aa1e8417-de7f-460f-8ddb-74ff7a48ddea · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-486-440/2018 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02310-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.20.4.; 3.1.7.11. ;3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;                           (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 25 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Desaitas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Desaitas“ ieÅ¡kinį atsakovui O.

Č. dėl nuostolių atlyginimo, Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Desaitas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo O. Č. 169 Eur nuostolių, penkis procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas O. Č. (toliau – atsakovas) elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Desaitas“ (toliau- ir ieÅ¡kovė) paklausimu dėl pigiausių kelto bilietų iÅ¡ Stokholmo ar Ninashamo į RygÄ ar Ventspilį, rugsėjo 1-4 dienomis.

Atsakovas elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad nori įsigyti bilietÄ iÅ¡ Stokholmo į RygÄ rugsėjo 3 dienÄ , nurodydamas keleivių asmens duomenis bei automobilio valstybinius numerius. Atsakovas nurodė, kad apmokėjimÄ atliks bankiniu pavedimu. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovas atsakovo nurodymu nupirko kelto bilietÄ ir pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 169 Eur sumai. Atsakovas pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Ä¯sipareigojo apmokėti už kelto bilietÄ tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau to nepadarė ir liko skolingas ieÅ¡kovei minėtÄ 169 Eur sumÄ . 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros apmokėjimo, tačiau atsakovas į raginimÄ nereagavo.

Atsakovas savo prievolės neįvykdė, todėl 2017m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paÅ¡tu pakartotinai ragintas geruoju atsiskaityti už suteiktas paslaugas. IeÅ¡kovė teigia, jog atsakovas vengia prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir ignoruoja ieÅ¡kovės teisėtus reikalavimus dėl įsiskolinimo likvidavimo. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles, t. y. neapmokėjo jam pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros už suteiktas paslaugas ir neinformavo paslaugos teikėjo (ieÅ¡kovės) apie pasikeitusias aplinkybes, tuo pažeisdamas Å¡alių pareigÄ kooperuotis.

Ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur yra įtvirtinta paslaugos sutarties samprata, 6.200 straipsnio 2 dalimi, 6.38 straipsnio 3 dalimi, 6.63 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas O. Č. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra pateikęs savo valios sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, t. y. pirkti kelto bilietus būtent iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Desaitas“. Ieškovė yra vieša bendrovė teikianti turizmo paslaugas kelionių srityje ir turinti vienuolikos metų patirtį šioje srityje, savo lėšomis pirkdama kelto bilietus, privalėjo suvokti savo veiksmų ir rizikos esmę, kadangi jai kaip verslininkei keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai.

Be to teikdama pasiÅ«lymÄ , ieÅ¡kovė turėjo nurodyti, kokios bus neapmokėjimo pasekmės, taip pat nenurodė, kad bilietas jau buvo apmokėtas pačios ieÅ¡kovės. Jokios informacijos ieÅ¡kovės internetiniame tinklalapyje paslaugų pirkėjui (klientui) apie sutarties įsigaliojimÄ pateikta nėra. PanaÅ¡ias paslaugas teikiantys asmenys savo klientus, t. y. paslaugos vartotojus, su taisyklėmis supažindina vieÅ¡ai. Paslaugų teikimo sutartis su ieÅ¡kove nebuvo sudaryta, kadangi ieÅ¡kovės pateiktas pasiÅ«lymas (oferta) atsakovo nebuvo priimtas (akceptuotas), t. y. nesumokėta.

Nesant tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės sutartinių santykių, negali atsirasti sutartinė atsakomybė, todėl reikalauti atlyginti nuostolius iÅ¡ atsakovo nėra jokio teisinio pagrindo.Nurodė, kad su savo pažįstamu V. S. 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo Norvegijoje ir 2017 m. rugsėjo 1-4 dienomis ketino grįžti į LietuvÄ jÅ«ros keltu iÅ¡ Stokholmo per RygÄ ar Ventspilį. Atsakovas O. Č. 2017 m. rugpjūčio 24 d. paprašė savo Lietuvoje gyvenančiÄ seserį I. Č. sužinoti jÅ«rų kelto bilietų kainas ir atsiųstų bilietų rezervavimo paslaugas teikiančių bendrovių (tarpininkų) gautus pasiÅ«lymus.

I. Č. atsiuntė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės ir IÄ® „Laivė“ gautus pasiÅ«lymus. Atsakovas Å¡iuos pasiÅ«lymus perdavė V. S., kuris iÅ¡ banko sÄ skaitos apmokėjo IÄ® „Laivė“ gautÄ pasiÅ«lymÄ dėl jÅ«rų kelto bilietų. Atsakovas nevedė derybų dėl paslaugų sutarties su ieÅ¡kove, o I. Č. nėra nurodęs nei žodžiu nei raÅ¡tu sudaryti su ieÅ¡kove paslaugų sutartį ir/ar apmokėti kelionės bilietus. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kove matyti, kad buvo pateiktas tik pasiÅ«lymas dėl kelto bilieto užsakymo, o ne sÄ skaita pirkti kelto bilietÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Desaitas“ atsakovui O. Č. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas.Ä®vertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė UAB „Desaitas“ teikė paslaugÄ , susijusiÄ su kelto bilietų pardavimu, organizavo, kontroliavo Å¡io bilieto pardavimÄ , teikė informacijÄ apie persikėlimus keltu, nors Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės sutarties, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Vertino tai, kad ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo, verslininkė, kuri teikė atlygintines paslaugas fiziniams asmenims, kurie jomis naudojosi asmeniniais, o ne komerciniais tikslais, todėl sprendė, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip vartojimo. Ä®vertinęs UAB „Desaitas“ vieÅ¡oje erdvėje pateiktÄ informacijÄ apie jų teikiamas paslaugas, konstatavo, kad UAB „Desaitas“ sutartis su klientais sudarinėja nuotoliniais bÅ«dais naudojant ryÅ¡io priemones.

Teismas spręsdamas klausimÄ , ar ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė jai tekusiÄ informavimo pareigÄ , vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) XXXV skyriaus teisės normomis, reglamentuojančiomis atlygintinių paslaugų teikimÄ (CK 6.716-6.719 straipsniais), tačiau ir CK XVIII1 skyriaus teisės normomis, reglamentuojančiomis vartojimo sutarčių reguliuojamus teisinius santykius (CK 6.2281, 6.228 6, 6.2287, 6.2288 straipsniai) ir konstatavo, kad vartotojas, t. y. atsakovas, kuriam buvo teikiamos jo neužsakytos paslaugos neturi ir pareigos už tai mokėti.

Pažymėjo, kad UAB „Desaitas“ internetiniame tinklapyje paslaugų pirkėjui (klientui) apie sutarties įsigaliojimÄ pateikta nėra, nors panaÅ¡ias paslaugas teikiantys asmenys savo klientus, t. y. paslaugos vartotojus, su taisyklėmis supažindina vieÅ¡ai. Teismas, ieÅ¡kovės teiginį, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, atmetė kaip neįrodytÄ . Teismas nustatė, kad atsakovas O. Č. su savo pažįstamu V. S. 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo Norvegijoje ir 2017 m. rugsėjo 1-4 dienomis ketino grįžti į LietuvÄ jÅ«ros keltu iÅ¡ Stokholmo per RygÄ ar Ventspilį.

Atsakovas 2017-08-24 paprašė savo Lietuvoje gyvenančiÄ seserį I. Č., kad sužinotų jÅ«rų kelto bilietų kainas ir atsiųstų bilietų rezervavimo paslaugas teikiančių bendrovių (tarpininkų) gautus pasiÅ«lymus. I. Č. atsiuntė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės ir IÄ® „Laivė“ gautus pasiÅ«lymus. Atsakovas Å¡iuos pasiÅ«lymus perdavė V. S., kuris iÅ¡ banko sÄ skaitos apmokėjo IÄ® „Laivė“ gautÄ pasiÅ«lymÄ dėl jÅ«rų kelto bilietų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nevedė jokių derybų dėl paslaugų sutarties su ieÅ¡kove, be to I.

Č. nėra nurodęs nei žodžiu nei raÅ¡tu sudaryti su ieÅ¡kove paslaugų sutartį ir/ar apmokėti kelionės bilietus. Atsakovas savo seseriai tokio įgaliojimo nesuteikė ir ji jo neturėjo, todėl atstovauti jam negalėjo. Teismas sprendė, kad buvo pateiktas tik pasiÅ«lymas, o ne sÄ skaita dėl kelto bilieto užsakymo dviejų asmenų vardu: atsakovo O. Č. ir V. S.. Nurodė, kad V. S. nėra į bylÄ Ä¯trauktas atsakovu, todėl teismas, sutiko su atsakovo atstovo iÅ¡sakytais argumentais, kad nesant byloje tinkamam atsakovui bei tarp atsakovo O.

Č. ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Desaitas“ sutartinių santykių, negali atsirasti ir sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas sprendė, kad reikalauti atlyginti nuostolius iÅ¡ atsakovo nėra jokio teisinio pagrindo, dėl to ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Desaitas“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nustatė klaidingas ir niekuo nepagrįstas faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Desaitas“ sutartis su klientais sudarinėja nuotoliniais bÅ«dais naudojant ryÅ¡io priemones. VieÅ¡ojoje erdvėje tinklapio turizmas.lt esanti bendro pobÅ«džio informacija apie juridinio asmens veiklÄ neįrodo nuotolinio sutarčių sudarinėjimo fakto, be to ieÅ¡kovas neturi savo tinklalapio ir specialios pardavimo platformos, todėl nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikytos nuostatos dėl informavimo pareigos ieÅ¡kovui pagal CK 6.2281, 6.2286, 6.2287, 6.2288 straipsnių nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vartotojui buvo teikiamos jo neužsakytos paslaugos. Atsakovas užsakė paslaugas per savo seserį I. Č., tokia situacija galima, jos atstovavimo santykių neneigia ir pats atsakovas, todėl pareiga atlyginti ieÅ¡kovo nuostolius tenka atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas teigė, jog yra sudaryta sutartis, tačiau jos nepateikė. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra.

Vien tai, kad sutartis nesudaryta raÅ¡ytine forma neatleidžia atsakovo nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Liudytoja I. Č. patvirtino, kad gavo sÄ skaitÄ už paslaugas ir jÄ persiuntė broliui, kuris pamirÅ¡o jÄ apmokėti. Å alys susitarė dėl keltų bilietų įsigijimo, ir nors atsakovas pirko bilietÄ kaip fizinis asmuo, tačiau tai darė nebe pirmÄ kartÄ , jo supratimas apie sandorius yra platesnis nei vidutinio vartotojo, ir elgtis jis turėjo rÅ«pestingai, todėl Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti taikytinos CK nuostatos, reguliuojančios atlygintinį paslaugų teikimÄ , o ne vartojimo teisinius santykius.

Atsakovas O. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Esamam ginčui privalo bÅ«ti taikomos CK nuostatos reguliuojančios vartojimo teisinius santykius (CK 6 knygos XVIII-1 skyrius), kadangi ieÅ¡kovas verslo tikslais tarpininkauja parduodant keltų bilietus, o atsakovas ketino kelto bilietus įsigyti asmeniniais tikslais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas sutartis su klientais sudarinėja nuotoliniais būdais naudojant ryšio priemones. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ieškovui padaręs žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vartotojas, t. y. atsakovas, kuriam buvo teikiamos jo neužsakytos paslaugos neturi pareigos už tai mokėti. Teismas k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

  Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje ginčas kilo dėl paslaugų suteikimo bei nuostolių atlyginimo už suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Č. elektroniniu paÅ¡tu 2017 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę UAB „Desaitas“ su paklausimu dėl pigiausių kelto bilietų iÅ¡ Stokholmo ar Ninashamo į RygÄ ar Ventspilį, rugsėjo 1-4 dienomis, 1 lengvasis automobilis ir 1 keleivis. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovės darbuotoja atsakė į I. Č. paklausimÄ , pateikdama kelionės laikÄ , vietÄ , kainas.

I. Č. atsakė ieÅ¡kovei, kad norės įsigyti bilietus iÅ¡ Stokholmo į RygÄ rugsėjo 3 dienÄ , nurodydama keleivių asmens duomenis bei automobilio valstybinius numerius: (duomenys neskelbtini) keleiviai O. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), V. S., gimęs (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės darbuotoja 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsiuntė paklausimÄ , kuriuo teiraujamasi kaip bus apmokama už paslaugÄ . Buvo nurodyta, kad apmokėjimas už bilietÄ bus atliktas pavedimu. IeÅ¡kovė už suteiktas paslaugas 2017 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡rašė atsakovui O.

Č. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas O. Č. turėjo sumokėti ieÅ¡kovei 169 Eur sumÄ . 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros apmokėjimo. 2017 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovės darbuotoja informavo, kad vis dar negautas pavedimas už įsigytÄ kelionės bilietÄ . TÄ pačiÄ dienÄ elektoriniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) iÅ¡siųstas dar vienas praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, jog laukiama sÄ skaitos apmokėjimo, kuris turėjo bÅ«ti atliktas rugpjūčio 24 d., o bilieto nepanaudojimas nėra argumentas neapmokėti susidariusios sumos, konkliudentiniais veiksmais patvirtinta, jog reikalingas Å¡is bilietas, nes buvo teirautasi kaip reikia apmokėti sÄ skaitÄ už kelto bilietÄ ir gauta sÄ skaita faktÅ«ra.

Sandorio nevykdymo atveju bus kreiptasi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. 2017 m. rugpjūčio 26 d. I. Č., taip pat kreipėsi elektroniniu paÅ¡tu į IÄ® kelionių organizatorių „Laivė“ su paklausimu kelto bilietų iÅ¡ Stokholmo į RygÄ , rugsėjo 1-4 dienomis, 1 lengvasis automobilis ir 2 keleiviai. TÄ pačiÄ dienÄ IÄ® kelionių organizatorė „Laivė“ atsakė į I. Č. paklausimÄ nurodydama kelionės datas ir kainas. I. Č. elektoriniu laiÅ¡ku atsakė kelionių agentÅ«rai, jog nori bilieto iÅ¡ Stokcholmo į RygÄ rugsėjo 3 diena, nurodydama keleivių asmens duomenis bei automobilio valstybinius numerius: (duomenys neskelbtini) keleiviai O.

Č., gimęs (duomenys neskelbtini), V. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Kelionių organizatorė pateikė kelto bilietÄ (duomenys neskelbtini), kurį nurodė apmokėti iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. 19.45 val., informavo, jog laiku negavus mokėjimo arba mokėjimo kopijos bilietas anuliuojamas be atskiro įspėjimo. 2017 m. rugpjūčio 27 d. kelto bilietas (duomenys neskelbtini) apmokėtas V. S. vardu. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme, kÄ patvirtina garso įraÅ¡as liudytoja I.

Č. paaiÅ¡kino, kad brolis O. Č. paprašė pasidomėti kuo pigesniais keltų bilietais, ji parašė į UAB „Desaitas“ dėl pigiausių kelto bilietų ir jie jai atsiuntė duomenis. Broliui tiko, pasakė, kad norėtų bilieto, tuomet nusiuntė brolio ir jo draugo bei automobilio duomenis. Ä®monė jai parašė, kad užsakys ir atsiųs sÄ skaitÄ apmokėjimui. ViskÄ , kÄ jai atsiuntė iÅ¡ UAB „Desaitas“ ji persiuntė broliui, persiuntė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Brolis paskambino ir pasakė, kad neapmokėjo sÄ skaitos.

Tuomet ji manydama, kad baigėsi bilietų rezervacijos laikas skambino į įmonę bet buvo Å¡eÅ¡tadienis, jai prisiskambinti nepavyko, todėl, kad nepabrangtų bilietai, kreipėsi į kitÄ Ä¯monę ir bilietus nupirko. Liudytoja nurodė, kad kreipiantis į kitas įmones bilietai bÅ«na rezervuojami, jei nesumokama iki nurodyto laiko rezervacija atÅ¡aukiama. Å iuo konkrečiu atveju ji bilietus rezervavo. Atsakovas nurodė, kad jis nevedė derybų dėl paslaugų sutarties su ieÅ¡kove, o I. Č. nenurodė nei žodžiu nei raÅ¡tu sudaryti su ieÅ¡kove paslaugų sutartį ar apmokėti kelionės bilietus.

Jo vertinimu buvo pateiktas tik pasiÅ«lymas dėl kelto bilieto užsakymo, o ne sÄ skaita pirkti kelto bilietÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. Liudytoja K. N. teismo posėdžio metu parodė, kad kelto bilietÄ užsakė jos kolegė G. S., kuri jau nebedirba. Taip pat paaiÅ¡kino, kad užsakovė Å¡iuo atveju laikoma I. Č.. Bilietas buvo nupirktas bet nebuvo iÅ¡siųstas, nes pirmiau iÅ¡rašė sÄ skaitÄ , tik apmokėjus siunčiamas bilietas. SÄ skaitÄ iÅ¡raÅ¡ytÄ atsakovo vardu iÅ¡siuntė I. Č.. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius duomenis yra pagrindo spręsti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas O.

Č. jokių susitarimų su ieÅ¡kove, kad ji nupirks atsakovui bilietus, o jis už juos sumokės nesudarė. Byloje pateikti elektroninio susiraÅ¡inėjimo su I. Č. duomenys bei jos parodymai suteikia pagrindo spręsti, kad bilietai buvo rezervuoti. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu, teikiamų paslaugų jų pageidaujantiems klientams pardavimas, atsiskaitymo už jas kontrolė ir organizavimas, bilietų iÅ¡davimas, keitimas, informacijos teikimas ir kt. yra atlygintinų paslaugų teikimas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015).

Vertino, kad tarp Å¡alių susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Be to nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė sutartis su klientais sudarinėja nuotoliniais bÅ«dais naudojant ryÅ¡io priemones, kadangi ieÅ¡kovė neturi savo tinklalapio, nėra sukurta speciali pardavimo platforma, vieÅ¡oje erdvėje pateikta bendro pobÅ«džio informacija apie juridinio asmens veiklÄ neįrodo nuotolinio sutarčių įrodinėjimo fakto, dėl to nepagrįstai taikytos nuostatos dėl informavimo pareigos ieÅ¡kovei pagal CK 6.2281, 6.2286,6.2287, 6.2288 straipsnių nuostatas.

Apeliantas nurodo, kad interneto tinklapio turizmas.lt pateikta informacija neįrodo teismo nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė teikia konkrečias paslaugas, be to Å¡iuo atveju nėra nagrinėjamas įmonės veiklos teisėtumas, todėl nėra tikslinga plačiau apie tai pasisakyti. IÅ¡ esmės paslaugos teikėjas pats turi elgtis atidžiai, rÅ«pestingai, prisiimti atitinkamÄ rizikÄ ir pan. Paslaugos teikėjas paslaugos gavėjui, prieÅ¡ Å¡iam pateikiant užsakymÄ , jei su paslaugos gavėju, nesusitarta kitaip, turi aiÅ¡kiai, suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai pateikti visÄ reikiamÄ informacijÄ .

Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 4 dalimi, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat gali bÅ«ti priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.2281 straipsnis). CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti vartotojui paslaugas, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantis sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

Pagal vartojimo sutartį vartojimo sutarčiai yra bÅ«dingi du požymiai: pirma, prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo, antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo Å«kinės-komercinės veiklos, o savo asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiui tenkinti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė UAB „Desaitas“ vykdo verslo veiklÄ , susijusiÄ su kelionių organizavimu, keleivių vežimo bilietų platinimu ir kt. tarpininkavimo paslaugų teikimu, o atsakovas O.

Č. ketino įsigyti kelto bilietus asmeniniais tikslais, todėl nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra verslininkė, o atsakovas vartotojas, todėl Å¡alis siejusi atlygintinių paslaugų sutartis pripažintina ir vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Å¡ioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Apelianto argumentai, kad atsakovas yra anksčiau pirkęs bilietus pas ieÅ¡kovę nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, kad Å¡alių santykiams taikytini ir vartojimo teisinai santykiai.

CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga ne tik suteikti vartotojui bÅ«tinÄ , teisingÄ , iÅ¡samiÄ ir neklaidinančiÄ informacijÄ , bet ir nustatyta, kad informacija privalo bÅ«ti suteikta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Itin detalÅ«s reikalavimai dėl vartotojui pateikiamos informacijos turinio nustatyti sudarant nuotolines sutartis, ji privalo bÅ«ti suteikiama aiÅ¡kiai ir suprantamai (CK 6.2287 straipsnis). Tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Vartojimo sutarčių instituto specifika, be kita ko, pasireiÅ¡kia platesniu vartotojo teisių gynimo bÅ«dų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrÄ ja, nustatytais pagrindais.

CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.228-1 – 6.228-16 straipsniai, 6.350 – 6.370 straipsniai). Esant vartojimo paslaugų teisiniams santykiams, pareiga įrodyti, kad vartotojas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui (CK 6.228-16 straipsnio 3 dalis), t. y., nagrinėjamu atveju, paslaugos tiekimo ir paslaugos priėmimo (naudojimo) faktÄ turi įrodyti ieÅ¡kovė.

CK 6.22811 sraipsnio 10 dalies 1, 2 punktuose nurodyta, kad vartotojas neatlygina už sutaiktas paslaugas per sutarties atiskaitymo laikotarpį, jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties nustatytos informacijos, kad vartotojas turi sumokėti verslininkui pagrįstas iÅ¡laidas arba vartotojas nepateikė aiÅ¡kaus raÅ¡ymo pradėti teikti paslaugas. Kaip minėta byloje nustatyta, kad atsakovo O. Č. sesuo elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis kreipėsi į ieÅ¡kovę, teiravosi dėl pigiausių kelto bilietų iÅ¡ Stokholmo į RygÄ ar Ventspilį, 2017 m. rugsėjo 1-4 dienomis, domėjosi kelto bilietų rezervavimo paslaugas teikiančių bendrovių (tarpininkų) gautais paiÅ«lymais.

Teismo posedžio metu, atsakovo sesuo patvirtino, kad atsakovas paprašė jos gauti iÅ¡ tarpininkų paslaugas ir duomenis atsiųsti jam į NorvegijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovo sesuo nurodė ieÅ¡kovei, kad norės įsigyti bilietus iÅ¡ Stokholmo į RygÄ rugsėjo 3 dienÄ , nurodydama keleivių asmens duomenis bei automobilio valstybinius numerius ir, kad apmokėjimas bus atliktas pavedimu. IeÅ¡kovė už suteiktas paslaugas 2017 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡rašė atsakovui O. Č. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas O.

Č. turėjo sumokėti ieÅ¡kovei 169 Eur sumÄ . Minėta, kad vartotojas neatlygina už suteiktas paslaugas per sutarties atiskaitymo laikotarpį, jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsiakyti sutarties nustatytos informacijos, kad vartotojas turi sumokėti verslininkui pagrįstas iÅ¡laidas arba vartotojas nepateikė aiÅ¡kaus raÅ¡ymo pradėti teikti paslaugas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų supažindintas su sutarties įsigaliojimu ir bÅ«tų supažindintas su taisyklėmis vieÅ¡ai.

Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas), nelaikomas sutikimu pirkti bei vartotojas neturi patirti jokių papildomų iÅ¡laidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų. Å iuo atveju, nesant atsakovo nurodymų nei žodžiu, nei raÅ¡tu seseriai I. Č. pirkti kelto bilietus ar vesti derybas su ieÅ¡kove dėl kelto bilietų pirkimo, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad negali atsirasti ir sutartinė civilinė atsakomybė, dėl ko reikalauti nuostolius iÅ¡ atsakovo nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties ( susitarimo) laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokiÄ konkrečiÄ sutartį (susitarimÄ ) sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti.

Sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties ( susitarimo) turinio, ji aiÅ¡kinama pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais. AiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji jos Å¡alių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo pobÅ«dį, Å¡alių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, jÄ vykdant, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kaip minėta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Apeliacinio teismo vertinimu ieÅ¡kovė konkrečiu atveju dėl savo veiksmų privalo prisiimti rizikÄ .

Nors ieÅ¡kovė ir nurodė, kad užsakovė buvo I. Č., o į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė tik vienÄ atsakovÄ O. Č., nors buvo bilietas nupirktas ir kitam asmeniui, bet Å¡iuo atveju atsakovas sumokėjęs ieÅ¡kovei turėtų regreso teisę į kitÄ asmenį ir pan., bei kitus argumentus dėl kurių pasisakyta, teismo vertinimu ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ . Bilieto nupirkimas, sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas atsakovo vardu, jam nesudarius konkrečių susitarimų, nežinant apie konkrečias paslaugas, nesudaro pagrindo reikalauti iÅ¡ jo apmokėti 169 Eur sumÄ .

Be to, kaip minėta Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo spręsti apie bilietų rezervavimÄ , o ne susitarimÄ juos nupirkti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms nėra bÅ«tina detaliai atsakyti į kiekvienÄ apelianto argumentÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliacinio skundo argumentus yra pagrindo spręsti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi tarp Å¡alių kilusiam ginčui iÅ¡spręsti, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.        Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidųVadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nors apeliantas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau atmetus apeliacinį skundÄ , jos neatlygintinos. PraÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų priteisimo turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tu kartu su Å¡ių iÅ¡laidų dydį patvirtinančiais įrodymais (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė duomenis, kad sumokėjo 200 Eur advokatui už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktÄ , pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento.

Nagrinėjamu atveju atsakovo praÅ¡oma atlyginti advokato darbo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytos maksimalias ribos, yra pagrįsta, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas yra protingo dydžio todėl tenkintinas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Desaitas“, juridinio asmens kodas 300039928, buveinė Maironio g. 1, RadviliÅ¡kis, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 200 Eur ( du Å¡imtus eurų ) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims.

Teisėja     Vilija Valantienė