2020-02-28 Nr. CB-2418-2-16-3-00031-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-877/2020

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00031-2019-8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. vasario 20 d. gautu ieškovo V. Z. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. Z. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovei I. Z. dėl tėvystės nuginčijimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo V. Z. paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje kategoriškai teigiama, jog ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas; vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad vaikas iš atsakovės kalbų žino, jog ieškovas nėra jo tėvas, o pati atsakovė aiškino, kad nežino, kas yra tikrasis vaiko tėvas; atsakovės kategorišką atsisakymą atlikti pakartotinę DNR ekspertizę. Teismai nepagrįstai atleido atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos, visą įrodinėjimo naštą perkeldami ieškovui. Teismų išvada, kad vaiką ir ieškovą sieja emocinis ryšys, prieštarauja bylos medžiagai. Priešingai, tarp jo ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio ir prieraišumo, nes vaikas žino, kad šalių nesieja biologinis ryšys, socialiniai santykiai su vaiku yra nutrūkę, nes šeima kartu negyvena nuo 2015 m. ir paskutinius pora metų jis beveik nebendravo su vaiku. Teismai pažeidė pareigą būti aktyviems šeimos byloje, nes nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti vaiko valios dėl tikrojo jo tėvo identifikavimo ir vaiko poreikio jį pažinti; neapklausė vaiko ir neskyrė psichologinės ekspertizės jo valiai ir tikriesiems emociniams bei socialiniams poreikiams suprasti; nesivadovavo vaiko paaiškinimais, kurie buvo pateikti vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje. Teismai priėmė neaiškų ir dviprasmišką sprendimą, paliekant abejonę dėl galimos biologinės tėvystės, taip pat eliminuojant teisėtą galimybę šią abejonę išsklaidyti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 17 d. UAB „Perlo paslaugos“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas