkamas techninis pasiÅ«lymas. Å ių dokumentų paskirtis yra nevienoda, jiems taikomi skirtingi tikslumo, iÅ¡samumo ir detalumo standartai, todėl ir jų sprendiniai negali visiÅ¡kai sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2016). Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių apeliantės argumentÄ , kad Rangos sutarties vykdymo metu pareikalavus cheminio valymo įrenginius pakeisti į biologinio valymo įrenginius, tai lėmė statinių plotų ir tÅ«rių bei rezervuarų padidėjimÄ .

Atsakovė savo argumentus grindė projektavimo metu vykusiu susiraÅ¡inėjimu, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡is susiraÅ¡inėjimas atspindi tik projektavimo darbinę eigÄ , bet nepatvirtina apeliantės nurodomų argumentų. Dėl apeliantės argumento, kad ieÅ¡kovė pakeitė valymo įrangÄ , kuri yra didesnė nei buvo numatyta pasiÅ«lyme ir projektuotojas turėjo pakeisti pastato konstrukcinius brėžinius, teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akte nurodoma, kad tai yra nepagrįstas teiginys, nes statybos darbų žurnaluose nėra jokių įrašų patvirtinančių šį faktÄ , kurie privalomai turi bÅ«ti nurodyti.

Minėtame ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad konkursiniame pasiÅ«lyme telkiantis į analogus visi statiniai buvo atskiri, o projektuose jie buvo sugrupuoti, sutelkti į vienÄ statinį, todėl daugelyje pozicijų statybos darbai bei statybinės medžiagos buvo sutaupytos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2013-11-27 Rangos sutarties pakeitimu Nr. 2 rangovui buvo leista naudoti kitÄ nei nurodyta techniniame pasiÅ«lyme technologinę įrangÄ â€“ automatines grotas – smėliagaudes (dokumentinės bylos t. 2, b. l. 124-125).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas techninio prižiÅ«rėtojo UAB ,,Evikta“ atstovas D. R. patvirtino, kad smėliagaudžių įranga buvo pakeista į kito gamintojo, tačiau tai nepatvirtina jos padidėjimo (2016-05-31 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 00:36:16 -00:39:10). Apeliantė teigdama, kad ieÅ¡kovė įrengė kito gamintojo didesnių matavimų smėliagaudžių įrangÄ , kas, jos teigimu, sÄ lygojo didesnį pastatų plotÄ ir kubatÅ«rÄ , jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Dėl atsakovės minimos anaerobinės kameros ieškovė nurodė, kad tai yra rezervuaras, įrengtas požeminėje nuotekų valymo įrenginių dalyje, todėl įtakos pastatų geometriniams parametrams neturi. Dėl atsakovės nurodomo techninio koridoriaus, esančio Karmėlavoje, ieškovė pažymėjo, kad konkursiniame pasiūlyme toks techninis koridorius nebuvo numatytas, tačiau jo poreikis atsirado, kai buvo vykdomi statybos darbai ir statomi rezervuarai, kadangi turėjo būti užtikrintas buvusių valymo įrenginių veikimas, kol bus pastatyti nauji, tačiau įrengtas techninis koridorius nieko bendro su technologine dalimi neturi.

Šį ieÅ¡kovės argumentÄ patvirtina liudytojo UAB ,,Patvanka“ darbuotojo G. K. paaiÅ¡kinimai (2016-06-16 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 01:07:20 -01:08:57).Apeliantė skunde nurodo, kad UAB ,,Evikta“ 2012-08-27 raÅ¡te yra pateiktos net 6 pastabos dėl ieÅ¡kovės parengtų techninių sprendinių, įskaitant, kad: įranga neatitinka techninio pasiÅ«lymo 3.2 punkte nurodytos įrangos; iÅ¡lyginimo rezervuaras yra kitokių parametrų nei buvo nurodyta techniniame pasiÅ«lyme; technologiniuose skaičiavimuose parinktas per mažo tÅ«rio biologinis reaktorius (prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 6, dokumentinės bylos t. 2, b. l. 70-72).

Å iuo dokumentu apeliantė įrodinėja aplinkybę, kad pasikeitus valymo technologijai padidėjo gelžbetoninių rezervuarų parametrai. Tačiau Å¡is dokumentas ne patvirtina apeliatės įrodinėjamÄ aplinkybę, bet jÄ paneigia, nes jame nurodoma, kad ,,projektuojamas mažesnis iÅ¡lyginimo rezervuaras nei buvo pasiÅ«lyme, iÅ¡lyginimo rezervuaro tÅ«ris dar sumažintas jame įrengiant anaerobinę kamerÄ â€œ. Apeliaciniame skunde minimame UAB ,,Patvanka“ 2013-05-16 raÅ¡te yra nurodyta, kad ieÅ¡kovė pateikė nuotekų mechaninio valymo įrenginį, kuris yra didesnių matmenų ir kitokio gamintojo nei buvo nurodęs techniniame pasiÅ«lyme ir, kad ieÅ¡koma sprendinių kaip jį pritaikyti, nekeičiant technologinio pastato rodiklių (prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 16).

Å is apeliantės pateiktas įrodymas taip pat nepatvirtina apeliantės įrodinėjamų aplinkybių. IeÅ¡kovė atsiliepime į skundÄ nurodė, kad dėl minėtame UAB ,,Patvanka“ raÅ¡te iÅ¡kelto klausimo buvo rastas sprendimas ir valymo įrengimo dydis ir atitinkamai pastato dydis nepasikeitė. Šį argumentÄ patvirtina ir liudytojo projektuotojo UAB ,,Patvanka“ darbuotojo G. K. parodymai pirmosios instancijos teisme (2016-06-16 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 01:01:02 -01:02:23). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei) grindžiama sutartimi.

Vykdydamos sutartį Å¡alys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia bendro sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams rizikÄ dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to Å¡ios sutarties pobÅ«dis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama Å«kinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – jÄ vykdydamos.

Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).Kaip minėta, Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovės atliekamų darbų sritis (pobūdis) yra technologinės įrangos ir prietaisų įeinančių į pasiūlymo apimtis tiekimas, o atsakovės – projektavimo bei bendrieji ir specialieji darbai.

Bylos duomenimis, nuotekų valymo įrengimų projektinę dokumentacijÄ rengė atsakovės pasirinktos projektuotojų įmonės – UAB ,,Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB ,,Patvanka“ (prieÅ¡ieÅ¡kinio priedai Nr. 33-42). IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad, vykdydama sutartinius įsipareigojimus pateikė projektuotojams skaičiavimus, kurių pagrindu buvo parengti techniniai darbo projektai, kuriuose buvo numatyti technologinių sprendimų parametrai, kurie leistų užtikrinti nuotekų valymo įrenginių veikimÄ .

Ieškovės teigimu, ruošiant kitas projektų dalis, t. y. architektūrinę, konstrukcinę, atsakovė pastabų dėl projektuojamų pastatų parametrų ieškovei nereiškė. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė būtent projektavimo eigoje turėjo su ieškove derinti statybos darbų apimtis bei kaštus, reikšti dėl to pretenzijas ieškovei. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad projektavimo eigoje atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ieškovei dėl jos teikiamų technologinių skaičiavimų.

Tokias pretenzijas atsakovė nurodė tik ieÅ¡kovei kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo. Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovės pateikta technologinė įranga įtakojo didesnius pastatų parametrus. Apeliantė Å¡ias aplinkybes įrodinėjo eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktu, kuriame nustatytas statinių plotų ir tÅ«rių bei rezervuarų padidėjimas bei to priežastis, kad pasiÅ«lyme buvo numatyta nuotekų valymas cheminiu bÅ«du, o projektuojat statinius buvo nustatyta, kad Å¡i valymo technologija netenkina konkursui keltų reikalavimų ir buvo pareikalauta valymo technologijÄ pakeisti į biologinę.

Tačiau, ši išvada nėra pagrįsta, nes kaip minėta, biologinis nuotekų valymo metodas buvo numatytas jungtinės veiklos partnerių teiktame techniniame pasiūlyme, kuriame aprašyta siūloma nuotekų biologinio valymo technologija ir nurodyta analogiškos jau pastatytos biologinio valymo nuotekų valyklos kituose objektuose. Dėl to laikytina, kad šis atsakovės pateiktas ekspertinio tyrimo aktas nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių. Ekspertinio tyrimo akto netikslumus pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino ir atsakovės atstovas A.

K. (2017-02-24 teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:56:20 – 02:03:40). Ieškovė atsiliepime į priešieškinį teigė, kad ieškovės pateikti geometriniai pastatų parametrai (plotai), konkursiniame pasiūlyme ir techniniame projekte nepadidėjo, bei pateikė jos atliktus pastatų ploto bei tūrio skaičiavimus (atsiliepimo į priešieškinį priedai 1,2,3), taip pat ieškovė nurodė, kad technologijai reikalingi rezervuarų tūriai yra mažesni už konkursiniame pasiūlyme pateiktus rezervuarų tūrius.

Teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad techninių projektų brėžiniuose nurodomi pastatų ir įrenginių parametrai, bet konkursiniame pasiÅ«lyme buvo naudotasi analogais, remiantis Å akių, LukÅ¡ių, BirÅ¡tono, Å eduvos valymo įrenginiais, ir kaina pateikta pagal analogus, nes projektai buvo ruoÅ¡iami jau laimėjus konkursÄ , taip pat konkursiniame pasiÅ«lyme gelžbetoninių talpų (rezervuarų) sienų, dugno ir perdangų storis nepateikiamas, statybos resursų ir darbų kiekis nepateikiamas, viskas pateikta pagal analogus ir sutartinę kainÄ (dokumentinės bylos t. 8, b. l. 79-86).

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad Karmėlavos nuotekų valykloje konkursiniame pasiÅ«lyme telkiantis į analogus visi statiniai buvo atskiri, o projektuose buvo jie sugrupuoti, todėl lyginti konkursinį pasiÅ«lymÄ su paruoÅ¡tais ir nustatyta tvarka suderintais ir patvirtintais projektais faktiÅ¡kai nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. K. taip pat nurodė, kad pirminis pasiÅ«lymas buvo neiÅ¡samus, todėl buvo keičiamas projektavimo eigoje (2016-06-16 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 00:54:01 -00:56:40).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje neįrodyta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės veiksmai teikiant technologinius pasiÅ«lymus ir vėliau juos iÅ¡ dalies keičiant, tačiau tik tam, kad bÅ«tų laikomasi konkurso sÄ lygų, įtakojo atsakovės sprendinius dėl pastatų plotų ir tÅ«rio, kai už projektavimÄ buvo atsakinga bÅ«tent pati atsakovė. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi savo sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo jai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Nekonstatavus ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų nėra pagrindo nagrinėti kitų sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, t. y. atsakovės nurodytų nuostolių atsiradimo fakto ir jų dydžio pagrįstumo bei priežastinio ryÅ¡io egzistavimo.Teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akte pažymėta, kad atsakovė pateikė teismui statybos darbų apimčių kainÄ iÅ¡ pasiÅ«lyme nurodytos, bet nepateikia iÅ¡ ko ta kaina sudaryta, kokie darbų ir juos įtakojantys statybos resursų poreikiai, kuo pagrįsta, tiesiog be įrodymų teikia iÅ¡vestinius dydžius, kurių nėra galimybės patikrinti.

Å iame ekspertizės akte nurodyta, kad pasiÅ«lyme buvo pateikta analogų pagrindu sutartinė kaina, todėl dabar iÅ¡ techninių projektų skaičiuoti skaičiuojamÄ jÄ kainÄ negalima, o atsakovė, vykdydama projektavimo darbus nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos dalies, darbų aktavimas buvo vykdomas proporcingai nuo laimėtos sumos. Taip pat ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovė nepatyrė papildomų iÅ¡laidų pagal Rangos sutartį Nr. S-1049 ir jos pakeitimÄ 13-11-27 Nr. 2.Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nėra įrodyta, jog atsakovė patyrė konkrečius pagrįstus ir įrodytus nuostolius dėl pastatų plotų ir tÅ«rių pasikeitimo.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog praÅ¡ymas skirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę nebÅ«tų tikslingas, nes nuostoliai negali bÅ«ti įrodyti, nurodo, kad Å¡is teismo motyvas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad negalima atmesti reikalavimo priteisti nuostolius, dėl to, kad byloje neįrodytas jų dydis, jeigu byloje nustatyta, kad nuostoliai buvo padaryti. Å is apeliantės argumentas atmestinas, nes nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas, ne dėl to, kad neįrodytas nuostolių dydis, bet dėl to, kad nenustatyti ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai vykdant sutartinius įsipareigojimus.

Be to, kaip minėta, remiantis byloje esančiais duomenimis, neįrodyta, kad atsakovė yra iÅ¡ viso patyrusi nuostolius. Dėl papildomos ekspertizės skyrimo Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ paskirti papildomÄ /pakartotinę ekspertizę, bei priėmė sprendimÄ , vadovaudamasis CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkančiu ekspertizės aktu. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymu buvo paskirta statybos techninė ekspertizė bei pavesta jÄ atlikti Z. B. (dokumentinės bylos t. 8, b. l. 56-62). Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė pateikė savo klausimus ekspertui. Taip pat teismo ekspertė Z. B. dėl ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų teikė paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu, todėl proceso Å¡alys turėjo visas galimybes pateikti ekspertui reikiamus klausimus, susijusius su ekspertizės atlikimu.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio iÅ¡vados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedÅ«ra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad tarp Å¡alių bÅ«tų kilęs ginčas dėl ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trÅ«kumų, siÅ«lant (parenkant) eksperto kandidatÅ«rÄ , užduodant (suformuluojant) ekspertui klausimus ir pan.

Apeliantė nesutinka su teismo paskirtos 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nurodydama, kad jame visiÅ¡kai nėra jokio atsakymo į teismo nutartimi užduotÄ 18-tÄ klausimÄ , iÅ¡ nutartimi užduotų 18 klausimų nėra atsakyta net į 11 klausimų. Tačiau Å¡ie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ekspertizės akte formaliai nėra atsakyta į 18-tÄ klausimÄ , tačiau teismo posėdžio metu ekspertė paaiÅ¡kino, kad tai tik formali klaida, nes atsakymas į 18-tÄ klausimÄ yra tapatus atsakymui į 17-tÄ klausimÄ .

IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad į kitus pirmosios instancijos teismo nutartimi užduotus klausimus buvo atsakyta. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, taip pat byloje atsakovės pateiktÄ eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktÄ , tačiau nustatęs ekspertinio tyrimo akto klaidas, bei įvertinęs, kad Å¡is ekspertas neturi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos, atsakovės pateiktu eksperto L.

U. ekspertinio tyrimo aktu sprendime nesivadovavo bei nurodė, kad Å¡is atsakovės pateiktas įrodymas nesuteikia pagrindo byloje skirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad pagrindas atmesti eksperto iÅ¡vadÄ (jos dalį) kaip įrodymÄ galėtų bÅ«ti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiÅ¡kiai prieÅ¡taringas, kai iÅ¡ tyrimo eigos akivaizdžiai nebÅ«tų galima padaryti tokios iÅ¡vados, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neiÅ¡samiai, kai ji prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams ir panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012,; 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

Kita vertus, nors ekspertizės iÅ¡vada nėra teismui privaloma, ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, teismų praktikoje pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-147-241/2015). Nagrinėjamu atveju vien apeliantės iÅ¡sakyta kritika ekspertizės aktui nepaneigia teismo paskirtos ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, vykdydama projektavimo darbus nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos projekto dalies, pasiÅ«lymas buvo pateiktas analogų pagrindu sutartine kaina, darbų aktavimas taip pat vyko proporcingai nuo laimėtos kainos, todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti atsakovės padidėjusių iÅ¡laidų faktÄ , todėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas nebÅ«tų tikslingas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja Å¡alis pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimus (atsikirtimus), kartu ir aktyviai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 12, 178 str.).

BylÄ nagrinėjančiam teismui proceso įstatyme nekeliama reikalavimų atlikti visus įmanomus CPK normų numatytus procesinius veiksmus byloje, jų turi bÅ«ti atliekama tiek, kad bÅ«tų nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ä®vertinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju jų pažeidimo nenustatė. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o skirti papildomÄ ar pakartotinę teismo ekspertizę, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė tokį apeliantės praÅ¡ymÄ .

Apeliacinis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, iÅ¡analizavęs apeliantės nurodomus motyvus bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka galutinėms teisinėms iÅ¡vadoms dėl ginčo esmės padaryti, todėl, vadovaudamasis proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo ir kooperacijos principais, netenkina apeliantės praÅ¡ymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 212 str.).Dėl palÅ«kanų priteisimoApeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 17 298,67 Eur palÅ«kanų ir 8,05 procesinių palÅ«kanų.PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Å ios palÅ«kanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrÄ Å¾intomis lėšomis, atlyginti. KompensuojamÄ sias palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017).

Kompensuojamosios palÅ«kanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.210, 6.261 str.) funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-2019/2017).Apeliantė nesutinka su palÅ«kanų skaičiavimu pagal ieÅ¡kovės 2017-03-03 pateiktÄ palÅ«kanų skaičiavimo lentelę, kurioje nurodomos 17 298,67 Eur dydžio palÅ«kanos, motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovė vėlavo atlikti darbus bei pateikti darbų atlikimo aktus, pirmÄ jį atliktų darbų aktÄ bei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pateikė tik 2013-06-28.

Apeliantės teigimu, Susitarimu atsakovė buvo įsipareigojusi ieÅ¡kovei pervesti iÅ¡ užsakovo gautas pinigines lėšas už ieÅ¡kovės jau atliktus darbus.Bylos duomenimis, Susitarimo Nr. 11/11-1 6 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė perves iÅ¡ perkančiosios organizacijos/užsakovo gautÄ avansinį mokėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo lėšų gavimo iÅ¡ perkančiosios organizacijos/užsakovo proporcingai ieÅ¡kovės rangos sutartimi atliekamų darbų daliai, t. y. 1 711 824,04 Lt.

Priešingai nei teigia apeliantė, avansinio mokėjimo, skirto ieškovei, sulaikymas dėl kokių nors priežasčių, šalių Susitarimu nebuvo numatytas. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalys veikė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl atsakovė negali veikti ieškovės, kaip subrangovės atžvilgiu, o turi laikytis šalių sudaryto Jungtinės veiklos susitarimo. Atmestinas kaip deklaratyvus ir jokiais argumentais nepagrįstas apeliantės skunde nurodytas teiginys, kad ieškovė nepagrindė mokėjimų paskirstymo ir palūkanų skaičiavimo lentelėse nurodytų palūkanų apskaičiavimui reikšmingų faktinių aplinkybių.

Vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistų palÅ«kanų dydį bei pagrįstumÄ , atmestinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovė pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų dalies, t. y. dėl 16 268,28 Eur palÅ«kanų atsisakymo, nenurodė nuo kokių neva atsakovės pavėluotai atliktų mokėjimų, Å¡ios palÅ«kanos apskaičiuotos. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliantės skundo argumentai dėl nepagrįsto palÅ«kanų skaičiavimo ir priteisimo.Kompensuojamosioms palÅ«kanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palÅ«kanos, t. y.

įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos skirtos bÅ«simiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).Apeliaciniu skundu atsakovė sutinka dėl nurodyto įstatymo taikymo byloje, tačiau nurodo, kad šalių sutartiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. kovo 1 d.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. PalÅ«kanoms apskaičiuoti taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, galiojusios prievolės mokėti palÅ«kanas atsiradimo momentu, Å¡iuo atveju bylos iÅ¡kėlimo teisme metu, t. y. 2015 m. birželio 30 d. Dėl to, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei procesines palÅ«kanas, pagrįstai taikė bylos iÅ¡kėlimo teisme metu galiojusio Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcijÄ (2014 m. spalio 7 d.

įstatymo Nr. XII-1190 redakcija), kurio 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį palÅ«kanų dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tÄ metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas. PirmÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma, antrÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma. Å iame įstatyme nustatytos palÅ«kanos skaičiuojamos už kiekvienÄ sumokėti praleistÄ dienÄ nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

Kadangi byla teisme iÅ¡kelta 2015 m. birželio 30 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. pirmÄ jį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palÅ«kanų norma sudarė 0,05 proc. (https://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju palÅ«kanų dydžiui apskaičiuoti taikė 8,05 proc. palÅ«kanų normÄ . Atmestinas apeliantės argumentas, kad nors sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteista 1 627,41 Eur suma, atsakovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines procesines palÅ«kanas nebuvo iÅ¡spręstas.

IÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuostoliai priteisti tik dėl 0,4 kV oro linijos iÅ¡kėlimo ir ieÅ¡kovė Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį yra pripažinusi, o atsakovė nepagrįstai yra sulaikiusi ieÅ¡kovei priklausantį mokėjimÄ kur kas didesne suma, be to, įvertinus tai, kad nors pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis atsakovė ieÅ¡kovei liko skolinga 204 040,16 Eur, o prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl 166 047,91 Eur sumos, tačiau ir neginčijamos sumos ieÅ¡kovei nesumokėjo, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti palÅ«kanas.

Taigi apeliantės reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo, tame tarpe ir reikalavimas priteisti 6 proc. metines procesines palÅ«kanas, nagrinėjamoje byloje buvo iÅ¡spręstas.Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės tenkintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį ieÅ¡kovė pripažino, bei įvertinęs atsakovės procesinį elgesį, dėl kurio buvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, atsakovės atstovavimo iÅ¡laidų nepriteisė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia teismo iÅ¡vada. Dėl to atmestinas skundo argumentas, kad teismas, skirstydamas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepagrįstai nutarė iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisti atsakovei patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingai nuo patenkintos prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme priimamÄ procesinį sprendimÄ , atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93, 98 str.). IeÅ¡kovė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                        Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                                                                   Artūras Driukas                                                                                                                      Konstantinas Gurinas