2024-05-14 Nr. BB-2607-1-01-0-00417-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1856/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00417-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl G. M. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties dalį bei baudžiamąją bylą G. M. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. G. M. veika be pagrindo buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, nors jokio nusikaltimo nėra padaręs. Teismai netinkamai aiškino BK 30 straipsnio 1 dalį, kadangi pripažino nusikalstamais G. M. veiksmus, kurie buvo nulemti tarnybinio būtinumo situacijos bei neišėjo iš leistinų veikimo ribų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo normose. Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių teismai iki galo nepašalino, tačiau tokias nepašalintas prielaidas traktavo G. M. nenaudai, preziumavo subjektyviųjų požymių (tyčios) buvimą jo veikoje; nebuvo tinkamai išskirti bei kaltinamajame akte ir skundžiamuose procesiniuose sprendimuose aprašyti ir nuo kito bendrai nuteisto asmens atriboti G. M. veiksmai. Teismai netinkamai vertino ir taikė specialiąsias žinias, neatsižvelgė į teismo medicinos eksperto Ą. S. paaiškinimus, o apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepaskyrė prašomos ambulatorinės teismo medicinos - teismo psichiatrijos (narkologijos-toksikologijos) ekspertizės, kadangi buvo pakankamai duomenų apie nukentėjusiojo psichines ligas (sutrikimus), priklausomybės ligas, polinkį save žaloti, priešiškumą vidaus tarnybos (Saugumo valdymo skyriaus) pareigūnams. G. M. veiksmų teisėtumas buvo patikrintas, atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybinio patikrinimo dėl psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo nuteistojo A. M. atžvilgiu išvadą. Netinkamai išspręstas ir civilinio ieškinio dalies tenkinimo klausimas, nes teisėti veiksmai negalėjo užtraukti ir civilinės atsakomybės; bet kuriuo atveju už pareigūnų veiksmus atsako atitinkamos valstybės institucijos (konkrečiu atveju - Lietuvos kalėjimų tarnyba). Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, t. y. neištyrė, ar ankstesnėse proceso stadijose buvo tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų veikas, tiriant ir vertinant įrodymus (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su G. M. nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, G. M. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl G. M. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl civilinio ieškinio ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė