aa25f11c-2cd8-4210-98f7-050abcba82db · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-477-443/2020 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00997-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. liepos 31 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Stasiui B. B., jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui JokÅ¡ui, suinteresuoto asmens A. M. atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu byloje esant A. M.. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti įstatyme įtvirtintÄ 3 mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniams. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jis su A. L. dar 1996 m. gruodžio mėnesį žodžiu susitarė, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ A.

L. nori įsigyti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – sklypai). Tie sklypai tuo metu buvo Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šalys, žinodamos, jog žemės sklypų pirkimo pirmumo teisė priklausė A. L., susitarė, jog pareiškėjas sumokės už A. L. perkamus sklypus, o vėliau ji juos perleis pareiškėjui. To pasėkoje, 1996 m. gruodžio mėnesį A. L. kreipėsi dėl šių 2 ha žemės sklypų pirkimo, buvo pasirašytas mokėjimo pranešimas, kur nurodyta, jog A.

L. perka 2 ha žemės sklypus už 85,64 litus Valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. PraneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡i suma 1997 m. sausio 7 d. nuraÅ¡yta nuo Lietuvos Taupomojo banko sÄ skaitų, kurių Nr. I-741 ir I-553. IÅ¡ prie pareiÅ¡kimo pridedamų dokumentų matyti, jog Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ nurodytų sÄ skaitų, sumokėjo S. B. B. ir E. J. B. (t. y. pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė). Be to, nors banko mokėjimo dokumentuose ir nurodyta A. L., kaip mokėtojos pavardė, tačiau matyti, jog ant Å¡ių kvitų yra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai.

Ä®vykdžius pradinius susitarimo etapus, pareiÅ¡kėjas ėmė naudotis Å¡iais žemės sklypais, juos prižiÅ«rėti ir tvarkyti kaip savo, o A. L. įsipareigojo baigti tvarkyti žemės įsigijimo dokumentus. Tačiau pablogėjus A. L. sveikatai, pastaroji sudarė notarinį įgaliojimÄ E. Å ., įgaliojant jÄ parduoti A. L. priklausančius žemės sklypus, esančius J. k. Ä®galiojimas galiojo iki 2005 m. spalio 9 d. IÅ¡ teismui pateikiamų dokumentų matyti, jog žemės sklypo pirkimo sutartis A.

L. vardu buvo sudaryta 2005 m. birželio 13 d. Sutartyje matyti, jog už žemės sklypÄ buvo sumokėta 85,64 litų Valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis, t. y. ta pati suma, kuriÄ dar 1997 m. sausio 7 d. sumokėjo pareiÅ¡kėjas ir jo žmona. Å i pirkimo sutartis buvo sudaryta bÅ«tent dėl žemės sklypų, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas taip ir naudojosi Å¡iais žemės sklypais, nes su A. L. buvo susitarę, jog po žemės sklypų įsigijimo pastaroji juos perleis pareiÅ¡kėjo nuosavybėn. Tačiau dar pablogėjus sveikatai, A.

L. iÅ¡vyko gyventi pas dukrÄ Vilnių ir Å akių rajone bÅ«davo retai. Kadangi A. L. ir pareiÅ¡kėjo santykiai buvo geri, jie pasitikėjo vienas kitu, pareiÅ¡kėjas laukė, kada A. L. pagerės sveikata ir ji pati galės perleisti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjui, kadangi jos suteiktas įgaliojimas E. Å . jau buvo netekęs galios. Po A. L. iÅ¡vykimo pareiÅ¡kėjas kelis kartus kreipėsi į A. L. artimuosius, pasiteiraudamas kaip jos sveikata, kaip dėl žemės sklypų nuosavybės perleidimo jam? PareiÅ¡kėjui buvo atsakyta, kad jei kas pasikeis, jis bus informuotas.

PareiÅ¡kėjas, pasitikėdamas A. L. ir jos artimųjų sÄ Å¾iningumu, nebetrukdė jų ir laukė kada jis bus informuotas. Vykdydamas savo, kaip žemės sklypų naudotojo ir valdytojo pareigas ir teises, pareiÅ¡kėjas naudojosi Å¡iais žemės sklypais, investavo į juos, gerino jų bÅ«klę, taip pat deklaravo juos savo, kaip naudotojo vardu. 2019 m. rugpjūčio pradžioje pareiÅ¡kėjas gavo praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog A. L. mirė dar (duomenys neskelbtini), o minėti žemės sklypai jau priklauso A.

M., ir reikalauja, jog pareiÅ¡kėjas jai atlygintų už Å¡ių sklypų naudojimÄ si nuo 2007 m. kovo 26 d. PareiÅ¡kėjas tik Å¡iuo praneÅ¡imu sužinojo apie A. L. mirtį, kadangi kiekvienais metais deklaruojant Å¡iuos žemės sklypus matė, jog savininkė vis dar A. L.. Susisiekus su A. L. artimaisiais, pastarieji viskÄ patvirtino ir atsiprašė, jog pamirÅ¡o praneÅ¡ti, o palikimÄ priėmė nesenai kitas asmuo. Be to, iÅ¡ prie praneÅ¡imo pridėtų VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų buvo matyti, kad žemės sklypai A.

M. 2019 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. 1882 pagrindu nuo 2019 m. gegužės 13 d. priklauso A. M.. PareiÅ¡kėjas susisiekęs su Å¡io asmens atstovu aiÅ¡kinosi susidariusiÄ situacijÄ , jog su mirusiÄ ja buvo kitoks susitarimas, jog jis turi tÄ Ä¯rodančius dokumentus, tačiau nebuvo iÅ¡girstas. 2019 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriaus praneÅ¡imus dėl parduodamų žemės Å«kio paskirties sklypų.

PraneÅ¡imuose nurodyta, jog savininkė A. M. parduoda du žemės Å«kio paskirties sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. bÅ«tent tuos sklypus, kuriais visÄ laikÄ nuo 1997 m. naudojosi pareiÅ¡kėjas, o kadangi pareiÅ¡kėjas yra gretimų sklypų savininkas, jam suteikiama pirmumo teisė Å¡iuos parduodamus sklypus įsigyti už nurodytÄ kainÄ . Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės po A. L. mirties laiku pavieÅ¡inti kreditoriaus reikalavimų mirusiosios įpėdiniams, o apie jos mirtį sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kreipiasi į teismÄ dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat nurodė, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini), taigi nagrinėjamu atveju yra suėjęs ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos ir kuris susėjo 2010 m. kovo 26 d.

Vien tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir atsisakyti atnaujinti terminÄ kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti. Kreipdamasis į teismÄ pareiÅ¡kėjas nurodo, kad neturėjo galimybės po A. L. mirties laiku pavieÅ¡inti kreditoriaus reikalavimų mirusiosios įpėdiniams, nes apie jos mirtį sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Toks pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai. Remiantis vien pareiÅ¡kėjo nurodyta informacija galima kategoriÅ¡kai teigti, kad nagrinėjamu atveju jis nesielgė pakankamai rÅ«pestingai ir atsargiai, taigi bÅ«tent jam turi tekti jo elgesio rizika ir pasekmės. PareiÅ¡kime nurodoma, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir A.

L. buvo koks tai žodinis susitarimas, liečiantis žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas pripažįsta, kad jokių notariškai patvirtintų susitarimų tarp jo ir A. L. nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad notarinis įgaliojimas, pagal kurį E. Š. galėjo disponuoti A. L. priklausančiais žemės sklypais, galiojo iki 2005 m. spalio 9 d. Taigi, pareiškėjas iš esmės patvirtina, kad jis jau kuris laikas (dar iki A.

L. mirties) žemės sklypais naudojosi be jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Pareiškėjo teiginiai ir paraiškos Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie žemės ministerijos patvirtina, kad jis yra ūkininkas, žemės ūkio veikla užsiima profesionaliai. Teismų praktikoje nuolat pabrėžiama, kad ūkininkui, kaip verslininkui, taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Jei jis nebūna pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl tokio jo elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika;

Å«kininkas yra verslininkas, todėl jam keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai apdairumo bei rÅ«pestingumo standartai. Jeigu Å«kininkas įsigyja prekes ar paslaugas su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, jis negali bÅ«ti laikomas vartotoju; Å«kininkas, prilyginamas verslininkui, todėl jam yra taikomi didesni rÅ«pestingumo, atidumo, apdairumo reikalavimai kaip ir juridiniam asmeniui. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kolÅ«kio laikais jis dirbo tÄ Å¾emę. Jam pasiÅ«lė tÄ Å¾emę iÅ¡pirkti kito vardu ir jie su žmona investiciniais čekiais iÅ¡pirko tÄ Å¾emę.

A. L. pasiÅ«lė ir sakė, kad nesinaudos ta žeme. Jis pražiopsojo tÄ terminÄ . Jo žmona atgulė ant patalo. Jis 12 metų naudojosi ta žeme. Ta investiciniais čekiais sumokėta suma dauginasi iÅ¡ 25. RaÅ¡ytinių susitarimų nebuvo. Jis pirko žemę iÅ¡ valstybės A. L. vardu. Jam žinomas faktas, kad A. L. nusipirko ginčo sklypus. Jis Å«kininkauja ir bendrai tÄ laukÄ deklaruoja. A. L. sklypai įeina į visÄ masyvÄ . Jis, teikdamas paraiÅ¡kÄ , gauna paramÄ . Kas dirba žemę, tas gali deklaruoti.

Niekas nereikalavo tų dokumentų. Daug kas taip sutaria. Ä®galiojimas pasibaigė 2005 m. Pasibaigus įgaliojimui su A. L. nebendravo. Ji susirgo, sesuo į Vilnių iÅ¡sivežė. Po to susirgo pareiÅ¡kėjo žmona, kuri ant patalo 17 metų gulėjo. Jis Å«kininkauja nuo kolÅ«kių pasibaigimo. Jo Å«kis yra įregistruotas nuo pat pradžių, panaÅ¡iai prieÅ¡ 25 metus. Jis dirba beveik 30 ha, turi apie 10 žemės sklypų. Žino, kad norint žemę nusipirkti, reikia eiti pas notarÄ . 2005 m. pasibaigė įgaliojimas, kurio pagrindu jis naudojosi ta žeme.

Jam ne žemė rÅ«pėjo, jam žmonos sveikata rÅ«pėjo. Jis įsivaizdavo, kad jis iÅ¡sipirko. BÅ«tų ta žemė valstybei grįžusi. Su žmona daug problemų buvo. Ä®galiojimas buvo pasiraÅ¡ytas. Klaida padaryta, kad nesirÅ«pino tais reikalais, nes turėjo žmonÄ â€žant patalo“ – tinkamai susitvarkyti sutrukdė žmonos liga. PareiÅ¡kėjas galvoja, kad jo žemė yra iÅ¡pirkta du kartus, tai kodėl jis turi tartis. 2005 m. iÅ¡ valstybės žemė pirko jis, A. L. vardu. A.

L. yra savininkė tos žemės. A. M. pranešimas turėjo įtakos šio pareiškėjo pareiškimo teisme atsiradimui (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 50 sek. – 15 min. 50 sek.; 18 min. 44 sek.–30 min. 44 sek.; 35 min. 13 sek.– 46 min. 19 sek.). Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Jokšas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar 1996 m. gruodžio mėnesį buvo žodiniu susitarimu susitarta, kad pareiškėjas sumokės investiciniais čekiais už A.

L. vardu perkamus žemės sklypus. Byloje yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Įmokos buvo padarytos už 85,64 litus valstybės vienkartinėmis išmokomis. Paskui buvo toks susitarimas, kad jis naudosis žemės sklypais ir juos prižiūrės, o A. L. vėliau tuos sklypus parduos pareiškėjui. A. L. sveikatos būklė buvo sunki, ji sirgo onkologine liga, todėl buvo surašytas įgaliojimas E. Š. Dėl sunkios sveikatos A. L. išvyko į Vilnių ir tas sandoris neįvyko. Pareiškėjas nežinojo, kad A.

L. yra mirusi, todėl ir toliau valdė tuos sklypus. Kelis kartus su A. L. namuose gyvenančia L. D. bandė kalbėti, klausė kaip LukoÅ¡evičienės sveikata, kada galės tuos sandorius daryti, tačiau ji tokios informacijos neteikė. 2019 m. rugpjūčio mėnesį pareiÅ¡kėjas gavo praneÅ¡imÄ , kad neteisėtai valdo tuos sklypus, o vėliau gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos, kuriuo buvo siÅ«loma tuos žemės sklypus iÅ¡sipirkti, kuriuos jau iÅ¡ esmės buvo iÅ¡sipirkęs 1995 m.

Todėl kreipėsi į teismÄ atnaujinti įstatyme įtvirtintÄ 3 mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti A. L. turto įpėdiniams. RaÅ¡ytine forma neturi susitarimų, todėl ir praÅ¡o remtis liudytojų parodymais. Dalis lėšų pagal pridėtus mokėjimo praneÅ¡imus yra sumokėta pareiÅ¡kėjo ir jos sutuoktinės. Žemės pirkimo–pardavimo sandoris nėra niekinis sandoris. Jokių kitų raÅ¡ytinių dokumentų, kas liečia Å¡ituos sklypus, nebuvo. Jiems reikia įrodyti aplinkybes, kodėl tas terminas praleistas.

PareiÅ¡kime buvo nurodyta, kodėl pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo užbaigtas ir dėl ko pareiÅ¡kėjas nesikreipė. PreiÅ¡kėjas nežinojo, kad LukoÅ¡evičienė mirusi, todėl jiems yra tikslinga apsiklausti liudytojus. Žodinio susitarimo pagrindu pareiÅ¡kėjas tÄ Å¾emę valdė. Jie mato, kad asmeninė nuosavybė buvo įgyta pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kol nėra pateikti dokumentai, kurių prašė parengiamojo posėdžio metu negalima užfiksuoti datos nuo kada bÅ«tų skaičiuojamas naikinamasi terminas.

Tenkinus praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ , pareiÅ¡kėjas įgytų teisę pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ paveldėtojams. IÅ¡ esmės byloje yra pateikti duomenys, kad už Å¡iuos sklypus yra įmokėta suma (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 15 min. 36 sek. – 19 min. 25 sek.; 30 min. 41 sek.–35 min. 14 sek.; 1 val. 2 min. 23 sek.– 1 val. 6 min. 15 sek.). Suinteresuoto asmens A. M. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pozicija yra pakankamai detaliai iÅ¡dėstyta atsiliepime.

Laikosi tos pačios pozicijos. Mano, kad praÅ¡ymas yra nepagrįstas. Atnaujinti praleistÄ terminÄ galima esant tam tikroms aplinkybėms. PareiÅ¡kėjas jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminÄ , pareiÅ¡kėjas neįvardino. Akivaizdu, kad buvo nepateisinamas aplaidumas. Materialusis reikalavimas nėra pareikÅ¡tas. Po advokato raÅ¡to, buvo susitikę su pareiÅ¡kėju, pareiÅ¡kėjas buvo atvykęs į kontorÄ . Jo klientė nusprendė parduoti žemės sklypus ir pareiÅ¡kėjas kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ raÅ¡to suprato, kad bus praÅ¡oma susimokėti nuomos mokestį. 2005 m. birželio 13 d. Žemės pirkimo– pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemę iÅ¡ valstybės nusipirko A. L. Faktas toks, kad joks ieÅ¡kinys dėl sandorio nuginčijimo nėra pareikÅ¡tas. Akivaizdu, kad praėję visi terminai, tai jisai ir nebus pareikÅ¡tas. Nėra aktualu kas kiek sumokėjo, kaimynas kaimynÄ paremia, skolina, atiduoda. Mano, kad Å¡iuo atveju tai nėra svarbu. Nekilnojamojo turto banko iÅ¡raÅ¡as nepalieka jokių abejonių:

žemės sklypai iki 2005 m. liepos 7 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, nuo 2005 m. liepos 7 d. žemės sklypų nuosavybė buvo A. L., nuo 2019 m. gegužės 13 d. nuosavybė –pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ A. M. 2019 m. gegužės 13 d. jo klientė gauna paveldėjimo teisės liudijimÄ , o pareiÅ¡kėjas 2019 m. liepos 26 d. gauna tÄ raÅ¡tÄ ir po to viskas pajudėjo. IÅ¡ nekilnojamojo turto banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jokių reikÅ¡mingų juridinių faktų nėra, jokių susitarimų nėra, todėl konstatuotina, kad nieko teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo Å¡itų sklypų klausimu neįvyko.

Turime situacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas gavęs dokumentÄ iÅ¡ kurio suvokė, kad greičiausiai bus reiÅ¡kiamos pretenzijos už naudojimÄ si sklypais 12 metų, ėmėsi teisinių veiksmų, kurie nėra vykę. Deklaravimo duomenų pagrindu negalima teigti, kad kažkuri pozicija yra Å¡itie sklypai ir jie nemano, kad Å¡ie duomenys yra reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje. IÅ¡ to kÄ paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjas, pakanka konstatuoti, kad jokių svarbių priežasčių nebuvo. Svarbu ir tai, kad praėjęs ir 3 mėnesių atstatomasis, ir 3 metų naikinamasis terminas.

Yra savarankiÅ¡kas pagrindas praÅ¡ymo netenkinti. PraÅ¡o praÅ¡ymÄ netenkinti.. Negali nurodyti kokiu pagrindu suinteresuotas asmuo įgijo žemės sklypus, nes tam specialiai nesiruošė, joks reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo nereiÅ¡kiamas. Negali atsakyti klausimo, kuris nėra susijęs su byla. Nuo kada skaičiuoti naikinamÄ jį terminÄ numatyta CK 5.63 straipsnyje. Jis paprastai palaiko savo pozicijÄ , kuriÄ nurodo procesiniuose dokumentuose. (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 46 min. 28 sek.

– 1 val. 1 min. 43 sek.) Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kimas netenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Å ., 2005 m. birželio 13 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, nusipirko 1,7200 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 0,2800 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2005 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad už žemės sklypus sumokėjo A.

L. 85,64 litus valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 1,7200 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 0,2800 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. balandžio 29 d. nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. M., įregistravimo pagrindas – 2019 m. balandžio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. 1882.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas su A. L. žodiniu susitarimu susitarė, kad pareiÅ¡kėjas sumokėtas už A. L. perkamus sklypus, o vėliau ji juos perleis pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis su sutuoktine E. J. B. sumokėjo valstybei už A. L. perkamus žemės sklypus ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiÅ¡kiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimÄ . Å i įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjos A. L. mirties diena – 2007 m. kovo 26 d., nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti pasibaigė 2007 m. birželio 26 d. PareiÅ¡kėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui A.

L. turto paveldėtojams pareikÅ¡ti, o termino praleidimo priežastimi nurodo tai, kad jis neturėjo galimybių sužinoti apie palikėjos mirtį, nes pablogėjus sveikatai A. L. iÅ¡vyko gyventi pas dukrÄ Ä¯ Vilnių ir Å akių rajone bÅ«davo retai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kelis kartus kreipėsi į A. L. artimuosius ir jam buvo pasakyta, kad jei kas pasikeis, jis bus informuotas. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad praleistas terminas buvo ir dėl jo žmonos ligos, kuri sirgo 17 metų, jÄ pareiÅ¡kėjas slaugė.

PareiÅ¡kėjo teigimu, apie A. L. mirtį jis sužinojo tik gavęs 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje gavęs praneÅ¡imÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens A. M.. Kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ , taip pat padarinius, atsirandančius palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, jei terminas bÅ«tų pratęstas.

Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovÄ atlikti teisinį veiksmÄ , kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, Å«mios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Kreditoriai, buvę neaktyvÅ«s ar dėl kitų priežasčių praleidę Å¡iuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieÅ¡ palikimÄ priėmusius įpėdinius, o Å¡ie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiÅ¡kėjo per įstatymo nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių Å¡is terminas praleistas ir ar jos gali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti terminÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus 12 metų po palikėjos mirties, ir tik gavęs suinteresuoto asmens atstovo advokato Mindaugo Skruibio 2019 m. liepos 25 d. raÅ¡tÄ dėl naudojimosi žemės sklypais. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kime nurodomas aplinkybes, kad A. L. iÅ¡vykus gyventi į Vilnių, pareiÅ¡kėjas keletÄ kartų buvo susisiekęs su A. L. artimaisiais ir pasitikėdamas A.

L. ir jos artimaisiais jų netrukdė ir laukė kada jis bus informuotas, kadangi pareiÅ¡kėjas yra Å«kininkas, kuris užsiima Å«kinę veiklÄ , todėl jam yra taikomi kur kas aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi didelę Å«kininkavimo patirtį, turi apie 10 žemės sklypų. Prie pareiÅ¡kimo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijai nuo 2004 m. teikia Paramos už žemės Å«kio naudmenas ir pasėlių plotus paraiÅ¡kas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nežinojo apie A. L. mirtį, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad per tokį ilgÄ laikotarpį nuo A. L. mirties – (duomenys neskelbtini) iki pareiÅ¡kėjo nurodomo sužinojimo laikotarpio – 2019 m. rugpjūčio mėnesio atliko kokius nors veiksmus, t. y. žinodamas, kad jis su sutuoktine yra sumokėję už A. L. vardu pirktus žemės sklypus, tikėdamasis juos įgyti nuosavybėn ir visÄ laikÄ naudodamasis Å¡iais žemės sklypais, kreipėsi į A.

L., jos artimuosius ar atliko kokius nors kitus veiksmus. PareiÅ¡kėjas ir pats teismo posėdžio metu pripažino padaręs klaidÄ , kad nesirÅ«pino. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nesidomėjo situacijÄ ir nesiėmė jokių veiksmų ilgÄ laikotarpį – 12 metų ir toks pareiÅ¡kėjo elgesys vertintinas kaip pasyvus ir neatitinkantis rÅ«pestingo asmens standarto. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir kitÄ pareiÅ¡kėjo nurodytÄ priežastį, dėl kurios buvo praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti – pareiÅ¡kėjo sutuoktinės ligÄ , nes pareiÅ¡kėjas nepateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir, kad sutuoktinės liga sutrukdė pareiÅ¡kėjui pačiam ar per įgaliotus asmenis imtis veiksmų pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus A.

L. įpėdiniams. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos termino kreditiniams reikalavimams pareikÅ¡ti praleidimo priežastys – nežinojimas apie A. L. mirtį ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinės liga – negali bÅ«ti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ . Kitų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas, kurios bÅ«tų pripažintinos svarbiomis, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino praleidimo priežasčių, į tai, kad yra suėjęs maksimalus trejų metų naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti, į tai, kad byloje be praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ kreditoriniams reikalavimams nėra pareikÅ¡ta jokių kitų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl termino kreditiniams reikalavimams pareikÅ¡ti atnaujinimo, atmestinas.

Suinteresuotas asmuo praÅ¡o priteisti jo patirtas 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2019 m. gruodžio 18 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 116-2019 ir 2019 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitas – serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad suinteresuotas asmuo už advokato pagalbÄ byloje yra sumokėjęs 600 Eur, kuriuos praÅ¡o priteisti. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali bÅ«ti atlyginamos, jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas buvo netenkintas į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl suinteresuoto asmens A. M. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija).

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens praÅ¡omos priteisti advokato iÅ¡laidos už suteiktÄ pagalbÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Stasio B. B. suinteresuoto asmens A.

M. naudai priteistina 600 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5 Eur.

Å iuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 5 Eur, todėl valstybės naudai iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas nutaria: PareiÅ¡kėjo S. B. B. pareiÅ¡kimo dėl termino pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ atnaujinimo netenkinti. Priteisti iÅ¡ S. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (600 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mams. Teisėjas Arturas Rauktys