aa1fcc04-77aa-4a01-95c5-11b85dcbcbdd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

kopijaCivilinė byla Nr. e2-3082-807/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30026-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant NataÅ¡ai Dobrijan, dalyvaujant atsakovo A. M. atstovei advokato padėjėjai Kristinai AndruÅ¡kevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui A.

M., trečiajam asmeniui B. F. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 8437,98 Eur nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015-05-28 Vokietijoje dėl B. F., vairavusio atsakovui priklausančiÄ transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

Teigia, kad eismo įvykio dienÄ atsakovas buvo transporto priemonės VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 8437,98 EUR sumai ieÅ¡kovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui ir Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas apmokėjo.

IeÅ¡kovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju - atsakovo), raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 8437,98 EUR, o atsakovui minėtos sumos neapmokėjus, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad pareigÄ atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turi tik arba jÄ sukėlęs asmuo, arba transporto priemonės savininkas, tuo tarpu atsakovas nėra nei transporto priemonės savininkas, nei 2015-05-28 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio kaltininkas.

Nurodo, kad 2015-04-24 tarp atsakovo ir eismo įvykio kaltininko B. F. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas pardavė, o B. F. įgijo transporto priemonę ir sumokėjo už jÄ nustatytÄ 100 Eur sumÄ . Atsakovas transporto priemonę pirkėjui B. F. perleido pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jos pasiraÅ¡ymo metu. Nei teisės aktuose, nei sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į transporto priemonę pereina nuo jos įregistravimo VÄ® „Regitra“ momento.

Kartu su automobiliu pirkėjui B. F. buvo perduoti ir visi nekliudomam bei tinkamam jo eksploatavimui bÅ«tini dokumentai. Taigi, tuo metu, kai Vokietijoje 2015- 05-28 įvyko eismo įvykis, atsakovas jau daugiau kaip mėnesį nebuvo transporto priemonės savininkas ir neturėjo pareigos sudaryti draudimo sutartį TVPCAPDÄ® nustatyta tvarka. Kadangi ieÅ¡kovas atsakovo tariamÄ pareigÄ atlyginti nuostolius regreso tvarka grindžia tuo, kad 2015-05-28 eismo įvykio Vokietijoje metu transporto priemonės savininku VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje buvo nurodytas atsakovas, nori paminėti, jog nuosavybės teisių perėjimo fakto atsakovas neįregistravo todėl, kad buvo įsitikinęs, jog pats pirkėjas pasirÅ«pins tinkamu savo nuosavybės teisių į transporto priemonę iÅ¡vieÅ¡inimu.

Juo labiau, kad automobilio perleidimo B. F. metu, pastarasis buvo raÅ¡tu informuotas apie tokiÄ savo pareigÄ , kaip ir apie tai, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galioja tik iki 2015-05-22. Kartu su visais transporto priemonės dokumentais B. F. buvo perduotas ir BTA draudimo polisas Nr. AJA6235662. Vien tai, kad VÄ® „Regitra“ nebuvo pakeisti transporto priemonės savininko duomenys, dar nesudaro pagrindo teigti, kad 2015-05-58 eismo įvykio metu automobilio savininku buvo bÅ«tent atsakovas.

Pabrėžė, jog ieÅ¡kovui yra žinomi eismo įvykį sukėlusio ir transporto priemonės savininku esančio B. F. asmens duomenys, todėl jis turi visas galimybes iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ jo, o ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turės įdėti daugiau pastangų tam pasiekti, nesudaro pagrindo reikÅ¡ti nepagrįstÄ ieÅ¡kinį atsakovui. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 130 str.). Ä® teismo posėdį ieÅ¡kovo atstovas neatvyko, pateikė teismui praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant (t. 3, b.l. 8-11).Teismo posėdžio metu atsakovas A.

M. nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis. Papildomai pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriose nurodė, kad VÄ® „Regitra“ patvirtintos formos pirkimo-pardavimo sutartį jis raÅ¡tu iÅ¡vertė B. F. į anglų kalbÄ , o pastarasis pasiėmęs savo asmens dokumentÄ , asmens duomenis į sutartį įrašė pats ir jÄ pasirašė. Nurodė, kad įspėjo pirkėjÄ , kad automobilis privalomuoju draudimu draustas tik vienam mėnesiui, ir kad jis turi nuvažiuoti ir perregistruoti jį VÄ® „Regitra“.

Nurodė, kad sužinojęs apie įvykį, pats ėmėsi veiksmų surasti automobilio pirkėjÄ , ieÅ¡kojo jo Kauno esančiose aukÅ¡tojo mokslo įstaigose, tačiau studentų sÄ raÅ¡uose jo nebuvo. Tuomet kreipėsi į UAB „Corporo Group“, kuri pateikė informacijÄ iÅ¡ Ispanijos, kurios pagrindu galima identifikuoti automobilį nupirkusį ir autoįvykį sukėlusį asmenį.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

Ä® teismo posėdį trečiasis asmuo B. F. neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 130 str.). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. (atsakovo sutuoktinė) paaiÅ¡kino, kad 2015 metais balandžio 24-25 dienomis prie jų namų atvyko automobilio pirkėjas – juodaodis, žemo Å«gio, stambaus sudėjimo. Jis atvyko su kitu juodaodžiu, automobiliu lietuviÅ¡kais numeriais. Vyras paaiÅ¡kino, kad pardavė savo automobilį Å¡iam asmeniui.

 Ieškinys atmestinas  Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vokietijoje 2015 m. gegužės 28 d. dėl transporto priemonės Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens B. F. kaltės įvyko eismo įvykis (t 1, b. l. 85-94,) kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonė, įvykio metu buvo registruota VĮ „Regitra“ atsakovo A. M. vardu (t.1, b.l. 156) ir įvykio dienai ji nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t.1, b.l. 155; t.2, b.l. 5-6).

ŽalÄ administravo ir nukentėjusiam asmeniui atlygino eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutshes Buro Grune Karte E.V.) ir vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 str., sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ atlyginti nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ , sumokėjo jam 8437,98 Eur dėl transporto priemone Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos (t.1, b.l. 10-125).

IeÅ¡kovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamÄ sumÄ , atlygino padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias iÅ¡laidas ir įgyvendindamas įstatymo suteiktÄ regreso teisę, raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas sumokėti ieÅ¡kovui 8437,98 Eur (t.1, b.l. 126). Atsakovas A. M. reikalaujamos sumos nesumokėjo, dėl ko ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .  Dėl atsakingo už žalos padarymÄ asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.

  IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad transporto priemonė Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. buvo registruota atsakovo A. M. vardu vardu ir iÅ¡registruota 2015 m. birželio 22 d. (t1, b. l. 9, 156; t.2, b.l. 18). Byloje pateikta minėto automobilio Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 206-0398342, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas A. M. 2015 m. balandžio 23 d. atliko automobilio techninę apžiÅ«rÄ (t. 2, b.l.

4) bei Ä®prastinės TPVCAPD draudimo sutarties polisas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kas atsakovas A. M. 2015 m. balandžio 23 d. apdraudė minėtÄ automobilį privalomuoju draudimu, kuris galiojo iki 2015 m. gegužės 22 d. (t.2, b.l. 5,6). IÅ¡ byloje esančios UAB „Vertikali Medija“ pažymos matyti, kad atsakovas A. M. 2015-04-23 interneto svetainėje www.autogidas.lt patalpino skelbimÄ dėl nurodyto automobilio Volkswagen Golf III pardavimo (tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis skelbime nurodytu atsakovo telefono numeriu, elektroninio paÅ¡to adresu ir skelbime nurodyta automobilio specifikacija) (t.2, b.l. 2,3).  Byloje pateikta 2015 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad A.

M. parduoda, o B. F. perka transporto priemonę automobilį Golf III, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 42). Teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje įtraukė B. F. (t 2 b. l. 52,53). Pažymėtina, kad tiek atsakovas A. M., tiek bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes nustatyti B. F. buvimo vietÄ (t. 2, b.l. 9-17; 58-124), tačiau to nepavykus padaryti, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

 Remiantis LR CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga. Ä®rodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Remiantis LR CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Vadovaujantis LR CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 23 str., biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, nejvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Atitinkamai, pagal TPVCAPDÄ® 4 str. 2 d., už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 str. nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

Taigi, pareigÄ atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turi tik arba jÄ sukėlęs asmuo, arba transporto priemonės savininkas. IÅ¡ byloje esančių Vokietijos draudikų biuro pateiktų dokumentų nustatyta, kad autoįvykio įvykusio 2015-05-28 Vokietijoje kaltininkas yra trečiasis asmuo B. F. (t.1, b.l. 86-94), todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar atsakovas A. M. turėjo pareigÄ sudaryti draudimo sutartį, ar jis įvykio dienai buvo transporto priemonės savininku. LR CK 1.75 str., kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 d. nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ .

Taigi net įstatymu negali bÅ«ti nustatyta visų sandorių privaloma teisinė registracija. Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (LR CK 4.47 str. 1 p.). Automobilis gali bÅ«ti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 ir kt.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-7-300/2010 aiÅ¡kindama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tokio pobÅ«džio bylose nurodė, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku ir teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigÄ grÄ Å¾inti Biurui Å¡io nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , gali gintis sandorio sudarymo faktu.

Kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų įtraukta kita sandorio Å¡alis ir bÅ«tų pateikti įrodymai patvirtinantys automobilio pardavimÄ . Toje pačioje nutartyje pažymėta, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, turi pareigÄ pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimÄ patvirtinančius įrodymus. Tais atvejais, kai LR CK ar kituose įstatymuose nenustatyta nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių raÅ¡ytinės formos ar registravimo, Draudiko biuro LR TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktÄ , t. y. paneigti registro duomenis, o Draudiko biuras gali ginčyti Å¡io atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti. Taip pat pažymėtina, kad registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimÄ kitam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik pateikė teismui raÅ¡ytinę transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir asmens, kuriam pardavė automobilį duomenis – vardÄ , pavardę, gimimo metus, asmens kodÄ , gimimo vietÄ ir t.t., bet ir pats ėmėsi aktyvių veiksmų nurodytam asmeniui B. F. surasti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2015-04-24, yra įraÅ¡yti pirkėjo B. F. asmens duomenys, kurie sutampa su Vokietijos Draudikų biuro nurodytais autoįvykio kaltininko duomenimis ir byloje esančiais UAB „Corporo Group“ ataskaitoje Nr. KL-44/2016 nurodytais asmens duomenimis (t.2, b.l. 16), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad toks asmuo iÅ¡ tiesų egzistuoja ir daro iÅ¡vadÄ , kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta atsakovo jau po įvykio, tikslu iÅ¡vengti atsakomybės dėl autoįvykiu padarytos žalos.

FaktÄ , kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta iÅ¡ tikrųjų ir jos pagrindu atsakovas perleido automobilio nuosavybės teisę trečiajam asmeniui B. F., taip pat patvirtina ir byloje esantys kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2015-04-23 atlikta automobilio techninė apžiÅ«ra ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡raÅ¡ytas automobilio privalomojo draudimo liudijimas/polisas (t.2, b.l. 4-6), 2015-04-23 svetainėje www.autogidas.lt patalpintas skelbimas apie nurodyto automobilio pardavimÄ (t.2, b.l. 2,3). Minėti įrodymai patvirtina atsakovo ketinimÄ parduoti automobilį ir visų Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ kartu su paties atsakovo bei liudytojos D.

M. paaiškinimais, yra pakankamas pagrindas teismo išvadai apie tai, jog atsakovas 2015-04-24 rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, perleido automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises trečiajam asmeniui B. F., todėl nuo pardavimo momento neprivalėjo rūpintis transporto priemonės privalomojo draudimo sutarties sudarymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, perleisdamas nuosavybės teises į automobilį, elgėsi apdairiai ir rūpestingai – kaip jau buvo minėta, automobilį jis pardavė su dar mėnesį (iki 2015-05-22) galiojusiu privalomuoju draudimu.

Tai, kad atsakovas neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio pardavimo fakto, nepaneigia automobilio perleidimo B. F. nuosavybėn fakto. Pažymėtina, kad 2015-04-24 pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl konstatuotina, kad nuo 2015-04-24 už automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ buvo atsakingas B. F..  Teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui LR CPK 45 str. tvarka apsispręsti dėl tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje, tačiau ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo keisti nėra pagrindo; bendraatsakovu B.

F. taip pat neprašė įtraukti (t.2, b.l. 179, 182, 183), todėl teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės su ieÅ¡kovo reikalavimais atsakovui A. M..    Kadangi, kaip buvo paminėta, atsakovas A. M. nebuvo nei 2015-05-28 autoįvykio kaltininku nei automobilio savininku, privalėjusiu rÅ«pintis privalomojo draudimo sutarties sudarymu, jam nekyla pareiga regreso tvarka atlyginti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kinys netenkintinas.    Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikÅ¡mės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.    LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 872,60 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias pagrindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (t.2, b.l. 29-33; 129-131; 168170; t.3, b.l. 1-3), todėl nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas             n u s p r e d ž i a:  IeÅ¡kinį atmesti.         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j.a.k. 125709291, 872,60 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

             Teisėja                                                                                                        Diana Jankienė