aa1328b4-9f75-4df3-bb48-5185a342cdb9 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-312/2016    Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01531-2014-4  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)   1.2.4.8.2; 1.2.5.4; 1.2.28.4; 2.1.7; 2.4.2.1.    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, sekretoriaujant Elzbietai Giedrei Mlečkaitei, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,nuteistojo L.

C. gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,nukentėjusiųjų V. V. ir A. V. atstovui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir L.

C. paskirta subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, subendrinta prie jos iš dalies pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 69 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nuosprendžiui įsiteisėjus per vienerius metus ir dešimt mėnesių atlyginti V.

V. 2673,86 Eur turtinę žalÄ . IÅ¡ L. C. V. V. naudai priteista 2673,86 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos bei 1364,76 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : L. C. nuteistas už tai, kad jis savavaldžiavo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai realizuodamas savo ginčijamÄ teisę, siekdamas užkirsti keliÄ tvoros statybai, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius V. V. ir A. V. bei demonstruodamas jÄ prieÅ¡ nukentėjusiųjų artimuosius - R.

V. ir V. V., o bÅ«tent: 2014 m. kovo 9 d. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems statant tvorÄ , jų artimųjų R. V. ir V. V. akivaizdoje, grasino V. V. ir A. V., sakydamas: „gaila, kad neturiu pistoleto, tai nuÅ¡ausiu“, „iÅ¡malsiu snukį“, „pamausiu ant laužtuvo“, „paleisiu ant jÅ«sų Å¡unį“, apstumdė nukentėjusiuosius V. V. ir A. V., po to laužė įbetonuotus tvoros strypus ir skersinius, tokiu bÅ«du iÅ¡laužė septynis jų bei nuo tada iki 2014 m. balandžio 3 d. minėtÄ tvorÄ visiÅ¡kai sunaikino, padarydamas 9232,30 Lt (kas atitinka 2673,86 Eur) turtinę žalÄ .

Tokiu bÅ«du, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ , savavaliÅ¡kai vykdydamas savo ginčijamÄ teisę, padarė didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms ir interesams.Taip pat, jis nuteistas už tai, kad terorizavo žmones, o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2015 m. liepos 12 d., adresu (duomenys neskelbtini), sistemingai baugino V. V. ir A. V. panaudodamas psichinę bei fizinę prievartÄ , o bÅ«tent: grasindamas juos nuÅ¡auti, paleisti ant jų Å¡unį, reikalaudamas 30 000 Lt (kas atitinka 8688,60 Eur) už tvoros statymÄ ; grasino sunaikinti nukentėjusiojo V.

V. tėvo V. V. kaimo turizmo sodybÄ ; laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 9 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., veikdamas atvirai bei slapta, sunaikinęs V. V. ir A. V. priklausantį turtÄ - tvorÄ ; 2014 m. kovo pabaigoje įsibrovė į jų butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), sugriebė už pečių A. V. ir jÄ pastÅ«mė, o iÅ¡eidamas grasino su jais susidoroti; 2014 m. spalio 5 d., apie 13.15 val., iÅ¡kvietęs LNK televizijÄ , filmavimo metu daužė nukentėjusiųjų buto duris, V. V. atidarius duris, bandė jėga įsibrauti į butÄ , o V.

V. bandant duris uždaryti, sudavė tuščiu plastikiniu buteliu V. V. per galvÄ , agresyviai grasindamas susidoroti, Å¡aukė įžeidžiančius ir bauginančius žodžius; 2015 m. balandžio 29 d. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas įbauginti, priėjęs prie V. V., klausė jo: „ar neramu?“, „nori pajausti, tu mokėsi, daug mokėsi“ bei tris kartus trenkęs kumščiu į elektros skydinę, pagrasino plaktuku suskaldyti galvÄ , po to sugriebė V.

V. veidÄ ir pastÅ«mė bei ne mažiau trijų kartų spyrė V. V. į deÅ¡inį rankos žastÄ , taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; 2015 m. liepos 3 d., apie 2.00 val., mėtė akmenis į nukentėjusiųjų buto duris, užlipo jų įėjimo laiptais, nusuko nukentėjusiųjų įrengtÄ vaizdo filmavimo kamerÄ ir Å¡aukė jiems „iÅ¡matos, miegat?“ ir kitus įžeidžiančius žodžius; 2015 m. liepos 12 d., apie 21.00 val., garsiai namuose įjungė muzikÄ , ėmė daužyti į kambario sienÄ ir garsiai Å¡aukė:

“gaidy, tave nužudysiu“, vėl mėtė akmenis į namo sienÄ ir trukdė V. V. ir A. V. ilsėtis. Tokiu bÅ«du jis terorizavo nukentėjusiuosius V. V. ir A. V..Taip pat, jis nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: darydamas aukščiau nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. balandžio 29 d., apie 21.15 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs nukentėjusiajam V. V. pasakė grasinančius žodžius, tris kartus trenkė kumščiu į elektros skydinę, po to sugriebė V.

V. veidÄ ir pastÅ«mė bei ne mažiau trijų kartų spyrė V. V. į deÅ¡inės rankos žastÄ , taip pastarajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva deÅ¡iniame žaste. Tokiu bÅ«du jis nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis L. C. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti savavaldžiavimÄ kvalifikuojantys požymiai – fizinės ir psichinės prievartos panaudojimas, todėl L.

C. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Fizinė prievarta apima nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat fizinio skausmo sukėlimÄ . Byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinime inkriminuojamu apstumdymu nukentėjusiesiems buvo padaryti sveikatos sutrikdymai ar sukeltas fizinis skausmas. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu L. C. yra nuteistas už 2014 m. kovo 9 d., apie 10 val., V. V. sukeltÄ fizinį skausmÄ , todėl antrÄ kartÄ už tuos pačius veiksmus negalėjo bÅ«ti teisiamas.

Taikant psichinės prievartos požymį bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad kaltininkas tuo siekia priversti nukentėjusįjį įvykdyti jo prievolę ir taip įgyvendinti atitinkamÄ savo ar kito asmens teisę. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų paaiÅ¡kinimų, visus nuteistajam inkriminuotus grasinimus jie vertino kaip terorizavimÄ ir nesiejo su tvoros sunaikinimu. IÅ¡ grasinimų turinio matyti, jog Å¡ie teiginiai yra nesuderinami su ginčijamos teisės vykdymu - įbetonuotų tvoros strypų iÅ¡laužimu.

Kaltinant savavaldžiavimu, L. C. taip pat inkriminuotas didelės žalos (2673,86 Eur) nukentėjusiųjų teisėms bei interesams padarymas. Nuteistojo nuomone, tokia žala nukentėjusiesiems nebuvo padaryta. Nors nuteistasis nėra žemės sklypo bendrasavininkis, nes nuomojasi socialinį bÅ«stÄ , tačiau taip pat kaip ir kiti du sklypo savininkai juo naudojasi. Negalėdamas naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikos valdoma žemės sklypo dalimi, L. C. negalėtų patekti į nuomojamÄ bÅ«stÄ .

Tokiu bÅ«du, nuteistasis turi teisę iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl tvoros statymo toje vietoje, kuri ribojasi su jo naudojama sklypo dalimi. IÅ¡ nukentėjusiųjų duotų paaiÅ¡kinimų galima spręsti, jog jie dar iki tvoros statybos darbų pradžios žinojo apie nuteistojo nepritarimÄ tam, tačiau tai ignoravo. IÅ¡ardydamas dalį statomos tvoros, L. C. turėjo tikslÄ patekti į savo bÅ«stÄ , t. y. gynė savo teises. Be to, V. V., prieÅ¡ pradėdamas tvoros statybas, privalėjo atlikti tam tikrus veiksmus bei laikytis tam tikros tvarkos, tačiau to nepadarė.

Å ios prievolės iÅ¡plaukia iÅ¡ to, kad konkretus sklypas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ ir yra apsaugos zonoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento 2016 m. gegužės 19 d. atsakyme į nuteistojo 2016 m. kovo 31 d. praÅ¡ymÄ konstatuota, jog 2004 m. gruodžio 10 d. bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemes sklypu yra netikslus, nes į žemės plotÄ neįtraukta ir sklypo plane nepažymėta veranda, priklausanti L. C. nuomojamoms patalpoms.

Å iame atsakyme patvirtintas nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumas: „Minėto gyvenamojo namo 1-ojo buto gyventojas V. V., papildomai iÅ¡pirkęs 158 kv. m. bendro naudojimo valstybinės žemės (visas jo nuosavybės teise turimas plotas - 468 kv. m.) savavaliÅ¡kai tvėrėsi tvora, užtverdamas praėjimÄ ir pravažiavimÄ iki JÅ«sų naudojamų statinių“. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių dėl savavaliÅ¡kai vykdytų tvoros statybos darbų neanalizavo bei nevertino. VisÄ konfliktinę situacijÄ , susijusiÄ su tvoros griovimu, iÅ¡provokavo paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai.

Negali atsirasti didelė žala, sugadinant ar sunaikinant tai, kas sukurta neteisėtai (iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė). Taip pat teismas nepasisakė, kokiais duomenimis remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent nuteistasis padarė visus nukentėjusiojo nurodytus nuostolius. Tokiu bÅ«du, nesant bÅ«tinojo nusikaltimo sudėties požymio - didelės žalos, laikytina, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Apeliaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas L.

C. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje neiÅ¡dėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o tik perrašė kaltinimÄ ir pateikė dviejų sakinių apibendrinimÄ , kurio negalima pripažinti iÅ¡vadomis, padarytomis įvertinus visų teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų tarpusavio ryšį. Teismas neatlikto surinktų įrodymų analizės, nevertino liudytojų E. R. ir R. P. parodymų, kuriais jie patvirtino, jog 2014 m. balandžio 29 d. vykusio konflikto metu nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiuosius smurto nenaudojo.

Teismas besÄ lygiÅ¡kai tikėjo nukentėjusiojo sutuoktinės, jo artimų giminaičių, samdyto ekskavatoriaus vairuotojo parodymais, nors jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę nuteistojo atžvilgiu. Taip pat yra nepakankamas formalus konstatavimas, jog vaizdo bei garso įraÅ¡ai patvirtina nuteistojo veiksmų neteisėtumÄ , neįsigilinus į Å¡ių įrodymų turinį ir nekonkretizuojant, kokius nukentėjusiųjų terorizavimo fragmentus jie įrodo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau tekste – BPK) 369 straipsnio 3 dalies prasme aptariami pažeidimai laikytini esminiais, nes dėl to buvo suvaržytos įstatymu garantuotos nuteistojo teisės.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad L.

C. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis savo kaltę neigė. Liudytojas G. G. J. paaiÅ¡kino, jog tÄ vakarÄ lankėsi pas nuteistÄ jį namuose ir pro langÄ matė konflikto eigÄ , kuriÄ detaliai papasakojo, nurodydamas, jog L. C. su kaimynu vienas kitÄ buvo paėmę už rankų, tačiau smÅ«gių nebuvo. Nuosprendyje Å¡ie parodymai įvertinti kritiÅ¡kai dėl to, kad L. C. gynėjas jam nurodė įvykio, apie kurį reikia duoti parodymus, datÄ .

Liudytojas buvo iÅ¡kviestas į teismo posėdį, patenkinus nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymÄ , todėl natÅ«ralu, kad pastarieji su juo bendravo bei priminė įvykio datÄ . Liudytojas tiksliai paaiÅ¡kino savo lokalizacijÄ Ä¯vykio metu, jo eigÄ , trukmę, kiekvieno iÅ¡ konfliktuojančių asmenų elgesį, bet pirmosios instancijos teismas vis tiek Å¡iuos parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes nukentėjusysis nurodė, kad liudytojo įvykio metu nebuvo. Tačiau jis negalėjo matyti ir nematė, kad yra stebimas G.

G. J. per nuteistojo nuomojamo bÅ«sto langÄ . Tokiu bÅ«du, aptarti liudytojo parodymai, iÅ¡ esmės sutampantys su nuteistojo pateikta įvykių versija, kritiÅ¡kai įvertinti nesant tam pakankamo pagrindo. 2015 m. balandžio 30 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad V. V. deÅ¡inio žasto distalinės dalies pavirÅ¡iuje nustatyta 5x4 cm violetinė kraujosruva, paneigia nukentėjusiojo parodymų dalį, jog nuteistasis koja jam per deÅ¡inę rankÄ spyrė 3-4 kartus. Suduodant atitinkamÄ smÅ«gių skaičių, ant nukentėjusiojo kÅ«no pavirÅ¡iaus neabejotinai atsirastų visai kitokio pobÅ«džio padariniai.

Be to, neturėdamas iÅ¡lavintų kovinių sporto Å¡akų įgÅ«džių, nuteistasis negalėjo nukentėjusiojo nurodytu bÅ«du per tokį trumpÄ laikÄ suduoti serijos smÅ«gių ir pataikyti į tÄ pačiÄ , maždaug pusantro metro aukÅ¡tyje esančiÄ , jo kÅ«no vietÄ . Specialisto iÅ¡vada konstatuotas vienas poveikis kietu buku daiktu į vienÄ konkrečiÄ vietÄ . Nuosprendyje liko nepaneigta nuteistojo versija, jog nukentėjusysis galėjo susižeisti, atsitrenkdamas į elektros skydinę, kuri buvo pritvirtinta prie stulpo atitinkamame aukÅ¡tyje.

Apelianto nuomone, Å¡ie argumentai patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas Vilniaus miesto apylinkės teismas grindė nepatikimais ir prieÅ¡taringais įrodymais bei vadovavosi abejotinomis prielaidomis. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už savavaldžiavimÄ , t. y. tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.L.

C. nuteistas už tai, kad jis savavaldžiavo, t. y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai realizuodamas savo ginčijamÄ teisę, siekė užkirsti keliÄ tvoros statyboms, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius V. V. ir A. V. bei demonstruodamas jÄ prieÅ¡ nukentėjusiųjų artimuosius – R. V. ir V. V..Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, o taip pat ir iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, L. C. neneigia fakto, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų dėl tvoros statybų vyko konfliktai, kad jis nepritarė Å¡ios tvoros statyboms, yra įsitikinęs, kad tvora buvo statoma neteisėtai.

Nuteistasis neneigia ir to, kad jis ardė nukentėjusiųjų pastatytÄ tvorÄ , tačiau nesutinka, kad jo veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip savavaldžiavimas, nes nebuvo nustatyti fizinės ir psichinės prievartos požymiai bei didelės žalos padarymo faktas.Psichine prievarta baudžiamÄ ja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu.

Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ ar kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ .

Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2014).Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, 2014 m. kovo 9 d. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), A.

V., V. V., jo brolis R. V., tėvas V. V., draugas J. B. bei ekskavatoriaus vairuotojas A. U. susirinko tverti tvoros. Nuo pat darbų pradžios L. C. trukdė dirbti, sakydamas, kad čia jo teritorija, kad tvoros čia nebus, kad visko taip nepaliks, bėgiodamas aplink, nutraukdamas virves, lįsdamas po ekskavatoriumi, judindamas stulpus, Å¡Å«kaudamas, įžeidinėdamas nukentėjusiuosius ir jų Å¡eimos narius, stumdydamas V. V., jo tėvÄ ir brolį, trenkdamas V. V. į krÅ«tinę, dėl ko jam lūžo Å¡onkaulis, smaugdamas R.

V., sulaužydamas jo automobilio veidrodėlį, grasindamas juos nuÅ¡auti („gaila, kad neturiu pistoleto, tai nuÅ¡ausiu“), užpjudyti Å¡unimi („paleisiu ant jÅ«sų Å¡unį“), sudeginti, kitaip fiziÅ¡kai pakenkti („iÅ¡malsiu snukį“, „pamausiu ant laužtuvo“) sunaikinti V. V. sodybÄ . TÄ dienÄ L. C. ne kartÄ buvo kviečiama policija. Nuo 2014 m. kovo 9 d. iki balandžio mėn. nuteistasis įgyvendino savo ketinimus ir visiÅ¡kai sugadino pastatytÄ tvorÄ , palikdamas tik keletÄ stulpelių.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojo V. V. parodymų, jis nenori reikÅ¡ti pretenzijų dėl L. C. jam padaryto sveikatos sutrikdymo (sulaužyto Å¡onkaulio), kadangi L. C. grasino jį užmuÅ¡ti, sudeginti jo sodybÄ . Nukentėjusiųjų A. V., V. V., liudytojų R. V., V. V., A. U. parodymai dėl aptartų L. C. neteisėtų veiksmų sutampa, yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, todėl jais netikėti nėra teisinio pagrindo.

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, galima pagrįstai konstatuoti, kad L. C. savavaldžiavo, panaudodamas fizinę (stumdymas, smÅ«gių sudavimas) ir psichinę (grasinimai susidoroti, pakenkti, sunaikinti turtÄ ) prievartÄ tiek nukentėjusiesiems, tiek jiems artimiems asmenims (R. ir V. V.). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu L. C. jau yra nuteistas už 2014 m. kovo 9 d. V. V. sukeltÄ fizinį skausmÄ , tačiau iÅ¡ Å¡io teismo nuosprendžio turinio matyti, kad L.

C. buvo pripažintas kaltu už tÄ dienÄ R. V. sukeltÄ fizinį skausmÄ ir jo turto sugadinimÄ . Å is nuosprendis yra įsiteisėjęs ir tik patvirtina fizinės prievartos panaudojimo faktÄ nukentėjusiojo V. V. broliui R. V..Skirtingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, 2014 m. kovo 9 d. L. C. veiksmus nukentėjusieji vertino bÅ«tent kaip savavaldžiavimÄ , t. y. nuteistojo siekį sutrukdyti pastatyti tvorÄ . Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kuriuose jie atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo grasinimai prasidėjo dar tada, kai tik matininkas atliko matavimus tvoros statyboms, o 2014 m. kovo 9 d. nuteistasis savo neteisėtais veiksmais trukdė dirbti, gadino jau pastatytÄ tvoros dalį, o ilgainiui sugadino ir jÄ visÄ , susitikus vis sakydamas, kad tvora čia nestovės. IÅ¡ L.

C. veiksmų pobÅ«džio (trukdymo dirbti, virvių nutraukimo ir stulpų judinimo, pasisakymų, kad tvoros čia nebus, o, galiausiai, ir jos iÅ¡ardymo) taip pat matyti, kad jis siekė bÅ«tent savavaliÅ¡kai realizuoti savo ginčijamÄ teisę ir neleisti kaimynams pastatyti tvoros.Kaip pagrįstai nurodo nuteistasis, be bÅ«tinų kvalifikuoto savavaldžiavimo požymių, t. y. psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo, kurie nagrinėjamoje byloje yra nustatyti, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už savavaldžiavimÄ , bÅ«tina nustatyti pasekmes, t. y. didelę žalÄ nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams.

Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ <...>, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-P-183/2012, 2K-70-976/2016).Neigdamas didelės žalos padarymo faktÄ , nuteistasis apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria argumentams, jo nuomone, patvirtinantiems, kad nukentėjusieji tvoros tvėrimo darbų ėmėsi neteisėtai, todėl ir jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi sukėlusiais didelę žalÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų atliktų tvoros statybos darbų teisėtumas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra vertinamas. Nepaisant to, kokiu pagrindu nukentėjusieji vykdė statybos darbus, L. C. neįgijo teisės aukščiau aptartais neteisėtais veiksmais trukdyti Å¡iems statybos darbams. Manydamas, kad Vytautas ir A. V., tverdami tvorÄ , pažeidžia jo teises, nuteistasis turėjo ginti Å¡ias teises įstatymų nustatyta tvarka, kÄ , kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, jis vėliau ir ėmė daryti.

Vienok, prieÅ¡ tai jo atlikti neteisėti veiksmai sukėlė žalÄ nukentėjusiųjų teisėms ir jų teisėtiems interesams – nuteistasis ne tik grasino susidoroti su nukentėjusiaisiais ir jiems artimais asmenimis, sugadinti jų turtÄ , panaudojo prieÅ¡ juos fizinį smurtÄ , taip sukeldamas bauginančio pobÅ«džio situacijÄ , dėl ko Å¡ie asmenys prarado saugumo jausmÄ , bet ir ėmėsi aktyvių savavaliÅ¡kų veiksmų, po truputį ardydamas pastatytÄ tvorÄ , kol jÄ galutinai sugadino, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiesiems 2673,86 Eur turtinę žalÄ .

Toks turtinės žalos dydis yra pagrįstas tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo sÄ mata (t. 1, b. l. 176). Tai, kad tvora iÅ¡ tiesų buvo sugadinta, patvirtina antstolio R. V. 2014 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, b. l. 12-13), baudžiamojoje byloje esančių nuotraukų kopijos (t. 1, b. l. 150-154, 156-162) ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 163-167). Tai, kad tvorÄ sugadino bÅ«tent L. C. patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir praneÅ¡imai policijai, kad pastarieji matė nuteistÄ jį ardant jų pastatytÄ tvorÄ , jo veiksmai tvoros statybų metu ir prieÅ¡ statybas bei paties prisipažinimas, kad jis iÅ¡traukė ir patraukė į Å¡onÄ stulpus, skersinius ir tinklÄ (t. 1, b. l. 181).

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat pripažįsta iÅ¡ardęs dalį tvoros. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad L. C. veiksmuose yra nustatyti visi bÅ«tinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamojo nuosprendžio nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015 ir kt.).Pripažįstant L.

C. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, jam yra inkriminuota eilė veiksmų, kurie laikyti sistemingu V. V. ir A. V. bauginimu, panaudojant psichinę bei fizinę prievartÄ . Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡dėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, neatliko surinktų įrodymų analizės, dėl ko buvo suvaržytos įstatymu garantuotos jo teisės ir tokiu bÅ«du pažeista BPK 369 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad esminiais Å¡io Kodekso pažeidimais laikomi tokie Å¡io Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas iÅ¡dėstė nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, iÅ¡analizavo nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus, aptardamas, kokias reikÅ¡mingas bylai aplinkybes kiekvienas iÅ¡ jų patvirtina arba paneigia, pasisakė, kodėl nuteistojo ir liudytojo G.

G. J. parodymai yra vertinami kritiÅ¡kai, taip pat nurodė, kodėl vadovaujamasi nukentėjusiojo V. V. parodymais. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas atliko teisingo nuosprendžio priėmimui pakankamÄ Ä¯rodymų analizę, įstatymų garantuotų L. C. teisių pažeidimo taip pat nenustatyta, kokios jo teisės buvo pažeistos, nenurodo ir pats nuteistasis. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-396/2014 ir kt.).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų R.

P. ir E. R. parodymų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismų praktikoje formuojamos įrodymų vertinimo sampratos, teismas turi prerogatyva spręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir kuriais iÅ¡ jų grįstinos teismo iÅ¡vados. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendyje nurodoma, kad, be kita ko, liudytojų R. P. ir E. R. parodymai paneigia L. C. parodymus, kas reiÅ¡kia, kad teismas, nors Å¡ių liudytojų parodymų atskirai ir neanalizavo, tačiau visumoje jais vadovavosi.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo V. V., jo sutuoktinės, artimų giminaičių ir ekskavatoriaus vairuotojo parodymais, kadangi, kaip jau minėta, Å¡ie parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.Skirtingai nei pažymima apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ne tik formaliai konstatavo, kad garso ir vaizdo įraÅ¡ai patvirtina nuteistojo veiksmų neteisėtumÄ , bet ir pasisakė, kokias konkrečiai aplinkybes jie įrodo – 2015 m. spalio 5 d.

įvykio vaizdo įraÅ¡as bei 2015 m. sausio 27 d. Å¡io vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kur fiksuota, kaip L. C. duoda interviu televizijai, po to bando patekti į V. butÄ , suduoda V. V. buteliu į galvÄ ; 2015 m. vasario 5 d. vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kur užfiksuota, kaip L. C. sugriebia vyrÄ , paguldo ant automobilio dangčio, laiko prispaudęs, vyksta grumtynės; 2015 m. vasario 5 d. vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kur užfiksuota, kaip kieme L. C. mėto akmenis, girdisi triukÅ¡mas, vaizdo kamera nukreipiama, nueidamas L.

C. numeta ilgÄ strypÄ ; 2015 m. gegužės 7 d. V. V. pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kur užfiksuoti grasinimai plaktuku suskaldyti galvÄ , galvÄ sulaužyti; 2015 m. rugsėjo 8 d. A. V. pateikto vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kur užfiksuota, kaip L. C. Å¡Å«kauja užgaulias ir grasinančias frazes nužudyti, galvÄ suskaldyti. Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas atlikto Å¡ių įrodymų analizę ir konkrečiai nurodė, kokios juose užfiksuotos aplinkybės pagrindžia L.

C. kaltę.Taigi, pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažino L. C. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant dėl L. C. kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, bendrojo pagalbos centro iÅ¡klotinės, garso ir vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolai, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi.

Tokiu bÅ«du, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo pagrįstumu nėra teisinio pagrindo. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.L. C. nuteistas už tai, kad ne mažiau trijų kartų spyrė V. V. į deÅ¡inės rankos žastÄ , taip pastarajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva deÅ¡iniame žaste.

IÅ¡ V. V. parodymų matyti, kad 2015 m. kovo 29 d. kieme prie elektros skydinės tarp jo ir L. C. įvyko konfliktas, kurio metu nuteistasis tris kartus trenkė kumščiu į elektros skydinę, grasino plaktuku suskaldyti nukentėjusiajam galvÄ , pastÅ«mė pastarÄ jį, po ko Å¡is atsitraukė, o L. C. ėmė spardytis ir tris kartus spyrė V. V. į deÅ¡inę rankÄ . Nukentėjusysis apie įvykį iÅ¡ karto pranešė policijos pareigÅ«nams, nurodydamas, kad jam kaimynas spyrė į rankÄ (t. 1, b. l. 45, 94).

L. C., duodamas parodymus, neneigė konflikto prie elektros skydinės fakto, pripažino trenkęs kumščiu į skydinę, tačiau neigė spyręs nukentėjusiajam. Konflikto buvimo faktÄ patvirtina garso įraÅ¡o iÅ¡klotinė, kurioje girdimi nuteistojo grasinimai (t. 1, b. l. 91-94). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1417/15(01) (t. 1, b. l.

60) nurodyta, kad V. V. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡iniame žaste, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015 m. balandžio 29 d.), paveikus kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad suduodant atitinkamÄ smÅ«gių skaičių, ant nukentėjusiojo kÅ«no pavirÅ¡iaus neabejotinai atsirastų visai kitokio pobÅ«džio padariniai ir kad nuteistasis negalėjo nukentėjusiojo nurodytu bÅ«du per tokį trumpÄ laikÄ suduoti serijos smÅ«gių ir pataikyti į tÄ pačiÄ , maždaug pusantro metro aukÅ¡tyje esančiÄ , jo kÅ«no vietÄ , yra tik L.

C. subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo versijÄ , kad V. V. deÅ¡inės rankos žastÄ susižeidė, atsitrenkdamas į elektros skydinę, pats nuteistasis jÄ pateikia tik kaip prielaidÄ , todėl Å¡i versija laikytina L. C. užimama gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo paneigia ir liudytojo G.

G. J. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuos parodymus pagrįstai vertino kritiÅ¡kai. Pagrindinė aplinkybė kritiÅ¡kam parodymų vertinimui yra tai, kad liudytojas nurodė, jog pasibaigus L. C. ir V. V. konfliktui, kuris truko ne daugiau nei pusė valandos, L. C. grįžo namo ir jie užsiėmė savo reikalais, tuo tarpu, iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad 2015 m. balandžio 29 d., 21.39 val., į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, o 21.52 val. sulaikytas L.

C. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis iÅ¡ karto po konflikto negalėjo grįžti namo ir tęsti pradėtus darbus. Be to, G. G. J. įvykio metu nukentėjusysis nematė, o liudytojas pripažino, kad L. C. gynėjas jam nurodė įvykio datÄ . Å ių aplinkybių visuma, o ypač tai, kad liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja objektyviems bylos duomenims, neleidžia jų laikyti patikimais ir jais vadovautis.Taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad L.

C. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta. L. C. įvykio metu grasino nukentėjusiajam V. V., buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, smÅ«giavo į elektros skydinę, galiausiai, pastÅ«mė V. V. ir ne mažiau trijų kartų spyrė jam į deÅ¡inės rankos žastÄ , taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti nuteistojo L.

C. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo L. C. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                    Daiva Kazlauskienė                                                     Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė                                                     Aiva Survilienė