aa1e29db-46ff-4ae3-a92b-d60ab93fa59d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-625-505/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00117-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.;15.2.3.1; 59.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 14 d.KaunasKauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Žanai Jankovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei JaruÅ¡auskaitei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ferikas“ atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ferikas“, dėl žalos atlyginimo n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 3863,38 Lt žalos atlyginimo ir Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 4-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2011 m. sausio 17 d. 22.30 val. E. J. , vairuodamas UAB „Ferikas" priklausančiÄ transporto priemonę „Mercedes Benz", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , sankryžoje įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinta Å¡io automobilio priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės padangos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo sudėties, 2011 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė.

Automobilio gedimų remontas UAB „Ferikas" kainavo 4622,99 Lt. Automobilis draustas Kelių transporto priemonių draudimu, draudimo liudijimo serija Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Lietuvos draudimas". Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas" pripažino draudiminiu, todėl atlygino UAB „Ferikas" žalÄ 4622,99 Lt (nuostolio suma 9080,82 Lt sumažinta: PVM suma 1576,01 Lt, nesusiję su įvykiu sugadinimai 2881,82 Lt), susijusiÄ su automobilio gedimų remontu. Draudimo iÅ¡mokÄ AB „Lietuvos draudimas" pervedė į UAB „Ferikas" sÄ skaitÄ . CK 6.1015 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27, 13 punkte, 14 punkte konstatavo, kad draudimo įmonė, atlyginusi draudėjui eismo įvykio metu kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi regreso teisę asmeniui, atsakingam už žalÄ , nevirÅ¡ydama draudimo iÅ¡mokos sumos. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje 32 punkte nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija.

Å ios savivaldybės pareigos nustatytos ir 2004 m. vasario 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintoje Kelių priežiÅ«ros tvarkoje, kurios 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas. Minėtos Tvarkos 12.1-12.2 punktuose ir 13.4 punkte nustatyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys. Tvarkos 42 punkte nustatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka už Tvarkos reikalavimų pažeidimus ir nesiėmimÄ reikiamų priemonių įvykiui iÅ¡vengti.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas atsakingas už vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ ir saugų eismo organizavimÄ . 2011 m. rugsėjo 22 d. atsakovui buvo nusiųsta pretenzija dėl 3863,38 Lt sumos žalos atlyginimo regresinio reikalavimo pagrindu, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Taigi, Kauno miesto savivaldybė, organizuodama vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , turėjo užtikrinti, kad keliai bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, atitiktų Lietuvos standartus bei teisės normų reikalavimus.

Neįvykdęs pareigos užtikrinti, kad keliai bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, atsakovas privalo atlyginti pareiÅ¡kėjui 3863,38 Lt, kuriuos jis sumokėjo UAB „Ferikas" dėl automobilio priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės padangų remonto. Atsakovas atsiliepimu į skundÄ , o jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti (b.l.27-32). Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aiÅ¡ku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota, nei kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi bÅ«tent su ta duobe bei kodėl bÅ«tent tokio dydžio žala patirta ir pan.

Nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra jokios iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad bÅ«tent tik to pasėkoje buvo patirta pareiÅ¡kėjo nurodoma žala. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad įvažiavus į duobę buvo apgadintos padangos (iÅ¡ pridėtos 2011 m. sausio 19 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros SVA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos kainavo 810,00 Lt be PVM), tačiau tuo pačiu skundu, nenurodydamas kitų apgadinimų ir kaip jie susiję su ginčo duobe, nepagrįstai reikalauja atlyginti 3863.38 Lt žalÄ .

Taigi, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar pareiÅ¡kėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (LR civilinio kodekso 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) neteisėtų aktų.

Vien tai, kad policijos pareigÅ«nų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiÅ¡kia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ Å¾alÄ . Duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaiÅ¡ku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į duobę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini). Tokių duomenų pateikta nėra. Be to, iÅ¡tyrus tariamo įvykio aplinkybes, policijos pareigÅ«nų nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti neįžvelgus nei vienos Å¡alies atsakomybės. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki eismo įvykio, byloje taip pat nėra.

Taigi, pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinį ryšį tarp jų. Pažymėtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Nepaisant Å¡ios pareigos, pareiÅ¡kėjo skundas klaidinantis, jame nurodytos aplinkybės nesutampa su prieduose pateiktais duomenimis. Skunde nurodoma kiek kainavo remontas, tačiau iÅ¡ pridėtų dokumentų matyti, kad dalys (neaiÅ¡ku kodėl ir kaip susijusios su tariamu įvykiu) nebuvo remontuojamos, jos tiesiog pakeistos naujomis.

Kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, jis sumokėjo UAB „Ferikas" 3863,38 Lt dėl automobilio priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės padangų remonto, tačiau pridėtoje UAB „Svarslita" 2011 m. sausio 19 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje SVA Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys visiÅ¡kai kitokie (ne remontas, tiesiog naujos padangos, neaiÅ¡ku kurios pusės, kaip susijusios su tariamu įvykiu ir kaina nurodyta 810 Lt be PVM. o ne 3863,38 Lt). Kitoje pridėtoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (UAB „Radalis" 2011 m. vasario 2 d.

Serija RAD Nr. (duomenys neskelbtini)) įvardintas diskas, tačiau visiÅ¡kai neaiÅ¡ku nei kaip jis susijęs su tariamo įvykio tariama žala, nei kaip ta faktÅ«ra susijusi su skundo dalyku, ir t. t. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad reikalaujama atlyginti ne tariamai patirtÄ Å¾alÄ , o kompensuoti naujų detalių įsigijimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , sekusį iÅ¡ sudarytos draudimo sutarties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota tai, kad gali bÅ«ti kompensuojamos tik tos iÅ¡laidos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietÄ , nei į automobilio apžiÅ«rÄ , todėl mano, kad pareiÅ¡kėjas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sÄ Å¾iningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir Kauno miesto savivaldybės teisei į teisminę gynybÄ bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumui. Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaiÅ¡tingÄ (duomenys neskelbtini) bÅ«klę 2011 m. sausio 17 d., neturi, duobė tuo metu joje iÅ¡ties galėjo bÅ«ti (žiemos metas), pagrindo ginčyti skunde ir jo prieduose nurodomus automobilio sugadinimus, t. y. tai, kad jie buvo, taip pat nėra, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžtinai konstatavęs, kad tam, jog atsirastų valstybės (savivaldybės) pareiga atlyginti asmens patirtÄ turtinę žalÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik padaryta žala, bet ir kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų valstybės (savivaldybės) institucijos ar jos pareigÅ«nų veiksmų ir asmens patirtos žalos.

Teismui turi bÅ«ti pateikti konkretÅ«s įrodymai, kurie sudarytų aiÅ¡kų pagrindÄ tokio ryÅ¡io konstatavimui. Nesant byloje vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , nenustačius visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, visų pirma, numato vairuotojo pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti virÅ¡ijant leistinÄ greitį, įpareigoja vairuotojÄ atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas).

Pažymėtina, kad tomis pačiomis duobėtomis miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai. Tai patvirtina, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksniai, o ne duobės buvimas. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų.

Taigi, net ir nusprendus, kad įvykis buvo, manome, jog, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų bÅ«ti atleista dėl vairuotojo neatidumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 38 punkte numatyta, jog draudiminės iÅ¡mokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir informacijÄ , įrodančius draudiminio įvykio faktÄ ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų iÅ¡vadas.

Tų pačių taisyklių 40 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Taigi, nenustačius visų reikÅ¡mingų aplinkybių, reikalingų atsakomybei už žalÄ pagrįsti, pareiÅ¡kėjas savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui 3863,38 Lt žalos atlyginimo ir dabar nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo, tikėdamasis besÄ lygiÅ¡kai priskirti Kauno miesto savivaldybei atsakomybę dėl tariamo eismo įvykio tariamų pasekmių.

Be to, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (redakcija galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) numatytos turto vertinimo akto pasiraÅ¡ymo tvarkos.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė skundÄ tenkinti ir paaiÅ¡kino (b.l. 43-49), kad įvykio metu buvo tamsu, duobė buvo užpilta vandeniu, todėl buvo neįmanoma jos pastebėti bei nebuvo galima įvertinti duobės gylio. Be to, duobė nebuvo pažymėta. Apie įvykį buvo informuota policija, o kitÄ dienÄ buvo informuota AB „Lietuvos draudimas“.

Automobilį apžiÅ«rėjo ekspertas Gytis Gudelevičius. Remiantis eksperto aktu, kreipėsi į įmones, pirko padangas, ratlankį. Amortizatorius buvo keičiamas UAB „SILBERAUTO“. Pagal įvykio apraÅ¡ymÄ buvo sugadintas tik vienas amortizatorius, bet „Mercedes Benz“ atstovai savo iÅ¡vadose nurodė, kad esant tokiems sugadinimas bÅ«tina keisti abu amortizatorius. Buvo atliktas ratų geometrijos reguliavimas. Bendrovė už antrÄ amortizatorių nekompensavo. IÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos už padangas, ratlankio pakeitimÄ , vienÄ amortizatorių ir ratų geometrijos reguliavimÄ .

Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ferikas“ apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (b.l. 50)(ABTÄ® 75 str. 1 d.). UAB „Ferikas“ atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str. 3 d.).Skundas reikalavimo dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, o byla skundo dalyje dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ - nutrauktina.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. sausio 17 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), E. J. , vairuodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ferikas“ priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintÄ duobę ir apgadino automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2011 m. sausio 17 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiÅ«rėta (b.l. 9, prijungta administracinio teisės pažeidimo byla).

Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimo serija Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14,63,64)), 2011 m. sausio 18 d. buvo praneÅ¡ta apie minėtÄ Ä¯vykį draudimo bendrovei ir buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiÅ«ra bei suraÅ¡ytas aktas (b.l. 8). VertinimÄ atliko AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojas Gytis Gudelevičius (kilnojamojo turto vertinimo vertintojo asistento kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 000133 (b.l. 65)).

AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, iÅ¡mokėjo 4 622,99 Lt draudimo iÅ¡mokÄ UAB „Ferikas“ (b.l. 15-16). AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. rugsėjo 22 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pretenzijÄ Nr. R0001208272 dėl 3863,38 Lt žalos, tačiau atsakovas jos neatlygino (b.l. 17, 53, 70-74). CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.  Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. SistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikti teismui įrodymai dėl Kovo 11- osios gatvės, esančios Kaune, iÅ¡daužų remonto nepatvirtina, jog atsakovas veikė taip, kaip pagal jau minėtus įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t.y. neįrodė jog tinkamai vykdė Kovo 11- osios gatvės priežiÅ«rÄ , taisymÄ ir saugaus eismo organizavimÄ , kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (b.l. 53-61) (ABTÄ® 57 str. 1 d.), o pareiÅ¡kėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ferikas“ atstovės paaiÅ¡kinimai (b.l. 43-49) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ akivaizdžai įrodo ir tai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ , t.y.

E. J. , teisėtai vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į apie 50 cm skersmens bei apie 20 cm gylio jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtÄ kelio duobę, apgadino deÅ¡inės pusės priekinį ir galinį ratlankius bei abi deÅ¡inės pusės padangas (administracinio teisės pažeidimo byla, 2011 m. sausio 17 d. patrulio Mindaugo Arlausko tarnybinis praneÅ¡imas). Atsakovo atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į kelio, meteorologines sÄ lygas, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir Å¡ių nuostatų nevykdymas galėjo sÄ lygoti žalos atsiradimÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo iÅ¡tirtos. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ automobilio vairuotojo- E. J. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b.l. 9, administracinio teisės pažeidimo byla), o vairuotojo E. J. paaiÅ¡kinimas bei patrulio Mindaugo Arlausko tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, jog pastarajam važiuojant gatve saugiu greičiu (apie 30 km/h) ir įvažiavus į duobę (apie 50 cm skersmens, 20 cm gylio) jis sugadino automobilio tik deÅ¡inę dalį (pasekmių mÄ stas paneigia neatidumÄ , nerÅ«pestingumÄ , nesaugų greitį) ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes.

Pabrėžtina, kad policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡vykę į įvykio vietÄ , kur apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, jos iÅ¡matavimus, dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus. Taigi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ . Proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.).

Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, taigi galimybė pastebėti kliÅ«tį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Ä®statymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiÅ¡kėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiÅ¡kam, objektyviam jų iÅ¡tyrimui turi bÅ«ti pateikti papildomi duomenys (ABTÄ® 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).Atsakovas taip pat nesutinka ir su žalos dydžiu.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nurodo, jog įvykio metu buvo apgadintos automobilio priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės padangos, tuo tarpu UAB „Svarslita“ 2011 m. sausio 19 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje SVA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 2 padangos Michelin 245/45 R17, tačiau nenurodyta kurios pusės padangos pakeistos, kodėl buvo atliktas ne remontas, o tiesiog nupirktos naujos padangos. Be to, sÄ skaitoje nurodyta suma lygi 810 Lt, o iÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti 3863,38 Lt. Kitoje sÄ skaitoje nurodytas diskas R17, tačiau neaiÅ¡ku kaip minėtos detalės keitimas susijęs su pareiÅ¡kėjo nurodytu įvykiu.

Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ (jog nebuvo bÅ«tina atlikti ratų geometrijos reguliavimo, 1 priekinio amortizatoriaus, ratlankio keitimo, pakeisti 2 padangas) ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos (draudimo iÅ¡moka-4622,99 Lt sumažinta 759,61 Lt, kuriuos sudaro nusidėvėjimas medžiagoms (b.l.15)), nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti (b.l.8,46,47).

Ä®vertinus tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog Å¡ie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra bÅ«tini ir techniÅ¡kai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTÄ® 57 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimÄ Å¡iuo atveju sÄ lygojo bÅ«tent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas). Be to, atsakovo atstovė nurodo, kad suraÅ¡ant transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ , kurio pagrindu buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių nuostatų, tačiau Å¡ie atsakovo argumentai atmestini, nes teismui pareiÅ¡kėjo pateiktas Gyčio Gudelevičiaus vertintojo asistento kvalifikacinis pažymėjimas patvirtina, kad Å¡ių taisyklių 27 ir 29 punktų nuostatos nebuvo pažeistos.             Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai priežiÅ«rėti, remonti Kovo 11-osios gatvę, esančiÄ Kaune, bei užtikrinti saugų eismÄ joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ferikas“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir pareiÅ¡kėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas 3863,38 Lt turtinės žalos atlyginimas.              PareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡ymu atsisakė nuo skundo reikalavimo, kuriuo buvo praÅ¡oma teismo priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 38).

             Atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė sutiko, jog bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymas dėl atsisakymo nuo pareikÅ¡to skundo reikalavimo (b.l. 43-49).             PareiÅ¡kėjo atsisakymas nuo pareikÅ¡to skundo reikalavimo pateiktas iki teismui iÅ¡einant į pasitarimų kambarį, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiÅ¡kėjo ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, pareiÅ¡kėjui skundo reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės iÅ¡aiÅ¡kintinos, t. y. bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTÄ® 102 str. 3 d., 4 d.), todėl atsisakymas nuo skundo reikalavimo priimtinas, o administracinė byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (ABTÄ® 101 str. 3 p.).PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas (b.l. 4-6).

PareiÅ¡kėjas teismui yra pateikęs sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ (b.l. 20-24), kuri patvirtina iÅ¡laidas už skundo parengimÄ ir atstovavimÄ , tačiau jos pagrindu tik pagal nurodytÄ kliento vidinį bylos numerį, skolos, honoraro dydį ar paslaugos tipÄ tiksliai identifikuoti realiai turėtas pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas, nėra galimybės. PraÅ¡ymai dėl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 45 str. 1 d., teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidu apskaičiavimu ir pagrindimu.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateikti Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai (ABTÄ® 44 ir 45 straipsniai). Tačiau tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalimi, gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks praÅ¡ymas bus teismo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka priimant nutartį.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 101 str. 3 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a:

Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, 3863,38 Lt žalai atlyginti pareiÅ¡kėjui AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834.             Priimti pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, atsisakymÄ nuo pareikÅ¡to skundo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir administracinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                               Daina Kukalienė