Legislator Case Law & Legislation
aa1811e9-e191-4c5b-ad5b-63d42bf8b904 AI generated

aa1811e9-e191-4c5b-ad5b-63d42bf8b904 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number aa1811e9-e191-4c5b-ad5b-63d42bf8b904
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-197-651/2022 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00363-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.3.1; 21.5.4; (S) 21.11.10 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. liepos 8 d. nutarties ir n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

aa1811e9-e191-4c5b-ad5b-63d42bf8b904 · Klaipėdos apygardos teismas: Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi bÅ«ti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiÅ¡kia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi bÅ«ti įrodyta bet kokiÄ abejonę vertinant Å¡io asmens naudai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-197-651/2022 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00363-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.3.1; 21.5.4; (S) 21.11.10 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. liepos 8 d. nutarties ir n u s t a t ė:

I. Bylos esmė 1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas K. V. 2022 m. kovo 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ A. S. už tai, kad jis bÅ«damas transporto priemonės savininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, iÅ¡davimo datos, numerio ir dokumentÄ iÅ¡davusios institucijos), kas 2022 m. sausio 31 d. naudojosi, vairavo, laikė neeksploatuojamÄ Ä¯monės automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės E. K. 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-1834-2022 A. S. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. priimtÄ nutarimÄ apskundė teismui.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi Nr. II-396-718/2022 skundo netenkino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1834-2022 paliko nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. liepos 8 d. nutartį ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1834-2022. 4.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinę bylÄ buvo pažeisti ANK 566 straipsnio reikalavimai. Å io straipsnio 1 dalis numato, jog tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Be to, nurodoma, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo apeliantas buvo pažymėjęs, kad ANK 414 straipsnis numato pirmiausia skirti įspėjimÄ , o ne baudÄ . 4.2.

Taip pat nurodoma, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Apelianto teigimu, Å¡ios nuostatos nebuvo laikomasi, nes įrodymas nekaltumo fakto buvo perkeltas apeliantui. Pažymima, kad to paties straipsnio 3 dalis numato, kad tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat iÅ¡gauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. 4.3.

Pažymima, kad nutarimÄ surašęs K. V. nėra pareigÅ«nas. Tai matosi iÅ¡ savivaldybės svetainėje pateikto apraÅ¡ymo. IÅ¡ pareigybės apraÅ¡ymo matyti, kad jis yra specialistas, kuris vykdo jam paskirtas funkcijas. Pažymima, kad ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimÄ , jį atlikęs pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ . PrieÅ¡ raÅ¡ydamas administracinio nusižengimo protokolÄ , pareigÅ«nas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju.

Nustatęs, kad Å¡is asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigÅ«nas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimÄ Ä¯raÅ¡o į administracinio nusižengimo protokolÄ . Protokolas suraÅ¡omas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nurodoma, kad iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matosi, kad skirtingi pareigÅ«nai fiksavo pažeidimÄ , surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , priėmė nutarimÄ , rašė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ir atstovavo teisme. Be to, pažymima, kad atstovauti teisme paskirta padalinio vedėja, tačiau, remiantis ANK 585 straipsniu, ji negalėjo bÅ«ti atstovė.

Teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai pasakyta, kad pareigÅ«nas tiria bylÄ , renka įrodymus ir paskui atstovauja teisme. 4.4. Taip pat teigiama, kad teismas iÅ¡ anksto turėjo nusistatymÄ girdėti tik savivaldybės atstovų paaiÅ¡kinimus. Akistatoje su K. V. apeliantas nurodė, kad bÅ«tent telefonu buvo atsakęs, jog yra vienvaldis transporto priemonės savininkas. K. V. nurodė, kad privaloma praneÅ¡ti raÅ¡tu. Savivaldybės atstovai parašė, kad per tris dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos raÅ¡tu privaloma praneÅ¡ti apie duomenis, kam priklauso apelianto bendrovei priklausanti transporto priemonė.

Nurodoma, jog aiÅ¡ku, kad kaip įmonės vadovui pagal įstatymÄ priklauso viskas. Tai numatyta ir Lietuvos saugaus automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) 20 straipsnio 4 dalyje. Ä®statymo straipsnyje yra tik nurodymas, kokius duomenis privaloma praneÅ¡ti. Pažymima, kad transporto priemonė buvo ne kelyje, o kieme, kurį prižiÅ«ri apeliantas kaip namo bendrasavininkis. 4.5. Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai vadovavosi vien prielaidomis. Pažymima, kad vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ , nutarimÄ grindžiant prielaidomis.

Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi bÅ«ti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiÅ¡kia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi bÅ«ti įrodyta bet kokiÄ abejonę vertinant Å¡io asmens naudai.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia ir leistinumu. Todėl asmens padaryta nuotrauka, autentiÅ¡kumas nepatikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, negali turėti esminės įrodomosios galios. Tokiu bÅ«du bÅ«tų sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui, kuomet panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų bÅ«ti naudojama asmeniniais tikslais (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-50-562/2015).

Vien tik iÅ¡ nuotraukÄ padariusio asmens parodymų negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie jos padarymo laikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013; Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-223-594/2014). Vilniaus apygardos teismas administracinio pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013 pažymėjo, jog kai byloje yra vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas - fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, nebuvo padaryta pareigÅ«no, turinčio teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tai vertintina tik kaip praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , bet ne įrodantis pažeidimo esmės.(BYLA II-85-865/2015,).

Nagrinėjamu atveju nuotraukos buvo pateiktos teismui prieÅ¡ teismo posėdį. Nuotraukoje matosi tik data. NeaiÅ¡ku, kas nuotraukÄ padarė.

5. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija)VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas, M. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , juo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. liepos 8 d. palikti nepakeistÄ . 5.1. Institucija nuomone, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Nesutinkama ir su apelianto teiginiu dėl jam perkeltos nekaltumo įrodinėjimo pareigos.

Pažymima, kad pirmos instancijos teismas A. S. skundÄ dėl Skyriaus priimto nutarimo iÅ¡nagrinėjo žodinio proceso tvarka, jam pačiam dalyvaujant, vertino byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, iÅ¡klausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimus bei skyriaus atstovo argumentus, liudytoju apklausė administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusį skyriaus vyriausiÄ jį specialistÄ K. V. ir, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , priėmė motyvuotÄ sprendimÄ . 5.2.

Nurodoma, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojo K. V. teismo posėdžio metu pateikti parodymai buvo nuosekliai iÅ¡tirti ir buvo paÅ¡alintos abejonės dėl apelianto tvirtinimo, jog neva jis žodžiu pateikė tyrimÄ atliekančiam vyriausiajam specialistui K. V. jo praÅ¡omus duomenis. Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas iÅ¡ anksto turėjo nusistatymÄ girdėti tik savivaldybės atstovų, o ne jo paaiÅ¡kinimus. Pažymima, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir sprendimÄ pagrįstai grindė teismo posėdžio metu apklausto liudytojo K.

V. parodymais, juos sugretindamas su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, detaliai pasisakydamas dėl visų byloje esančių faktinių aplinkybių bei pateikdamas argumentuotÄ jų vertinimÄ . 5.3. Taip pat pažymima, kad A. S. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1834- 2022 pripažintas kaltu padaręs ANK 431 straipsnio l dalyje, o ne ANK 414 straipsnio l dalyje numatytÄ nusižengimÄ . A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų - nenurodė asmens duomenų, kas 2022 m. sausio 31 d., 14 val. 3 min., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi, vairavo, laikė neeksploatuojamÄ Ä¯monės automobilį „Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ä®statymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga pateikti pareigÅ«nams jų praÅ¡omÄ informacijÄ teisės pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimo tikslu, tam kad bÅ«tų nustatytas nusižengimÄ padaręs asmuo, kurį už jo padarytÄ neteisėtÄ veikÄ bÅ«tų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo A. S. buvo praÅ¡oma pateikti asmens duomenis, siekiant nustatyti ANK 414 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ padariusį asmenį.

Apeliantas neneigia žinojęs, kad per tris dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos raÅ¡tu privalo praneÅ¡ti, kas naudojosi jo vadovaujamai įmonei priklausančiu automobiliu, todėl A. S. per ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ praÅ¡omų duomenų nepateikus, jam kilo administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio l dalį. Todėl Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad A. S. padarė ANK 431 straipsnio l dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ bei kad administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. 5.4.

Be to, pažymima, kad pagal ANK 589 straipsnio l dalies 82 punktÄ savivaldybių administracijų pareigÅ«nai pradeda administracinių nusižengimų teisenÄ , atlieka administracinių nusižengimų tyrimÄ , suraÅ¡o administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 431 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. ADl-283 „Dėl įgaliojimų suteikimo" įgaliojo Skyriaus pareigÅ«nus pradėti administracinių nusižengimų teisenÄ , atlikti administracinių nusižengimų tyrimÄ , suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus bei ne teismo tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas dėl ANK 589 straipsnio l dalies 82 punkte nurodytuose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.

ANK 615 straipsnio l dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigÅ«nai atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ ir surašė administracinio nusižengimo protokolÄ . To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas pats pareigÅ«nas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktÅ«ros.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nutarimÄ priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ ir skirti nuobaudÄ už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigdamas, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio yra nubaustas, nepadarė. Å iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

8. Nors apeliantas teigia, jog Å¡iuo atveju jo kaltės nėra, kadangi jis vyriausiajam specialistui K. V. telefonu buvo atsakęs, jog yra vienvaldis transporto priemonės savininkas, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. 9. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų.

Taigi Å¡ios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymÄ , todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rÅ«pinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančiÄ transporto priemonę. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti teisės pažeidimÄ , tikrinančio pareigÅ«no, savivaldybės administracijos įgalioto pareigÅ«no reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi Å¡iam pareigÅ«nui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiÄ transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo Å¡iam pareigÅ«nui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę Å¡ioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ matyti, kad A. S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų - nenurodė asmens duomenų, kas 2022 m. sausio 31 d., 14 val. 3 min., adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi, vairavo, laikė neeksploatuojamÄ Ä¯monės automobilį „Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, 2022 m. sausio 3 d., 14 val. 2 min., užfiksuota neeksploatuojama transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikta be priežiūros ir laikoma bendrojo naudojimo vietose. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 31 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. sausio 31 d., 14 val. 3 min., pakartotinai užfiksuota neeksploatuojama transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Siekiant iÅ¡nagrinėti bylÄ dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio l dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir ANK 611 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 9 d. raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo Nr. (32.1)-VTS2-486 nurodė, per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu praneÅ¡ti duomenis apie asmenį (vardÄ , pavardę, asmens kodÄ arba gimimo datÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , kontaktinį telefono numerį), kuris naudojosi bendrovei priklausančia transporto priemone.

Šis pranešimas įteiktas 2022 m. vasario 18 d. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, A. S. nepranešė duomenų minėtame Institucijos rašte nurodytu būdu, t. y. raštu arba elektroniniu paštu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 11 d., pareigūnas K. V. susirašinėjo su A. S., tačiau jis konkrečiai nenurodė, kas naudojosi automobiliu, iš jo atsakymų turinio matyti, kad automobilio jis neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad A. S. pagrįstai 2022 m. kovo 14 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

12. Apeliantas nesutinka, jog nepranešė Institucijos reikalaujamų duomenų, nurodydamas, jog telefonu informavo, jog transporto priemonė priklauso jam. Apelianto teigimu, transporto priemonė buvo ne kelyje, o kieme, kurį prižiÅ«ri pats apeliantas kaip namo bendrasavininkis. Pažymėtina, jog ANK 611 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie administracinį nusižengimÄ gavimo dienos privalo praneÅ¡ti duomenis apie asmenį (vardÄ , pavardę, asmens kodÄ arba gimimo datÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, iÅ¡davimo datÄ , numerį ir dokumentÄ iÅ¡davusiÄ institucijÄ ), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Institucijos raÅ¡te dėl informacijos pateikimo buvo nurodyta, kokiu bÅ«du privaloma praneÅ¡ti duomenis, t. y. nurodė, kad duomenis apie asmenį privaloma praneÅ¡ti raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad vyriausiasis specialistas telefonu informavo, kad minėtÄ informacijÄ privaloma pateikti raÅ¡tu. Kadangi A. S. nepranešė duomenų Institucijos nurodytais bÅ«dais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog jis pranešė Institucijai duomenis.

13. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumento, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negalėjo nagrinėti administracinio nusižengimo bylos dėl administracinio nusižengimo, pažymėtina, jog ANK 589 straipsnio 1 dalies 82 punktas numato, kad dėl ANK 414, 431 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda, administracinių nusižengimų tyrimÄ atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡o savivaldybės administracijos pareigÅ«nai. Administracinio nusižengimo tyrimÄ Å¡iuo atveju pradėjo ir atliko tokiÄ teisę turintis subjektas – savivaldybės administracija, A.

S. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , ir jam paskirta administracinė nuobauda. Be to, nors apeliantas teigia prieÅ¡ingai, tačiau tas pats pareigÅ«nas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktÅ«ros (ANK 615 straipsnio 3 dalis).

Be to, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog institucija, priėmusios nutarimÄ , negalėjo įgalioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Administracinių nusižengimų tyrimo poskyrio vedėjos V. Z. atstovauti teisme. Apeliantas šį argumentÄ grindžia ANK 585 straipsniu, kuris reglamentuoja, kas gali bÅ«ti įgaliotu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo atstovu. Tuo tarpu, ANK 580 straipsnis reglamentuoja Institucijos atstovavimÄ teisme.

Å io straipsnio 1 dalyje numato, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ teisme turi teisę dalyvauti institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , atstovas, kuris byloje gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo, kuriuo ji įgaliota atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ visų lygių teismuose, nagrinėjant administracines ir administracinių nusižengimų bylas (b. l. 44).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad Institucija neturėjo teisės A. S. taikyti administracinę atsakomybę už jo įpareigojimų nevykdymÄ , yra atmestini.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju A. S. turėjo bÅ«ti skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, tačiau su Å¡iuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. BK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad gali bÅ«ti skiriama bauda nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų. A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta minimali nuobauda – 150 Eur bauda. Å ioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiama dėl A. S. kaltės dėl nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad jam turėjo bÅ«ti paskirta bÅ«tent Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

15. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. S. pateiktÄ skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad A. S.yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Dalia Kursevičienė