2022-03-02 Nr. AB-4939-3-61-3-03872-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1450-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03872-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21S30543 (tai, kad teismo sprendime netiksliai nurodyta sprendimo data (2021 m. spalio 10 d.) laikytina rašymo apsirikimu) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundu dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1186 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė tuo, kad išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją ir dėl to kilmės valstybėje neturi jokių teisių. Pareiškėja kilmės valstybėje patyrė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Dėl religinių įsitikinimų kilmės valstybėje yra ribojama jos teisė dirbti, ji yra persekiojama.

2.2. Būtent dėl lyties moterys susiduria su sunkumais ir diskriminacija. Pareiškėja gali susidurti su persekiojimu ir patenka į asmenų, kurie yra priskiriami asmenims, turintiems didesnę riziką susidurti su persekiojimu, sąrašą.

2.3. (duomenys neskelbtini) patiria persekiojimą bei diskriminaciją, neužtikrinamos jų teisės. Valdžios pastangos neefektyvios ir (duomenys neskelbtini) diskriminacijos bei gyvenimo nepagerina. (duomenys neskelbtini) patiria diskriminaciją iš kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų, susiduria su sunkumais siekiant įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, ypatingai moterys. Faktiškai (duomenys neskelbtini) padėtis nuo 2014 m. nedaug pasikeitė ir nepagerėjo. Pareiškėjos teigimu, kilmės valstybėje ji nesulauks institucijų apsaugos. Be to, (duomenys neskelbtini) moterys kilmės valstybėje yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, vergiją, smurtą, kas leidžia teigti, jog pareiškėja turi pagrįstą baimę susidurti su tokio pobūdžio smurtu ir pakartotinai nesulaukti institucijų pagalbos, kaip yra nutikę (duomenys neskelbtini) tautai.

2.4. Pareiškėja nesutiko ir su Migracijos departamento sprendimo dalimi, kuria jai nesuteikta papildoma apsauga. Pareiškėjos teigimu, pogrindinius tinklus tebevaldanti ir išpuolius, kuriuose žūva civiliai, teberengianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) vis dar išlieka didele ir tiesiogine grėsme (duomenys neskelbtini), taip pat ir pareiškėjai. Migracijos departamentas nesurinko naujausios informacijos apie beatodairiško smurto padėtį (duomenys neskelbtini), informacija nėra iš skirtingų šaltinių, o Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenys yra beveik metų senumo.

2.5. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, teikė visokeriopą pagalbą. Jos pasakojimas suderinamas su kilmės valstybės informacija, ji nėra padariusi jokių pažeidimų, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gręsiančio persekiojimo, todėl, nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyks iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis nebuvo nustatyta ir pagrįsta. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti Lietuvos Respubliką terminą.

2.6. Tyrimo metu buvo identifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjos manymu, ji pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas. Skunde Komisijai nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes. Vien jos nurodyti faktai suteikia pagrindo manyti, kad jai gresia realus pavojus kilmės valstybėje. Pareiškėja taip pat nesutiko su sprendimu išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje ji nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Grąžinus ją į kilmės valstybę, jai grėstų mirtinas pavojus.

2.7. Pareiškėjos įsitikinimu, ji Komisijai nurodė pagrįstus motyvus žodiniam skundo nagrinėjimui. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Dėl to, kad skundai nagrinėjami labai trumpą laiką ir apskundimų terminas yra minimizuotas, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri, remiantis 2021 m. EPPB duomenimis, priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Tačiau net ir patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, būtina atsižvelgti taip pat į jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija).

3.2. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta prieš išvykimą iš (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) provincija, (duomenys neskelbtini) regionas, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaimas, kuriame gyvena pareiškėjos tėvai. Nurodyto regiono nevaldo (duomenys neskelbtini). Užsienietė nėra pažeidžiamas asmuo (ji nebuvo pagrobta ar kitaip nuketėjusi nuo (duomenys neskelbtini) grupuotės, gyveno kartu su tėvais, nėra išsituokusi ar našlė, t. y. nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga). Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad jos narystė religinėje bendruomenėje gali būti pakankamas pagrindas pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir kad atsakovas nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių pareiškėjos atveju netaikė išimties.

3.3. Pareiškėja neįrodinėjo aplinkybių, kad dėl jos lyties ji susidūrė su diskriminacija, o aplinkybės, kuriomis grindė prieglobsčio prašymą (kad ji negalėjo dirbti, nes ją atleisdavo iš darbo, kai sužinodavo, kad ji (duomenys neskelbtini)), yra grindžiami tik jos pačios įsitikinimais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjos atžvilgiu vykdytos diskriminacijos dėl jos tautinio ir (ar) religinio savaime nesuponuoja tarptautinės apsaugos jai suteikimo būtinybės.

3.4. Vien tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pati pareiškėja nenurodė, kad ji susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui (t. y., priekabiavimu, sulaikymu, fiziniais užpuolimais, seksualinė prievarta, nužudymais, turto prievartavimu, savavališkais areštais, pagrobimais). Prieglobstis suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo, todėl pareiškėjos skunde nurodyta informacija apie (duomenys neskelbtini) nagrinėjamos bylos kontekste yra neaktuali.

3.5. Vertindamas pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Naujesnių duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, pareiškėja nepateikė.

3.6. (duomenys neskelbtini) tautinė bendruomenė priskiriama prie tam tikrais atvejais galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau pareiškėja gyveno provincijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), susipažinusi su vietiniais papročiais ir kultūra. Ji yra darbingo amžiaus moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, profesiją, (duomenys neskelbtini) gyvena jos artimieji (motina, tėvas, brolis, seserys). Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

3.7. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog kilmės valstybės institucijos negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjos nuo tariamo persekiotojo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėja nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti prieglobsčio prašytojos atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jos apsaugoti. Grėsmė patirti persekiojimą nelaikytina pakankamai reali, o pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Be to, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėja jokiais įrodymais nepaneigė. Taip pat priešingai, nei teigia pareiškėja, Migracijos departamentas rėmėsi ne tik EPPB gairėmis, bet ir kitais aktualiais šaltiniais, pavyzdžiui, informacija iš žiniasklaidos priemonių.

3.8. Pareiškėjai pagrįstai nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, be to, pareiškėja nepateikė prašymo savarankiškai grįžti į savo kilmės valstybę.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento sprendimą, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat dalį dėl perspėjimo įvedimo dėl draudimo atvykti, taip pat atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. 2021 m. birželio 26 d. buvo sulaikyti du (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp jų – pareiškėja, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neteisėtai perėję Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja 2021 m. birželio 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje pateikė žodinį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

5.2. Pareiškėja pirminės apklausos, įvykusios 2021 m. birželio 29 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, netekėjusi, turi aukštąjį išsilavinimą, politinei partijai nepriklauso. Nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko prieš 7–8 dienas kartu su broliu. Iš kilmės valstybės išvyko, nes dėl savo tikėjimo (duomenys neskelbtini) neturi jokių teisių, buvo persekiojama žmonių, kurie išpažįsta kitus tikėjimus. Kilmės valstybėje negali susirasti darbo. Smurto nepatyrė, tačiau sulaukė grasinimų dėl susidorojimo.

5.3. Pareiškėja apklausos, vykusios 2021 m. rugsėjo 7 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes buvo diskriminuojama dėl tikėjimo. Studijų metu patyrė diskriminaciją dėl religijos. Neturėjo laisvų dienų, buvo izoliuota nuo akademinės bendruomenės. Baigusi studijas sunkiai galėjo įsidarbinti, o pradėjusi dirbti, netrukus buvo atleidžiama iš darbo, nes darbdaviai reikalavo dėvėti hidžabą, nors (duomenys neskelbtini) dėvėti hidžabo nėra privaloma. Į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Pagalbos iš policijos sulaukti taip pat negali, nes yra moteris. Užsienietė apklausos metu taip pat pažymėjo, jog kilmės valstybėje ją ir jos šeimą persekiojo taksistas (duomenys neskelbtini), kuris vertė ją su juo lytiškai santykiauti. Dėl persekiojimo tėvai buvo priversti parduoti namą ir apsigyventi brolio namuose. Neturėdama kitos išeities, ji su broliu iš (duomenys neskelbtini) išvyko. Išvykimą iš (duomenys neskelbtini) organizavo brolis.

5.4. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 12 d. nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus ) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja jį apskundė Komisijai, kuri pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir informaciją apie situaciją jos kilmės valstybėje, taip pat Migracijos surinktą informaciją ir padarytas išvadas, pažymėjo, kad pareiškėja jokiai politinei partijai nepriklauso. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja savo gyvenamojoje vietovėje patyrė (duomenys neskelbtini) kovotojų persekiojimą, buvo pagrobta, nėra. Priešingai, pareiškėja nurodė, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijusi (duomenys neskelbtini) specialybę. Vien aplinkybė, jog užsienietė yra (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių ji gali būti diskriminuojama ar jai gali grėsti persekiojimas bei pavojus dėl beatodairiško smurto. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei užsienietės papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai gresia persekiojimas. Užsienietės deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, kad pareiškėja dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Pareiškėjos subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jos gyvybei, pareiškėja nenurodė.

7. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjos kilmės valstybėje vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojoms turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

8. Vertindamas Migracijos departamento nustatytą terminą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Migracijos departamentas sprendime nemotyvavo 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo dienos laikotarpio. Taigi, pirmosios instancijos teismas šį terminą sutrumpino iki 2 metų.

III. 9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.

10. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis ir pažymi, kad (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąraše, kilmės šalyje jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jiems yra nesaugu, atsakovas šios grėsmės nepaneigė.

10.2. (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Aplinkybę, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos manymu, kadangi ji yra priskiriama padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus (kad ji yra moteris ir išpažįstą (duomenys neskelbtini) tikėjimą), individuali grėsmė turi būti preziumuojama, jos papildomai įrodinėti nereikia.

10.3. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, taip pat duomenimis, kurie yra pasenę. Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje vyksta karo veiksmai, bombarduojama, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo bei yra nesaugu. Pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo dirbti, nes ją atleisdavo iš darbo, kai sužinodavo, kad ji (duomenys neskelbtini), grindžiami tik jos pačios įsitikinimais, ji nepateikė jokių objektyvių, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja taip pat nepaneigė argumentų dėl papildomos apsaugos jai nesuteikimo.

11.2. Prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba. Tarptautinė migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba.

11.3. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jai nekyla (pareiškėja neįrodė, kad asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme, ar pavojumi gyvybei arba pagrįstai bijo susidurti su persekiojimo veiksmais grįžimo į kilmės valstybę atveju). Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30543 ir Komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 6K-1186 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

14. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad ji yra moteris (duomenys neskelbtini), todėl jai kylanti grėsmė yra preziumuojama, be to, pareiškėjos kilmės valstybėje yra nesaugu, o atsakovas rėmėsi netinkamais įrodymais.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

18. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

19. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

20. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

21. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

22. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

23. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini), o šios bendruomenės padėtis kilmės valstybėje yra bloga, juos persekioja.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamais dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, kuriais ji grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų persekiojimas iš valstybės institucijų.

27. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja patenka į EPPB ataskaitoje nurodytą padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, per se (savaime) nereiškia, kad jie yra persekiojami, kadangi ne visi minėto profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Tokiais atvejais individualiai turi būti vertinama persekiojimo rizikos tikimybė, atsižvelgiant, be kita ko, į tokias riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis.

28. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjos kilmės valstybė deda pastangas pagerinti (duomenys neskelbtini) padėtį valstybėje, nors pati (duomenys neskelbtini) bendruomenė yra nusivylusi vyriausybėmis ir netiki jų pažadais ir pagalba. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia pavojus, atsakovas nenustatė. Taip pat duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) būtų neleidžiama, trukdoma įsidarbinti, ar kad jie tendencingai būtų atleidžiami iš darbo dėl priklausimo (duomenys neskelbtini) bendruomenei, nerasta.

29. Sutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjos pasakojimas, iš esmės, grindžiamas bendra (duomenys neskelbtini) padėtimi šalyje. Taip pat pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo dirbti, nes ją atleisdavo iš darbo, kai sužinodavo, kad ji yra (duomenys neskelbtini), grindžiami išimtinai tik jos pačios įsitikinimais, ji nepateikė konkrečių argumentų, kurie galėtų paneigti šią išvadą. Be to, pareiškėjos bendro pobūdžio teiginiai, kad ją diskriminuodavo fiziniai asmenys („<...> jaučiame tam tikrą izoliaciją dėl savo kitoniškumo ar skirtingumo. <...> Mokykloje manęs ir mano religijos negerbė mokytojai ir mokyklos draugai. Jie mane pravardžiuodavo, išvadindavo (duomenys neskelbtini) <...>“) savaime nesuponuoja tarptautinės apsaugos jai suteikimo būtinybės. Šią išvadą taip pat patvirtina pareiškėjos pasakojimas, kad „<...> kartais man pagalbos nesuteikdavo mano studijų draugai ar dėstytojai“, kad jai nebuvo suteikiami laisvadieniai, kad ji patyrė „religinę diskriminaciją ir izoliaciją nuo kitų, kurie turėjo daugiau galimybių“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos apklausos metu net keletą kartų buvo prašyta pateikti konkrečius atvejus, kai būtent pareiškėja buvo persekiojama dėl to, kad ji priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, tačiau, iš esmės, pareiškėja savo pasakojimą grindė bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) situaciją kilmės šalyje, minėtų situacijų nesiedama su būtent jai galbūt kylančia grėsme, nenurodydama atvejų, kai būtent ji buvo persekiojama dėl „konvencinių“ priežasčių.

30. Nors pareiškėja apklausos metu taip pat nurodė, kad ją persekiojo (duomenys neskelbtini) vyras, kuris norėjo su ja turėti lytinių santykių, sekdavo ją, tačiau pareiškėja nurodė, kad į policiją nesikreipė, nes, jos nuomone, „<...> Jeigu moteris viena kreipiasi į policiją su pareiškimu prieš vyrą, niekada tokie pareiškimai nėra nagrinėjami. <...> Sprendimo nebūna, padėtis gali būti tik blogesnė, nes tada policija gali persekioti tave dėl tokio pareiškimo“; atsakydama į klausimą, ar rašė pareiškimą policijai, pareiškėja teigė, kad „Ne, nepateikiau jokių reikalavimų. Bijojau, kad padėtį dar labiau pabloginsiu“. Kaip teisingai nurodė atsakovas, pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdė, o nagrinėjamu atveju, nėra galimybės nustatyti aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybės institucijos negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjos nuo tariamo persekiojimo, ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėja į kilmės valstybės institucijas nesikreipė dėl hipotetinio pobūdžio, subjektyvaus įsitikinimo. Be to, kaip matyti iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo, atsakovas įvertino (duomenys neskelbtini) moterų padėtį pareiškėjos kilmės šalyje, t. y. individualiai įvertino padidintos rizikos asmens (pareiškėjos) situaciją. Taigi, kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų ir procesinių dokumentų, nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

31. Atsakovas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai būtinybę, pažymėjo, kad pareiškėjos kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau nė vienoje provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, nagrinėdamas aptariamas aplinkybes atsakovas taip pat vertino, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Atsakovas nustatė, kad gyvenamosios vietos, kurioje gyveno pareiškėja ir kurioje šiuo metu gyvena jos tėvai, nevaldo (duomenys neskelbtini), saugumą teritorijoje užtikrina ginkluotos pajėgos. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja neturi asmens dokumentų, tačiau juos gali padėti gauti jos šeima, be to, pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), pažįsta vietinius papročius ir kultūra, yra darbingo amžiaus moteris, turintį aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gyvena jos artimieji, be to, šių aplinkybių kontekste taip pat paminėtina, kad iš kilmės šalies ji išvyko surinkusi reikiamas pinigines lėšas. Taip pat apklausos metu paklausta, ar viena iš išvykimo priežasčių yra ekonominė, pareiškėja nurodė, kad „Galima tai įvardinti kaip vieną iš priežasčių, bet tai tikrai nėra svarbiausia. Tai tapo priežastimi dėl to, kad susidūriau su visomis mano anksčiau minėtomis problemomis“.

32. Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau pažymėtina, kad Valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams (žr„ pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3979-624/2021).

Be to, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių;

Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu tyrimu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kurios, be kita ko, buvo nurodytos EPPB ataskaitoje. Be to, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas atliko situacijos pareiškėjos kilmės valstybėje vertinimą (vertino situaciją dėl grėsmės būtent pareiškėjai).

Taigi, šie hipotetinio pobūdžio ir neapibrėžti pareiškėjos argumentai atmestini.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė