Legislator Case Law & Legislation
aa1d611f-a69a-41be-841d-6fced1f07df1 AI generated

aa1d611f-a69a-41be-841d-6fced1f07df1 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Case Number aa1d611f-a69a-41be-841d-6fced1f07df1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo D. J. 394 Eur turtinės žalos atlyginimo, 17,27 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.             Ieškovės atstovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

aa1d611f-a69a-41be-841d-6fced1f07df1 · Kelmės rajono apylinkės teismas: Darbuotojas paminėjo, kad jungtys nesandarios, tačiau jam jokio akto niekas nedavė pasiraÅ¡yti, jo buto sulietų lubų neapžiÅ«rėjo. Jis nėra kaltas dėl A. K. apgadintų lubų, todėl nesutinka atlyginti nuostolių.             Trečiasis asmuo A. K. nuomonės dėl ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Parengiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad žala, kuri padaryta apliejus jos buto lubas, jai atlygina, Å¡altinio, iÅ¡ kurio buvo aplietas butas, ji nurodyti negali, neturi nuomonės, ar butas buvo aplietas iÅ¡ lietaus kanalizacijos vamzdžio, ar iÅ¡ virÅ¡utinio buto.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-19-446/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00893-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1 (S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.  Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Evelinai Kvietkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui D. J.,trečiojo asmens – uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis Å«kis“ - atstovui Romualdui Drukteniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo D. J. 394 Eur turtinės žalos atlyginimo, 17,27 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.             Ieškovės atstovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Å io įvykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovės atstovė L. G., atvykusi į apdraustÄ butÄ , nustatė, kad buvo sulietos trečiajam asmeniui A. K. priklausančio buto lubos. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis, pagal kurių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis suraÅ¡ytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iÅ¡ draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, bÅ«tinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.

Kai pastatai ar namų turtas, apdrausti atkÅ«rimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį. Šiuo atveju žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta „Sistela“ programa sÄ matoms sudaryti.

Pagal lokalinę sÄ matÄ ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad turto remonto (atkÅ«rimo) kaina sudaro 394 Eur ir iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ A. K.. Nustatydama atsakingÄ už žalÄ asmenį ieÅ¡kovė vadovavosi UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ 2015 m. spalio 1 d. pateiktu raÅ¡tu Nr. S-202 (1.1.4), kuriame pateikta informacija, susijusi su 2015-09-14 įvykiu, kurio metu buvo aplietas (duomenys neskelbtini) butas. UAB „Kelmės vietinis Å«kus“ nurodė, kad vanduo liejosi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto vonios patalpose esančių nesandarių kanalizacijos vamzdžių jungčių su sifonu, avarijos Å¡altinis priklauso Å¡io buto savininkui.

Remiantis Å¡ia informacija, ieÅ¡kovė padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakingas už žalÄ asmuo – atsakovas D. J., kuriam nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ie6kov4s atstov4s teigimu, kadangi ieÅ¡kovės apdraustas butas buvo užpiltas iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto Nr. 20, kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui D. J., todėl jis privalo atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi nustatytas gadinantis poveikis iÅ¡ atsakovo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių, laikoma, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti.

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti. IeÅ¡kovė pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais įrodė, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai, atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, nepateikė. IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovui, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta, todėl jÄ praÅ¡o priteisti.

             Atsakovas D. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2014 m. vasario mėnesio. Nuo to laiko iki įvykio, kurio metu buvo aplietas po jo butu esantis A. K. priklausantis butas, jis jokių remonto darbų savo bute neatliko, vamzdžių nekeitė. Tuo metu, kai įvyko draudiminis įvykis, vyko namo renovacijos darbai. Kiek jis prisimena, lauke smarkiai lijo, jo buto lubos, būtent to kambario, kuris yra arčiausiai lietvamzdžio, einančio laiptinės koridoriaus sienoje, buvo taip pat aplietos.

Jis matė, kaip koridoriuje buvo iÅ¡griauta siena ir atlikti lietvamzdžio sandarinimo darbai. UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ darbuotojų praÅ¡ymu jis iÅ¡ardė savo buto vonios apdailos sienelę, kuri buvo padaryta iÅ¡ apdailos plytelių. Atvykęs UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ darbuotojas apžiÅ«rėjo jo vonioje esančius vamzdžius per sienelėje iÅ¡ardytÄ skylę. Jo vonios patalpoje ant grindų ir po vonia buvo sausa, vandens niekur nebuvo patekėję, betono grindys po vonia sausos.

Darbuotojas paminėjo, kad jungtys nesandarios, tačiau jam jokio akto niekas nedavė pasirašyti, jo buto sulietų lubų neapžiūrėjo. Jis nėra kaltas dėl A. K. apgadintų lubų, todėl nesutinka atlyginti nuostolių.             Trečiasis asmuo A. K. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė. Parengiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad žala, kuri padaryta apliejus jos buto lubas, jai atlygina, šaltinio, iš kurio buvo aplietas butas, ji nurodyti negali, neturi nuomonės, ar butas buvo aplietas iš lietaus kanalizacijos vamzdžio, ar iš viršutinio buto.

             Trečiojo asmens UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ atstovas nurodė, kad nuomonės dėl ieÅ¡kinio neturi. PaaiÅ¡kino, kad gavus informacijÄ apie A. K. priklausančio buto užliejimÄ , UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ darbininkai vyko į įvykio vietÄ . Buvo manoma, kad tai galėjo atsitikti dėl nesandaraus lietaus kanalizacijos vamzdžio. Paardžius sienÄ laiptinėje, nustatyta, kad lietaus kanalizacijos vamzdis sausas, jokių vandens praleidimo pėdsakų nerasta.

Ä®monės santechnikas apžiÅ«rėjęs D. J. buto vonios vamzdžius, nustatė, kad yra nesandarios vamzdžių jungtys po vonia, pro kurias galėjo bėgti vanduo ir užlieti apačioje esantį butÄ . Buvo atlikti lietaus kanalizacijos vamzdžio sandarinimo darbai, tačiau ne dėl to, kad tokie sandarinimo darbai buvo bÅ«tini, o tik dėl to, kad vamzdis buvo atardytas.              IeÅ¡kinys atmestinas.              IÅ¡ bÅ«sto draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas trečiasis asmuo A.

K. ir ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė bÅ«sto draudimo sutartį, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2015-01-24 iki 2016-01-23 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 17 d. ieÅ¡kovės suraÅ¡ytame turto sugadinimo akte nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. grįžusi namo A. K. pastebėjo vandens dėmes ant koridoriaus lubų, pranešė namo administratoriui, kuris informavo „Kelmės vietinį Å«kį“, atvykę darbuotojai nusprendė, kad žalos atsiradimo priežastis – nesandarus lietaus kanalizacijos vamzdis laiptinėje; apžiÅ«rint įvykio vietÄ , matomos dėmės ant vienos patalpos lubų.

Turto sunaikinimo akto priede nurodyta, kad abgadintos lubos, 0,8 kv. m. plote matomos vandens bėgimo žymės, reikalingas lubų perdažymas, bendras lubų plotas 33,2 kv.m. IeÅ¡kovė, atlikusi žalos administravimo procedÅ«rÄ , apskaičiavo draudėjai padarytos žalos dydį ir 2015-09-28 iÅ¡mokėjo jai 394 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ 2015 m. spalio 1 d. raÅ¡tu Nr. S-202 (1.1.4) pateikė ieÅ¡kovei informacijÄ , kurioje nurodė, kad dėl avarijos 2015-09-16 kreipėsi daugiabučio namo kontaktinis asmuo P. L., vanduo liejosi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto vonios patalpose esančių nesandarintų kanalizacijos jungčių su sifonu, avarijos Å¡altinis priklauso buto savininkui. 2015 m. lapkričio 6 d. raÅ¡tu Nr. S247 UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ informavo ieÅ¡kovę, kad jis nesutinka atlyginti padarytos žalos dėl įvykio, per kurį nukentėjo pastatų draudimas - butas, priklausantis savininkei A.

K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡siųsta įrodomoji medžiaga, kad vandens nuotėkis užfiksuotas (duomenys neskelbtini) bute, o ne bendro naudojimo objekte – laiptinėje. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumos, ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimų teisme, gavusi informacijÄ iÅ¡ UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovui D. J. – buto, esančio (duomenys neskelbtini). savininkui dėl žalos atlyginimo - A.

K. iÅ¡mokėtos 394 Eur draudimo iÅ¡mokos padengimo. Atsakovas nesutinka ieÅ¡kovei sumokėti Å¡iÄ sumÄ kaip žalos atlyginimÄ .             Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ dėl žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo vandeniu, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

             Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2010, Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teismo įsitikinimui nepasiekus nurodyto laipsnio, įrodinėjama aplinkybė laikoma neįrodyta. Neįrodžius ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti atmestas. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniu, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Deliktinės atsakomybės atveju pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tenka ieÅ¡kovui.

Taigi, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ .             IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-09-15 atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). ir užliejimo žymės buto lubose yra bÅ«tent Å¡io įvykio pasekmės. IeÅ¡kovė savo teiginius, kad vanduo liejosi iÅ¡ atsakovo buto grindė tik UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ pateikta informacija.

Tačiau faktiÅ¡kai joks vandens nutekėjimas ar liejimasis atsakovo bute iÅ¡ jam priklausančių objektų, įrengimų nebuvo užfiksuotas. Objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl buto apžiÅ«ros su tikslu nustatyti užliejimo Å¡altinį ir kad atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, ieÅ¡kovė nepateikė.Trečiasis asmuo UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ teismui pateikė 2015m. rugsėjo 16 d. statinio apžiÅ«ros aktÄ Nr. 79, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute pastebėtos drėgmės dėmės lubose, apžiÅ«rėjus virÅ¡utinio aukÅ¡to 20 buto vonios patalpas pastebėtas, kad bute esantys kanalizacijos vamzdžių jungtys su vonia nesandarios, praleidžia vandenį.

AktÄ pasirašė statybos inžinierius T. P. ir santechnikas A. S.. Teisme apklaustas liudytoju T. P. parodė, kad statinio apžiÅ«ros aktas buvo suraÅ¡ytas įmonės buveinėje, jis pats asmeniÅ¡kai atsakovo buto vonios patalpos neapžiÅ«rėjęs, tai atlikęs įmonės santechnikas A. S., kuris informavo jį apie nustatytus defektus atsakovo bute. Liudytojas A. S. parodė, kad jis po A. K. buto užliejimo lankėsi atsakovo D. J. bute, per vonios apdailos sienelėje iÅ¡ardytÄ skylę jis rankÄ Ä¯kišęs ir apčiuopdamas patikrino kanalizacijos vamzdžio jungtis su vonia, jungtys buvusios nesandarios, klibėjo, lengvai atjungiamos, nesutvirtintos, todėl jis padaręs iÅ¡vadÄ , kad per nesandariÄ jungtį galėjo iÅ¡silieti vanduo.

IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų ir trečiojo asmens UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ 2015-09-16 apžiÅ«ros akto galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Kelmės vietinis Å«kis“, nustatęs defektus atsakovo bute, padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent per nesandarias jungtis iÅ¡siliejęs vanduo apgadino žemiau esančio buto lubas. Tačiau tai tik niekuo nepagrįsta prielaida, spėjimas, kad taip galėjo įvykti. Neginčijamų įrodymų apie vandens iÅ¡siliejimo faktÄ - atsakovo buto apžiÅ«ros akto, kuriame bÅ«tų užfiksuotas iÅ¡siliejęs vanduo, atliktas bandymas, kurio metu bÅ«tų užfiksuotas bėgantis vanduo per nesandariÄ jungtį, ir kt.

– nepateikta. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, pateiktų nuotraukų matyti, kad ir jo buto lubose matosi drėgmės dėmės, kas suteikia pagrindo manyti, kad drėgmės Å¡altinis, kaip nurodė atsakovas, kaip nurodyta ieÅ¡kovės turto sugadinimo akte, galėjo bÅ«ti ir lietaus kanalizacijos vamzdis. Tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių netyrė ir nevertino. Aplinkybė, kad vanduo į ieÅ¡kovės draudėjos butÄ galėjo patekti dėl lietaus pro sienų plyÅ¡ius, iÅ¡ bendros nuotėkų sistemos nepaneigta.

Juolab, kad UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ po draudiminio įvykio atliko lietaus kanalizacijos vamzdžio sandarinimo darbus, kÄ patvirtino trečiojo asmens atstovas teisme.Aptartų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog A. K. priklausančio buto lubų sudrėkimo židinys buvo bÅ«tent atsakovo butas, t. y. neįrodė visumos bÅ«tinų sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti - atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

Neįrodžius ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias Å¡ioje byloje sudaro iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), - 4,80 Eur, priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :              IeÅ¡kinį atmesti.             Priteisi iÅ¡ akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 4,80 Eur (keturis eurus 80 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Vilma Raščiuvienė Â