aa1e84fc-d1b7-41e5-abe4-502ea00decfa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-297-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01522-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos:35.5; 63.1; 114.4; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino,sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovo atstovui advokatui Mantui Å riupÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vibo-ja“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9352-584/2012 pagal S. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vibo-ja“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 108 397 Lt skolai grÄ Å¾inti. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis V. B. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido jai 51 procentÄ atsakovės akcijų. IeÅ¡kovė paskolino atsakovei 2010 m. lapkričio 9 d. – 20 000 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0152), 2010 m. lapkričio 11 d. – 3 000 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0153), 2010 m. lapkričio 12 d. – 10 000 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0154), 2010 m. lapkričio 16 d.

– 3 740 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0155), 2010 m. lapkričio 17 d. – 11 800 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0156), 2010 m. lapkričio 19 d. – 2 100 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0158), 2010 m. lapkričio 24 d. – 7 000 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0159), 2010 m. lapkričio 26 d. – 27 877 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0160), 2010 m. lapkričio 29 d. – 8 900 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0162), 2010 m. gruodžio 27 d. – 1 500 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0166), 2011 m. sausio 12 d.

– 1 520 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0167), 2011 m. sausio 24 d. – 340 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0168), 2011 m. sausio 25 d. – 1 500 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0169), 2011 m. vasario 2 d. – 400 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0170), 2011 m. vasario 4 d. – 4 100 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0073), 2011 m. kovo 16 d. – 820 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0173), 2011 m. kovo 23 d. – 3 800 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0074), iš viso 108 397 Lt. Kasos pajamų orderiai atitinka paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus.

Atsakovė privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei paskolintÄ sumÄ , tačiau nepagrįstai atsisako tai padaryti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 108 397 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 792 Lt žyminio mokesčio, 1 725 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei 2 376 Lt žyminio mokesčio, 13,28 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Nustatė, jog Å¡alys nesudarė raÅ¡ytinės sutarties.

Sprendė, kad atsakovė raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė teiginių, jog ieÅ¡kovės perduoti pinigai yra atsiskaitymas už atsakovės suteiktas paslaugas Wesmor Industry LTD, pažymėjo, kad atsiskaitymai tarp įmonių turi bÅ«ti vykdomi nustatyta tvarka vykdant tarpbankinius pavedimus arba kitomis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonėmis, aiÅ¡kiai įvardinant piniginių lėšų davėjÄ ir jų gavimo pagrindÄ (CK 6.929 str.). PastarÄ jį atsakovės argumentÄ atmetė kaip neįrodytÄ ir dėl to, kad paskolos suteikimo atsakovei laikotarpiu ieÅ¡kovė nėjo direktorės pareigų Wesmor Industry LTD bendrovėje.

Nustatė, kad nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2011 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovei įneÅ¡ant pinigus kasos pajamų orderiais, atsakovės darbuotojai juose 17 kartų nurodė, jog tai akcininkės paskola apyvartinėms lėšoms. Konstatavo, kad joks asmuo be atsakovės valios negali daryti įtakos įmonės finansiniuose dokumentuose raÅ¡omiems duomenims apie priimamų pinigų pagrindÄ bei jų Å¡altinį. Sprendė, kad įstatymų nustatyta tvarka pareiga deklaruoti paskolÄ negali bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovei.

Atsakovės argumentus dėl kasos pajamų orderių neatitikimo raÅ¡ytinės paskolos sutarties formos ir turinio reikalavimams atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad paskolos santykių egzistavimo faktas yra įrodytas kitais įrodymais (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Sprendime konstatuota, jog Å¡alys Å¡ioje byloje nesudarė raÅ¡ytinės sutarties, todėl ieÅ¡kinys patenkintas pažeidžiant CK 6.871 straipsnio 1 dalį.

Nevertinta, kad atsakovės įmonė nedeklaravo pinigų kaip paskolos.Neatsižvelgta, kad kasos pajamų orderis negali bÅ«ti prilyginamas paskolos dokumentui, nes jis neatitinka paskolos sutarties formai keliamų reikalavimų, CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų skolos dokumentui. Kadangi nebuvo įgyvendintos imperatyvios nuostatos dėl paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat sumÄ , paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palÅ«kanas, jeigu nesusitarta kitaip, raÅ¡ytinės paskolos sutarties formos, pinigų perdavimo negalima laikyti paskola.

IeÅ¡kovės įneÅ¡ti pinigai atsakovės įmonės balanse buvo apskaityti kaip pinigai, nuimti iÅ¡ Wesmor Industry LTD ir įneÅ¡ti į atsakovės sÄ skaitÄ . Realiai Å¡ių pinigų nebuvo, todėl nėra paskolos sutarties dalyko.Teismo posėdžio metu buvo apklausta tik J. K., tačiau teismas neapklausė kasininkių, kurios gali paaiÅ¡kinti kasos pajamų orderių pasiraÅ¡ymo aplinkybes.Atsisakant priimti verčiamus dokumentus, buvo apribota atsakovės teisė pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais teiginį, kad ieÅ¡kovės perduoti pinigai yra atsiskaitymas už atsakovės suteiktas paslaugas Wesmor Industry LTD.

Įrodymai, kad tokie dokumentai egzistuoja ir yra verčiami, buvo pateikti teismui, tačiau teismas jų nevertino.Vertinant atsiskaitymus tarp įmonių, neteisingai interpretuotos ir cituotos CK 6.929 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.929 straipsnio 2 dalį juridiniai asmenys atsiskaito tarpusavyje tiek grynaisiais pinigais, tiek ir bankiniais pavedimais. Nepagrįstai konstatuota, jog be atsakovės valios pinigai negali būti įnešami kaip „paskola“. Atsakovės valia nebuvo išreikšta, t. y. nebuvo nei akcininkų, nei vadovo sprendimų dėl paskolos gavimo.

Darytina iÅ¡vada, kad įmonei nereikėjo papildomų apyvartinių lėšų. Pinigus kaip paskolÄ be akcininkų ar direktoriaus sprendimo, be paskolos sutarties, be vadovo sutikimo priėmė buhalterė. Pinigų, kaip paskolos, įneÅ¡imas į įmonę ir jų nedeklaravimas iÅ¡kreipia įmonės balansÄ , turto ir įsipareigojimų santykį. Taigi buhalterė, norėdama įtikinti teismÄ apie tariamÄ paskolos gavimÄ Ä¯monėje, atskleidė galimai savo pačios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Padaryta nepagrįsta iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės santykių su Wesmor Industry LTD. 2009 m. balandžio 7 d. ieÅ¡kovė pateikė atsistatydinimÄ iÅ¡ bendrovės Wesmor Industry LTD vadovo pareigų ir paskyrė įmonės vadove E. B., tačiau ieÅ¡kovė turėjo Wesmor Industry LTD iÅ¡duotÄ 2009 m. birželio 20 d.

įgaliojimÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duota kreditinė kortelė atsiskaitymams su atsakovės įmone. Ä®galiojime buvo nurodyta tikslinė pinigų panaudojimo paskirtis – atsiskaitymams su atsakovės įmone.Pažeisti rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principai. 2012 m. rugsėjo 10 d. parengiamajame teismo posėdyje nepagrįstai, motyvuojant tuo, jog tai nėra susiję su byla, netenkinti atsakovės praÅ¡ymai atidėti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡versti visi dokumentai iÅ¡ rusų kalbos, pateikti užklausimus į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie LR finansų ministerijos dėl atsakovės gautų paskolų deklaravimo, ieÅ¡kovės piniginių lėšų deklaravimo, užklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybÄ prie LR vidaus reikalų ministerijos apie ieÅ¡kovės valstybinės sienos kirtimÄ Ä¯ ir iÅ¡ Rusijos Federacijos teritorijos, Muitinės departamentÄ prie LR finansų ministerijos apie ieÅ¡kovės deklaruotas pinigines lėšas, įvažiuojant į Lietuvos Respublikos teritorijÄ .PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti (arba panaikinti sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo).

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl atsakovo pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 108 397 Lt paskolÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog, nesant raÅ¡ytinės paskolos sutarties, kurioje bÅ«tų užfiksuotas atsakovo įsipareigojimas skolÄ grÄ Å¾inti, atsakovo įmonei nedeklaravus iÅ¡ ieÅ¡kovės gautų pinigų kaip paskolos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė apie paskolinių santykių buvimÄ .

Nustatyta, kad ieÅ¡kovė pinigus atsakovei perdavė pagal kasos pajamų orderius. Juose nurodyta, kad pinigai priimti kaip akcininkės paskola apyvartinėms lėšoms. Å iuos dokumentus pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip paskolos dalyko perdavimÄ patvirtinančius įrodymus, nes pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.              Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai.

Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tai reiÅ¡kia, kad teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties Å¡alių atsiranda, kai Å¡alys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali bÅ«ti veikiamas kitų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl Å¡is veiksmas turi bÅ«ti atliekamas ir teismų aiÅ¡kinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio Å¡alies valios gauti pinigus ir juos grÄ Å¾inti pagal susitarimÄ suvaržymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008 A.

N. v. R. R.).             Nors kasos pajamų orderiuose nenurodytas atsakovės įsipareigojimas pinigus ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiausiai šį įsipareigojimÄ patvirtina pats paskolos fakto įraÅ¡as.              Atsakovės darbuotojai Å¡iuose dokumentuose septyniolika kartų nurodė, jog gaunami pinigai yra akcininkės paskola apyvartinėms lėšoms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad joks asmuo įmonės finansiniuose dokumentuose be atsakovės valios negali fiksuoti pinigų gavimo pagrindo ir juos sumokančio bei gaunančio asmens teisinio santykio.

Apeliantė kitais įrodymais nenuginčijo Å¡ių įrašų ir liudytojos buhalterės J. K. parodymų, patvirtinančių pinigų priėmimo faktÄ ir jų naudojimÄ Ä¯monės apyvartai. Teigia, kad liudytojomis teismas neapklausė kasininkų, tačiau toks praÅ¡ymas teismui nebuvo pateiktas.              Formuodamas praktikÄ teismų pareigos teisinės ginčo kvalifikacijos klausimu panaÅ¡iose bylose, kasacinis teismas yra pažymėjęs, „...kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti Å¡alis siejančius teisinius santykius.

Pažymėtina tai, kad tinkamam Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikÅ¡mingas ne tik ieÅ¡kovo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kiama pozicija dėl reiÅ¡kiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų Å¡alis siejančius teisinius santykius, bylÄ nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių – ieÅ¡kovo – iÅ¡dėstoma pozicija. IÅ¡samus ir teisingas Å¡alis siejančių teisinių santykių spektras gali bÅ«ti identifikuotas bÅ«tinai įvertinus ir kitos ginčo Å¡alies – atsakovo – pozicijÄ (atsakovo atsikirtimus į ieÅ¡kinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011 pagal ieÅ¡kovės N. S. ieÅ¡kinį atsakovui A.

G., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui dėl lėšų grÄ Å¾inimo).              NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu atsakovė grindė tuo, kad ieÅ¡kovė įmonės Wesmor Industry LTD, kuri yra įregistruota JAV Kolorado valstijoje, buvo įgaliota atsiskaityti su atsakove už pastarosios suteiktas pervežimo paslaugas, paimant pinigus iÅ¡ Wesmor Industry LTD sÄ skaitos ir grynaisiais sumokant į atsakovės kasÄ , t.y. atsakovė teigė, jog kasos pajamų orderiuose nurodytas paskolos sandoris yra apsimestinis, sudarytas atsiskaitymo tarp įmonių sandoriui pridengti (CK 1.86 straipsnis).

Taigi tam, kad ieškinio pagrindu nurodomas paskolos sandoris būtų kvalifikuotas kaip apsimestinis, atsakovas turėjo pareikšti priešieškinį arba paskolos įrašus kasos pajamų orderiuose nuginčyti kitoje byloje (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Nesant priešpriešinio atsakovės reikalavimo negalima konstatuoti, kad paskolos įrašas dengia atsiskaitymo sandorį tarp juridinių asmenų - toks vertinimas sukeltų atitinkamas teises ir pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui Wesmor Industry LTD, kuriam reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti.

Apie bÅ«tinumÄ pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atsakovė žinojo, Å¡ios teisės nerealizavo (t. 1 b.l. 97), todėl tokia jos pozicija laikytina patvirtinančia, jog kasos pajamų orderiais gauta akcininkės paskola reiÅ¡kia ir gavėjos įsipareigojimÄ paskolÄ grÄ Å¾inti. Tokį įsipareigojimÄ papildomai įrodo ir aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės įmonės vadovas sutiko tenkinti dalį ieÅ¡kovės reikalavimų (t. 1 b.l. 69, 96).              Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir vertinti su sandorio ginčijimu susijusius įrodymus (tuo pačiu pagrindu juos atsisakyta priimti apeliacinės instancijos teisme).

Nesant atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, kaip neturintis reikÅ¡mės nevertintinas apeliacinio skundo argumentas dėl juridinių asmenų atsiskaitymo bÅ«do. Už tai, kad atsakovės įmonė iÅ¡ ieÅ¡kovės priimtų pinigų nedeklaravo kaip paskolos, ieÅ¡kovė nėra atsakinga. Apeliacinio skundo argumentÄ , jog pinigai nebuvo realiai sumokėti, atsakovės atstovas paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad, jei pastarasis faktas ir nebÅ«tų pripažintas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pinigų priėmimÄ patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai).

Argumentas, kad ieÅ¡kinio dalyku esančios sumos įmonės balanse buvo apskaitytos kaip pinigai, gauti iÅ¡ įmonės Wesmor Industry LTD, yra neįrodytas. Atsakovė savo finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Antra vertus, jei tokia apskaita ir bÅ«tų, jos formavimas nuo ieÅ¡kovės nepriklausė. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės gavo tokius pinigų priėmimo dokumentus, kokiais ir grindžia reikalavimÄ priteisti paskolintus pinigus.

Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, kad nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir nenustačiusi CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti, pakeisti ar perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 320 straipsnio antroji dalis, 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

IÅ¡ atsakovės priteistinos 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vib-oja“ 8 (aÅ¡tuonis) Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Teisėjai             Jolita Cirulienė              Virginija Gudynienė              Gintautas Koriaginas             Â