2019-04-26 Nr. AB-10117-3-61-3-03812-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4040-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03812-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S. (I. S.), K. S. (K. S.), A. S. (A. S.) ir R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. S., K. S., A. S. ir R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRGC Invest“), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai I. S. (toliau – ir Pareiškėjas), K. S., A. S. ir R. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1)(00869), (00870), (00871), (00872) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) valstybės piliečiams I. S., K. S., A. S. ir R. S.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų I. S. (ir A. S. 2018 m. balandžio 27 d. pateiktus prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei pareiškėjų K. S. ir R. S. 2018 m. birželio 26 d. pateiktus prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjai nurodė, kad Departamentas ginčijamu sprendimu atsisakė jiems pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad nei vienas iš pareiškėjų Departamento sprendimo negavo, o ginčijamas sprendimas 2018 m. spalio 19 d. buvo įteiktas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „GRGC Invest“ (toliau – ir Bendrovė) el. paštu, adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu Departamentas nustatė, kad Bendrovė įregistruota 2009 m. balandžio 10 d. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. Bendrovės registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. lapkričio 9 d. yra (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 45 000 Eur, kuris padalintas į 45 000 paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų. Pareiškėjui I. S. nuosavybės teise priklauso 15 000 bendrovės akcijų, t. y. 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. spalio 1 d. yra (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. (M. A.).

1.2. Pareiškėjai pabrėžė, kad Departamentas neapklausė nei vieno Bendrovės darbuotojo ir negalėjo vien tik iš kitų duomenų nustatyti darbuotojų formalų įdarbinimą. Paaiškino, kad į Bendrovės nuomojamas patalpas realiai niekas nebuvo atvykęs, kadangi Bendrovės darbuotojai būna biuro patalpose nuo 9.00 iki 18.00 val., išskyrus pietų pertrauką nuo 12.00 iki 13.00 val. Bendrovė moka darbo užmokesčius ir kitus mokesčius. Taip pat Bendrovės veikla turi įtakos Lietuvos ekonomikai, gaunant pajamas iš kitų valstybių. Akcentavo, jog nėra aišku, dėl ko Departamento atstovams nepavyko įeiti į patalpas ir apklausti kitų nuomininkų, esančių pastate, adresu: (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad Bendrovės minėtu adresu yra iškaba lauke, taip pat ant durų antrame aukšte, kur sėdi darbuotojai. Minėtu adresu esančio pastato savininkas biurą nuomoja kelioms įmonėms, kadangi pastate yra keletas kabinetų, todėl sutampa jų adresai. Pareiškėjas I. S. Lietuvoje yra įsteigęs investicinę bendrovę UAB „Berus LT“, iš kurios, kaip ir iš Bendrovės, gauna nemažus dividendus, bei jau 3 metus deklaruoja pajamas ir moka mokesčius Lietuvoje. Pažymėjo, kad Bendrovės veiklos vykdymo teritorija negali būti tik Lietuvos teritorija, nes tai apriboja verslo ekonominį vystymą. Departamento darbuotojams į interneto svetainę www.inbet.lt patekti nepavyko, nes Bendrovės prašymu interneto svetainės adresas buvo pakeistas į www.inbetas.lt. Pažymėjo, jog pareiškėjui tik tiesiogiai dalyvaujant Bendrovės veikloje galima vykdyti veiklą.

1.3. Pareiškėjai nurodė Bendrovės darbuotojos A. Ž. darbo valandas, paaiškino, kad ji papildomai dirba UAB „Nordfinance“ ir UAB „Intelligent Capital“. Ten ši darbuotoja dirba kelias valandas per dieną. Pareiškėjai pažymėjo, jog atlikus patikrinimą, nebuvo nurodyta kur ir kokiu adresu buvo tikrinta. Paaiškino, kad K. I. buvo komandiruotėje dėl Vokietijoje esamo UAB „GRGC Invest“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pardavimo.

1.4. Pareiškėjai akcentavo, kad Departamento anksčiau išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jiems buvo išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Leidimo išdavimo metu pareiškėjas I. S. ir Bendrovė atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) reikalavimus.

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jų skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

2.1. 2018 m. balandžio 27 d. pareiškėjo advokatė pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad minėtas užsienietis yra Bendrovės dalyvis ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios Bendrovės įstatinio kapitalo bei prie jo pridedamus dokumentus. Tą pačią dieną pareiškėjo advokatė Departamentui pateikė pareiškėjo nepilnametės dukters A. S., o 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjo sutuoktinės K. S. ir sūnaus R. S. prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir prie jų pridedamus dokumentus.

2.2. Pareiškėjas I. S. siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, jog Bendrovės didžioji pajamų dalis gauta iš Jungtinės Karalystės įmonės, Bendrovės veikla nukreipta į Europos Sąjungos rinką, o Bendrovės pateiktuose dokumentuose neatsispindi, kad darbai pagal sutartis buvo atliekami Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad Bendrovės darbuotojai įdarbinami formaliai. Pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

2.3. Departamentas nekonstatavo, jog Bendrovė yra fiktyvi. Bendrovės darbuotojai nebuvo apklausti, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) pareigūnai nerado darbuotojų nei jų darbo vietose, nei jų nurodytais gyvenamosios vietos adresais. Be to, darbuotojas, kurio sugyventinei buvo įteiktas šaukimas, neatvyko į apklausą nurodytu laiku. Vien tai, kad pareiškėjas moka darbuotojams darbo užmokesčius ir kitus mokesčius nepaneigia Departamento ginčijamo sprendimo.

2.4. Bendrovė nurodo, kad pagrindinė jos veikla yra informacinių technologijų (toliau – ir IT) paslaugos, nors pareiškėjas anksčiau kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo buvo nurodęs, jog pagrindinė Bendrovės veikla suvirinimo, aukštalipių, statybos, elektros ir kitos inžinerinės paslaugos. Pažymėjo, kad Bendrovės produktus, paslaugas ir IT darbus atlieka direktorius ir akcininkai, nors ši aplinkybė kelia abejonių dėl Bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių vykdomų funkcijų Bendrovėje tikrumo. Bendrovėje nėra įdarbinto nei vieno tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, t. y. IT specialisto. Taip pat naujas Bendrovės registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), viešojoje įstaigoje (toliau – ir VĮ) Registrų centas buvo įregistruotas 2017 m. lapkričio 9 d., o pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo kreipėsi 2018 m. balandžio 27 d. Bendrovė atlieka investicijas Vokietijoje ir Lenkijoje, todėl kyla abejonių dėl Bendrovės siekio ir ateities perspektyvų plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje.

2.5. Bendrovės verslo plane planuojama 2018 m. investuoti į UAB „Nordstreet“, tačiau 2018 m. spalio 18 d. pareiškėjas dar nebuvo tapęs minėtos bendrovės akcininku. Be to, pareiškėjo tapimas minėtos bendrovės akcininku nereikštų, kad Bendrovė taptų UAB „Nordstreet“ akcininke. UAB „Nordstreet“ registracijos adresas sutampa su Bendrovės adresu, jos direktoriumi laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. buvo buvęs Bendrovės darbuotojas K. I., o jos akcijas valdo du Lietuvos Respublikos piliečiai. Bendrovės pateikti finansiniai rodikliai sutampa su 2017 m. Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri sudaryta 2018 m. sausio 30 d. Pažymėjo, kad Bendrovės verslo planas buvo parengtas ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 30 d. Nurodė, kad Bendrovės pateiktos sudarytos paslaugų sutartys nepatvirtino ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą realios Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje ar, kad paslaugų sutartyse nurodytus darbus atliko Bendrovėje įdarbinti asmenys. Be to, Departamentui nebuvo pateikta jokių realių Bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių atliktus darbus patvirtinančių dokumentų.

2.6. Bendrovės programavimo ir kitus su IT susijusius darbus atlieka Bendrovės akcininkai pagal autorines sutartis, tačiau tai, kad programavimo ir IT paslaugas teikia patys Bendrovės dalyviai, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų užsieniečių ketinimų ir leidimo laikinai gyventi gavimo tikslo, t. y. Bendrovės akcininkai neieško darbuotojų, kuriuos galėtų įdarbinti Bendrovėje reikiamiems programavimo ir IT darbams atlikti. Pateikta Bendrovės ir UAB „Berus LT“ sudaryta paskolos sutartis dėl 150 000 Eur paskolos Bendrovei ir aplinkybė, jog piniginės lėšos buvo paskolintos Bendrovei tam, kad ji galėtų atsiskaityti su DEMOS Wohnbau GmbH už nekilnojamojo turto įsigijimą Vokietijoje, nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad UAB „Berus LT“ savininkai yra pareiškėjas ir kitas Bendrovės akcininkas M. A.. Iš Bendrovės banko sąskaitų išrašų buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės į Bendrovės banko sąskaitą iš viso pervedė 13 032,95 Eur, o Jungtinės Karalystės įmonė (iš viso – 448 000 Eur) ir B. B. Ou (2017 m. spalio 26 d. – 16 150 Eur) – 464 150 Eur, t. y. daugiau kaip 97 procentus visų Bendrovės gautų piniginių įplaukų. Minėta aplinkybė kelia įtarimą, kad Bendrovė realios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo ir buvo įsteigta tik tam, kad pareiškėjas bei kiti Bendrovės dalyviai turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo.

2.7. Atsakovas nurodė, kad atlikus patikrinimą Bendrovės deklaruojamu adresu: (duomenys neskelbtini), ant pastato buvo rasta Bendrovės iškaba, tačiau patalpos buvo užrakintos. Taip pat kelis kartus buvo nuvykta Bendrovėje įdarbinto vadybininko K. I. gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis nebuvo rastas. Be to, K. I. sugyventinei buvo įteiktas šaukimas dėl atvykimo į apklausą Migracijos valdyboje, tačiau K. I. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame paaiškino, jog yra Vokietijoje ir į apklausą atvykti negali. Departamentui nebuvo pateikta šio asmens realius darbus patvirtinančių dokumentų, o 2018 m. rugsėjo 24 d. jis buvo atleistas iš darbo. Migracijos valdybos pareigūnams, nuvykus pareiškėjo ir kitų Bendrovės dalyvių D. S. bei M. A. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, namo durų niekas neatidarė, o kaimynai paaiškino, kad šiuo adresu užsieniečiai negyvena. Pareiškėjas, nors turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, daugiau kaip pusę metų buvo nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Atlikus patikrinimą Bendrovėje įdarbintos projektų vadovės A. Ž. veiklos patikrinimą, kelis kartus buvo nuvykta jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė. Apklausti kaimynai paaiškino, kad bute gyveno mergina, tačiau jie jos seniai nematė ir nurodė, kad ji yra galimai išvykusi į užsienį. Akcentavo, kad neįmanoma nustatyti, ar A. Ž. atliko kokius nors darbus Bendrovėje. Atsakovo vertinimu, Lietuvos Respublikos piliečiai Bendrovėje visam darbo laikui įdarbinami tik formaliai ir iš tikrųjų nedirba Bendrovėje visą darbo laiką.

2.8. Departamentas nustatė, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galimai Lenkijoje ir Vokietijoje, surinktų įrodymų visuma patvirtino, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, darė išvadą, jog minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse.

3. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „GRGC Invest“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (15/4-1)(00869), (00870), (00871), (00872) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) valstybės piliečiams I. S., K. S., A. S. ir R. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

6.1. Ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas nustačius, kad Bendrovė, kurios dalyvis ir akcininkas yra pareiškėjas, realiai veiklos nevykdo, ji įkurta tik tam, kad formaliai atitiktų Įstatymo reikalavimus ir pareiškėjas gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.2. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra 45 000 Eur, Bendrovės direktorius yra M. A., o pareiškėjas ir UAB „Intelligent Capital“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), buvo Bendrovės akcininkai. Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 470 737 Eur, o grynojo pelno (nuostolių) – 146 337 Eur. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė turi po 15 000 vardinių paprastųjų akcijų. Bendrovė nuo 2017 m. sausio 2 d. nuomojosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. spalio 12 d. nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

6.3. Bendrovėje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. valstybiniu socialiniu draudimu buvo apdrausti 9 asmenys, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 7 asmenys. Sodros duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Bendrovėje buvo 4 darbuotojai. Viena darbuotojų – A. Ž. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Bendrovėje dirba projektų vadove. Ši darbuotoja dirba 1 valandą per dieną antraeilėje darbovietėje UAB „Nordfinance“, adresu: (duomenys neskelbtini) ir 2 valandas per dieną finansinių projektų vadovės pareigose antraeilėje darbovietėje UAB „Intelligent Capital“, adresu: (duomenys neskelbtini). K. I. nuo 2017 m. lapkričio 22 d. dirba Bendrovėje vadybininku.

6.4. Migracijos valdyba, atlikusi Bendrovės veiklos patikrinimą, nustatė, kad įmonės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įmonės iškaba, tačiau patalpos užrakintos. Patikrinus Bendrovę adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ant minėto pastato nėra įmonės iškabų arba kitokios reklamos skelbiančios apie įmonės veiklą, įmonės biuro minėtu adresu nėra. Kelis kartus nuvykta į Bendrovės darbuotojo K. I. gyvenamąją vietą. 2018 m. rugpjūčio 2 d. įteiktas šaukimas K. I. sugyventinei, tačiau šaukime nurodytu laiku K. I. į apklausą Migracijos valdyboje neatvyko. Nuvykus į Bendrovės darbuotojos A. Ž. gyvenamąją vietą, durų niekas neatidarė. Nuvykus į Bendrovės akcininko M. A. gyvenamąją vietą, durų niekas neatidarė. Kaimynai paaiškino, kad minėtu adresu užsieniečiai negyvena. Atkreipė dėmesį, kad minėtu adresu 15 užsieniečių deklaravo savo gyvenamąją vietą.

7. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su Departamento išvada, kad A. Ž. Bendrovėje buvo įdarbinta tik formaliai, todėl jos parodymus teisme teisėjų kolegija vertino kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir liudytojos parodymais nagrinėdamas bylą nesivadovavo. Teismas nustatė, kad K. I. buvo tinkamai informuotas apie Migracijos valdyboje vykstančią apklausą, šaukimas buvo įteiktas jo draugei, todėl darė išvadą, kad K. I. turėjo galimybę laiku informuoti Migracijos valdybą apie tai, jog negalės dalyvauti apklausoje ar ją atlikti kitu būdu.

8. Teismas įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, nes pareiškėjo tikrasis siekis buvo ne realios ūkinės veiklos vykdymas Bendrovėje, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenys patvirtino, kad Bendrovėje dirba 4 darbuotojai, t. y. M. A., K. I., V. Š., A. Ž., o pateiktos darbo sutartys tik A. Ž., kuri dirba Bendrovėje projektų vadove ir K. I., kuris dirba Bendrovėje vadybininku. Teismas pažymėjo, jog pagal verslo planą pagrindinė Bendrovės veikla yra informacinių technologijų paslaugos, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – ir EVRK) kodą – kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, tačiau Bendrovės darbuotojai pagal pateiktas darbo sutartis tokių paslaugų neteikia. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovės direktorius M. A. paaiškinime nurodo, jog Bendrovės akcininkai pagal autorines sutartis atlieka programavimo ir kitus IT darbus, o iš byloje pateiktų autorinių sutarčių matyti, jog jos sudarytos sukurti tam tikrus kūrinius, teikti paslaugas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad Bendrovėje nėra įdarbintų darbuotojų, kurie turėtų reikiamą kvalifikaciją teikti programavimo ir IT paslaugas, jas teikia patys Bendrovės dalyviai. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovėje priimami nauji darbuotojai, kuriamos darbo vietos, programavimo ir IT paslaugas teiktų tam tinkamą išsilavinimą turintys asmenys, o ne patys Bendrovės dalyviai, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl tikrųjų užsieniečių ketinimų ir leidimo laikinai gyventi gavimo tikslo.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog Departamento sprendime neginčijama, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, tačiau konstatuojama, kad ji veiklos nevykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Taip pat sprendime konstatuota, kad Bendrovė teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad byloje esančios Bendrovės ir kitų bendrovių sudarytos Informacinių technologijų paslaugų sutartys nepatvirtino to, jog pagal minėtas sutartis darbus atliko Bendrovėje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl, teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

10. Teismas įvertinęs tai, kad Bendrovė pagal verslo planą investuoja į nekilnojamojo turto įsigijimą Vokietijoje ir dukterinę įmonę Lenkijoje, kad Bendrovė su Jungtinės Karalystės įmone „TER AG LTD“ susitarė sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Vokietijoje, darė išvadą, kad Bendrovės veikla yra nukreipta į Europos Sąjungos valstybes.

11. Teismas pasisakė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog Bendrovė realiai vykdo veiklą, sudaro sandorius, teikia paslaugas ir pan. Bendrovės pateikti dokumentai nepatvirtino to, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą ir atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti. Teismas papildomai pasisakė, kad plėtojant Bendrovės verslą, pareiškėjas gali dirbti nuotoliniu būdu arba atvykęs į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas jokių papildomų dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą, nepateikė.

12. Teismas pabrėžė, jog atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovėje atliekamų funkcijų, Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo joje, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas.

13. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepakeistas pagrįstai, taigi toks leidimas negali būti pakeistas ir jo sutuoktinei K. S. bei nepilnamečiams vaikams.

14. Teismas sprendime pasisakė, kad skundžiamo Departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pateiktus prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, netenkinęs pareiškėjų skundo, teismas netenkino ir jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 15. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, jų skundą tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniame skunde kartoja argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui savo skunde. Kaip papildomus apeliacinio skundo argumentus pareiškėjai nurodo, jog:

15.1. Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas visiškai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, kad asmuo privalo būti dalyvis įmonės, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

15.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo tikrasis siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas Bendrovėje, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

15.3. Nesutinka su teismo išvada, jog Bendrovės ir UAB „Algauto“, MB „Euporija“, UAB „InBetas“ sudarytos Informacinių technologijų paslaugų sutartys nepatvirtina, jog pagal minėtas sutartis darbus atliko Bendrovėje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai. Departamentas atliko tik formalų dokumentų vertinimą bei netinkamai nustatė, kad darbuotojai įmonėje neatlieka jokių funkcijų, kadangi nei vienas iš darbuotojų nebuvo apklaustas, todėl taip negalėjo nustatyti apie darbuotojų formalų įdarbinimą. Be to, teismo posėdyje liudijusi A. Ž. nurodė, jog Bendrovėje projektų vadove dirba jau porą metų.

15.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės veikla yra nukreipta į Europos Sąjungos valstybes, kadangi byloje surinkti įrodymai paneigia tokią išvadą.

15.5. Pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles buvo priimta teismo išvada, jog Bendrovė veiklos nevykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai vardina sutartis, kurios buvo sudarytos nuo 2015 m. birželio 1 d. ir teigia, kad jos buvo sudarytos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki Pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi.

15.6. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime iš esmės atkartoja savo poziciją teiktą pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad paslaugų teikimas Jungtinės Karalystės įmonei nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat detaliai apžvelgia ir kitas pareiškėjų nurodytas jų sudarytas paslaugų sutartis, kurios jo vertinimu taip pat nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (15/4-1)(00869), (00870), (00871), (00872) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) valstybės piliečiams I. S., K. S., A. S. ir R. S.“, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, pripažinęs, jog I. S. ir Bendrovė neatitinka Įstatyme keliamų reikalavimų.

19. Apeliacinį skundą pareiškėjai grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nenuoseklumu, prieštaravimu byloje nustatytoms aplinkybėms bei netinkamu įrodymu vertinimu.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovo ir teismo išvados, kad darbuotojai įmonėje neatlieka jokių funkcijų, yra nepagrįstos, nes neatitinka faktinių aplinkybių bei į bylą pateiktų įrodymų, prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. S. 2018 m. balandžio 27 d. Departamentui pateikė prašymą bendra tvarka pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 85–98). Pareiškėja K. S. 2018 m. birželio 26 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, esantis Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 94–108). 2018 m. birželio 26 d. Departamentui buvo pateikti prašymai bendra tvarka pakeisti pareiškėjų nepilnametės dukters A. S. ir sūnaus R. S. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 139–153).

23. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, ir jų pateiktus dokumentus bei įvertinęs surinktą medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (didžioji dauguma bendrovės sutarčių su klientais sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Atsakovo ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

24. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

25. Pažymėtina, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti. Pareiškėjai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės veiklos realumo, iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje, tačiau nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad teismas, vertindamas byloje atsakovo nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

26. Kaip matyti iš Įstatyme numatyto reikalavimo, įmonė turi vykdyti veiklą pagal verslo planą ne mažiau kaip paskutinius 6 mėnesius iki prašymo pateikimo, taigi įstatyme yra numatyta aiški sąlyga, kad užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Taigi, iš įstatymo yra aišku, kad vertinant ar užsienietis atitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ir į plano sudarymo laiką. Šiuo atveju yra akivaizdu, ko neginčija ir pareiškėjai, kad planas buvo sudarytas 2018 m., nes jame yra realūs duomenys, kurie sutampa su 2017 m. bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje esančiais duomenimis, kuri, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, buvo sudaryta 2018 m. sausio 30 d. (I t., b. l. 102-109), kas leido Migracijos departamentui padaryti pagrįstą išvadą, kad verslo planas ankščiausiai buvo sudarytas 2018 m. sausio 30 d. Taigi, pareiškėjas 2018 m. balandžio 27 d. Migracijos departamentui pateikdamas prašymą ir jį grįsdamas aplinkybėmis, kad jam turi būti pakeistas leidimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, neįvykdė šiame punkte numatytos sąlygos, kuri yra apibrėžta laike, t. y. pateikė prašymą pakeisti leidimą ankščiau (nepraėjus 6 mėnesiams nuo plano sudarymo), nei tai numatyta įstatyme.

27. Taip pat, aptariamu atveju reikšmingais laikytini atsakovo nustatyti faktai, kad bendrovės veikla neatitinka pateikto verslo plano – verslo plano dalyje „Klientai“ nurodyta, jog bendrovė teiks paslaugas Lietuvos asmenims, tačiau didžioji dalis bendrovės įplaukų atėjo iš užsienio įmonių (Jungtinėje Karalystėje registruotų įmonių „TER AG“ ir „B. B. OU“); bendrovės darbuotojų nepavyko rasti nurodytu adresu; išsiuntus šaukimą, darbuotojas (K. I.) neatvyko į apklausą; darbuotojos A. Ž. nepavyko rasti jos gyvenamosios vietos adresu, kaimynai apie ją nieko nežinojo; Migracijos departamentui pareikalavus pateikti papildomus paaiškinimus, pareiškėjas bei įmonė nesugebėjo nurodyti konkrečius darbuotojų atliktus realius darbus; bendrovė neįdarbino ir nesiekė įdarbinti IT specialistų. Be to, vertinant Migracijos departamento surinktų duomenų visumą, o konkrečiai, pareiškėjų nurodomų įmonių, kurioms jie teikė paslaugas, vadovus, jų veiklą, apyvartą, darbuotojų skaičių ir pan.(I t., 11-13), sutiktina su departamento išvadomis, kad įmonė, sudarydama sutartis kai kuriomis kitomis įmonėmis, imitavo savo veiklą. Pareiškėjai įrodymų, paneigiančių šias Migracijos departamento padarytas išvadas, nepateikė, kaip ir nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų darbuotojų realius atliktus darbus įmonėje.

28. Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo įvertintas pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su priimtu administraciniu sprendimu, pagrįstumas. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė daugiau jokių iš esmės reikšmingų aplinkybių dėl įmonės veiklos realumo, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus, kad pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Departamento nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių kriterijų.

29. Pareiškėjas I. S. negali tikėtis jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).

30. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, bei padarytas išvadas, su jomis sutinka ir jų nekartoja, pritaria, kad išvada, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų yra pagrįsta ir sudaro pagrindą nepakeisti jam leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinkamai ir jo šeimos nariams, kuriems buvo išduoti leidimai šeimos sujungimo pagrindu (UTPĮ 50 str. 3 d.).

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais UTPĮ nustatytais pagrindais (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017). Taip pat pritartina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje susiformavusiai nuostatai, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; LVAT 2017 m. spalio 2 d. Nr. eA-4880-662/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 9 d. Nr. A-4926-662/2017).

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų I. S., K. S., A. S. ir R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius