aa2b31dc-e6cf-4aab-810b-8bc0d95a7f48 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2206-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00358-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 7 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Skunde paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) kalėjo laikotarpiu nuo 2018 iki 2019 m. pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Skunde nurodo, jog buvo laikomas kamerose, kuriose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo virÅ¡yta. Kamerose nuolatos jautėsi pelėsis, sienų rekonstrukcijose bei languose buvo asbesto, tualetas nebuvo atskirtas nuo kameros durų – todėl buvo suvaržytas pareiÅ¡kėjo privatumas. Nurodo, jog kamerų bÅ«klė buvo tragiÅ¡ka, nes nuo lubų krisdavo tinkas, lovos buvo surÅ«dijusios, po nakties miego čiužiniai bÅ«davo drėgni, todėl pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata. Nurodo, jog dėl tokių kalinimo sÄ lygų galėjo susirgti tuberkulioze, dėl to jautė emocinę depresijÄ , dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ .

Dėl visų iÅ¡vardintų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus, jautėsi žeminamas ir kankinamas. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai tęsėsi nuolat, praÅ¡o priteisti 7 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5-12). Atsakovės atstovas nurodo, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos buvo tinkamos.

Atsakovės atstovo manymu, pareiÅ¡kėjo skunde keliami reikalavimai yra nepagrįsti, todėl jo skundas turi bÅ«ti atmestas. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose teko bÅ«ti pareiÅ¡kėjui, taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Nurodo, jog skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. PaaiÅ¡kino, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl 7 500 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atsiradusių dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2018-10-19 iki 2018-12-17, nuo 2018-12-21 iki 2019-03-12 (toliau – ginčo laikotarpis) Vilniaus PN, atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143–1966/2008, Nr. A502–734/2009).

Å i aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog buvo pažeisti jam priklausantys gyvenamojo ploto reikalavimai. Dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus. Å ie dvasiniai iÅ¡gyvenimai pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu ir kitais nepatogumais. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014  m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime pateikia detaliÄ iÅ¡klotinę (b. l. 6), nurodydamas kuriose LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę. Ä®vertinęs atsakovės atstovo pateiktÄ informacijÄ , teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatytas gyvenamojo ploto reikalavimas nuteistiesiems nebuvo pažeistas, kadangi pagal pateiktus duomenis (b. l.

6) pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas visose jo kalinimo patalpose sudarė daugiau nei 3,6 kv. m. Atsižvelgęs į tai, jog gyvenamojo ploto reikalavimai ginčo laikotarpiu nebuvo pažeisti, teismas pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl per mažo gyvenamojo ploto vertina kaip nepagrįstÄ ir jį atmeta. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų - buvo juntamas pelėsis, didelė drėgmė, nuo lubų byrėjo tinkas. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visos Vilniaus PN patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V- 82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). PaaiÅ¡kino, jog patalpos įrengtos vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nėra pagrįsti. Teismas akcentuoja, jog Taisyklių 11.5. p. nustatyta, kad „Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis.

Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai“, 11.6. nustatyta, kad „Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas“, 11.8. p. nustatyta, kad „Gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais“.

Teismas pažymi, jog pagal atsakovo pateiktÄ informacijÄ , Vilniaus PN nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra įrengtos tinkamai ir atitinka nustatytus Taisyklių reikalavimus, iÅ¡ bylos medžiagos patalpų įrengimo pažeidimų neužfiksuota. Akcentuotina, jog Å¡iuo atveju teismas neturi galimybės nustatyti, ar ginčo laikotarpiu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos, susijusios su drėgme bei ventiliacija, kadangi ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo kalinimo patalpoje patikrinimai nebuvo atlikti.

Atsakovės atstovas nurodė, jog Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Šiuo aspektu pasisakytina, jog remiantis atsakovo pateiktais Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktais (2019 m. birželio 7 d. Nr. (10-12 15.4.8) PA-4200; 2018 m. sausio 23 d. Nr. (10-12 15.4.8) PA-90) pažeidimų, susijusių su laisvės atėmimo vietos atitiktimi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) reikalavimams, Lukiškių TI-K nenustatyta. (b. l. 25-38).

Teismas pabrėžia, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais dėl blogų kalinimo sÄ lygų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl blogų kalinimo sÄ lygų, susijusių su kamerų higienos reikalavimais (ventiliacija, drėgme, tinko byrėjimu) vertintini tik kaip deklaratyvÅ«s, todėl atmestini. Apibendrindamas teismas pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

Skunde teigiama, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančios lovos yra surÅ«dijusios, o čiužiniai po nakties tapdavo Å¡lapi. PareiÅ¡kėjas teigė, jog dėl Å¡ių priežasčių pablogėjo jo sveikata, jis galėjo susirgti nepagydoma liga - tuberkulioze. Dėl Å¡ių iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas jautė emocinę depresijÄ , dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ , jautėsi blogai. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, jog antklodžių, pagalvių, čiužinių pirkimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

Visiems į įstaigÄ atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 p.: „Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje“.

Pažymėjo, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo. Dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkÅ¡tas inventorius buvo pakeičiamas anksčiau už Materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkoje apibrėžtÄ minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimo laikÄ . Teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju byloje nėra pateikta informacijos apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais dėl lovos ar čiužinio netinkamumo naudoti, jų pakeitimo.

Taip pat nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs skundus dėl minėtų sÄ lygų, nurodomų skunde. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo atveju nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo teises pažeidžiančių aplinkybių, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamos lovos ir netinkamo čiužinio vertintinas kaip nepagrįstas. Skunde taip pat nurodyta, jog sienose bei langų konstrukcijose buvo asbesto, todėl tai blogino pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K 1–ojo, 2–ojo, 3–ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.

Pažymėjo, kad Å¡iferio lakÅ¡tais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose buvo tvirtai suriÅ¡ti su užpildu. Todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskirdavo ir sveikatai nebuvo nepavojingi. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. p. nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus kituose objektuose.

Pastatytuose objektuose Å¡iferio lakÅ¡tai nėra draudžiami. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti buvo įmanoma tik pastačius pakylÄ ar kopėčias. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad III–io korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas pilnai buvo pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas buvo baigtas keisti ir I–ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas įstaigoje buvo vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai. Statybos darbai atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Å ių reikalavimų buvo laikomasi keičiant pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«ro Å¡iferio padengimÄ . Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. Pažymėjo, kad Å¡iferis nebuvo laužomas jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo.

Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir šiferis, buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, jog iš atsakovo atstovės pateiktos medžiagos matyti, jog asbestas Vilniaus PN naudojamas tik ant jau esančių statinių minimalia apimtimi, o tai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai vertintini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog buvo pažeista jo garbė ir orumas naudojantis sanitariniu mazgu. PaaiÅ¡kina, jog tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje ir neatitvertas sienele, todėl pareiÅ¡kėjo privatumas nebuvo užtikrinamas. Teismas pažymi, jog pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas įrengiant duris arba kitu bÅ«du (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Teismas pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įkalinimo įstaiga kamerose neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį laiko praleido kartu su kitais asmenimis (b. l. 6), be to, jis galėjo bÅ«ti matomas pareigÅ«nų. Å i aplinkybė pripažintina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, kuris blogino jo įkalinimo sÄ lygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad nuo 2018-10-19 iki 2018-10-21 pareiÅ¡kėjas praleido kamerose vienas, todėl Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

Teismas nurodo, jog EŽTT bei LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali bÅ«ti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimÄ (EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07);

LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.). Teismas pažymi, kad Vilniaus PN nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, sanitariniai mazgai nebuvo visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas truko 140 parų.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Priteistinos kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ . Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis minėtoje įkalinimo įstaigoje kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kyla pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, inter alia į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 7 500 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui, kadangi, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas dalį laikotarpio kamerose buvo kalinamas vienas.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje A-2299-525/2019), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju - 420 Eur suma.

Dėl nurodytų motyvųQ pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo L. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 420 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė