aa22f8cb-e33a-4da3-8202-397589aaa431 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešejas PPranešeja B. Simonaitiene                                                                   Kopija                  Teiseja  J. Sedaliene                                                                                       Civiline byla Nr. 2S-356-372/2010                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)                                                                                   ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS    NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Šiauliai, 2010 m. balandžio 27 d.

                                                                   Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Birutes Simonaitienes,kolegijos teiseju Laisves Aleknavicienes, Vytauto Kurseviciaus,teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininko J. G. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta laikinai sustabdyti priverstinio išieškojimo procedura, panaikinimo, ir n u s t a t e :

Skolininkas J. G. kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriu, prašydamas laikinai sustabdyti Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriuje 2009 m. rugsejo 15 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimis civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradeta priverstinio skolos išieškojimo ne ginco tvarka iš ikeisto J. G. turto procedura, kol neisiteises Vilniaus apygardos teismo nutartis del Vilniaus miesto 3 - ojo apylinkes teismo 2009-09-30 nutarties atsisakyti priimti ieškini, o tuo atveju, jei skundas butu patenkintas, kol nebus išnagrinetas ieškovo ieškinys ir neisiteises teismo procesinis dokumentas del jo.

Nurode, kad jis Vilniaus miesto 3-ajam apylinkes teismui pateike ieškini atsakovui AB SEB bankui del (duomenys neskelbtini) kredito sutarties salygu pakeitimo, taciau teismas 2009-09-30 nutartimi ieškini priimti atsisake. Šia nutarti skolininkas apskunde Vilniaus apygardos teismui ir skundo nagrinejimas yra numatytas 2010-03-16. Skolininko teigimu, jeigu Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyrius tes priverstini išieškojimais ikeisto turto, susikurs situacija, kad ivykdžius priverstini išieškojima ieškinio išnagrinejimas nebeteks prasmes.

Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyrius 2010 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino skolininko J. G. prašymo del priverstinio išieškojimo proceduros sustabdymo. Teismas nurode, kad Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos teisejo 2009-12-03 nutartis parduoti iš varžytiniu ikeista turta yra isiteisejusi ir hipotekos teisejas neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti pagal šia nutarti išduoti vykdomaja rašta kreditoriui - AB SEB bankui, jeigu šis su tokiu prašymu kreipsis. Pažymejo, jog hipotekos teisejas nera ipareigotas aiškintis ikeitimo sutarties šaliu esamus gincus, o šiu gincu buvimo faktas nera pagrindas sustabdyti ar atsisakyti nagrineti hipotekos kreditoriaus prašymus del priverstinio išieškojimo vykdymo.

Nurode, kad tokia ieškinio užtikrinimo priemone gali taikyti tik ginca ieškinine teisena nagrinejantis teismas ir tik gavus tokio teismo nutarti del laikinuju apsaugos priemoniu hipotekos teisejui atsiranda pagrindas neatlikti CK 4.192 str. numatytu veiksmu. Atsižvelges i tai, kad skolininkas su ieškiniu del kredito sutarties salygu pakeitimo kreipesi i Vilniaus miesto 3 - ajame apylinkes teisma, teismas nurode, jog ir prašyma del laikinosios apsaugos priemones – priverstinio išieškojimo iš ikeisto turto sustabdymo jis turetu pateikti ginca nagrinejanciam teismui.                          Atskiruoju skundu skolininkas J.

G. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 10 d. nutarti ir perduoti priverstinio išieškojimo bylos sustabdymo klausima Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriui nagrineti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad hipotekos teiseja nepagristai pažymejo, jog skolininko prašymas yra susijes su laikinosiomis apsaugos priemonemis. Šiuo atveju skolininkas remesi civilines bylos privalomo sustabdymo galimybe, nurodyta CPK 163 str. 3 p. - kai negalima nagrineti tos bylos tol, kol nebus išspresta kita byla, nagrinejama civiline, baudžiamaja ar administracine tvarka.

Hipotekos skyriui buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto 3 - iajame apylinkes teisme yra inicijuotas skolininko ieškinys kreditoriui del kredito sutarties, kurios pagrindu kreditorius hipotekos skyriuje pradejo priverstinio išieškojimo procedura, pakeitimo. Skolininko manymu, hipotekos skyrius turejo ivertinti šia aplinkybe, nes ivykdžius išieškojima iš ikeisto turto ir patenkinus ieškovo ieškini, susidarytu prieštaringa situacija, nes tiek išieškojimo, tiek ieškinio pagristumo pagrindai paneigtu vienas kita.

Nurode, kad patenkinus ieškini nebebutu imanoma gražinti šalis i buvusia padeti, nes po išieškojimo ivykdymo butu nepaprastai sunku igyvendinti restitucija iš sažiningo igijejo. Skolininko teigimu, vertinant šias dvi bylas prioritetiškai, pranašumas neabejotinai turetu buti atiduodamas bylai del kredito sutarties, kadangi tik išsprendus kredito sutarties šaliu ginca del pacios sutarties, galima spresti del kreditoriaus teises vykdyti išieškojima priverstine tvarka pagristumo. Be to, skolininkas nurodo, kad hipotekos skyrius nutartyje nepagristai nurode, jog nutartis neskundžiama.

Atsiliepimu i skolininko J. G. atskiraji skunda kreditorius AB SEB bankas prašo atskiraji skunda atmesti ir palikti nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 10 d. nutarti bei priteisti iš skolininko J. G. kreditoriaus AB SEB banko patirtas bylinejimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Kreditoriaus žiniomis, jokia civiline byla pagal skolininko J. G. ieškini del kredito sutarties nutraukimo gincijimo šiai dienai iš viso nera iškelta. Atitinkamai, priimant skundžiama nutarti nebuvo ir šiuo metu nera jokio pagrindo spresti del butinybes byla stabdyti.

Atkreiptinas demesys taip pat i tai, kad skolininko atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinys, kurio priemimo klausimas dar nera išsprestas, yra pareikštas del (duomenys neskelbtini) kredito sutarties salygu pakeitimo. Pažymetina, kad skolininkui J. G. neivykdžius prievoliu pagal kredito sutarti, kreditorius AB SEB bankas vienašališkai šia sutarti nutrauke dar iki kreipimosi i Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriu del priverstinio skolos išieškojimo. Todel skolininko atskirajame skunde nurodomi ieškinio, kurio priemimo klausimas dar neišsprestas, reikalavimai, kreditoriaus AB SEB bankas supratimu, yra iš esmes ydingi, nes nutraukta sutartis negali buti keiciama.

Netgi tuo atveju, jei civiline byla del kredito sutarties salygu pakeitimo ir butu pradeta, skolininko prašymo del bylos sustabdymo tenkinimas prieštarautu išieškojimo iš ikeisto turto, kaip kreditoriaus teisiu gynimo budo, prigimciai ir esmei. Skolininko J. G. atskirajame skunde išdestyti argumentai del skolos kreditoriui gincijimo nera bylu, kylanciu iš hipotekos ir ikeitimo teisiniu santykiu, nagrinejimo dalykas, nes, vykdant išieškojima iš ikeisto turto, skundai galimi tik del hipotekos kreditoriaus reikalavimu patenkinimo ne ginco tvarka proceduru vykdymo teisetumo.

Skundžiama 2010 m. kovo 10 d. nutarti priemes Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyrius neturejo pareigos spresti klausimus, susijusius su pagrindines prievoles, kuria užtikrinant ikeistas išieškojimo objektu esantis turtas, galiojimu ar pakeitimu, ar vertinti kitos bylos, kuri tik galimai bus nagrinejama kitame teisme, galimos itakos išieškojimo proceduroms. Skolininko atskirojo skundo tenkinimas reikštu atskirojo skundo ribu peržengima, kadangi atskirajame skunde keliami reikalavimai negali buti apeliacijos objektu bylose, kylanciose iš hipotekos ir ikeitimo teisiniu santykiu.

Gincu del teises, nagrinetinu ginco teisenos tvarka, nagrinejimas neieina i hipotekos teisejo kompetencija, tai lemia, kad apeliacines instancijos teismas, peržiuredamas aptariamo pobudžio hipotekos teisejo nutarti, turi atsižvelgti i istatymuose nustatyta hipotekos teisejo kompetencija ir taip pat negali nagrineti bei išspresti gincu del teises, nagrinetinu ginco teisenos tvarka.Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskustos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu nutarties negaliojimo pagrindu.

Apskustos teismo nutarties teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišpleciant skundo argumentu sarašo, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 338, 329 str.).CPK 442 str. 11 p. numatyta, kad bylos del hipotekos ar ikeitimo teisiniu santykiu nagrinejamos ypatingaja teisena. Vienas iš kriteriju, priskiriant byla nagrineti ypatingaja teisena, yra ginco del teises nebuvimas. Šiuo atveju teismas, nagrinedamas bylas del hipotekos teisiniu santykiu, siekia sukurti salygas tinkamai igyvendinti materialine teise (ikeitimu užtikrinta reikalavima).                     Apeliantas, skolininkas J.

G., gincija hipotekos teisejos nutarti tuo pagrindu, kad ja priimant nebuvo atsižvelgta i tai, kad del ikeitimu užtikrintos prievoles, t.y. (duomenys neskelbtini) Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) salygu pakeitimo tarp kreditoriaus ir skolininko inicijuotas teisminis gincas. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto 3 - iajame apylinkes teisme civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. yra pareiškes ieškini atsakovui AB SEB bankas del Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) salygu pakeitimo. Taciau teiseju kolegija pažymi, kad kol ieškovo J.

G. ieškinys nera priimtas nagrineti. Pažymetina, kad gincai del pagrindines prievoles pagristumo, dydžio, ivykdymo ir kt., nera nagrinejami bylose del hipotekos teisiniu santykiu (CPK 542 str. 1 d.). Istatymas neipareigoja hipotekos teisejos aiškintis ir spresti ikeitimo sutarties šaliu gincu. Tokiu gincu buvimo faktas nera pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradeti nagrineti hipotekos kreditoriaus prašyma del priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio isipareigojimo. Atsižvelgiant i išdestytus motyvus, mineti skolininko atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagristi ir neatitinkantys hipotekos instituta reglamentuojanciu teises normu.Kaip jau buvo mineta, nagrinejant bylas del hipotekos teisiniu santykiu nera nagrinejami gincai del pagrindines prievoles, kurios ivykdymas buvo užtikrintas hipoteka ikeiciant tam tikra nekilnojamaji daikta, vykdymo.

Iš to seka, kad vien faktas, jog teisme ieškinine teisena yra nagrinejamas gincas del kreditavimo sutarties salygu pakeitimo, neitakoja bylos del skolos išieškojimo parduodant hipoteka ikeista turta iš varžytyniu baigties, nes vykstantis gincas del pagrindines prievoles vykdymo nera itvirtintas kaip vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindu (CK 4.197 str.). Taciau minetoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas tures tiesiogine itaka skolos išieškojimo iš ikeisto turto procesui. Todel teiseju kolegija nurodo, kad esant pagrindui ginca ieškinine teisena nagrinejantis teismas gali taikyti laikinaja apsaugos priemone – hipoteka ikeisto turto perleidimo proceduru sustabdyma.Apelianto teigimu, hipotekos teiseja skundžiamoje nutartyje neteisingai nurode, kad nutartis neskundžiama.

Teiseju kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu ir kartu pažymi, kad apeliantas pasinaudojo savo teise apeliacine tvarka apskusti teismo nutarti. Todel šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti teiseta ir pagrista hipotekos teisejos nutarti. Teiseju kolegija konstatuoja, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai juridiškai nereikšmingi ir neitakoja skundžiamos teismo nutarties teisetumo, todel irgi nesidaro pagrindo nutarti naikinti apeliacine tvarka. Esant tokioms aplinkybems, teiseju kolegija sprendžia, jog klausimas del priverstinio išieškojimo bylos sustabdymo išsprestas teisetai, pagristai, todel skolininko J.

G. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).Kreditorius AB SEB bankas prašo priteisti iš apelianto bylinejimosi išlaidas, taciau byloje nera pateikta jokiu šiu išlaidu dydi patvirtinanciu irodymu, todel jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas n u t a r i a : Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 10 d. nutarti palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke                                                                  Birute Simonaitiene Teisejai                                                                                       Laisve Aleknaviciene                                                                                                                                                                                                                         Vytautas KurseviciusKopija tikraTeiseja B.

Simonaitiene