A-575-83-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-83/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00801-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. ir atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio už darbą nakties metu, švenčių ir poilsio dienomis, viršvalandinį darbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5-10) ir jo patikslinimu (b. l. 35) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti jam nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso 1 045,88 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjas nurodė, jog yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriuje. Pagal darbo pobūdį jis nuolat dirba operatyvinėse grupėse arba laisvu nuo tarnybos metu vykdo savo tiesiogines funkcijas, o esant įstaigos vadovo, jo pavaduotojų, padalinio vadovo ir jo pavaduotojo nurodymams, vykdo bet kokias policijos pareigūnams priskirtas funkcijas. Pažymėjo, kad iki 2010 m. liepos 1 d. pareiškėjas už darbą laisvu nuo tarnybos metu gaudavo priemokas už naktinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis pilna apimtimi, pagal faktiškai dirbtą valandų skaičių. Nuo 2010 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintam Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašui (toliau – ir Tvarkos aprašas), atsakovas netinkamai traktuoja „faktiškai dirbtų valandų“ sąvoką ir nemoka priedų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 2 punkte. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo nuomone, jog pareiškėjo darbas, kai jis dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose laisvu nuo tarnybos metu, prilyginimas budėjimui įstaigoje, o už budėjimą įstaigoje, kai pareigūnas neturi iškvietimų, jam turi būti mokama tik pareiginė alga, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnas atlieka darbą nakties metu, ar poilsio, ar šventinių dienų metu. Nesutiko ir su kita atsakovo pozicija, kad pareigūnai turi raštu prašyti suteikti jiems poilsio dienas ar apmokėti už naktinio darbo valandas, nurodant valandų skaičių, kurio metu jie tyrė įvykį. Manė, jog atsakovas privalo taip organizuoti darbą, kad budėjimo laikas įstaigoje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 144 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įstaigoje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per parą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad darbo laiko struktūros statutinėje įstaigoje nereglamentuoja nei Statutas, nei VTĮ, todėl, vadovaujantis DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, į darbo laiką turi įeiti faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose. Manė, jog faktiškai dirbtas laikas negali būti sutapatintas su budėjimo įstaigoje laiku, nes budėjimo įstaigoje laikas yra faktiškai dirbto laiko sudėtinė dalis. Nurodė, kad, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 12-17 punktus, galima daryti išvadą, jog darbo grafikas ir budėjimo grafikas yra skirtingi darbo organizavimo vidaus administravimo aktai. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas nėra priėmęs vidaus administravimo akto, kuriuo būtų įpareigojęs pareigūnus dirbti nukrypstant nuo įprastinio darbo režimo. Tai svarbu dėl apmokėjimo tvarkos, nes tik už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu, kai viršijama darbo laiko trukmė numatyti kompensavimo mechanizmai (Statuto 31 str. 3 d.). Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai traktuoja budėjimo ir darbo grafiko sąvokas ir netinkamai apmoka už darbą už budėjimą arba už darbą nukrypstant nuo įprastinio darbo režimo.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas Klaipėdos apskrities VPK) atsiliepimu (b. l. 29-30) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad jis pagrįstai vadovaujasi Tvarkos aprašu. Tvarkos aprašo 29 ir 30 punktai nustato, kad darbuotojui žymimas atskirai faktiškai dirbtas laikas (kai vykdo nustatytas funkcijas) ir faktiškai budėtas (namuose arba įstaigoje) laikas. Kai pareiškėjas vykdė neatidėliotinas funkcijas budėjimo laisvu nuo tarnybos metu, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tas laikas buvo pažymėtas Tvarkos aprašo nustatytoje vietoje, atitinkamai buvo pažymėtas ir budėtas laikas. Teigė, kad faktiškai dirbtas laikas ir budėtas laikas negali būti sutapatinami, tai nustatyta Tvarkos apraše bei DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu (b. l. 134-140) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovo Klaipėdos apskrities VPK priteisė 385,52 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Skundą dėl likusios dalies atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą nurodė, kad Statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos. Darbo laiko normos gali būti dvejopos: 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Nustatė, kad pareiškėjo užimamos pareigos neįtrauktos į 2009 m. kovo 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-V-118 patvirtintas Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą. Dėl šios priežasties pareiškėjo darbas nelaikytinas pamaininiu, vadinasi, pareiškėjo atžvilgiu taikytina 40 valandų per savaitę darbo laiko norma. Todėl pareiškėjo darbo laiko trukmė, viršijanti 40 valandų per savaitę trukmę, turėjo būti kompensuojama įstatymu nustatytais būdais. Nurodė, kad pareiškėjas ir jo atstovas nepagrįstai viršvalandiniu laiko darbą, kuris per dieną viršija daugiau kaip 8 valandas. Konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju per savaitę (7 dienų laikotarpiu) liepos mėnesį ir rugsėjo mėnesį dirbo daugiau nei 40 val. per savaitę, o rugpjūčio mėnesį neviršijo nustatytos darbo laiko normos. Tačiau įvertinęs tai, kad viršvalandinis darbas pagal darbo grafikus, budėjimo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį dubliuojasi su darbu naktį, nustatė, kad teisingas apmokėjimas nagrinėjamoje situacijoje yra toks, kai pareiškėjui sumokama priemoka už darbą naktį.

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą švenčių ir poilsio dienomis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnams priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokamos VTĮ nustatyta tvarka. VTĮ 261 straipsnio, kuris nustato apmokėjimo sąlygas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą, 1 dalis nustato, jog už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio; už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio; už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui darbo ir budėjimo laikas buvo žinomas iš anksto, susipažinus su darbo ir budėjimo grafikais, patvirtintais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo. Pareiškėjui už tarnybą pagal iš anksto sudarytus grafikus buvo mokama pareiginė alga. Todėl prašymas priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis netenkintinas, kadangi nei Statutas, nei VTĮ nenustato specialių teisės normų dėl apmokėjimo už darbą poilsio dienomis, kai tai numatyta pagal grafiką. Pažymėjo, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis pareiškėjas švenčių dienomis nedirbo, todėl apmokėjimo už darbą švenčių dienomis nuostatos netaikytinos.

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą naktį priteisimo teismas nurodė, kad, nustatant, kas yra darbas nakties metu ir kaip už jį turi būti apmokama, turi būti vadovaujamasi DK nuostatomis. Pagal DK 154 straipsnį nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val. VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Todėl pažymėjo, kad visas darbas nuo 22 val. iki 6 val. nepriklausomai nuo to, kokias konkrečiai funkcijas pareigūnas šiuo laiku atliko turi būti apskaitomas kaip darbas naktį ir apmokamas VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Konstatavo, kad pareiškėjui už darbą naktį 2010 m. liepos mėnesį nesumokėta už 16 valandų, už 2010 m. rugpjūčio mėnesį – už 8 valandas, už 2010 m. rugsėjo mėnesį – už 24 valandas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nesumokėta 0,5 pareiginės algos dydžio darbo užmokesčio dalis už darbą naktį, nes jam už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis buvo sumokėta valstybės tarnautojo pareiginė alga su jam nustatytais priedais.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 142), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 385,52 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį ir 377,54 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Pažymi, kad Statuto 31 straipsnyje yra pateikta budėjimo sąvoka, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Teigia, jog, pirma, budėjimas nėra numatytas pareigūno pareigybės aprašyme, t. y. jis neįeina į tiesiogines pareigūno pareigas (funkcijas). Antra, budėjimas nėra nuolatinio pobūdžio darbas, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių jam pavedama atlikti tam tikrus būtinus ir neatidėliotinus darbus. Todėl nurodė, kad negalima sutikti su teismo išvada, jog pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.17 punktą matyti, kad jam nustatyta funkcija dirbti operatyvinėse grupėse pagal sudarytą darbo grafiką, patvirtintą padalinio vadovų, nes byloje nebuvo analizuojamas darbas operatyvinėje grupėje. Pažymėjo, kad už budėjimą įstaigose poilsio dienomis turi būti apmokama pagal padidintą tarifą, nes budėjimas negali būti tapatinamas su darbu pagal grafiką, nes Tvarkos aprašo 30.1 punkte nurodyta, jog darbas pagal budėjimo grafiką neturėtų būti laikomas darbu pagal iš anksto sudarytą grafiką (DK 147 str.). Todėl pareiškėjui už budėjimą įstaigoje poilsio dienomis turėjo būti apmokėta pagal VTĮ 261 straipsnio nustatytą tvarką.

Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 145-146), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 5-V-143 patvirtinto Policijos įstaigų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo aprašo 15 punktas nustato, kad policijos įstaigose darbuotojams darbo užmokestis, įskaitant išmokas už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ar švenčių dienomis, apskaičiuojamas pagal užpildytą ir finansų padaliniui pateiktą mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pareiškėjas nei prašyme, nei teismo posėdžio metu darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų neginčijo. Remiasi Statuto 31 straipsniu ir Tvarkos aprašo 29 punktu, pagal kuriuos budėjimo namuose ar budėjimo įstaigoje laikas, kai darbuotojas buvo iškviestas vykdyti pareigų, žymimas kaip faktinis laikas, kuris turi būti išskaitomas iš nustatyto budėjimo laiko, t. y. žymimas ir faktiškai budėtas laikas, ir faktiškai dirbtas laikas. Laikantis tokio reguliavimo buvo užpildytas žiniaraštis. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo apskaičiuotas remiantis užpildytu žiniaraščiu. Teismas sprendime nenurodo, jog atsakovas neteisingai taikė Tvarkos aprašo nuostatas. Taigi teismas, nepasisakydamas, jog atsakovas neteisingai pildė žiniaraštį, nepagrįstai pripažino, kad įstaigoje budėtas laikas yra faktiškai dirbtas laikas. Pažymi, kad tik nustačius, kad atsakovas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, reglamentuojančias žiniaraščio pildymą, būtų galima teigti, jog atsakovas nevisiškai atsiskaitė su pareiškėju.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 152-153) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl darbo užmokesčio už darbą nakties metu, švenčių ir poilsio dienomis, viršvalandinį darbą apskaičiavimo ir sumokėjimo pareiškėjui už 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam neišmokėto darbo užmokesčio dalį už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo apskaičiuotas remiantis užpildytu žiniaraščiu ir tik nustačius, jog atsakovas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, reglamentuojančias žiniaraščio pildymą, būtų galima teigti, kad atsakovas nevisiškai atsiskaitė su pareiškėju.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taip pat priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) – vientisas aktas, jos nuostatos yra susijusios ir sudaro darnią sistemą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia, viena svarbiausių Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės įgyvendinimo prielaidų. Asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku, taigi ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

Be kita ko, pastebėtina, jog aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pabrėžęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir kt. nutarimus). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų taip pat kyla reikalavimas įstatymų leidėjui bei kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, inter alia, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kt. nutarimus).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje numatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Pagal įstatymo viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu (1 ir 2 p.). To paties straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vidaus tarnybos statute yra įtvirtinta, kad pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko (Vidaus tarnybos statuto 31 str. 2 d.). Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš minėto teisinio reguliavimo galima daryti išvadas, kad įstatymų leidėjas pareigūno budėjimo laikui Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalies prasme nustato sąlygas: 1) budėjimas turi būti numatytas laisvu nuo tarnybos metu pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką; 2) budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Statutinių valstybės tarnautojų, kurių pareigos nepriskirtos pamaininiam darbo organizavimo modeliui, laisvu nuo tarnybos metu laikytinas laikas, kai pasibaigia atitinkamas pareigas užimančiam pareigūnui nustatyta darbo dienos trukmė, taip pat poilsio ir švenčių dienos, išskyrus atvejus, kai pareigūnas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą (Statuto 30 str.). Pagal nuo 2006 m. lapkričio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, už Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą budėjimą pareigūnui kompensuojama vienu iš trijų Statuto 31 straipsnio 3 dalyje numatytų būdų tuo atveju, kai viršijama Statute apibrėžta darbo laiko trukmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-687/2011).

Pagal Statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigūnams priemokos mokamos ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo VTĮ 261 straipsnis, kuris nustato apmokėjimo sąlygas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą. Pagal VTĮ 261 straipsnio 1 dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Pagal VTĮ 261 straipsnio 3 dalį už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (VTĮ 261 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimus dėl darbo apmokėjimo už darbą naktį, pagrįstai ir teisingai vadovavosi teisės normomis, reguliuojančiomis darbo teisinius santykius, nes Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu ir kokio dydžio priemokos už jį turi būti mokamos, todėl, vadovaujantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis, kad statutiniams valstybės tarnautojams ir valstybės tarnautojams tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Pastebėtina, kad VTĮ 261 straipsnio 3 dalis nustato, kad už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, tačiau VTĮ nenumato, koks darbas yra laikomas darbu naktį. Todėl nustatant, kas yra darbas nakties metu, turi būti vadovaujamasi DK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnis nustato, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 valandos iki 6 valandos. Kaip matyti iš byloje pateiktų darbo grafikų (b. l. 12-14), darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 15-20) ir budėjimo grafiko įstaigoje (b. l. 55-57), pareiškėjui 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo paskirta budėti nakties metu. Visas šis laikas priskiriamas pareigūno, dirbančiam pagal darbo grafikus, darbo laikui ir už jį yra mokamas darbo užmokestis nepriklausomai nuo to, kaip šis darbo laikas buvo panaudotas. Kadangi nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Statutas nenumato kitokio darbo naktį aiškinimo, darbo nakties metu sąvoka ir priemokos už jį dydis negali būti nustatomas ir aiškinamas kitaip, negu tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Aptariamos priemokos turi būti mokamos už visą darbo laiką, tenkantį nakties laikui, tai yra už darbo laiką nuo 22 iki 6 valandos, nepriklausomai nuo to, kokias konkrečias funkcijas pareigūnas šiuo laiku atliko. Tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir ankstesnėje savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8–744/2007). Atsižvelgdama į tai, kas iš išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, pagrįstai priteisė pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Pastebėtina, jog nei pareiškėjas, nei atsakovas apeliaciniais skundais nekelia ginčo dėl priteistos už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais sumos dydžio. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio nepriemokos dalis buvo apskaičiuota remiantis pateiktais dokumentais, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo pareiškėjui už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais priteistiną sumą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Kaip jau buvo minėta, VTĮ 261 straipsnio 1 dalis nustato, jog už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo darbas įstaigoje buvo organizuojamas pagal iš anksto sudarytus grafikus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus darbo grafikus (b. l. 12-14) ir budėjimo grafikus įstaigoje (b. l. 55-57), patvirtintus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui, susipažinus su minėtais grafikais, darbo ir budėjimo laikas buvo žinomas iš anksto, todėl jam pagrįstai už tarnybą pagal iš anksto sudarytus grafikus buvo mokama pareiginė alga. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytus grafikus. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, jog švenčių dienomis pareiškėjas nedirbo, todėl taip pat pagrįstai buvo netenkintas jo prašymas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą švenčių dienomis. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Pastebėtina, jog Tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, jog Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašas nustato darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose bendrąją tvarką ir ypatumus. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Tvarkos aprašas nepakeičia Vidaus tarnybos statuto ar Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, tačiau detalizuoja darbo ir poilsio laiko apskaitą. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą apskaitant darbo ir poilsio laiką policijos įstaigose pildomas žiniaraštis, kuris pildomas pagal Tvarkos aprašo nuostatas (Tvarkos aprašo 5 p.). Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog Darbo ir poilsio laiko apskaitos žiniaraštis – dokumentas, į kurį įrašoma informacija apie policijos įstaigos darbuotojų darbo ir poilsio laiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentas, jog tik nustačius, kad atsakovas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, reglamentuojančias žiniaraščio pildymą, būtų galima teigti, jog atsakovas nevisiškai atsiskaitė su pareiškėju, laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip jau minėta, Tvarkos aprašas, detalizuodamas darbo ir poilsio laiko apskaitą, nepakeičia Vidaus tarnybos statuto ar Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, nustatančių apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis bei nakties darbą. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo ir pareiškėjo apeliacinius skundus nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė