2021-06-23 Nr. AB-13373-3-64-3-03574-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-522-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03574-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, radijo taškai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, pasivaikščioti gryname ore buvo leidžiama tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi. Kamerose nebuvo sąlygų drabužiams plauti ir džiovinti, duše praustis buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens. Pareiškėjo teigimu, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginiai, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, pareiškėjas netinkamai buvo aprūpinamas patalyne, dalies patalynės negaudavo, plaukų kirpimas buvo vykdomas žeminant žmogaus orumą, nenaudojant sterilių instrumentų, buvo teikiama netinkama medicininė pagalba, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. buvo laikomas kamerose Nr. 1, 31, 61, 66, 70, kuriose plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Teigė, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja kameras ir atnaujina jose esančius baldus. Gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus resursus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję išsikviesti pagalbos, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam buvo padaryta žala. Be to, pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Nurodė, jog Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Dėl pareiškėjo materialinio aprūpinimo nurodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis priemonėmis. Minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, jis dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius jų gyvenamosiose kamerose. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga. Suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušą nuvedimo nepagrįstos. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas negaminamas, teikiama maisto tiekimo paslauga. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) 2019 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA-8413 (patikrinimas atliktas 2019 m. spalio 30 d.) matyti, kad kameroje Nr. 1 iš sienos ištrupėjęs tinkas, lango rėmas turi aštrias briaunas (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkto pažeidimas) (II t., b. l. 72–73); iš NVSC 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akto Nr. PA-10067 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d.) matyti, kad kameroje Nr. 70 dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų (Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas) (II t., b. l. 74–75). Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos HN 134:2015 12, 14 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas pripažino nepagrįstais, be kita ko, pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos ribos sietinos tik su Šiaulių TI (pareigūnų, darbuotojų) veiksmais, susijusiais su medicininės pagalbos administravimu, medicininės pagalbos teikimo organizavimu, tačiau nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, nevertintinas paties gydymo tinkamumas (netinkamumus).

7. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį (mažiau nei 3 mėnesius), periodiškai. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti pareiškėjui 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja jo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytus argumentus, papildomai išdėsto nusiskundimus dėl parduotuvės veiklos ir apsipirkimo joje, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neatkreipė dėmesio į svarbius faktus, nagrinėdamas bylą vadovavosi tik savo nuožiūra ir visiškai nekreipė dėmesio į aibę pažeidimų, kuriuos nustatė NVSC ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT).

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TU, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais. Tai įvertinus, teismas pagrįstai pripažino pažeistas pareiškėjo teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, arba nurodomos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo skundžiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo Šiaulių TI sąlygų nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., nustatęs Higienos normos HN 134:2015 12, 14 punktų reikalavimų pažeidimus (kameroje Nr. 1 iš sienos ištrupėjęs tinkas, lango rėmas turi aštrias briaunas, kameroje Nr. 70 dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

14. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame nurodo papildomus nusiskundimus dėl parduotuvės veiklos ir apsipirkimo joje, kurių nebuvo nurodęs savo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės dėl parduotuvės veiklos ir apsipirkimo joje, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

16. Be to, pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dalis teikiamų dokumentų (pvz., Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. 4D-2019/1-1133, 2019 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. 4D-2019/1-1133/3D-2202) jau yra byloje. Iš teikiamų dokumentų matyti, kad jie (išskyrus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 4 d. raštą Nr. 2S-758) buvo sudaryti bei egzistavo jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl ko nepasinaudojo galimybe juos teikti pirmosios instancijos teismui, ir apie pridedamus dokumentus apeliaciniame skunde apskritai neužsiminė. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 4 d. rašte Nr. 2S-758 pateiktas atsakymas į pareiškėjo skundą dėl parduotuvės veiklos ir apsipirkimo joje, t. y. jame nurodytos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Dėl šių priežasčių pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nebus vertinami.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde perrašė jo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neatkreipė dėmesio į svarbius faktus, nagrinėdamas bylą vadovavosi tik savo nuožiūra ir visiškai nekreipė dėmesio į aibę pažeidimų, kuriuos nustatė NVSC ir VMVT.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla pareiškėjo prašymu turėtų būti peržiūrėta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame teisme tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, bei į išvardintus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertins pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis argumentų pagrįstumą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į NVSC ir VMVT nustatytus pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas Higienos normos HN 134:2015 12, 14 punktų reikalavimų pažeidimus konstatavo būtent įvertinęs NVSC patikrinimų ir jų metu nustatytų pažeidimų duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi byloje esančius duomenis, taip pat nustatė, kad NVSC 2019 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. (6-12 4.80)2-58774 patvirtina, jog NVSC 2019 m. lapkričio 25 d. atliktos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės metu nustatė Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimus kameroje Nr. 31 (kameroje nuo lubų ir sienų vietomis ištrupėjęs tinko ir dažų sluoksnis, lango rėmas techniškai netvarkingas – sutrūnijęs, trūksta dalies konstrukcijų, kameroje esantis šviestuvas techniškai netvarkingas, nesaugus (lempos be apsauginio gaubto); ant sienos ir lubų vizualiai matomas pelėsis). Taigi, be pirmosios instancijos nustatytų Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų kamerose Nr. 1 ir Nr. 70, taip pat konstatuotinas ir Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimas kameroje Nr. 31. Daugiau duomenų, kad NVSC ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų nustatęs dar kokių nors kitų pažeidimų, byloje nėra.

23. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą, kiek tai susiję su netinkamu maitinimu, grindė tuo, kad, jo teigimu, buvo tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, nuodingomis medžiagomis užkrėstas maistas, maisto kokybė prasta, maistas tiekiams žalias, pasibaigusio galiojimo laiko, transportuojamas nešvariame automobilyje, gaminamas tarp šiukšlių.

24. Byloje esančiame VMVT Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 57s-(57.9)-941 nurodyta, kad VMVT 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo metu nustatė, jog vakarienei gamintas patiekalas neatitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintų valgiaraščių ir receptūrų. Taip pat nurodyta, kad dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų (konkretūs pažeidimai nenurodyti) atsakingam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. VMVT Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr 50s-(50.5)-293 nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kai kurie pareiškėjo 2019 m. spalio 30 d. skunde nurodyti faktai pasitvirtino (nustatyti pažeidimai nenurodyti).

25. Taigi, iš minėtų VMVT raštų matyti, kad ginčo laikotarpiu atlikus patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, buvo nustatyta tam tikrų pažeidimų, susijusių su tiekiamu maitinimu, tačiau minėtuose raštuose konkrečiai neįvardyti nustatyti pažeidimai, byloje nėra pateikti minėtuose raštuose nurodytomis dienomis atliktų patikrinimų protokolai. Todėl iš byloje esančios medžiagos nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai pažeidimai buvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, nesurinko byloje pakankamų įrodymų, reikšmingų vertinant aptariamus pareiškėjo nusiskundimus dėl maitinimo. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018, kt.).

27. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamo maitinimo, naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Dėl likusių aplinkybių, su kuriomis pareiškėjas siejo prašomą priteisti neturtinę žalą, ir kurias išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija, patikrinusi likusią bylos dalį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti ar naikinti likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

30. |Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamo maitinimo, atlyginimo, naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors, be pirmosios instancijos teismo nustatytų Higienos normos HN 134:2015 12, 14 punktų reikalavimų pažeidimų kamerose Nr. 1 ir Nr. 70, taip pat konstatuotinas ir Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimas kameroje Nr. 31, o dėl likusių pareiškėjo nusiskundimų, iš kurių jis kildino turtinę ir neturtinę žalą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2907-415/2018), pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinama atitinkama bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl netinkamo maitinimo ir higienos normų pažeidimų gyvenamosiose kamerose. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismui yra privalomi apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės taikymo išaiškinimai (ABTĮ 148 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria dalis pareiškėjo skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas nurodė patyręs dėl netinkamo maitinimo ir dėl netinkamų higienos sąlygų gyvenamosiose kamerose, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė