2015-12-17 Nr. AB-24628-3-63-3-01233-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1908-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-01233-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos bei metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 112–117), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 70 488,00 Lt (20 414 Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo visos prašomos priteisti sumos už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 29 d. iki faktinio visiško žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulė R. B. 2014 m. kovo 29 d. neteisėtai ir nepagrįstai, nesilaikant įstatymų reikalavimų ir tvarkos, peržengdama jai priskirtos kompetencijos ribas, vadovaudamasi išvada dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo, kuri buvo suformuluota nesilaikant Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos nuostatų, surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 5 dalį už automobilio vairavimą būnant apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės buvo konstatuotos Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014, kuri buvo nutraukta. Pareiškėjas paaiškina, kad surašius protokolą jis neteisėtai buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jam buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kuris galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. negalėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Dėl šių priežasčių patyrė turtinę žalą, t. y. negavo pajamų, kurias sudaro 988 Lt dydžio darbo užmokestis ir 8 988 Lt dydžio dienpinigiai. Norėdamas apginti savo garbę ir orumą, jis privalėjo kreiptis į teisininkus, kurių paslaugos kainavo 1 500 Lt. Ši situacija jam sukėlė ypač didelius išgyvenimus, kurie peržengia įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą. Jis jautėsi pažemintas, nuolatos išgyveno aplinkinių nepasitikėjimą, pablogėjo reputacija, privalėjo visiems aiškintis, kad buvo neteisingai apkaltintas, kankino nemiga, susirgo depresija, dėl ko patyrė 60 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 123–124) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad 2014 m. kovo 29 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnas pareiškėjui, vadovaujantis ATPK 126 straipsnio 5 dalimi, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. kovo 29 d. apie 2.45 val., Klaipėdos m., Šiaurės pr.– Kretingos g., vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą dėl originalaus vairuotojo pažymėjimo laikino išdavimo darbo tikslams, iki bus priimtas sprendimas byloje. Originalūs vairuotojų pažymėjimai, pateikus prašymą, išduodami asmenims, kurie dėl darbo išvyksta už Lietuvos Respublikos teritorijos ribos. Jokia informacija nėra viešinama apie asmenų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo. Be to, nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjui būtų diagnozuota depresija. Taigi, policijos pareigūnai tinkamai atliko savo pareigą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu (b. l. 135–142) pareiškėjo K. B. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kildinamas iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro policijos pareigūno veiksmų – surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 29 d. 1.29 val. siuntimu vairuotojas K. B. siunčiamas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę nustatyti, ar jis nėra apsvaigęs (Administracinio teisės pažeidimo bylos (toliau – ir ATP byla) Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga, b. l. 11). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014 m. kovo 29 d. Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo pateikti duomenys apie tai, kad 2014 m. kovo 29 d. 2.15 val. K. B. šlapime rasta barbituratų (BAR) (ATP byla, b. l. 14). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014 m. kovo 29 d.

Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu nustatyta, jog 2014 m. kovo 29 d. 2.45 val. apžiūrėjus K. B. užfiksuota, kad jo akys paraudusios, ašarotos, sloguoja, eina tiesiai, laikosi krypties, daro posūkius, Rombergo pozoje stabilus, judesiai tikslūs, nosies galą siekia užsimerkęs, vyzdžiai simetriški, reaguoja į šviesą, kalbus, orientuotas laike ir vietoje, atmintis nuosekli, prisimena įvykio aplinkybes, kalba rišli, artikuliacija adekvati. Šiame akte padaryta išvada, kad K. B. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – barbituratų (ATP byla, b. l. 15).

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulis R. B. 2014 m. kovo 29 d. 2.45 val. K. B. surašė ATP protokolą Nr. 30P-9696063-14 apie tai, kad jis Šiaurės pr. Kretingos g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje (ATP byla, b. l. 3).

Klaipėdos AVPK 2014 m. kovo 29 d. 3.15 val. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo Nr. 30A-9696133-14 K. B. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki kol išblaivės (ATP byla, b. l. 10). Pagal Klaipėdos AVPK 2014 m. kovo 29 d. Laikino leidimo šaknelę Nr. 30V-9696063-14 matyti, kad K. B. gavo laikiną leidimą vairuoti transporto priemones (ATP byla, b. l. 12). Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo pažymoje pateikti duomenys apie tai, kad 2014 m. kovo 29 d. 4.20 val. K. B. šlapime jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (ATP byla, b. l. 19).

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio R. B. 2014 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo apie nagrinėjamą įvykį nurodyta, kad 2014 m. kovo 29 d. apie 1.00 val. buvo pastebėta, jog K. B. važiavo be artimųjų šviesų. Pradėjus vytis automobilį, jis staiga sustojo autobusų stotelėje, nors dar nebuvo stabdomas. Taip pat nurodoma, kad privažiavus prie automobilio ir įjungus švyturėlius, automobilis staiga pradėjo važiuoti į priekį, užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo.

Paaiškinta, kad pareiškėją patikrinus alkotesteriu nustatyta, jog jis blaivus. Nurodo, kad bendraujant su K. B. pastebėta, kad jo akys paraudusios, akių vyzdžiai išsiplėtę, jo elgesys kėlė įtarimų, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (ATP byla, b. l. 5). Klaipėdos priklausomybės ligų centro 2014 m. balandžio 7 d. pažymos Nr. 422 duomenimis K. B. nėra įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitą (ATP byla, b. l. 21). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimu ATP byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014 nutarta ATP bylą, iškeltą K.

B. pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, nutraukti, nesant šio ATP sudėties. Nutarimas įsiteisėjęs (ATP byla, b. l. 26–28).

Pasisakydamas dėl žalos ir neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249, 6.271 straipsniais bei minėtas nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013 m. birželio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A444-1283/2013; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-1355/2010; 2012 m. gegužės 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-1493/2012).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Iš bylos matyti, kad Klaipėdos AVPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtai jam surašytu 2014 m. kovo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30V-9696063-14 apie tai, kad jis padarė ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės nusižengimą. Nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar surašant šį administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo pažeistos tokius veiksmus reglamentuojančių įstatymų normos.

ATPK (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 248 straipsnis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė;

šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. ATPK 269 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, ar laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma ATP protokole; jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.

Protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn (LVAT 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328–329). Pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatas, ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismai, todėl pareiškėjo ATP byla buvo perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Taigi, asmens kaltumą už ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą pagal surinktus įrodymus nustato tik teismas, o pagal policijos pareigūnų surinktus duomenis, jei tam yra pagrindas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Kad nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu pripažintinas neteisėtu, yra būtina atlikti faktinį aptariamo protokolo surašymo įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 126 str. 5 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 str.). Šiame kontekste teismas pažymi, kad nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui šiuo protokolu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014 buvo nutraukta. Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo surašytas tam tikras ATP protokolas, nutraukimo faktas tokiam vertinimui atlikti turi svarbią, tačiau ne lemiamą reikšmę. Procesinis sprendimas (šiuo atveju paminėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimas ATP byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014), kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos ATP protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad iš esmės tokio ATP bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-940/2010; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą adm. byloje Nr. A858-281/2012). Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas minėtą ATP bylą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto nekonstatavo.

Iš paminėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo ATP byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014 matyti, kad 2014 m. kovo 29 d. ATP protokolu Nr. 30P-9696021-14 iškelta ATP byla pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį buvo nutraukta tik dėl to, kad ATP byloje nebuvo jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. B. 2014 m. kovo 29 d. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 4.3 punktas nustato, kad tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos (toliau – ir toksikologijos laboratorija) teismo medicinos ekspertai. Teismas konstatavo, kad toksinių – narkotinių medžiagų 2014 m. kovo 29 d. 2.15 val. nustatymo K. B. šlapime barbituratų teigiamas rezultatas dar neįrodo, kad K. B. vairavo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes tyrimo rezultatas nepatvirtintas toksikologijos laboratorijoje, netrukus po sustabdymo patikrinimui atlikus medicininę vairuotojo apžiūrą neužfiksuoti apsvaigimo požymiai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tik dėl šių priežasčių suabejojęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014 m. kovo 29 d. Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo, kuriuo nustatyta, jog 2014 m. kovo 29 d. 2.15 val. K. B. šlapime rasta barbituratų (BAR), patikimumu ir konstatavęs, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo apsvaigimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl to nutraukė jo administracinio teisės pažeidimo bylą.

LVAT formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad ne kiekvienu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, turėtų būti vertinamos visos tokiam faktui konstatuoti reikšmingos aplinkybės – tai ir pagrįstų įtarimų, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, buvimas, tikslų, kurių siekė pareigūnai, teisėtumas, taip pat ir tokių veiksmų galimi subjektyvūs motyvai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą adm. byloje Nr. A492-2056/2012). Policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais būtų pagrindas tik nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjui pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t. y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims), kurie buvo nurodyti 2014 m. kovo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pasisakydamas dėl minėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvados reikšmės nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl jos reikšmės CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, teismas pirmiausia pažymi, kad tai yra įrodymų ATP byloje įvertinimo patikimumo ir pakankamumo aspektais išvada, kuri buvo reikšminga sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui skirtinos administracinės nuobaudos pagrįstumo. Tačiau, kaip minėta, šioje išvadoje nebuvo nurodyta, kad minėtas ATP protokolas buvo surašytas neteisėtai. Taigi, Klaipėdos apylinkės teismas nekonstatavo, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, tačiau konstatavo, jog surinktų duomenų patikimumas yra abejotinas dėl to, jog medicininę apžiūrą, kurią atliko sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, atlikta nesivadovaujant Metodikos 4.3 punktu ir todėl teismui nepakako įrodymų, pagrindžiančių neabejotiną pareiškėjo kaltę, šie įrodymai buvo nevertinami ir laikomi nepatikimais, tačiau tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas akivaizdžiai neatitiko faktinių aplinkybių.

Pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, reglamentuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 6 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d.; toliau – ir Instrukcija, 1 punktas). Pagal Instrukcijos 22.1 punktą policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

Instrukcijos 69.1 punkte nustatyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nušalinus nuo vairavimo Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena. Transporto priemonių vairuotojų, iš jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą tvarką nustato Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, 1 punktas).

Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Šiame punkte taip pat nurodyta, kad medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau vadinama – medicininė apžiūra) yra specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru (9.1 p.); policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, o Inspekcijos pareigūnai prieš kreipimąsi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius (9.2 p.); policijos pareigūnai nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (9.3 p.) Pagal Taisyklių 10 punktą policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusį, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Pagal Taisyklių 11 punktą siuntimas pateikiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos specialistui, atliksiančiam pristatytojo transporto priemonės vairuotojo medicininę apžiūrą.

Transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika, 1 punktas).

Kaip minėta, vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Remiantis ATP bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 duomenimis, teismas daro išvadą, kad paties pareiškėjo neadekvatūs veiksmai – važiavimas be artimųjų šviesų, staigus sustojimas autobusu stotelėje, nors dar nebuvo stabdomas, staigus pradėjimas važiuoti į priekį, užvažiavimas ir sustojimas ant šaligatvio, privažiavus pareigūnams, taip pat pareiškėjo išvaizda – paraudusios akys, išsiplėtę akių vyzdžiai, pirminio toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo duomenys apie tai, kad pareiškėjo šlapime rasta barbituratų (BAR) ir Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – barbitūratų (BAR) bei galimas vidinis įsitikinimas pagrįstai suteikė pagrindą įtarti, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn bei kad pareigūnas, vadovaudamasis tokią situaciją reglamentavusių ATPK, Instrukcijos ir Taisyklių nuostatomis, elgėsi adekvačiai.

Išvardytos faktinės aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad tokioje situacijoje policijos pareigūnas turėjo teisinį pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t. y. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o tuo pačiu ir paimti vairuotojo pažymėjimą bei išduoti laikiną leidimą vairuoti. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad Klaipėdos AVPK pareigūnas nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jis privalėjo elgtis ir kad policijos pareigūno veiksmai (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu šiuo atveju negali būti pripažinti neteisėtais valstybės valdžios institucijos pareigūnų veiksmais.

Viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valdžios institucijos veiksmai. Kaip minėta, byloje nenustatyti pareiškėjo skunde nurodyti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio R. B. neteisėti veiksmai 2014 m. kovo 29 d. 2.45 val. surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-9696021-14 apie tai, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje. Taigi, pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nenustatęs veiksmų neteisėtumo fakto, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nepasisako dėl pareiškėjo argumentų bei neaptaria pateiktų duomenų, kuriais jis grindžia turtinę ir neturtinę žalą ir nurodytos žalos dydį.

III. Pareiškėjas K. B. apeliaciniu skundu (b. l. 145–151) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai apeliantas pažymi, kad 2014 m. kovo 29 d. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, šio pažeidimo nepripažino. 2014 m. kovo 29 d. 2.15 val. toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimą atliko VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojai, tačiau pagal Metodikos reikalavimus šiuos tyrimus turėjo atlikti Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. Vadinasi, išvada dėl pareiškėjo neblaivumo ar apsvaigimo buvo suformuluota neteisėtai. Pažymėtina, kad tą pačią dieną 4.20 val. atliktas toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas parodė priešingus rezultatus – šių medžiagų nerasta.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, kad išvada dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo buvo suformuluota nesilaikant Metodikoje nustatytų reikalavimų, o tai, pasak pareiškėjo, yra konstatavimas, kad valstybės institucijos veikė neteisėtai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo šią atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą, todėl pirmosios instancijos teismas papildomai jos tirti neturėjo (pareiškėjas remiasi LVAT praktika, kurioje kalbama apie prejudicinę teismo sprendimo galią).

Pareiškėjo teigimu, teismo teiginys, jog paties pareiškėjo neadekvatūs veiksmai, jo išvaizda pirminio toksinių–narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo duomenys pagrįstai suteikė pagrindą įtarti, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neįrodo, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulis R. B. teisėtai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Turėjo būti atsižvelgta į tai, kad minėti šlapimo tyrimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos. Taigi policijos pareigūnai nesurinko pakankami duomenų, kad pareiškėjas vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitokių medžiagų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 168–170) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, atsiliepimą grindžia šiame sprendime teismo išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo K. B. reikalavimų priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20 414 Eur (70 488,00 Lt) turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų nušalinant nuo transporto priemonės vairavimo, surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlyginimą; taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. kovo 29 d. iki faktinio visiško žalos atlyginimo dienos.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nenustatęs policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, 2015 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo K. B. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes išvada dėl jo neblaivumo ar apsvaigimo buvo suformuluota neteisėtai (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), todėl policijos pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų tam, kam surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, o su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu, jame padarytomis išvadomis ir pateiktais argumentais, sutinka.

Iš byloje surinktų duomenų apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad 2014 m. kovo 29 d. apie 1.00 val. Šiaurės pr. Kretingos g., Klaipėdoje, vairuojantį automobilį MAZDA 6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. sustabdė Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro policijos pareigūnai. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 29 d. 1.29 val. siuntimu vairuotojas K. B. nusiųstas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę nustatyti, ar nėra apsvaigęs (ATP byla, b. l. 11). Į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę pareiškėjas atvyko 1.40 val. (ATP byla, b. l. 15).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014 m. kovo 29 d. Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo pažymoje nurodyta, kad 2014 m. kovo 29 d. 2.15 val. K. B. šlapime rasta barbituratų (ATP byla, b. l. 14), o 2014 m. kovo 29 d. Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pažymėta, jog 2014 m. kovo 29 d. 2.45 val. apžiūrėjus K. B. užfiksuota, kad jo akys paraudusios, ašarotos, sloguoja, eina tiesiai, laikosi krypties, daro posūkius, Rombergo pozoje stabilus, judesiai tikslūs, nosies galą siekia užsimerkęs, vyzdžiai simetriški, reaguoja į šviesą, kalbus, orientuotas laike ir vietoje, atmintis nuosekli, prisimena įvykio aplinkybes, kalba rišli, artikuliacija adekvati;

šiame akte taip pat padaryta išvada, kad K. B. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – barbituratų (ATP byla, b. l. 15). Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulis R. B. 2014 m. kovo 29 d. 2.45 val. K. B. surašė ATP protokolą Nr. 30P-9696063-14, kuriame nurodė, jog K. B. Šiaurės pr. Kretingos g., Klaipėdoje vairavo transporto priemonę MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje (ATP byla, b. l. 3).

Klaipėdos AVPK 2014 m. kovo 29 d. 3.15 val. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo Nr. 30A-9696133-14 K. B. nušalino nuo transporto priemonių vairavimo iki kol išblaivės (ATP byla, b. l. 10). Klaipėdos AVPK 2014 m. kovo 29 d. išdavė pareiškėjui laikiną leidimą vairuoti transporto priemones (žr., Laikino leidimo šaknelę Nr. 30V-9696063-14, ATP byla, b. l. 12). VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pareiškėjui pakartotinai atliktas toksinių– narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas, kurio metu nustatoma, jog 2014 m. kovo 29 d. 4.20 val.

K. B. šlapime jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (ATP byla, b. l. 19). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014 nutarta administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą K. B. pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutarimas įsiteisėjęs (b. l. 10–12, ATP byla, b. l. 26–28).

Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.) (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos atlyginimo bylose ne kartą pasisakė, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai ATP byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1177-556/2015). Kaip jau buvo minėta, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to, LVAT šio pobūdžio bylose ne kartą akcentavo ir tai, kad ATP bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-1093/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytą, kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo skundo argumentą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimu, kuriuo nutraukta jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, sprendžiant ginčą dėl patirtos žalos atlyginimo turi būti vadovaujamasi kaip prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu.

Pažymėtina, kad tikrinamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, atlikdami pareiškėjo nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala (t. y. nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo, laikino leidimo vairuoti transporto priemones išdavimas ir ATP protokolo surašymas), veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 5 straipsnio dalį, vienas iš policijos veiklos uždavinių – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina, kad policijos pareigūnas turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui transporto priemonės vairuoti bei pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinai patikrinti teisės pažeidėjus, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų (19 str. 5 p.). Pagal ATPK (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.) 270 straipsnį, asmenys, vairuojantys transporto priemones, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi būti nušalinami nuo transporto priemonių ir nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena. Nurodyti asmenys siunčiami neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių priemonių būsenai nustatyti ir jie tikrinami Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 6 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d.) 69–71 punktuose.

Pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): policijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; policijos pareigūnai nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte išdėstyti požymiai, inter alia kuriais vadovaujantis, galima įtarti asmens apsvaigimą: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 10 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas K. B. 2014 m. kovo 29 d. apie 1.00 val. buvo pastebėtas Šiaurės pr. Kretingos g., Klaipėdoje vairuojantis automobilį MAZDA 6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas važiavo be artimųjų šviesų, policijos pareigūnams pradėjus vytis automobilį, jis staiga sustojo autobusų stotelėje, nors dar nebuvo stabdomas, privažiavus prie automobilio ir įjungus švyturėlius, automobilis staiga pradėjo važiuoti į priekį, užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo. Policijos pareigūnams patikrinus pareiškėją alkotesteriu nustatyta, jog jis blaivus, tačiau bendraujant su K. B. pastebėta, kad jo akys paraudusios, akių vyzdžiai išsiplėtę (ATP byla, b. l. 5). Pareiškėjo išvaizda bei elgesys, kolegijos vertinimu, pagrįstai sukėlė pareigūnams įtarimų dėl galimo asmens apsvaigimo, todėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos pareigūnai iš esmės pagrįstai 2014 m. kovo 29 d. 1.29 val. surašė pareiškėjui siuntimą į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę nustatyti, ar jis nėra apsvaigęs.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo teiginiu, jog VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Klinikinės diagnostinės laboratorija, surašiusi 2014 m. kovo 29 d. 2.15 val. atlikto toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo pažymą, negalėjo pateikti šios išvados, nes pagal Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos nuostatų 4.3 punktą, atliekant medicininę asmens apžiūrą, tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka tik Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1719 (įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., neteko galios nuo 2015 m. sausio 1 d.) pertvarkytas į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Nors minėtas nuostatų punktas iki šiol nepanaikintas (nepakeistas), jis nagrinėjamu atveju neaktualus. Šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, kad pagal ATPK 259 straipsnio 1 dalį, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, dėl kurių bylas nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 2591 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų inter alia ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, administracinio teisės pažeidimo protokolą turi teisę surašyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. Kaip įtvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punkte, policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti.

Vadinasi, specialisto išvados gavimo faktas dėl pareiškėjo šlapime aptiktų narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, esminės reikšmės turi sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje priimančiam organui, šiuo atveju – apylinkės teismui, kuris šią išvadą vertina kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kaip jau buvo akcentuota, sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties egzistavimo nepriimamas, jis surašomas turint pakankamą pagrindą spręsti apie administracinio teisės pažeidimo padarymą (inter alia – įvertinus bendrą asmens būklę pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 p. nuostatas) ir juo fiksuojamos pirminės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (žr., LVAT 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A-3391-438/2015).

Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą, jog pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė nesulaukę atitinkamos institucijos specialisto išvados dėl pareiškėjo šlapime aptiktų narkotinių medžiagų, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog policijos patruliai turėjo pakankamą pagrindą spręsti apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, o, kaip jau buvo minėta, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punktas įpareigoja policijos patrulį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba pristatyti asmenį į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti.

Be to, pridurtina, jog, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, nepagrįstu ir beprasmiu taptų asmens nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo, kadangi tik esant pakankamiems įtarimams dėl asmens neblaivumo (apsvaigimo) pareigūnai gali šią teisę įgyvendinti bei, surašę pranešimą apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, nurodyti, iki kokio momento asmuo nuo vairavimo nušalinamas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinę nurodytą pareiškėjo elgesį, jo išvaizdą, pirminio toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo duomenis, pagal kuriuos K. B. šlapime rasta barbituratų (BAR), Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – barbitūratų, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos pareigūnai turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše (redakcija, galiojusi iki 2015 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad, padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti atimama teisė vairuoti, iki administracinio teisės pažeidimo byloje bus priimtas nutarimas, pareigūnas, pagal ATPK turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, paima iš vairuotojo pažymėjimą, išduoda laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę ir tai pažymi administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams turint pakankamą pagrindą spręsti apie galimą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, jie turėjo ne teisę, bet pareigą, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, paimti vairuotojo pažymėjimą ir išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę (žr, pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A-3391-438/2015).

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad 2014 m. kovo 29 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Klaipėdos AVPK pareigūnai veikė pagal ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose, nes pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-1093/2014).

Kadangi nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų, konstatuotina, kad reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundo netenkino pagrįstai. Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė