2024-09-18 Nr. AB-13340-3-61-3-01874-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2080-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01874-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. P., N. Z. (N. Z.), J. Z. (Y. Z.), uždarosios akcinės bendrovės „Seafishtrade” ir uždarosios akcinės bendrovės „AGROINVEST“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. P., N. Z. (N. Z.), J. Z. (Y. Z.), uždarosios akcinės bendrovės „Seafishtrade” ir uždarosios akcinės bendrovės „AGROINVEST“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LIETUVOS RYTAS“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai O. P., N. Z. (N. Z.), J. Z. (Y. Z.), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Seafishtrade” ir UAB „AGROINVEST“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (SK-313, 2021) SPR-71 „Dėl publikacijoje „Garsiosios dušinės uždarytos, o jų savininkai – užsisklendę“ („Lietuvos rytas“, 2021 m. birželio 26 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjų skundą iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. 2021 m. birželio 27 d. interneto tinklalapyje www.lrytas.lt buvo paskelbta publikacija „Į skandalingąsias Palangos dušines investavo milijonus eurų, bet jomis nesinaudoja: kas iš tiesų jų šeimininkai?“ (toliau – ir Straipsnis). Pareiškėjai 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į UAB „Lrytas“ su reikalavimu paneigti viešai paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjams nesulaukus jokio atsakymo iš UAB „LIETUVOS RYTAS“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), jie kreipėsi Tarnybą su skundu dėl trečiojo suinteresuoto asmens Straipsnio. Atsakovas 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-256, 2021) SPR-287 „Dėl publikacijos „Į skandalingąsias Palangos dušines investavo milijonus eurų, bet jomis nesinaudoja: kas iš tiesų jų šeimininkai?‘‘ (www.lrytas.lt, 2021 m. birželio 27 d.) paskelbtos informacijos“, kuriame nustatė, kad už ginčo publikacijos turinį atsako pirminis viešosios informacijos rengėjas UAB „LIETUVOS RYTAS“, kuris paskelbė minėtą informaciją 2021 m. birželio 26 d., o UAB „Lrytas“ interneto tinklalapyje ją perskelbė 2021 m. birželio 27 d. Pareiškėjai 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į UAB „LIETUVOS RYTAS“ su reikalavimu paneigti viešai paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjams nesulaukus jokio atsakymo iš trečiojo suinteresuoto asmens, jie kreipėsi į atsakovą su skundu dėl trečiojo suinteresuoto asmens Straipsnio. Tarnyba 2022 m. balandžio 8 d. priėmė Sprendimą.

2.2. Atsakovas painioja publikacijas, dėl kurių buvo paduotas skundas. Atsakovas detaliai neanalizavo informacijos, neatliko Straipsnyje nurodytų teiginių analizės dėl N. Z. ir J. Z. atžvilgiu skatinamos nesantaikos bei kurstomos neapykantos tautinės priklausomybės pagrindu. Pareiškėjų argumentai dėl neapykantos kurstymo neįvertinti, tik formaliai nurodoma, kad nėra nesantaikos skatinimo ir kurstomos neapykantos tautinės priklausomybės pagrindu. Atsakovas apsiribojo bendromis frazėmis, nesusijusiomis su skundo argumentais. Straipsnyje publikuojama informacija neatitinka tikrovės, žemina garbę bei orumą, kursto priešiškumą jiems dėl tautybės. Straipsnyje minima J. Z. sesuo M. Z. iš viso neegzistuoja, tačiau atsakovas skundo argumentų neanalizavo, nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų, akivaizdžiai nelogiškų ir neegzistuojančių faktų, neva pagrindžiančių Straipsnio teisingumą.

2.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės, interpretuoja ir selektyviai aiškina Straipsnio teksto turinį. Straipsnyje yra vartojamas ne šiaip žodis „oligarchas“, o būtent „Rusijos oligarchas“. Akivaizdu, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir daugelyje pasaulio valstybių sąvoka „Rusijos oligarchas“ asocijuojasi su išskirtinai neigiamu įvaizdžiu apie neteisėtai, korupciniais būdais uždirbtus pinigus, todėl namo statybų finansavimas asmens, neva iš Rusijos oligarchų rato, sukelia įspūdį, kad namas yra statomas iš nelegalių lėšų. Tai daro akivaizdžią žalą N. ir J. Z. garbei ir orumui.

2.4. Straipsnio sakiniai formuluojami ne kaip nuomonė, o kaip žinia (Straipsnyje yra naudojami žodžiai „Lietuvos ryto šaltinių teigimu <...>“ kas akivaizdžiai išreiškia ne nuomonę, o žinią), kuriai taikomas tiesos ir patikrinamumo reikalavimas, kuri įtaigiau veikia Straipsnio skaitytoją ir daro žalą N. ir J. Z..

2.5. O. P. nėra viešas asmuo. Tokia išvada padaroma tik remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 ir aplinkybėmis, kad Delfi.lt parengtame turtingiausių žmonių sąraše O. P. yra 156 vietoje. Sprendime minimas Delfi.lt sąrašas buvo rengtas 2019 m., o naujesniame tv3.lt 2021 m. parengtame Lietuvos turtingiausių verslininkų TOP500 sąraše (interneto nuoroda: https://www.tv3.lt/rubrika/naujienos/verslas/turtingiausiu-lietuviu-top500) nėra O. P.. O. P. nesant turtingiausių asmenų sąraše, Straipsnyje klaidinančiai nurodyta, kad ji neva yra nekilnojamojo turto bendrasavininkė. Šiai pareiškėjai neužimant jokių oficialių pareigų viešajame sektoriuje, pareiškėjos teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė nei viešųjų asmenų, kurie tokias pareigas užima. O. P., kaip ir N. bei J. Z., yra privatūs asmenys. UAB „AGROINVEST“ (toliau – ir Įmonė) ir UAB „Seafishtrade” (toliau abi kartu – ir Bendrovės) jau penkerius metus nėra dalyvavusios viešuosiuose pirkimuose.

2.6. Pareiškėjų duomenys buvo renkami ir Straipsnyje skelbiami neteisėtai, N. Z. nuotrauka taip pat panaudota neteisėtai. Atsakovas nevertino Straipsnio teiginių, kuriais pažeidžiami pareiškėjų garbė ir orumas, dalykinė reputacija, neanalizavo trečiojo suinteresuoto asmens teiginių apie neva vyresnę J. Z. seserį M. Z., kurios vardu projektuoti pastatai, ji esanti objektų užsakovė.

2.7. Sprendimas yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas bei šališkas siekiant pateisinti ydingus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus rengiant Straipsnį. Kritiškai vertintina trečiojo suinteresuoto asmens Straipsnyje pateikta pozicija, kad statybas finansavo ir O. P..

3. Teismo posėdyje pareiškėjai papildomai paaiškino, jog J. Z. yra (duomenys neskelbtini), su Rusija neturi jokio ryšio, sesers taip pat neturi. Žurnalistas selektyviai atrinko įrodymus, situacija nebuvo išsamiai analizuota, Tarnyba nevykdė savo pareigų.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjai į Tarnybą su skundais kreipėsi du kartus. Pirmą kartą 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai kreipėsi dėl Straipsnio. Atsakovas, atlikęs išsamų ir objektyvų tyrimą, nustatė, kad Straipsnio turinys yra tapatus publikacijos „Garsiosios dušinės uždarytos, o jų savininkai – užsisklendę“ („Lietuvos rytas“, 2021 m. birželio 26 d.) (toliau – ir Publikacija) turiniui (skiriasi tik pavadinimai). Publikacija perskelbta, informacijos šaltinis nurodytas tinkamai, t. y. nustatyta, kad pirminis informacijos šaltinis yra ne interneto tinklalapis www.lrytas.lt, tačiau laikraštis „Lietuvos rytas“. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo teise skelbti šią informaciją: jis neformulavo savarankiškų išvadų, nekeitė Publikacijoje pateiktos informacijos, nurodė informacijos šaltinį. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) minėtą informaciją paskelbė 2021 m. birželio 26 d., o UAB „Lrytas“ interneto tinklalapyje perskelbė 2021 m. birželio 27 d. Dėl to Žurnalistų etikos inspektorius viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) taikė redakcinės atsakomybės išimtį, nustatė, kad už ginčo informacijos teisėtumą yra atsakingas UAB „LIETUVOS RYTAS“ ir skundą pripažino nepagrįstu. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 8 d. dar kartą kreipėsi į atsakovą, prašydami atlikti skundo tyrimą, nurodė tą pačią Publikacijos antraštę, kaip ir skunde, pateiktame 2021 m. rugsėjo 20 d.

4.2. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 8 d. pateiktame skunde sutiko su atsakovo 2021 m. lapkričio 8 d. priimtu sprendimu dėl taikytos redakcinės atsakomybės išimties pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 54 straipsnį. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 8 d. skunde klaidingai nurodė skundžiamos publikacijos pavadinimą, tačiau visuomenės informavimo priemonė nurodyta teisingai, išskirti ginčijami teiginiai bei paskelbimo data, todėl atsakovas pagrįstai vertino tapataus pobūdžio Publikaciją, paskelbtą 2021 m. birželio 26 d., nors jos antraštė ir nėra tapati pareiškėjų nurodytai antraštei. Tai neturi įtakos skundo tyrimo pagrįstumui, nes pareiškėjai dėl Publikacijos antraštės nesiskundė.

4.3. Pareiškėjai skunde teismui pateikė naujas aplinkybes, kurių nenurodė atsakovui 2021 m. gruodžio 8 d. pateiktame skunde, dėl neteisėto jų duomenų rinkimo ir skelbimo, pareiškėjos N. Z. nuotraukos panaudojimo be sutikimo. Skunde Tarnybai pareiškėjai tokių aplinkybių nebuvo nurodę, todėl atsakovas negalėjo jų įvertinti, šių aplinkybių vertinimas negalimas ir nagrinėjant bylą teisme. Pareiškėjų skundas buvo nagrinėjamas dėl galimo garbės ir orumo, dalykinės reputacijos bei pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo.

4.4. Pareiškėjai painioja atsakovui ir Visuomenės informavimo etikos komisijai priskirtas kompetencijas. Visuomenės informavimo etikos komisija yra žiniasklaidos savireguliacijos institucija, jos funkcijos apibrėžtos VIĮ 461 straipsnio 3 dalyje. VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, o to paties straipsnio 1 dalies 5 punkte – vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Būtent dėl VIĮ ir neturtinių teisių pažeidimo pareiškėjai pateikė skundą atsakovui.

4.5. Teiginys nėra tiesiogiai nukreiptas į pareiškėjus, pateiktuose teiginiuose nėra tiesioginės nuorodos, kad pareiškėja N. Z. bei J. Z. yra rusai ar oligarchai, tik nurodoma, kad M. Z. yra siejama su Rusijos oligarchais. Vien subjektyvi pareiškėjų pozicija ir informacijos supratimas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokią informaciją vertinti kaip pagrįstą pareiškėjų lūkestį dėl neva dėl jų kurstytos neapykantos, skatintos nesantaikos.

4.6. Pareiškėja O. P. „viešojo asmens“ sąvoką vertina pernelyg siaurai, netinkamai interpretuoja tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje pateikiamus „viešojo asmens“ sampratos elementus. Vien aplinkybė, kad pareiškėja O. P. neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, nesudaro pagrindo teigti, jog šio asmens veikla neturi viešojo pobūdžio ir negali būti laikoma viešojo intereso objektu. Nors pareiškėjos O. P. veiklos pobūdis nepatenka į VIĮ 2 straipsnio 74 dalyje numatytą pareigų, kurias užimantys asmenys, laikomi ex officio (pagal pareigas) viešaisiais asmenimis, sąrašą, tačiau šio straipsnio 74 dalis asmens viešumo statusą sieja ne tik su jo užimamomis pareigomis, bet ir jo turėjimu viešojo administravimo įgaliojimų ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar su asmens nuolatine veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjos O. P. viešumo lygmuo nėra tapatus politikų ar kitų tam tikras pareigas valdžios institucijose einančių asmenų statusui. Skundo tyrimo metu įvertinus tiek Sprendime, tiek atsiliepime nurodytų aplinkybių, lėmusių visuomenės teisę žinoti Publikacijoje pateiktą informaciją apie saugomoje pajūrio zonoje esančio pastato paskirtį, šeimininkus bei verslo ryšius, Sprendime pareiškėja O. P. pagrįstai prilyginta viešajam asmeniui.

4.7. Atsakovas neturi teisės savavališkai nuspręsti, kokios ir kaip pareiškėjų neturtinės teisės yra pažeistos, o 2021 m. gruodžio 8 d. pateiktame skunde buvo aiškiai nurodyta, kad pateiktos citatos galimai pažeidžia tik pareiškėjų N. ir J. Z. garbę ir orumą, todėl dėl šių asmenų neturtinės teisės pažeidimo požiūriu buvo pasisakyta. Informacija apie galimas M. Z. sąsajas su Rusijos oligarchais, negali pažeisti N. bei J. Z. garbės ir orumo. Ši informacija jų atžvilgiu yra neutrali, nėra neatsiejamai su jais susijusi. Todėl teisės norma, ginanti asmens teisę į orumą, gali orientuotis tik į normaliai jautraus, o ne perdėtai jautraus asmens orumo gynimą. Perdėtai jautraus asmens orumo gynimas faktiškai reikštų privačios cenzūros įvedimą, nes leistų taikyti atsakomybę esant menkiausiam informacijos netikslumui, neatsižvelgiant į tai, kodėl tas netikslumas atsirado, taip pat neatsižvelgiant ir į visuomenės informavimo priemonės elgesį ir tikslus, t. y. ar visuomenės informavimo priemonė, paskelbdama tam tikras žinias, siekė įžeisti asmenį, apie kurį buvo paskelbta informacija, ar atvirkščiai, siekė sąžiningai informuoti visuomenę apie tam tikrą įvykį. Kartu tai reiškia, kad iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima reikalauti tik elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise, skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą visuomenės informavimo priemonei taikyti teisinę atsakomybę. Pareiškėjai, absoliutindami savo neturtines teises, ignoruoja žiniasklaidos misiją demokratinėje valstybėje. Cenzūra Lietuvos Respublikoje yra draudžiama ir nesuderinama su demokratiniais pliuralizmo, nuomonių įvairovės principais, žodžio ir saviraiškos laisve.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad buvo bandyta susisiekti su N. Z., tačiau ji nebendravo su žurnalistu. Atsakovo atstovo manymu, būtų buvę tikslinga pasikalbėti su žurnalistu, gal Publikacija būtų buvusi pataisyta. Dėl garbės ir orumo papildomai paaiškino, kad informacija apima teisę reikšti ir kritišką nuomonę. Šiuo atveju Publikacija nepateisino pareiškėjų lūkesčių, bet tai nereiškia, kad informacija neteisėta.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1. Deklaratyvūs pareiškėjų teiginiai apie tai, kad atsakovas aplaidžiai nagrinėjo jų skundą ir nepagrįstai atmetė jame pateiktus argumentus. Sprendimas yra argumentuotas ir motyvuotas, o padarytos išvados pagrįstos tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek įstatymų nuostatomis ir teismų praktika.

6.2. Ruošdami Publikaciją, „Lietuvos ryto“ žurnalistai turėjo tikslą atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus apie privataus pastato statybą Palangos miesto savivaldybėje. Informaciją rinko ir grindė viešais valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro, portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis ir apie statybą bei statytojus žinančių žmonių liudijimais. Žurnalistas neturėjo galimybės liudijimų pagrįsti dokumentais, bet negalėjo ignoruoti iš kelių šaltinių gautą informaciją. Patvirtinti ar paneigti informaciją galėjo pareiškėja N. Z., tačiau ji nebendravo su žurnalistais ir neteikė komentarų. „Lietuvos rytui“ buvo akivaizdu, kad nė vienas su pastato savininke susijęs asmuo nebendraus, todėl nesuprantami pareiškėjos argumentai, kad pirminiame Publikacijos šaltinyje „Lietuvos rytas“ minimiems asmenims nesudarytos galimybės pakomentuoti informaciją ar ją paaiškinti. Dėl šios priežasties žurnalistas pats vertino gautus faktus ir juos lygindamas kėlė logika grindžiamas versijas, prielaidas. Publikacijoje nebuvo naudojami tvirtinantys teiginiai, skaitytojams buvo leidžiama suprasti, jog tai – tik prielaidos, apie kurias kalbama.

6.3. Kad N. Z. yra nebaigtų dušinių statybos pirkėja, matyti iš Nekilnojamojo turto registro pažymos. Tai, kad pastatas buvo statomas ir priklauso rusų tautybės asmenims, negali kurstyti priešiškumo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjų O. P., N. Z., J. Z., UAB „Seafishtrade” ir UAB „AGROINVEST“ skundą atmetė.

8. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su atsakovo Sprendimo motyvais ir juos sprendime tik pakartojo, pažymėdamas, kad jiems pritaria. Pirmosios teismas pats savarankiškai iš esmės nevertino didelės dalies pareiškėjų skundo argumentų ir nurodytų aplinkybių, atsižvelgęs į tai, kad jie buvo vertinti Sprendime. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatliko jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

III. 11. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 8 d. dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos kreipėsi į Tarnybą po to, kai negavo atsakymo į savo 2021 m. lapkričio 16 d. kreipimąsi į UAB „LIETUVOS RYTAS“ dėl „viešai paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo“.

12.2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Publikacijos teiginiai: „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, skandalingųjų dušinių statybą galėjo finansuoti prieš keletą metų iš (duomenys neskelbtini) persikėlusi gyventi vyresnė J. Z. sesuo M. Z.. [Kalbama, kad] Rusijos oligarchams priklausiusi moteris iš (duomenys neskelbtini) atsivežė 40 mln. JAV dolerių ir (duomenys neskelbtini) pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą“; „Kurį laiką Lietuvoje negalėdamas dirbti D. R. išvažiavo projektuoti į (duomenys neskelbtini) ir čia susitiko su M. Z., pagal kurios užsakymą ten projektavo pastatus. Artimai susidraugavę jie tapo pora, o D. R. dėl to paliko savo šeimą. Kalbama, kad K. G. panorus atsikratyti probleminių statybų kopose D. R. galėjo tarpininkauti surandant pirkėją – turtingą rusę M. Z.. Tačiau nebaigtų dušinių statybą iš K. G. pirko ne ji pati, o jos brolio žmona N.. Palangiškiai pasakoja, kad atnaujinus statybas kopose 2016 metų pabaigoje ant statybvietės tvoros matę informacinę lentelę, kurioje nurodyta, kad objekto užsakovė yra M. Z.”. Šie teiginiai, pareiškėjų N. ir J. Z. vertinimu, žemina jų garbę ir orumą. Informacija apie tai, kad pareiškėjai N. Z. priklausančio objekto rekonstrukcija galėjo būti finansuota iš su Rusijos oligarchais giminystės ryšiais siejamų pinigų, neatitinka tikrovės, kursto priešiškumą dėl jų tautybės. Abu šie pareiškėjai paaiškino, jog rekonstrukcija finansuota tik jų lėšomis, kurios nesusijusios su jokiais oligarchais iš Rusijos Federacijos. N. Z. neigia, kad užsiėmė pinigų plovimu, o jos sutuoktinis J. Z. nurodė niekada neturėjęs sesers vardu M.. Skunde pareiškėjai akcentavo, kad statybų informacinėje lentelėje, skirtingai, nei rašoma Publikacijoje, buvo aiškiai nurodyta, kad objekto užsakovė yra N. Z.. Publikacijoje minima M. Z. pavardė – identiška jų pavardėms, todėl dėl pareiškėjos N. Z. vartojami apibūdinimai „turtinga rusė“ ir priklausomybė Rusijos oligarchams Lietuvos visuomenėje turi neigiamą su tautine priklausomybe siejamą konotaciją, suvokiami kaip juos apibūdinantys. Tokiu būdu per Publikacijoje vartojamą neapykantos kalbą, siejamą su asmenų priklausomybe rusų tautybės žmonėms, kurstomas visuomenės priešiškumas jiems.

12.3. Pareiškėja N. Z. skunde aiškino, jog Publikacijoje nurodyta informacija – „Teigė įmonėje nebedirbanti”; „Daugiau nei prieš dvejus metus, kai po „Lietuvos ryto“ publikacijų įsiplieskė vadinamųjų dušinių skandalas, N. Z. bandė išvengti bet kokių sąsajų su šiuo pastatu. 2019 m. rugpjūčio mėn. „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei ji telefonu tvirtino „Agroinvest“ bendrovėje nebedirbanti ir apie jokias statybas Palangos kopose nežinanti. Tačiau tuo metu, kai kalbėjo su žurnaliste, ši klaipėdietė buvo ne tik šios įmonės vadovė, bet ir įmonės akcijų paketo savininkė.“ – neatitinka tikrovės. Pasak pareiškėjos, nei 2019 m. rugpjūčio mėn., nei vėliau nebendravo su viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais), neteikė komentarų apie jai priklausantį pastatą. 2019 m. rugpjūčio mėn. „Lietuvos ryto“ programoje, apie kurią rašoma Publikacijoje, klaidingai nurodyta, kad telefonu kalbinama moteris – pareiškėja N. Z.. Pareiškėja akcentuoja, jog tokia informacija ją žemina.

12.4. Skunde pažymėta, kad teiginys: „Manoma, kad N. Z. vardu užrašytą vilą, kurią sudaro du korpusai su atskirais įėjimais, Palangos kopose pasistatė abu „Seafishtrade“ akcininkai“ neatitinka tikrovės. Pareiškėja N. Z. paaiškino, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ji įsigijo ir rekonstravo, todėl Publikacijoje nurodomos prielaidos apie tai, kad jos vardu registruotą pastatą pasistatė UAB „Seafishtrade“ akcininkai, neturi faktinio pagrindo, klaidina visuomenę ir formuoja neigiamą pareiškėjų N. ir J. Z. bei O. P. įvaizdį, žemina jų garbę ir orumą.

12.5. Teiginys: „Kokia veikla bus vykdoma šiame pastate, atsakymo iš N. Z. iki šiol nėra sulaukusi ir Palangos savivaldybė“ neatitinka tikrovės, nes Palangos miesto savivaldybės administracijai 2021 m. kovo 1 d. raštu pranešė, kokiai veiklai bus naudojamas šis pastatas. Tokia informacija, pasak pareiškėjos, formuojamas jos, kaip pastato savininkės, nevykdančios savo pareigų Palangos miesto savivaldybėje ir nebendradarbiaujančios su ja, įvaizdis, žeminama garbė ir orumas.

12.6. Faktai apie tai, kas pasistatė pastatą (duomenys neskelbtini), klaidina visuomenę ir formuoja neigiamą pareiškėjų N. ir J. Z., O. P., atliekančių teisinius veiksmus, susijusius su aptariamo objekto valdymu ir disponavimu, tik dėl akių, slepiant tikruosius ketinimus, įvaizdį. Ši informacija žemina jų garbę ir orumą, pažeidžia pareiškėjo UAB „Seafishtrade“ dalykinę reputaciją.

12.7. Pareiškėjas UAB „AGROINVEST“ atsakovui nurodė, kad teiginys, jog „Įmonė skelbiasi užsiimanti agrocheminių produktų ir trąšų, žemės ūkio technikos didmenine prekyba, tačiau pastaruoju metu jokios veiklos nevykdo“, ypač teiginys, kad šis pareiškėjas pastaruoju metu jokios veiklos nevykdo, neatitinka tikrovės ir kenkia jo dalykinei reputacijai. Toks aiškinimas sudaro prielaidas tretiesiems asmenims nepasitikėti Įmone, vertinti ją kaip nepatikimą partnerę. UAB „AGROINVEST“ vykdo veiklą, mokestines ir kitas prievoles. Tai patvirtina viešai prieinami VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys.

12.8. Pareiškėjai skunde atsakovui nurodė, jog paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neužtikrino nuomonių įvairovės ir jiems nesudarė galimybės pakomentuoti informacijos, ją paaiškinti, patikslinti ar paneigti.

12.9. Tarnyba 2021 m. gruodžio 9 d. raštu „Dėl paaiškinimų pateikimo“ paprašė UAB „LIETUVOS RYTAS“ pateikti savo poziciją dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, taip pat pateikė konkrečius klausimus, prašydama į juos atsakyti, pridėti įrodymus, kuo grindžiama Publikacijoje nurodoma informacija.

12.10. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė paaiškinimus Tarnybai. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinimuose pažymėjo, kad informacija Publikacijai buvo renkama ir grindžiama visais žurnalistui prieinamais būdais: viešais – VĮ Registrų centro, portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, ir neviešais – apie šią statybą bei apie pastato statytojus ką nors žinančių žmonių liudijimais. Žurnalistas dėjo pastangas susisiekti su N. Z., prašė tarpininkauti jos advokatės, tačiau pareiškėjai teigė nematantys priežasties aiškinti.

12.11. „Lietuvos ryto“ televizijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. žinių siužete žurnalistės G. B. pokalbyje sąsajas su pastatu neigia titruose N. Z. pristatyta moteris. G. B. žurnalistui patvirtino, jog prieš pradedant pokalbį atsiliepusi moteris nepaneigė, kad ji nėra N. Z.. Kad pašnekovė buvo klaidingai pristatyta, titruose nurodyta ne jos pavardė, iki paskelbiant Publikaciją niekas nepaneigė. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl pareiškėjų nenoro bendrauti atliekant žurnalistinį tyrimą, žurnalistui teko pačiam vertinti faktus ir juos gretinant kelti logika paremtas versijas bei prielaidas.

12.12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsakė atsakovui į klausimus, kokiais Publikacijoje duomenimis rėmėsi ir kokiais įrodymais grindė atitinkamus faktus. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atsakovui 2022 m. vasario 28 d. pateikė paaiškinimus dėl informacijos papildymo.

12.13. Atsakovas dėl informacijos patikslinimo kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Palangos miesto savivaldybę. Tarnyba 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjus informavo apie skundo nagrinėjimo pratęsimą, o 2022 m. balandžio 8 d. priėmė Sprendimą pripažinti pareiškėjų skundą nepagrįstu. Žurnalistų etikos inspektorius ištyrė skundo argumentus dėl galimos neapykantos kurstymo ir nurodė, kad nenustatė ketinimo kurstyti neapykantą. Atsakovas konstatavo, jog pareiškėjų tautinės priklausomybės ir finansinės padėties nurodymas negali būti vertinamas kaip neapykantos kurstymas.

12.14. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo Sprendimu, kreipėsi į teismą ir prašė jį panaikinti.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika saviraiškos laisvės aspektu. Teismas vadovavosi VIĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

14. Teismas nustatė, kad teiginio turinys patvirtina, kad šiuo atveju buvo paskelbta nuomonė. Nuomonėmis pripažintuose teiginiuose buvo vartojami tokie žodžiai: „Lietuvos ryto šaltinių teigimu“, „galėjo“, „kalbama“, „palangiškiai pasakoja“, „manoma“. Teismas vertino, jog šie žodžiai bei jų junginiai pagrįstai sudarė pagrindą atsakovui ginčo informaciją vertinti ne kaip kategorišką informacijos tvirtinimą, kuriai gali būti pritaikomas tiesos ir tikslumo kriterijus, o kaip subjektyvų svarstymą, nuomonę. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjų pozicija dėl visų ginčo teiginių vertinimo reikalingumo kaip žinių, yra nepagrįsta.

15. Teismas nurodė, jog Sprendime konstatuota, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pripažino, jog informacija, kad M. Z. galėjo būti pareiškėjo J. Z. vyresnė sesuo, yra tik loginių sąsajų nulemtas spėjimas, kurio patvirtinti arba paneigti nebuvo įmanoma dėl Z. atsisakymo bendrauti. Atsižvelgiant į paaiškinimus, iš žurnalistinio tyrimo metu surinktos informacijos Publikacijoje buvo pateikta nuomonė, kad pareiškėjas J. Z., tikėtina, turi seserį, kuri padėjo statybų procese, – viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) manymas, svarstymas, remiantis liudytojų pateiktais duomenimis.

16. Aptaręs VIĮ 3 straipsnyje nurodytus pagrindinius visuomenės informavimo principus, teismas sprendė, jog teiginiai, galimas siejimas su giminystės ryšiais, niekaip negali būti suvokiami kaip neapykantos kurstymas tautinės priklausomybės pagrindu, neįžvelgė tiesioginio nukreipimo į pareiškėjus. Pateiktuose teiginiuose nėra tiesioginės nuorodos, kad pareiškėja N. Z. bei J. Z. yra rusai ar oligarchai, tik nurodoma, kad su Rusijos oligarchais siejama M. Z.. Teismas sprendė, kad tai niekaip negali reikšti jų garbės pažeminimo.

17. Kadangi viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atsakovui paaiškino, jog bandė susisiekti su pareiškėjais dėl žurnalistui šaltinių pateiktos informacijos patikslinimo ar paneigimo, tačiau pareiškėjai nesutiko bendradarbiauti su informacijos rengėju siekiant nustatyti objektyvią tiesą, teismas sprendė, kad atsakovui reiškiamos pretenzijos, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nesudarė galimybės pakomentuoti informacijos, ją paaiškinti, patikslinti ar paneigti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

18. Teismas nurodė, kad ginčo objektas yra viename iš didžiausių Lietuvos kurortų, turi priėjimą prie Baltijos jūros. Tai buvęs Palangos gyventojų ir poilsiautojų bendro naudojimo statinys – dušinės, labai nedideliu atstumu nuo (duomenys neskelbtini) iki smėlio paplūdimio pradžios, todėl tiek pats statinys, tiek jo istorija bei savininkai gali pagrįstai dominti visuomenę. Teismas vertino, jog visuomenė turi pagrįstą teisę tokią informaciją žinoti. Kadangi Publikacijoje keliami visuomeninio pobūdžio klausimai, problemos aktualios Palangos gyventojams ir poilsiautojams, susijusios su viešuoju interesu, teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad Publikacijos viešinimo tikslas pagrįstas visuomenės interesu žinoti statinio, esančio netoli Baltijos jūros kranto, savininkus.

19. Teismas nurodė, jog VII 2 straipsnio 74 dalyje įtvirtinta viešojo asmens sąvoka, o byloje nėra ginčo, kad pareiškėja O. P. į minėtą asmenų sąrašą nepatenka, tačiau teismas nagrinėjamu atveju viešojo asmens sąvoką vertino plačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jog viešumą lemia veiklos sritis. Kadangi 2019 m. pareiškėja O. P. buvo įtraukta į turtingiausių asmenų sąrašą ir nepriklausomai nuo to, kad vėlesniais metais jos sąraše nebuvo, teismas sprendė, kad pareiškėja laikytina visuomenę dominančiu viešu asmeniu.

20. Teismas nustatė, kad antraštėje paskelbta informacija, jog pareiškėja N. Z. „teigė įmonėje nebedirbanti“ yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl vertinama, kad paskelbta žinia. Pareiškėja nurodė nebendravusi su viešosios informacijos rengėju (skleidėju). Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad rėmėsi 2019 m. gauta informacija, kurią paviešino publikacijoje „Prie pat jūros – milijonų eurų vertės namas, valdžią įtikino, o žmonės išsižiojo išgirdę jo paskirtį” (www.lrytas.lt, 2019 m. rugpjūčio 21 d.). Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sutiko, kad nebuvo pagrindo abejoti, jog telefonu kalbama su pareiškėja N. Z., nes pokalbio metu nepaneigta, kad kalbamasi ne su ja. Viešosios informacijos rengėjas neturėjo pagrindo manyti, kad pateikta informacija neatitinka tikrovės. Byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys, kad pareiškėja nuo 2013 m. gruodžio 3 d. yra UAB „AGROINVEST“ direktorė, akcininkė buvo iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju negalima teigti ir laikyti, kad viešosios informacijos rengėjas specialiai pateikė klaidingą informaciją, nepriklausomai nuo to, jog pokalbio metu pareiškėja nebebuvo akcininkė, pagal turimus VĮ Registrų centro suteiktus duomenis, tačiau faktas, kad ji buvo šios įmonės akcininkė yra akivaizdus ir nenuginčijamas. Netikslios, bet seniau galiojusios informacijos pateikimas, negali būti pakankamas pagrindas vertinti, kad viešosios informacijos rengėjas elgėsi nesąžiningai, tuo labiau, jog minėtas netikslumas nekeičia ginčo Publikacijos esmės ar jos tikslo.

21. Teismas sprendė, jog ginčo teiginys „Manoma, kad N. Z. vardu užrašytą vilą, kurią sudaro du korpusai su atskirais įėjimais, Palangos kopose pasistatė abu „Seafishtrade“ akcininkai“ pagal lingvistinę išraišką lyg ir turi konstatuojamojo pobūdžio elementų, tačiau nėra pakankami absoliučiai visą teiginį vertinti kaip žinią. Vien tai, kad teiginys pradedamas žodžiu „manoma“, teismui suteikė pagrindą prieiti prie išvados, jog buvo pateikta tik viešosios informacijos skleidėjo subjektyvi nuomonė apie galimus tikruosius šio pastato savininkus.

22. Teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas vadovavosi kompetentingos įstaigos suteikta informacija, kuria neturėjo pagrindo abejoti, o trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi sąžiningai, paskelbdamas žinią apie tai, kad UAB „AGROINVEST“ nevykdo jokios veiklos, nes tai atitiko tikrovę, remiantis 2019–2020 m. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais. Teismas vertino, jog 5 metų terminas yra pakankamas teigti, kad Įmonė pastaruosius metus veiklos nevykdo, tai nebuvo viešosios informacijos rengėjo spėjimas, ar manymas, tai buvo surinktų duomenų faktinis pagrindimas, kuriuo nėra pagrindo abejoti. Įvertinęs pateiktą informaciją, teismas sprendė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), viešindamas informaciją, kurią išsiaiškino atlikęs žurnalistinį tyrimą, elgėsi sąžiningai. Žinia apie tai, kad Įmonė nevykdo jokios veiklos, atitiko tikrovę, ir nepažeidė keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjo dalykinė reputacija nebuvo pažeista.

23. Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad žinios ir nuomonės Publikacijoje buvo paskelbtos sąžiningai ir etiškai, neformuluojant žeminančio pobūdžio apibūdinimų, nepažeidžiant pagrindinių visuomenės informavimo principų. Viešosios informacijos skleidėjas bandė susisiekti su pareiškėjais, tačiau jie patys nebendravo ir nenorėjo nei komentuoti, nei patikslinti ar suderinti informaciją su jos rengėju, todėl teismas vertino, kad pareiškėjai nerodė suinteresuotumo dėl informacijos aiškumo ir pateikimo visuomenei.

24. Teismas pripažino, kad Tarnybos Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo priėmimo procese nebuvo pažeista jokių pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

25. Teismas nepasisakė dėl likusių proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neesminiais. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, teismas nusprendė, jog jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

IV. 26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti skundą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Teismas sprendime plačiai ir formaliai cituoja teismų praktiką, tačiau neaišku, ar įsigilino į bylos esmę ir tinkamai vertino pareiškėjų skundą bei jame nurodytus argumentus, juolab, kad sprendime motyvacijos, susijusios su ginčo esme, yra nedaug, ji pati yra itin glausta, selektyvi bei lakoniška. Tokį ydingą bylos nagrinėjimą teismas grindė EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų bylos dalyvių išsakytų argumentų. Pareiškėjai niekada nekvestionavo trečiojo suinteresuoto asmens ar bet kokio kito asmens žodžio ir saviraiškos laisvės, tačiau vadovaujantis teismo logika, net akivaizdžiai melagingi teiginiai apie bet kokį asmenį tampa toleruojamais:

27.1.1. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 7 d. skunde atsakovui aiškiai nurodė, kad J. Z. neturi jokios sesers, nepaisant to, atsakovas vis tik svarsto, kad galimai egzistuojanti sesuo padėjo statinio statybų procese;

27.1.2. Byloje yra dvi informacinių stendų nuotraukos, viename jų buvo informacija, jog užsakovas yra N. Z., tačiau Publikacijoje rašoma, jog informaciniame stende statytoja įvardinta M. Z., nes taip esą pasakė dvi moterys, kurios praeidamos matė šį stendą. Tikrai mažai tikėtina, kad po penkerių metų informaciją, buvusią stende, kuris kabėjo labai trumpai, atsimins dvi liudininkės, juolab, kad statybos darbų vadovas trečiajam suinteresuotam asmeniui dar rengiant Publikaciją aiškiai nurodė, kad jis apie jokią M. Z. niekada negirdėjęs. Stebina atsakovo išvedžiojimai ir dėl pastato korpusų, nes jokių korpusų, juo labiau vienodų, nėra ir niekada nebuvo.

27.2. Teismas vėlgi formaliai atkartojo pareiškėjų išsakytų kai kurių argumentų santraukas, kartais apskritai nepateikdamas jokios aiškios motyvacijos, kodėl pareiškėjų argumentai atmetami. Taip užkertamas kelias ne tik suprasti sprendimą, bet ir dėl jo pateikti apeliacinį skundą, pavyzdžiui „Teiginio turinys patvirtina, kad šiuo atveju buvo paskelbta nuomonė <...> Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pareiškėjų pozicija dėl visų ginčo teiginių vertinimo reikalingumo kaip žinių, yra nepagrįsta“; „<...> Publikacijoje buvo pateikta nuomonė, kad pareiškėjas J. Z. tikėtina turi seserį <...> viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) manymas, svarstymas, remiantis liudytojų pateiktais duomenimis“. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas suteikiant prioritetą išimtinai atsakovo pozicijai bei ignoruojant pareiškėjų išsakomus argumentus.

27.3. Teismas ignoravo atsakovo vaidmenį ir jo pareigų netinkamą vykdymą. Atsakovas privalo sąžiningai ir atsakingai išnagrinėti gaunamus skundus. Pareiškėjai užpildė standartizuotą formą ir buvo įsitikinę, kad galės skundo nagrinėjimo metu pateikti detalesnius paaiškinimus, tačiau atsakovas aktyviai bendravo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, net ir matydamas esminius skirtumus tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjų pozicijų, nesuteikė pareiškėjams jokios galimybės detaliai pakomentuoti trečiojo suinteresuoto asmens pažeidimų. Atsakovas tyrimą vykdė net 7 mėnesius, kurio metu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, VĮ Registrų centrą, tačiau nei karto nesikreipė į pareiškėjus ir apsiribojo tik jų pateikta pirmine informacija. Atsakovas jokio papildomo tyrimo neatliko, teismas šias aplinkybes visiškai ignoravo ir nesiaiškino, kodėl atsakovas taip atmestinai vykdė savo itin svarbias pareigas ir atitinkamai nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista.

27.4. Teismo nesudomino net tai, kad kita institucija – Visuomenės informavimo etikos komisija, vertindama tą pačią Publikaciją, 2022 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-04/22 ir nusprendė, kad buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 ir 6 straipsniai. Pareiškėjai laikosi savo 2022 m. gegužės 9 d. skunde teismui išsakytų argumentų ir jų nekartoja, nes jie teismo iš viso nebuvo įvertinti. Tiek atsakovas, tiek teismas ignoravo, kad teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji nesuderinama su asmenį žeidžiančios, žeminančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose detaliai pakomentavo tiek Publikacijos teiginius, tiek Sprendimo išvadas, bei pagrindė, kodėl jų teisės buvo pažeistos.

27.5. Liko neįvertinta ir tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo vykdo itin agresyvią kampaniją prieš pareiškėjus, nes per trumpą laiką paskelbė virš 15 publikacijų ta pačia tema. Informacijos rengėjas prieš paskelbiant tokio turinio publikaciją atmestinai tikrino apie pareiškėjus turimą informaciją ir vadovavosi išimtinai kitų asmenų liudijimais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Todėl informacijos skleidėjas pažeidė VIĮ nustatytą pareigą objektyviai vertinti informacijos skleidėjui ar rengėjui pateiktą informaciją, dėl to buvo išviešinta akivaizdžiai neteisinga informacija apie pareiškėjus ypatingai neigiamame kontekste, tokiu būdu pažeminant jų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją. Teismas išimtinai akcentavo, kad klausimas yra aktualus visuomenei, todėl galima tolerancija informacijos skleidėjo atžvilgiu, kuria visiškai ignoruojami teisėti pareiškėjų interesai.

27.6. Nors pareiškėjai pateikė itin plačius argumentus, sprendime O. P. vis tiek laikoma viešuoju asmeniu, tik jau kitais pagrindais nei argumentavo atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas ėmėsi aktyvaus vaidmens ir teikė naujus argumentus sprendime, siekdamas apginti atsakovą bei trečiąjį suinteresuotą asmenį ir tiesiog nurodė, kad O. P. laikytina viešu asmeniu, nes viešojo asmens sąvoką reikėtų vertinti plečiamai.

27.7. Teismas taip pat ignoravo faktą, kad UAB „Seafisftrade“ akcininkės O. P. niekada joks žurnalistas neklausė ir nesidomėjo, ar ji turi dalį pastato, ar ji finansavo statybas, nors tam nebuvo jokių kliūčių. Lygiai taip pat žurnalistai nebandė susisiekti su kitu UAB „Seafishtrade“ akcininku J. Z. ir paklausti, ar jis turi seserį rusę.

27.8. Teismas itin akcentavo, kad atsakovas informaciją tikrino su Palangos miesto savivaldybės administracija. Į atsakovo paklausimą Palangos miesto savivaldybė atsakė, kad nėra gavusi jokio oficialaus rašto ir kad N. Z. informavo savivaldybę tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Tačiau minėta savivaldybė detalius paaiškinimus gavo, kuomet atliko pastato techninės būklės priežiūrą ir pastato naudojimo atitiktį paskirčiai. Teismas taip pat ignoravo ir tai, jog J. Z. abu tėvai – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vien jau apibūdinimas, kad J. Z. artimi giminaičiai yra rusų oligarchai sukuria itin neigiamas emocijas tiek J. Z., tiek kelia labai neigiamas asociacijas J. Z. atžvilgiu visuomenėje.

27.9. Sprendime abstrakčiai vertinama ir realiai nieko nepasakoma, ar Publikacijoje skatinama nesantaika ir kurstoma neapykanta tautinės priklausomybės pagrindu. Atsakovas Publikacijos tekstą interpretuoja savo nuožiūra ir daro nepagrįstas išvadas.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo (neteisingai nurodytas teismo pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į Regionų administracinio teismo) 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

28.1. Pareiškėjai absoliutina savo neturtines teises. Situacijose, kai sprendžiama, ar nebuvo peržengtos informacijos (saviraiškos) laisvės ribos, įvertinama visuma šių faktorių: ginčo objektu esančių teiginių paskelbimo aplinkybės, teiginių raiškos stilius, ar viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), žurnalistai sąmoningai neiškraipė ir nenutylėjo informacijos, ar jie nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją, ar konkrečios informacijos paskelbimu buvo siekiama teisėtų ir pagrįstų tikslų. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir tą asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

28.2. Itin didelę reikšmę turi tai, kad Publikacijoje pateikta informacija viešojo intereso klausimu. Įvertinus Publikacijos kontekstą, nustatytas jos tikslas – informuoti visuomenę apie buvusį visuomeninės paskirties statinį pajūrio zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), jo šeimininkus, taip pat išsiaiškinti saugomoje pajūrio zonoje esančio pastato dabartinę / planuojamą paskirtį. Publikacijos paantraštėje keliami klausimai vienareikšmiškai susiję su viešuoju interesu. Atsakovas pagrįstai nusprendė, o teismas patvirtino, jog konkrečiu atveju egzistavo teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti statinio, esančio netoli Baltijos jūros kranto, savininkus.

28.3. Atsakovas kiekvieno skundo tyrimo atveju vertina aplinkybes nešališkai ir skundo tyrimą atlieka nuodugniai. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjų skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų. Taigi atsakovas, atlikdamas skundo tyrimą, užtikrino tinkamą pusiausvyrą tarp neturtinių teisių ir saviraiškos laisvės, tinkamai ir išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė argumentuotą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

28.4. Pareiškėjai pateikė VIĮ 50 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantį skundą, tinkamai suformulavo nagrinėjimo dalyką. Atsakovas atlikdamas pareiškėjų skundo tyrimą, sudarė sąlygas, kad abi ginčo šalys būtų lygiai išklausytos, abiejų interesams būtų garantuotas lygus atstovavimas. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo papildomai kreiptis į pareiškėjus. Abi ginčo šalys buvo išklausytos, skundo tyrimo metu surinktos rašytinės medžiagos visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam Sprendimui priimti. Atsakovo veiklą reglamentuojantis įstatymas ar teisės aktas nenumato pareigos atsakovui, išklausius antrąją pusę, pakartotinai kreiptis į skundą pateikusį asmenį prašant pateikti paaiškinimus. Pareiškėjai nesikreipė į atsakovą, neprašė leisti susipažinti su bylos medžiaga ir nepateikė jokių papildomų paaiškinimų.

28.5. Atsakovas ir Visuomenės informavimo etikos komisija yra atskiros institucijos, besiskiriančios savo prigimtimi ir kompetencija. Visuomenės informavimo etikos komisija, vadovaudamasi savireguliacijos institucijos priimtu taisyklių rinkiniu – Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu – sprendžia dėl profesinės etikos pažeidimų. Taigi Visuomenės informavimo etikos komisija nėra kompetentinga priimti sprendimų dėl galimų VIĮ pažeidimų.

28.6. Apeliaciniame skunde ignoruojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir teisinio reglamentavimo suformuoti kriterijai, kuriais remiantis asmenys pripažįstami viešaisiais asmenimis (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021). Skundo tyrimo metu įvertinus visas aplinkybes, lėmusias visuomenės teisę žinoti Publikacijoje pateiktą informaciją apie saugomoje pajūrio zonoje esančio pastato paskirtį, šeimininkus bei verslo ryšius, Sprendime O. P. pagrįstai prilyginta viešajam asmeniui.

28.7. Dėl atsakovo „sukurtų“ motyvų pažymėtina, jog atsakovas Sprendime atliko ginčo teiginių, kuriuos nurodė pareiškėjai, teisinį vertinimą, todėl pareiškėjų siekis atsakovo atliktą tyrimą dėl jų skundo pateikti kaip ydingą ir aplaidų yra absoliučiai nepagrįstas. Vien tik todėl, kad atsakovas eksplicitiškai Sprendime nepaminėjo visų pareiškėjų argumentų, kurie nekeistų savarankiškai atsakovo atlikti vertinimo, nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

28.8. Nagrinėjamu atveju Sprendime nustatyta, jog informacija niekaip negalėjo žeminti pareiškėjų garbės ir orumo. Asmens garbės ir orumo gynimas esant nedideliems informacijos netikslumams, neįvertinus, kodėl šie netikslumai atsirado, taip pat neatsižvelgus į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesį ir tikslus, t. y. ar paskelbdamas informaciją apie asmenį jis siekė jį įžeisti, ar sąmoningai informuoti visuomenę, teismų praktikoje pripažįstamas kaip neproporcingas ir prilyginamas privačiai cenzūrai. Atsakovas ginčo informaciją vertino ne skyrium, o atsižvelgdamas į visą informacijos kontekstą.

28.9. Atsakovas Sprendime pateikė abiejų ginčo šalių pozicijas, tyrimo argumentus bei išvadas, tačiau nesprendė, jog „<...> prie statybvietės neva tikrai buvo informacinis stendas, kuriame kaip statytoja buvo įvardinta M. Z.“. Trečiasis suinteresuotas asmuo pripažino, kad informacija apie M. Z. yra tik jo paties loginių sąsajų nulemtas spėjimas, kurio patvirtinti arba paneigti nebuvo įmanoma dėl Z. šeimos atsisakymo bendrauti. Akivaizdu, jog geranoriškas pareiškėjų bendradarbiavimas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu viešojo intereso tema būtų išsprendęs daugelį apeliaciniame skunde nurodomų neva „tikrųjų aplinkybių“ nepateikimo Publikacijoje klausimų. Pažymėtina, jog Publikacijoje pateiktos skirtingos nuomonės, tarp jų ir apeliaciniame skunde minimo darbų vadovo pozicija, taigi žinios ir nuomonės buvo paskelbtos sąžiningai ir etiškai, neformuojant žeminančio pobūdžio apibūdinimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (SK-313, 2021) SPR-71 „Dėl publikacijoje „Garsiosios dušinės uždarytos, o jų savininkai – užsisklendę“ („Lietuvos rytas“, 2021 m. birželio 26 d.) paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad Tarnybos Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo priėmimo procese nebuvo pažeistos jokios pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

31. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės palaiko savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi motyvų nepakankamumą, laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas suteikiant prioritetą išimtinai atsakovo pozicijai bei ignoruojant pareiškėjų argumentus.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-364-629/2024; ir kt.).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjų reikalavimus ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjai, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

35. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl pareiškėjų skunde Žurnalistų etikos inspektoriui nurodytų ginčo teiginių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl, nepaisant to, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra tiksliai išskirti (cituoti) vertinti teiginiai, dėl kurių neatitikties VIĮ reikalavimams pareiškėjai teikė skundą, priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

37. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė VIĮ nustatytą pareigą objektyviai vertinti viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) pateiktą informaciją, dėl to buvo išviešinta akivaizdžiai neteisinga informacija apie pareiškėjus ypatingai neigiamame kontekste, tokiu būdu pažeminant jų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konvencijos 10 straipsnis leidžia žurnalistams nuspręsti, kokia informacija turi būti paskelbta.

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai. Kaip ir dauguma Konvencijoje įtvirtintų teisių, teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.

Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (dėl pirmiau nurodytų principų žr.

EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą byloje Hertel prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 25181/94; 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01; 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08; kt.) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1045-520/2024).

38. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinta žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Inspektorius, be kita ko, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (50 str. 1 d. 1 p.); vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (50 str. 1 d. 5 p.). Šiam vertinimui yra svarbu nustatyti ginčo objektu esančio teiginio pobūdį, t. y. paskelbtos žinios ar nuomonė.

39. VIĮ 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 82 p.).

40. VIĮ 3 straipsnyje nurodyti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė (1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę, o 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

41. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Tarnybą su 2021 m. gruodžio 7 d. skundu, kuriame, be kita ko, nurodė, jog teiginys „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, skandalingųjų dušinių statybą galėjo finansuoti prieš keletą metų iš (duomenys neskelbtini) persikėlusi gyventi vyresnė J. Z. sesuo M. Z.. Kalbama, kad Rusijos oligarchams priklausiusi moteris iš (duomenys neskelbtini) atsivežė 40 mln. JAV dolerių ir (duomenys neskelbtini) pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. <...> Kurį laiką Lietuvoje negalėdamas dirbti D. R. išvažiavo projektuoti į (duomenys neskelbtini) ir čia susitiko su M. Z., pagal kurios užsakymą ten projektavo pastatus. Artimai susidraugavę jie tapo pora, o D. R. dėl to paliko savo šeimą. Kalbama, kad K. G. panorus atsikratyti probleminių statybų kopose D. R. galėjo tarpininkauti surandant pirkėją – turtingą rusę M. Z.. Tačiau nebaigtų dušinių statybą iš K. G. pirko ne ji pati, o jos brolio žmona N.. Palangiškiai pasakoja, kad atnaujinus statybas kopose 2016 metų pabaigoje ant statybvietės tvoros matę informacinę lentelę, kurioje nurodyta, kad objekto užsakovė yra M. Z.” tuo aspektu, jog N. Z. priklausančio objekto rekonstrukcija galėjo būti finansuota iš neaiškios kilmės su Rusijos oligarchais per giminystės ryšius siejamų pinigų, jog J. Z. neturi ir niekada neturėjo sesers, o statybų informacinėje lentelėje aiškiai nurodyta objekto užsakovė N. Z., žeidžia pareiškėjų garbę ir orumą, kursto priešiškumą dėl jų tautinės priklausomybės. Pareiškėjai N. ir J. Z. vertino, jog M. Z. apibūdinimas turtinga ruse, priklausančia Rusijos oligarchams, dėl identiškos pavardės suvokiami kaip taikytini ir N. bei J. Z.. Tokiu būdu per Publikacijoje vartojamą neapykantos kalbą, siejamą su asmenų priklausomybe rusų tautybės žmonėms, kurstomas visuomenės priešiškumas N. ir J. Z..

42. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog Publikacijoje pateikta informacija esant pagrįstam visuomenės interesui žinoti apie buvusį visuomeninės paskirties statinį pajūrio zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), jo savininkus, taip pat išsiaiškinti saugomoje pajūrio zonoje esančio pastato dabartinę / planuojamą paskirtį. Atsižvelgusi į Publikacijos tikslą bei kontekstą, įvertinusi šios nutarties 41 punkte nurodytą ginčo teiginį, jo formuluotę, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai yra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomonė, subjektyvus situacijos numanymas. Nors informacija apie M. Z., jos giminystę bei pavardę ant informacinio stendo, tikėtiną galimybę finansuoti pastatą (duomenys neskelbtini) nėra tiksli, tačiau, kaip minėta, VIĮ nuomonei nekelia tiesos ir tikslumo reikalavimų, tik reikalauja, jog ji būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo pripažino, kad informacija apie M. Z. yra tik jo paties loginių sąsajų nulemtas spėjimas, kurio patvirtinti arba paneigti nebuvo įmanoma dėl Z. šeimos atsisakymo bendrauti, pareiškėjų ginčijama informacija Publikacijoje buvo pateikta kaip susistemintas žurnalistinio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimas, bei esant neįrodytam viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nesąžiningumo aspektui informuojant visuomenę, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų N. ir J. Z. garbės ir orumo pažeidimas pagrįstai nenustatytas.

43. Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Publikacijoje skatinama nesantaika bei kurstoma neapykanta tautinės priklausomybės pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, jog Sprendime aiškiai nurodyta, jog atsakovas vertino pareiškėjos N. Z. skunde pateiktus argumentus šiuo aspektu (dėl jos atžvilgiu vartojamų apibūdinimų, tokių kaip turtinga rusė ir priklausomybė Rusijos oligarchams, kurie Lietuvos visuomenėje turi neigiamą konotaciją, siejamą su tautine priklausomybe. Tokiu būdu per Publikacijoje vartojamą neapykantos kalbą, siejamą asmenų priklausomybę rusų tautybės žmonėms, kurstomas visuomenės priešiškumas N. ir J. Z. atžvilgiu), analizavo kurstymo sąvoką ir atsižvelgęs į tai, jog Publikacijoje nurodyta pareiškėjų N. ir J. Z. tautinė priklausomybė ir tikėtina finansinė padėtis, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo vertinti šios informacijos kaip neapykantos kalbos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog Sprendime tik abstrakčiai vertinama be jokio detalesnio aptarimo, ar Publikacijoje skatinama nesantaika ir kurstoma neapykanta tautinės priklausomybės pagrindu, atmestini.

44. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tiesiog nurodė, kad O. P. laikytina viešu asmeniu, nes viešojo asmens sąvoką reikėtų vertinti plečiamai. Šiuo aspektu primintina, jog sprendžiant, ar publikacija apriboja asmens teisę į privatų gyvenimą, pirmasis esminis kriterijus yra nuotraukų ar straipsnių žiniasklaidoje prisidėjimas prie bendrojo intereso diskusijos (žr. EŽTT didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 109 p.; 2004 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00, 60 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Publikacijos turinį, jos tekstą ir kontekstą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju Publikacijoje O. P. minima kontekste, susijusiame su viešojo intereso objektu (visuomenės interesu žinoti statinio, esančio netoli Baltijos jūros kranto, savininkus), o pranešti faktai prisidėjo prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, todėl atsakovas Sprendime O. P. pagrįstai pripažino viešuoju asmeniu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo vertinimą pripažino pagrįstu, vadovaudamasis, be kita ko, tiek EŽTT, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos formuojama praktika šiuo aspektu (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021; 2022 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022). Taigi atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog teismas teikė naujus argumentus dėl O. P., siekdamas apginti atsakovą bei trečiąjį suinteresuotą asmenį.

45. Pareiškėjai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sprendimo grindė ir tuo, kad teismas neįvertino jų 2022 m. gegužės 9 d. skunde nurodytų argumentų. Kadangi pareiškėjai apeliaciniame skunde nedetalizavo argumentų, susijusių su kitais Publikacijoje nurodytais teiginiais, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylai išspręsti.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos Sprendimas atitinka reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam sprendimui. Atsakovas, atlikdamas pareiškėjų skundo tyrimą, išklausė abi ginčo šalis, tinkamai ir išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė argumentuotą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuriuo užtikrino tinkamą pusiausvyrą tarp pareiškėjų neturtinių teisių ir saviraiškos laisvės. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas pakartotinai nesikreipė į pareiškėjus ir nesudarė jiems galimybės detaliai pakomentuoti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų, yra teisiškai nereikšminga, nes, viena vertus, VIĮ neįtvirtinta pareiga atsakovui, gavus viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimus, pakartotinai kreiptis į skundą pateikusį asmenį prašant pateikti atsikirtimus į juos. Kita vertus, pareiškėjai taip pat neteikė atsakovui papildomų paaiškinimų, neprašė leisti susipažinti su bylos medžiaga.

47. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų (pvz., Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimo, itin agresyvios trečiojo suinteresuoto asmuo vykdomos kampanijos prieš pareiškėjus ir kt.) pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundą padavusio subjekto argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų O. P., N. Z. (N. Z.,) J. Z. (Y. Z.), uždarosios akcinės bendrovės „Seafishtrade” ir uždarosios akcinės bendrovės „AGROINVEST“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė